Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas civilinę bylą pagal atsakovės J. S., trečiojo asmens V. G. (V. G.) ir jų atstovo advokato V. Ž. (V. Ž.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria neleista advokatui V. Ž. atstovauti atsakovei J. S. ir trečiajam asmeniui V. G., priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1065-524/2018 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nira Group“ ieškinį atsakovėms S. C. ir J. S. dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo byloje V. G.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Atsakovė S. C. nurodė, jog atsakovės J. S. ir priešingus interesus nei atsakovė S. C. turinčio trečiojo asmens V. G. atstovas advokatas V. Ž. šioje civilinėje byloje užduodamas klausimus ir teikdamas procesinius dokumentus naudoja informaciją, sužinotą bylose, kuriose atstovavo UAB „Nira Group“, UAB „JVA Partneris“ ir V. G.. Atsakovės nuomone, advokatas V. Ž. šioje civilinėje byloje pažeidžia Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 punkte įtvirtintus advokatų veiklos pagrindinius principus – kliento paslapties neatskleidimo, lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo.

5. Advokatas V. Ž. prašė atsakovės S. C. prašymą atmesti ir skirti jai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

7. Įvertinęs aplinkybes, jog V. G. ir J. S. atstovas advokatas V. Ž. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1143-323/2017 atstovavo ieškovei iki bankroto bylos šiai iškėlimo, Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1665-1067/2018 atstovavo S. C., su kuria nutraukė teisinių paslaugų sutartį nuo 2018 m. kovo 23 d., Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-433-265/2018 atstovavo ieškovei UAB ,,Nira group“, pateikė atskirąjį skundą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje jis neturi teisės atstovauti atsakovei J. S. ir trečiajam asmeniui V. G.. Tokią išvadą teismas grindė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje įvirtintu imperatyviu draudimu advokatui, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju.

8. Teismas pažymėjo, kad iki 2018 m. kovo 23 d. atsakovė S. C. buvo advokato V. Ž. klientė Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1665-1067/2018, todėl esant atsakovės ir trečiojo asmens V. G. priešingiems interesams nagrinėjamoje byloje, advokatas V. Ž. neturėjo teisės priimti pavedimo atstovauti V. G. ir J. S., nes advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu, jeigu tarp šių klientų interesų yra prieštaravimų arba yra reali tikimybė, kad interesų konfliktas kils ateityje. Teismas akcentavo, kad advokatas, atstovaudamas kitai atsakovei ir trečiajam asmeniui šioje byloje, gali prieš atsakovę S. C. panaudoti konfidencialią informaciją, gautą bylose atstovaujant ieškovei BUAB „Nira group“ iki bankroto bylos šiai iškėlimo bei atstovaujant ieškovei ginčuose su jos kreditoriais ir su UAB ,,JVA Partneris“, nes advokato kliento – trečiojo asmens V. G. ir atsakovės S. C. interesai byloje yra priešingi.

10. Atsakovė S. C. atsiliepime prašo atsakovės J. S., trečiojo asmens V. G. ir jų atstovo advokato V. Ž. atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas

11. Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nagrinėjamu atveju apeliacinio proceso objektu atskirajame skunde nurodoma pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria advokatui neleista atstovauti vienai iš atsakovių bei trečiajam asmeniui šioje civilinėje byloje. Šio teismo procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka galimybė yra nurodyta jo rezoliucinėje dalyje.

12. Atstovavimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 51-60 straipsniai. Asmenys, galintys būti teisme atstovais pagal pavedimą, išvardinti CPK 56 straipsnio 1-3 dalyse. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad advokatas V. Ž. negali būti atsakovės J. S. ir trečiojo asmens V. G. atstovu šioje byloje, nes šių asmenų atstovavimas dėl advokato turėtų kitų (ankstesnių) atstovavimo santykių pažeidžia Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatas. Nei CPK 56 straipsnio 4 dalies normoje, nei kitose teisinio atstovavimo santykius reguliuojančiose CPK normose nėra numatyta galimybė skųsti atskiruoju skundu teismo nutartį, kuria konkrečiam asmeniui neleista teisminiame procese pagal pavedimą atstovauti dalyvaujantį byloje asmenį ar asmenis. Apeliacinis teismas taipogi pažymi, jog teismo nutartis neleisti advokatui V. Ž. būti atsakovės J. S. ir trečiojo asmens V. G. atstovu šioje byloje, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, nes tie asmenys gali vesti bylą patys arba per kitą (kitus) atstovą (atstovus). Tai sudaro pagrindą išvadai, jog nutartis neleisti advokatui V. Ž. atstovauti atsakovę ir trečiąjį asmenį teisme negali būti atskirojo skundo objektu, o argumentai dėl tokio pobūdžio nutarčių neteisėtumo ar nepagrįstumo gali būti išdėstomi apeliaciniame skunde, t. y. skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl ginčo esmės. Pažymėtina, jog tokios nuostatos dėl galimybės atskiruoju skundu skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria konkrečiam atstovui neleidžiama atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui, formuojamos Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-690/2014, 2014 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-884/2014).

13. Apeliacinis teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta nutarties 12 punkte, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, jog teismo nutartis (dalis) neleisti advokatui V. Ž. atstovauti atsakovei ir trečiajam asmeniui byloje, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Apeliacinis teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties, nes ši nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Konstatavus tokią aplinkybę bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka procese, šis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

14. Nutraukiant apeliacinį procesą, atskirajame skunde išdėstyti argumentai laikytini neturinčiais reikšmės nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės J. S., trečiojo asmens V. G. ir jų atstovo advokato V. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties.