- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-494-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00127-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- S. C., J. S.
- Trečiasis asmuo
- V. G.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Radzevičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nira Group“ teisių perėmėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nira Group“ teisių perėmėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ ieškinį atsakovėms S. C., J. S. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo V. G. (V. G.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Nira Group“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tamtamas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė priteisti iš atsakovių S. C. 99 202,78 Eur, J. S. 40 053,48 Eur žalos atlyginimą, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pradiniu ieškiniu ieškovė buvo pareiškusi bendrą 154 256,26 Eur žalos atlyginimo reikalavimą, kurį sumažino iki 139 256,26 Eur, nes su atsakovu V. R. (V. R.) byloje sudarė taikos sutartį dėl 15 000 Eur sumos.
2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2017 m. sausio 19 d.) UAB „Nira Group“ yra iškelta bankroto byla. Bankroto administratorė, susipažinusi su turimais ir papildomai surinktais duomenimis, nustatė, kad juridinio asmens organai pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo taip padarydami žalą. Atsakovė S. C. ieškovės vadovės pareigas vykdė nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., atsakovė J. S. – nuo lapkričio 25 d. iki bankroto bylos iškėlimo. Vieninteliu akcininku nuo įmonės įsteigimo yra V. R., iki 2014 m. spalio 2 d. vykdęs ir direktoriaus pareigas.
3. Ieškovė teigia, jog 2015 finansinių metų pabaigoje UAB „Nira Group“ jau buvo faktiškai nemoki, nesugebanti laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimų kreditoriams; balanse apskaitytą 192 090 Eur vertės turtą iš esmės sudarė 99 925 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 77 648 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai, nebaigtos vykdyti sutartys; 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis buvo patyrusi – 48 839 Eur nuostolį. Bankroto bylos kėlimo metu įmonės pradelstos skolos kreditoriams siekė 245 776 Eur, o faktiškai turimas į apskaitą įtrauktas kilnojamasis turtas tebuvo 4 753,51 Eur vertės; realiai gautinų debitorinių skolų nenustatyta. Ieškovė, būdama glaudžiai susijusi su savo skolininke UAB „JVA Partneris“ (kurios vadovu iki bankroto bylos iškėlimo dirbo trečiasis asmuo V. G., kartu dirbęs ir UAB „Nira Group“; atsakovės S. C. ir J. S. taip pat buvo ir UAB „JVA Partneris“ darbuotojos), žinojo, kad pastarosios finansinė padėtis bloga ir debitorių sąraše nurodytos 89 540,83 Eur sumos atgavimas iš šios skolininkės yra neįmanomas. Todėl ieškovės vadovams buvo aišku, kad ieškovė negalės vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.
4. UAB „Nira Group“ faktiškai nemoki tapo nuo 2016 m. sausio 1 d., nuo įmonės tapimo nemokia momento susidarė 154 256,26 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai. Byloje pateikti įrodymai įrodo atsakovių civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus (nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei 2015 m. pabaigoje pasiekus nemokumo būseną), todėl atsakovės privalo atlyginti dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovei atsiradusią žalą (kreditorių reikalavimai, atsiradę tuo metu, kai įmonė jau buvo nemoki).
Žemesnės instancijos teismas
5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo V. R. sudarytą taikos sutartį ir civilinės bylos dalį dėl pareikštų reikalavimų atsakovui V. R. nutraukė.
6. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė BUAB ,,Nira Group“ iš S. C. 5 714,42 Eur žalos atlyginimą, 139,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, bei 128,57 Eur žyminį mokestį valstybei; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės S. C. ieškovei BUAB „Nira Group“ priteistas 5 714,42 Eur žalos atlyginimas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Sprendimo dalį, kuria ieškinys atsakovei J. S. atmestas, paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog byloje šalys akcentavo debitorinių skolų turėjimą, tačiau teismas nenustatė aplinkybių, susijusių su šių skolų atgavimu, ir jų reikšme ieškovės turtinei padėčiai bei galimybėms atsiskaityti su kreditoriais, be to, vertinant atsakovės S. C. atsakomybės apimtį, atsižvelgtina ir į tai, kad byloje yra pateikti duomenys apie jai išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 26 d.
8. Pakartotinai bylos dalį nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė iš atsakovės S. C. priteisti 96 143,65 Eur žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
10. Teismas nustatė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-322-241/2020 padarė išvadą, kad įmonė faktiškai nemoki tapo 2015 m. pabaigoje (nutarties 43 punktas), taip pat pripažino, jog šiuo atveju atsakovė turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Nira Group“ iškėlimo, tačiau dėl savo aplaidžių veiksmų (neveikimo) ją pažeidė, todėl jai kyla pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl tokių veiksmų (neveikimo) (nutarties 48 punktas), konstatavo, kad žalos atlyginimo apskaičiavimo prasme laikytina, kad pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovė pažeidė nuo 2015 m. gruodžio 31 d., šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti padaryti nuostoliai (nutarties 49 punktas).
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė savo reikalavimą sumažino 7 500 Eur, tačiau visa 15 000 Eur suma, kurią sumokėjo akcininkas, ieškovei nenurodžius, kurių konkrečiai kreditorių reikalavimų dėl žalos atlyginimo ieškovė atsisakė, turi būti ieškiniu reiškiamas reikalavimas mažinamas (96 143,65 Eur - 7 500 Eur = 88 643,65 Eur).
12. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. UAB „Nira Group“ vienintelio akcininko sprendimu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. atsakovė J. S. buvo paskirta vykdyti laikinai įmonės direktorės pareigas S. C. ligos metu, atsakovė S. C., turėdama nedarbingumo pažymėjimą nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 26 d., negali būti atsakinga už 29 199,89 Eur žalą, susidariusią atsakovės nedarbingumo metu, todėl šia suma mažintinas žalos dydis (88 643,65 Eur - 29 199,89 Eur = 59 443,76 Eur).
13. Teismas vertino, jog 2015 m. gegužės 27 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu nustatyta, kad UAB „Nira Group“ skolinga kreditorei UAB „Alliance marine“ 31 388,53 Eur, tačiau aplinkybė, jog sutartys buvo nutrauktos 2016 m. birželio 3 d., nesudaro pagrindo vertinti, kad 31 388,53 Eur reikalavimas susidarė atsakovės vadovavimo laikotarpiu, todėl iš prašomos priteisti sumos atimtina 31 388,53 Eur suma (59 443,76 Eur - 31 388,53 Eur = 28 055,23 Eur).
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vykdant bankroto procedūras buvo gauta 22 703,23 Eur suma (7 000 Eur gauta iš UAB „Grūdoteka“ nuginčijus tarpusavio įskaitymo aktus; 15 000 Eur – iš akcininko; 703,23 Eur – pareiškus ieškinius dėl nepagrįstai gautų piniginių lėšų sugrąžinimo; 71 Eur iš turto pardavimo). Be to, bankroto procesui vykstant nuo 2017 m. sausio mėnesio, bankroto administratorė nesistengė inicijuoti skolos išieškojimo iš debitorės OOO Fisimpeks, kuri kitoje civilinėje byloje neginčijo prievolių ieškovei, todėl debitorių skolų sumomis (22 000 Eur) ir sumomis, gautomis iš turto pardavimo (71 Eur), ar kitomis priteistomis sumomis (7 703,23 Eur) turi būti mažinamas iš atsakovės priteistinas žalos atlyginimas (28 055,23 Eur - 22 000 Eur - 71 Eur – 7 703,23 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovės BUAB „Nira Group“ teisių perėmėja UAB „Inkomlita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
15.1. Bankroto procese gautos lėšos panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais, todėl šiomis sumomis neturi būti mažinamas žalos dydis.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nėra atsakinga už kreditorei UAB „Alliance marine“ susidariusią 31 388,53 Eur skolą.
15.3. Asmuo, laikinai einantis vadovo pareigas, nėra atsakingas už įmonei padarytą žalą, todėl už reikalavimus, susidariusius S. C. nedarbingumo metu, atsakinga yra atsakovė.
15.4. BUAB „Nira Group“ aiškiai nurodė, kad taikos sutartimi gauta 15 000 Eur suma yra mažinami reikalavimai atsakovėms lygiai, t. y. po 7 500 Eur, bet ne atsakovei S. C. visa 15 000 Eur suma.
15.5. Teismas ieškovės reikalavimus nagrinėjo remdamasis ne teisiniais argumentais, bet parinkdamas sumas, siekiant atmesti ieškinį.
15.6. Neįrodytas debitorės OOO Fisimpeks skolos atgavimo realumas, todėl ieškovė šią skolą vertina kaip žalą įmonei.
Atsiliepimas
16. Atsakovė S. C. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad žala, kurią ieškovė patyrė, galėtų būti laikoma tik padidėjusi skolų dalis. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomos priteisti žalos dydį. Akcentuoja, jog skola kreditorei UAB „Alliance marine“ susidarė iki atsakovei pradedant eiti vadovo pareigas, t. y. 2015 m. gegužės 27 d. Taikos sutartyje nėra nurodyta, kaip paskirstoma gauta 15 000 Eur suma, todėl pagrįstai žalos dydis sumažintas visa šia suma. Ieškovė reikalavimo teisę nagrinėjamoje byloje perleido varžytynių metu iki apeliacinio skundo padavimo, todėl ji neturėjo teisės pateikti skundo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl procesinio teisių ir pareigų perėmimo
18. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą dėl ieškovės BUAB „Nira Group“ pabaigos. Ieškovės BUAB „Nira Group“ bankroto administratorė 2021 m. sausio 21 d. teismui pateikė pranešimą, jog reikalavimo teisę į atsakovę dėl žalos atlyginimo ieškovė perleido įmonei UAB „Inkomlita“. Be to, UAB „Inkomlita“ 2021 m. sausio 18 d. teismui pateikė prašymą pakeisti pradinę ieškovę BUAB „Nira Group“ jos teisių perėmėja UAB „Inkomlita“, kadangi pagal 2020 m. gruodžio 29 d. varžytynių aktą Nr. 1 UAB „Inkomlita“ įgijo reikalavimo teisę nagrinėjamoje byloje į atsakovę dėl žalos atlyginimo.
19. Reglamentuojančio procesinį teisių perėmimą CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Pagal šio straipsnio 3 dalį procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese.
20. UAB „Inkomlita“ pateikė 2020 m. gruodžio 29 d. varžytynių aktą Nr. 1, patvirtinantį BUAB „Nira Group“reikalavimo į atsakovę dėl žalos atlyginimo perleidimą UAB „Inkomlita“.
21. Žalos atlyginimo iš įmonės vadovės, kai ieškinį pareiškia įmonės vardu bankroto administratorė, atvejais procesinis teisių perėmimas yra galimas. 2020 m. gruodžio 29 d. varžytynių akto Nr. 1 pakanka pagal CPK 48 straipsnį įvykusiam reikalavimo perleidimui konstatuoti. Dokumentas dėl teisių perleidimo (varžytynių aktas) nenuginčytas, jo ginčijimo, pripažinimo negaliojančiu klausimai, teismui vertinant procesinį teisių perėmimą pagal CPK 48 straipsnį, nesprendžiami, todėl procesinis teisių perėmimas yra įvykęs, pradinė ieškovė BUAB „Nira Group“ nagrinėjamoje byloje keistina jos teisių perėmėja UAB „Inkomlita“.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
22. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė 2020 m. gruodžio 10 d. prašymo dėl sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. eB2-90-265/2020 kopiją bei Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-90-265/2020 kopiją.
23. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
24. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl nėra pagrindo priimti atsakovės pateiktų teismo procesinio sprendimo bei šalies procesinio dokumento teikto bankroto byloje (CPK 306 straipsnis, 314 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
26. Nustatyta, jog ieškovės UAB „Nira Group“ direktore nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. buvo S. C.. J. S. 2016 m. lapkričio 25 d. akcininko sprendimu ieškovės vadovo pareigas laikinai ėjo nuo 2016 m. lapkričio 26 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-322-241/2020 padarė išvadą, kad įmonė faktiškai nemoki tapo 2015 m. pabaigoje (nutarties 43 punktas).
27. Minėta, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės S. C. ieškovei BUAB „Nira Group“ priteistas 5 714,42 Eur žalos atlyginimas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; sprendimo dalį, kuria ieškinys atsakovei J. S. atmestas, paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė S. C. turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Nira Group“ iškėlimo, tačiau dėl savo aplaidžių veiksmų (neveikimo), ją pažeidė, todėl jai kyla pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl tokių veiksmų (neveikimo). Taigi, esant konstatuotai pareigai atsakovei atlyginti ieškovės patirtą žalą, nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl atsakovės S. C., kaip buvusios BUAB „Nira Group“ vadovės, atlygintinos žalos dydžio.
28. Apeliantė teigia, jog bankroto procese gautos lėšos panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais, todėl šiomis sumomis neturi būti mažinamas žalos dydis, o kad taikos sutartimi gauta 15 000 Eur suma turi būti mažinami reikalavimai atsakovėms lygiai, t. y. po 7 500 Eur, bet ne atsakovei S. C. 15 000 Eur suma. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
29. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Kaip ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Nira Group“ bankroto proceso metu buvo gauta 22 703,23 Eur suma, kurią sudaro 7 000 Eur gauti iš UAB „Grūdoteka“ nuginčijus tarpusavio įskaitymo aktus, 15 000 Eur gauti iš akcininko pagal taikos sutartį, 703,23 Eur gauti pareiškus ieškinius dėl nepagrįstai gautų piniginių lėšų sugrąžinimo bei 71 Eur gautas iš turto pardavimo.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016). Žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovės įmonės valdymo laikotarpiu, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą kasacinio teismo praktiką bei BUAB „Nira Group“ bankroto proceso metu gautas lėšas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama suma sumažino prašomą iš atsakovės priteisti žalos dydį. Akcentuotina, kad gautos sumos gali būti panaudojamos atsiskaityti su kreditoriais, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, aplinkybė, jog gautos lėšos panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais, nepaneigia taisyklės, kad kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Be to, kaip matyti iš 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-453-524/2019 patvirtintos taikos sutarties tarp BUAB „Nira Group“ ir V. R. nuostatų, atsakovas V. R. pripažino 15 000 Eur ieškovės reikalavimą. Taigi, minėtoje taikos sutartyje šalys neišreiškė valios, kaip turėtų būti skirstoma sumokėta 15 000 Eur suma sprendžiant dėl atsakovių atlygintinos žalos dydžio. Teisėjų kolegija sutinka su apskųstame sprendime padaryta išvada, jog visa 15 000 Eur suma, kurią sumokėjo akcininkas, ieškovei nenurodžius, kurių konkrečiai reikalavimų dėl žalos atlyginimo dalių ji atsisakė, turi būti mažinamas prašomos priteisti žalos dydis iš atsakovės S. C..
33. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog debitorės OOO Fisimpeks skolos ieškovei dydžiu turi būti mažinamas iš atsakovės prašomos priteisti žalos dydis, bei nurodo, kad atsakovė neįrodė 22 000 Eur skolos išieškojimo realumo.
34. Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-135-1067/2019 pagal ieškovės BUAB „Nira Group“ ieškinį atsakovams S. C., J. S. ir V. G. (V. G.) dėl žalos atlyginimo, ieškinys atmestas. Teismo sprendimas įsiteisėjęs. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl žalos atlyginimo, kuri grindžiama pagal kasos išlaidų orderius trečiajam asmeniui OOO Fisimpeks išmokėta 22 000 Eur suma. Nustatyta, kad trečiuoju asmeniu dalyvavęs OOO Fisimpeks atsiliepime į ieškinį pripažino ne tik žodinės sutarties dėl žaliavos tiekimo egzistavimą, tačiau pripažino ir tai, jog 2016 m. gegužės 10 d. bei 2016 m. lapkričio 3 d. kasos išlaidų orderiais išmokėtas pinigų sumas gavo.
35. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BUAB „Nira Group“ bankroto procesui vykstant nuo 2017 m. sausio mėnesio, bankroto administratorė turėjo galimybę inicijuoti skolos išieškojimą iš minėto juridinio asmens, kuris civilinėje byloje Nr. e2-135-1067/2019 neginčijo savo prievolių ieškovei, tačiau šios teisės neįgyvendino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingą išvadą nei apskųstame teismo sprendime, jog debitorine 22 000 Eur skolos suma mažintinas iš atsakovės prašomos priteisti žalos dydis. Be to, pažymėtina, jog nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad neįrodytas debitorinės skolos išieškojimo realumas (CPK 178 straipsnis).
36. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nepagrįsta išvada, kad atsakovė nėra atsakinga už kreditorei UAB „Alliance marine“ susidariusią 31 388,53 Eur skolą.
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2015 m. gegužės 27 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą UAB „Nira Group“ skolinga kreditorei UAB „Alliance marine“ 31 388,53 Eur.
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovės valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovės įmonės valdymo laikotarpiu.
39. Kaip minėta šios nutarties 26 punkte, ieškovės UAB „Nira Group“ direktore nuo 2015 m. liepos 31 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. buvo atsakovė S. C.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog BUAB „Nira Group“ skola kreditorei UAB „Alliance marine“ pagal 2015 m. gegužės 27 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą susidarė iki atsakovei pradedant eiti vadovės pareigas, t. y. iki 2015 m. liepos 31 d., todėl nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė S. C. yra atsakinga už susidariusį įsiskolinimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos priteisti žalos dydis iš atsakovės mažintinas 31 388,53 Eur suma.
40. Apeliantė apeliuoja į tai, kad asmuo, laikinai einantis vadovo pareigas, nėra atsakingas už įmonei padarytą žalą, todėl už reikalavimus, susidariusius S. C. nedarbingumo metu, atsakinga yra atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.
41. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).
42. Faktinis vadovas paprastai neperima tų valdymo funkcijai būdingų pareigų, kurioms būtinas bendrovės atstovo pagal įstatymą statusas, – sudarinėti sandorių bendrovės vardu, pasirašinėti oficialių bendrovės dokumentų, balsuoti valdybos posėdžiuose ir pan., tačiau jis gali daryti verslo sprendimus, kurių pagrindu formalus vadovas ar asmenys, veikiantys įgaliojimo pagrindu, sudarys konkrečius sandorius. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).
43. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė reiškia 29 199,89 Eur dydžio žalos atlyginimo reikalavimą, susidariusį atsakovės S. C. nedarbingumo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. lapkričio 26 d. Taip pat nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. UAB „Nira Group“ vienintelio akcininko sprendimu nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. atsakovė J. S. buvo paskirta vykdyti laikinai einančios įmonės direktorės pareigas atsakovės S. C. ligos metu. Be to, atsakovė S. C., turėdama nedarbingumo pažymėjimą, 2016 m. spalio 7 d. kreipėsi į akcininką V. R. ir prašė atleisti ją iš darbo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 29 199,89 Eur dydžio prašoma priteisti žala nėra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės, kaip įmonės de jure vadovės, neteisėtais veiksmais.
44. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su apskųstame teismo sprendime padaryta išvada, jog atsakovė S. C. nėra atsakinga už jos nedarbingumo metu susidariusią žalą. Apeliaciniame skunde nepateikta pagrįstų argumentų bei įrodymų, paneigiančių šią išvadą, todėl apeliantės argumentas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
45. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
48. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
49. Atsakovė S. C. bei trečiasis asmuo V. G. nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.