Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nira Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alliance marine“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „JVA Partneris“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas V. G. parodė, kad dirbo UAB „Nira Group“ vadybininku. Nurodė, kad sąskaita už sandėliavimo paslaugas atsakovei buvo išrašyta todėl, kad atsakovė buvo palikusi žuvies, kurią reikėjo saugoti ir už kurios saugojimą pradėjo skaičiuoti sandėliavimo mokestį. Vėliau dalis žuvies sugedo ir buvo utilizuota, dalis likę iki šiol.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta S. C. parodė, kad dirbo UAB „Nira Group“ direktore. Paaiškino, kad atsakovei nutraukus bendradarbiavimą, sandėliuose liko atsakovei priklausiusios žaliavos – žuvies, kuri gedo, ją dalimis vežė utilizuoti, už šios žuvies sandėliavimą išrašė apmokėjimui sąskaitą - faktūrą. Taip pat nurodė, kad padarė įmonės vidinį patikrinimą – nagrinėjo kiek žaliavos buvo gauta, kiek perdirbta, kiek gauta apmokėjimo ir už skirtumą taip pat išrašė atsakovei apmokėti sąskaitą – faktūrą.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta J. S. parodė, kad dirbo UAB „Nira Group“ technologe, nuo 2016-11-26 iki bankroto bylos iškėlimo laikinai ėjo direktorės pareigas. Nurodė, kad apie ieškinio reikalavimus ir atsakovės skolą nieko nežino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2014-11-14 sudarė Žaliavos tiekimo sutartį Nr. 2014/11/14-2, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei prekę (žaliavą), o ieškovė įsipareigojo prekę priimti ir už ją sumokėti. Šalys taip pat 2015-01-05 sudarė Paslaugų sutartį Nr. 2015/01/05-1 dėl žuvies perdirbimo darbų ir sandėliavimo paslaugų teikimo. 2016-05-02 pranešimu atsakovė pranešė, jog ieškovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų vienašališkai nutraukia aukščiau paminėtas sutartis nuo 2016-06-03. Ieškovė nurodo, jog už suteiktas paslaugas išrašė apmokėjimui PVM sąskaitas – faktūras NIR Nr. 0077, NIR Nr. 0106, NIR Nr. 0438, NIR Nr. 0439 už bendrą 40 466,53 Eur sumą, kurių atsakovė neapmokėjo.

Dėl skolos pagal 2015-02-03 PVM sąskaitą – faktūrą NIR Nr. 0077 ir 2015-03-17 PVM sąskaitą - faktūrą NIR Nr. 0106

2015-02-03 ieškovė išrašė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą NIR Nr. 0077 10 872,06 Eur sumai už žuvies perdirbimą 2015 m. sausio mėn. Be to, 2015-03-17 ieškovė išrašė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą NIR Nr. 0106 12 100 Eur sumai už žuvies perdirbimą 2015 m. vasario mėn. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė duomenis, jog 2015-02-05 mokėjimo nurodymu Nr. 3093 AB „Swedbank“ apmokėjo 2015-02-03 PVM sąskaitą – faktūrą NIR Nr. 0077, sumokėdama 10 872,06 Eur sumą, bei 2015-03-17 mokėjimo nurodymu Nr. 3230 AB „Swedbank“ apmokėjo 2015-03-17 PVM sąskaitą – faktūrą NIR Nr. 0106, sumokėdama 12 100 Eur sumą. CK 6.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas prievolės pasibaigimo pagrindų – jos įvykdymas. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus įrodymus, liudijančius apie paminėtų sąskaitų - faktūrų apmokėjimą, darytina išvada, jog atsakovės prievolės šioje dalyje yra pasibaigusios tinkamu jų įvykdymu, todėl ieškinys šioje dalyje yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Dėl skolos pagal 2016-10-20 PVM sąskaitą – faktūrą NIR Nr. 0438

2016-10-20 ieškovė išrašė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą NIR Nr. 0438 8 613,81 Eur sumai už žaliavos perdirbimo paslaugas. Ši sąskaita išrašyta remiantis pačios ieškovės 2016-08-08 sudaryta buhalterine pažyma, kurioje nurodyta, jog atsakovei reikia papildomai išrašyti apmokėjimui sąskaitą - faktūrą 8 613,81 Eur sumai, kadangi: atsakovė atvežė 328 139 kg žaliavos, išvežė 64 285 kg, o perdirbta buvo 263 854 kg (328 139 kg - 64 285 kg) už 92 465,05 Eur sumą, tuo tarpu atsakovė iš viso yra sumokėjusi 83 851,24 Eur sumą, todėl skolos likutis sudaro 8 613,81 Eur (92 465,05 Eur - 83 851,24 Eur).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis matyti, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia bendradarbiavimo praktika – ieškovei perdirbus atsakovės žaliavą, ieškovė sudarydavo buhalterines pažymas, kuriuose buvo nurodyti sunaudotos ir perdirbtos žaliavos kiekiai, žaliavos pavadinimas, išeiga (buhalterinės pažymos už laikotarpį nuo 2015-03-19 iki 2015-07-20), jų pagrindu buvo apskaičiuojama suteiktos paslaugos kaina, išrašoma apmokėjimui sąskaita – faktūra. Šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų, nei kada, nei kokią konkrečiai žaliavą ieškovė perdirbo už 8 613,81 Eur sumą, jei paskutinė pačios ieškovės išrašyta buhalterinė pažyma datuota 2015-07-20, o po šios datos atsakovė daugiau žaliavos neperdavė, paslaugų neužsakė ir jų negavo. Pažymėtina, kad vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Taigi, atsakovei neigiant, kad iš ieškovės gavo perdirbtos žaliavos už 8 613,81 Eur sumą, šį faktą turi įrodyti ieškovė. Pažymėtina ir tai, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Aptariamojo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Be to, pagal šio straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Šiuo atveju ieškovės vienašališkai 2016-08-08, t. y. po metų laiko nuo tada, kai faktiškai nutrūko šalių bendradarbiavimas (2015 m. rugpjūčio mėn.), parengta buhalterinė pažyma nėra pakankamas įrodymas, siekiant pagrįsti, kad ieškovė perdirbo visą jai paliktą atsakovei priklausiusią žaliavą (CPK 185 straipsnis). Dar daugiau, šalys 2016-06-03 pasirašė taikos sutartį, kurioje fiksuotas pačios ieškovės įsiskolinimas atsakovei pagal 2015-01-05 Paslaugų sutartį Nr. 2015/01/05-1. Taigi, kadangi ieškovė, išskyrus minėtą 2016-08-08 pažymą, kurioje tiesiog atlikti matematiniai skaičiavimai, nepagrįsti jokiais apskaitos dokumentais, nepateikė jokių duomenų, rodančių, kad ieškovė faktiškai perdirbo ir pateikė atsakovei perdirbtos žuvies žaliavos už 8 613,81 Eur sumą, konstatuotina, kad reikalavimas dėl 8 613,81 Eur skolos už žaliavos perdirbimo paslaugas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Dėl skolos pagal 2016-10-24 PVM sąskaitą – faktūrą NIR Nr. 0439

2016-10-24 ieškovė išrašė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą NIR Nr. 0439 8 880,66 Eur sumai už žuvies sandėliavimo paslaugas. Ieškovė nurodo, jog atsakovei nuo 2016-06-03 vienašališkai nutraukus šalių sudarytas sutartis, sandėlyje liko atsakovei priklausiusios žuvies, kurią reikėjo saugoti.

Pirmiausia, atsakovė, nesutikdama su reikalavimu priteisti skolą pagal šią sąskaitą - faktūrą, nurodo, jog ieškovės žinioje nebuvo atsakovei priklausančios žuvies žaliavos, kurią būtų reikėję saugoti. Vertinant šio argumento pagrįstumą byloje esančiais duomenimis matyti, kad 2014-11-14 atsakovė su UAB „JVA Partneris“ buvo sudariusi Paslaugų sutartį Nr. 2014/11/14-1, pagal kurią UAB „JVA Partneris“ įsipareigojo teikti atsakovei žuvies perdirbimo ir sandėliavimo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu adresu, kur paslaugas atsakovei teikė ir ieškovė. Iš 2015-08-14 UAB „JVA Partneris“ buhalterinės pažymos matyti, kad 2015-08-13 šios bendrovės sandėlyje buvo tokie atsakovei priklausantys likučiai: 18 279,83 kg žaliavos (šaldytos žuvies) ir 12 065,95 kg gatavos produkcijos (vytintos žuvies). Byloje yra pateikta 2016-01-04 buhalterinė pažyma, kurioje nurodyta, jog UAB „JVA Partneris“ perduoda ieškovei UAB „Nira Group“ perdirbimui 90 099,76 kg atsakovei UAB „Aliance marine“ priklausančios žaliavos (šaldytos žuvies). Atsakovė nurodo, jog faktiškai nei su ieškove UAB „Nira Group“, nei su UAB „JVA Partneris“ nebebendradarbiavo ir žaliavos šioms įmonėms nebevežė, paslaugų neužsakinėjo nuo 2015 m. rugpjūčio mėn., ieškovė šios aplinkybės neginčijo ir ją paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Todėl lieka neaišku, kokiu būdu UAB „JVA Partneris“ galėjo perduoti ieškovei 90 099,76 kg šaldytos žuvies, jei jos žinioje pagal 2015-08-14 buhalterinę pažymą buvo tik 18 279,83 kg žaliavos (šaldytos žuvies). Be to, 2016-01-04 buhalterinė pažyma vienašališkai surašyta ieškovės UAB „Nira Group“ atstovės S. C., byloje nėra jokių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu viena įmonė – UAB „JVA Partneris“ perduoda atsakovei priklausančią žaliavą kitai įmonei – UAB „Nira Group“, be atsakovės sutikimo. Maža to, ieškovė įrodinėja, kad šaldytuvuose saugojo atsakovei priklausančias prekes, tarp kurių ir 13,234 tonas neperdirbtos žaliavos, kuri neva vėliau sugedo ir buvo utilizuota, tačiau tuo pat metu ieškovė surašo 2016-08-08 buhalterinę pažymą, kuria įrodinėja, jog perdirbo visą atsakovės atvežtą ir neišsivežtą žaliavą, už kurios perdirbimą reikalauja 8 613,81 Eur skolos likučio.

Antra, 2015-01-05 Paslaugų sutarties Nr. 2015/01/05-1 dėl žuvies perdirbimo darbų ir sandėliavimo priede Nr. 1 nurodytas vienas įkainis – 0,29 Eur + PVM už vieno kilogramo žaliavos perdirbimą ir išdarinėjimą. Į šį mokestį įeina ir žaliavos, gatavos produkcijos sandėliavimas. Ieškovė sandėliavimo įkainį 2016-10-24 PVM sąskaitoje – faktūroje NIR Nr. 0439 nurodo analogišką 2015-01-05 Paslaugų sutarties Nr. 2015/01/05-1 dėl žuvies perdirbimo darbų ir sandėliavimo priede Nr. 1 nurodytam įkainiui už žuvies perdirbimą. Toks kainos skaičiavimas, saugojimo kainą prilyginant perdirbimo įkainiui, yra neproporcingas ir laikytinas nepagrįstu (CPK 185 straipsnis).

Aukščiau paminėtų įrodymų visuma, taip pat ta aplinkybė, jog ieškovė iki ieškinio pateikimo momento neinformavo atsakovės apie neva likusią jai priklausančią žaliavą, remiantis šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi principais, suformuluotais CK 6.200 straipsnio 2 dalyje, leidžia daryti išvadą esant labiau tikėta, jog ieškovės UAB „Nira Group“ žinioje nebuvo atsakovei priklausiusios žaliavos, kurią ji saugojo ir už kurios saugojimą atsakovė turėtų prievolę sumokėti 8 880,66 Eur sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šis ieškinio reikalavimas taip pat laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 431,83 Eur (už susipažinimą su bylos medžiaga, atsiliepimo į ieškinį, rašytinių paaiškinimų, prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą, dalyvavimą teismo posėdžiuose, informacijos surinkimą) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios kaip pagrįstos priteisiamos iš ieškovės BUAB „Nira Group“ administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančiais duomenimis matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-08 nutartimi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas. Po bylos iškėlimo teisme ieškovei Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-14 nutartimi iškelta bankroto byla. Kadangi ieškovė įstatymo pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), atmetus ieškinį žyminis mokestis valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudos skyrimo

Atsakovė prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį, kurios 50 procentų prašo priteisti atsakovės naudai.

CK 1.137 straipsnyje nustatytas civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas, o šio straipsnio 3 dalis draudžia piktnaudžiauti savo teise t. y. draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektyvinės teisės paskirčiai. CPK 95 straipsnio 2 dalis numato, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi, įstatymas nustato dvi būtinas nustatyti sąlygas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti: 1) ieškinio (skundo) nepagrįstumą jį pateikiant teismui arba sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą; 2) šalies nesąžiningumą. Be to, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; kt.).

Šiuo atveju atsakovės UAB „Alliance marine” prašymas skirti ieškovei baudą grindžiamas nepagrįsto ieškinio pareiškimu. Kaip minėta, tokio prašymo patenkinimui būtina nustatyti dvi sąlygas: pareikšto ieškinio nepagrįstumą ir ieškovo nesąžiningumą. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau teismas, vertindamas šios bylos aplinkybes, neturi pakankamo pagrindo konstatuoti egzistuojant antrąją būtinąją sąlygą įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti, tai yra šalies nesąžiningumą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo skirti ieškovei baudą, kadangi negalima daryti kategoriškos išvados, kad ieškovė sąmoningai, suvokdama, jog jos reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, pateikė aiškiai nepagrįstą ieškinį, tuo siekdama ne apginti galimai pažeistą teisę, o sukelti atsakovei trukdžių. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei netenkinamas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nira Group“ administravimui skirtų lėšų 1 431,83 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alliance marine“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.