- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-10
- Bylos Nr.
- e2-2578-1003/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01337-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Ieškovas
- U. M.
- Atsakovas
- M. G.
- Trečiasis asmuo
- I. G., A. M.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovės U. M. atstovui advokatui V. J., atsakovui M. G., atsakovo ir trečiojo asmens I. G. atstovui advokatui J. V., trečiajam asmeniui A. M., nedalyvaujant ieškovei U. M., trečiajam asmeniui I. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir nuotoliniu būdu per ZOOM platformą išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės U. M. patikslintą ieškinį atsakovui M. G. dėl avanso ir netesybų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis ieškovės pusėje, A. M., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis atsakovo pusėje, I. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė U. M. pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovui M. G. prašo priteisti iš atsakovo 10000 Eur sumokėtą avansą, 10000 Eur netesybas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. lapkričio 25 d. sudarė Preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo sutarties sudarymo (toliau tekste – Sutartis), kuria šalys susitarė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį dėl žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, t. y. atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovei minimus žemės sklypus, o ieškovė – šiuos žemės sklypus nupirkti. Pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2024 m. vasario 23 d., tačiau 2024 m. vasario 7 d. pokalbio telefonu metu atsakovas nurodė, jog Sutartį sudarys tuomet, kai jam bus sumokėta kompensacija už žemės sklypuose įrengtas AB „(duomenys neskelbtini)“ komunikacijas, vėliau, 2024 m. vasario 21 d. susisiekus su atsakovu telefonu, atsakovas nurodė, kad turi asmeninių problemų ir Sutarties sudarymo laiką galės suderinti vėliau. Pasibaigus Sutarties sudarymo terminui, 2024 m. kovo 1 d. atsakovas telefoninio pokalbio metu nurodė, kad žemės sklypų nebeparduos, nes jo sutuoktinė nebenori parduoti. Pasirašydama Sutartį, dalyvaujant trečiajam asmeniui A. M. ir nekilnojamojo turto brokeriui A. B., ieškovė perdavė atsakovui grynais pinigais 10000 Eur avansą už perkamus žemės sklypus. Atsakovui atsisakius parduoti žemės sklypus, jam kyla pareiga grąžinti ieškovei 10000 Eur avansą ir sumokėti 10000 Eur netesybas, vadovaujantis Sutarties 5.1, 6.2 punktais.
Šalies argumentai
3. Ieškovė, jos atstovas patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindami, kad ieškovės šeima ieškojo žemės sklypo prie ežero ir miško, kadangi krikštatėviai įsigijo iš atsakovo žemės sklypą, taip pat žemės sklypus iš atsakovo įsigijo 5-6 jų draugai, ieškovės šeima taip pat nutarė toje vietovėje įsigyti du žemės sklypus, kurie, sklypus apžiūrėjus, ieškovės šeimai tiko. Žemės sklypai buvo ant ežero kranto, kainavo bendrai 150000 Eur. Po derybų su atsakovu sutarė, kad už žemės sklypus sumokės 135000 Eur, tačiau su sąlyga, jog pusę sumos sumokės grynais pinigais. Atsakovas siekė, kad gryni pinigai nebūtų fiksuojami pagrindinėje sutartyje. 2023 m. lapkričio 25 d. brokerio B. kontoroje sudarė Sutartį, kurios tekstą buvo paruošęs B., perdavė atsakovui grynais pinigais 10000 Eur avansą kupiūromis po 100 Eur. Atsakovas paėmė pinigus ir juos suskaičiavo. Pretenzijų dėl avanso nebuvo. Avansas buvo sumokėtas iš turimų santaupų. Sudarę Sutartį, važiavo prie sklypų, leido laisvalaikį ant ledo. Vėliau trečiasis asmuo A. M. susisiekė su atsakovu telefonu dėl pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau atsakovas pasakė, kad reikia palaukti, nes jis turi sutvarkyti elektros komunikacijas, dar vėliau pasakė, jog mirė mama ir negali pasirašyti pagrindinės sutarties. 2024 m. vasario 23 d. buvo paskambinta B., šis pasakė, kad nieko nežino. Vėliau, susisiekus telefonu su atsakovu, šis pasakė, kad sutuoktinė nenori parduoti žemės sklypų. 2024 m. kovo mėnesį A. M. susitiko su B. ir atsakovu, norėdamas atgauti sumokėtą avansą. Jei atsakovas nebūtų gavęs avanso, nebūtų reikalo susitikti. Atsisakęs sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovei gautą 10000 Eur avansą ir sumokėti baudą už vengimą sudaryti pagrindinę sutartį. Prašo tenkinti patikslintą ieškinį, priteisti ieškovei iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydamas, kad ieškovė, sudarydama Sutartį su atsakovu, nesumokėjo atsakovui 10000 Eur avanso. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių 10000 Eur avanso sumokėjimą, Sutartyje nėra įrašų, jog atsakovas gavo avansą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Avanso nesumokėjimas pagal Sutartį buvo viena iš priežasčių, dėl ko nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, pasibaigė ir atsakovo prievolė sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti netesybų iš atsakovo (1 t., b. l. 31-34).
5. Atsakovas, jo atstovas patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes, paaiškindami, kad dėl žemės sklypų įsigijimo su atsakovu buvo susisiekta, susiskambinta, šalys derėjosi ir susitarė dėl kainos. B. paruošė Sutarties tekstą, atsakovas aptarė Sutarties sąlygas su M.. Pasirašęs Sutartį, atsakovas jokių grynų pinigų negavo. Susitarė, kad visa suma už žemės sklypus bus sumokėta per 3-4 mėnesius. Vėliau klausė pirkėjų, kada bus sumokėtas avansas, tačiau atsakovui buvo pasakyta, kad reikia palaukti. Laukė avanso, nes pirkėjų nebuvo daug, nespaudė ieškovės greičiau jį sumokėti. Vėliau baigėsi terminas pasirašyti pagrindinę sutartį. Ieškovė, jos sutuoktinis nebuvo aktyvūs ir nesiekė sudaryti pagrindinės sutarties. Atsakovas susitiko su ieškovės šeima brokerio B. kontoroje tam, kad ieškovė, trečiasis asmuo pasirašytų, jog jokių pretenzijų dėl nepasirašytos pagrindinės sutarties atsakovui neturi. Atsakovas buvo gąsdinamas, jog pirkėjai labai nori to sklypo. Atsakovas mano, kad ieškovės šeima neturėjo pinigų žemės sklypams įsigyti, nesumokėjo avanso ir pažeidė Sutarties sąlygas. Atsakovas ne kartą skambino M., siūlydamas vykti pas notarą. Pas notarą paslaugų neužsakė, nes negavo avanso. Prieš Sutarties pasirašymą, atsakovas jau buvo pardavęs 6 sklypus, buvo sudaręs 5 sandorius. Iš viso atsakovas pardavė apie 10 sklypų, sklypų pardavimu rūpinosi įgaliotas brokeris B., kuris organizavo sklypų pardavimą, registravo laiką pas notarą ir organizavo susitikimus pas notarą. Sutarčių pasirašymai buvo organizuojami pas tą patį notarą. Brokeris visus su pardavimu susijusius veiksmus atliko tinkamai, atsakovo pavedimu. Sandorių sąlygas nustatinėdavo klientai, kadangi klientų daug nebūdavo, atsakovas prisiderindavo prie klientų norų. Kad sumokėtas avansas, įrodo kasos pajamų orderis. Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) gatvėje pradinė kaina 1800 Eur už arą. Atsakovas nepatyrė nuostolių dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Tai, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, įtakojo ir informacija apie neigiamą M. reputaciją, nes, nesulaukęs avanso, pasidomėjo apie M. įmonių nusikalstamas veikas dėl klastojimo. Atsakovo sutuoktinė neturėjo įtakos tam, jog nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Kiekvienas atsakovo sudarytas sandoris yra individualus. Įstatymas draudžia grynų pinigų operacijas virš 5000 Eur, turi būti bankinis pavedimas, tad imperatyvios formos sandorio nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu. Prašo atmesti patikslintą ieškinį, priteisti atsakovui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
6. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Sutarties pasirašymo metu sumokėtą 10000 Eur avansą bei Sutarties 6.2 punkte numatytas 10000 Eur netesybas, kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nesutinka su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimais, nurodydamas, kad jokio avanso pagal sudarytą Sutartį ieškovė jam nesumokėjo, todėl ir šiuo pagrindu nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. lapkričio 25 d. pasirašė Sutartį, kurios 1.1 punkte nurodyta, jog šioje Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais pardavėjas (atsakovas) įsipareigoja parduoti pirkėjui (ieškovei) jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigoja šį turtą nupirkti už 135000 Eur (Sutarties 3.3 punktas). Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau, kaip iki 2024 m. vasario 23 d. Prieš sudarant pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, šalys turi suderinti tikslų sutarties sudarymo laiką ir vietą, ne vėlesnį, nei galutinis sutarties sudarymo terminas. Sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad pasirašydami šią sutartį, pirkėjas (ieškovė) įsipareigoja sumokėti pardavėjui 10000 Eur sumą, kuri, pagrindinės sutarties sudarymo atveju yra įskaitoma į bendrą pirkėjos mokėtiną pirkimo-pardavimo kainą, nurodytą sutarties 3.3 punkte. Pagal Sutarties 5.2 punktą, suma nurodyta 5.1 punkte turi būti: 10000 Eur sumokama grynais pinigais (Sutarties 5.2.1 punktas). Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai jo sumokėta pardavėjai Sutarties 5.1 punkte numatyta suma atliks prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. ši suma liks pardavėjui, kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas. Pagal Sutarties 6.2 punktą, tuo atveju, jei pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 punkte numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjas per 10 dienų nuo Sutarties 2.1 punkte numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjai pastarosios sumokėtą Sutarties 5.1 punkte numatytą sumą ir sumokėti Sutarties 5.1 punkte nurodyto dydžio sumą, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjos nuostolius.
Dėl grynųjų pinigų perdavimo (neperdavimo) fakto nustatymo
8. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 str.). Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Taigi, preliminarioji sutartis taip pat yra šalių tarpusavio suderintos valios išraiška dėl kitos sutarties sudarymo ateityje aptartomis sąlygomis.
9. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį, pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 punktas).
10. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).
11. Byloje nėra šalių ginčo dėl to, jog iki Sutartyje aptarto termino – 2023 m. vasario 23 d. – nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis. Byloje kilo ginčas dėl (ne) sumokėto 10000 Eur dydžio pradinio įnašo (avanso).
12. Ieškovė U. M. ir trečiasis asmuo A. M. teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, jog peržiūrėjęs brokerio A. B. parengtą Sutartį, Sutarties pasirašymo metu ieškovės sutuoktinis A. M. perdavė atsakovui M. G. 10000 Eur avansą grynais pinigais kupiūromis po 100 Eur. Ieškovės ir jos sutuoktinio teigimu, papildomas įrašas dėl pinigų perdavimo-gavimo Sutartyje nebuvo padarytas, nes Sutarties pasirašymą jie suvokė ir kaip grynų pinigų perdavimo-gavimo pagal Sutarties 5.1 punktą faktą, jog pasirašydama Sutartį ieškovė patvirtina faktinį 10000 Eur grynais pinigais perdavimą atsakovui ir atsakovo minimos sumos faktinį priėmimą. Be to, tarpininkaujant brokeriui A. B. ne vieni ieškovės ir jos sutuoktinio draugai pirko nekilnojamąjį turtą, todėl nebuvo jokių abejonių dėl sandorio ar asmenų sąžiningumo, minimi praeities sandoriai vyko sklandžiai, grynų pinigų perdavimai abejonių nekėlė.
13. Atsakovas M. G. tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, jog jis negavo 10000 Eur grynais pinigais sumos nei iš ieškovės, nei iš jos sutuoktinio trečiojo asmens tiek Sutarties pasirašymo metu, tiek ir vėliau, Sutartyje nėra jokio prierašo, jog jis tokius pinigus gavo, be to, kadangi Sutartyje buvo numatyta, jog pirkėja įsipareigoja sumokėti pardavėjui minėtą sumą, todėl jis, negavęs pinigų, kantriai jų laikė visą Sutarties galiojimo laikotarpį, tačiau piniginė suma taip ir nebuvo sumokėta.
14. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis turi būti nustatomos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuojamos CK 6.193-6.195 straipsniuose, bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Taigi, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019). Taigi, nagrinėjamojoje byloje sprendžiant šalių ginčą svarbu, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas plėtojančia kasacinio teismo praktika, atsižvelgus į subjektyvųjį sutarties aiškinimo metodą ir teksto lingvistinį aiškinimą, nustatyti tikrąją ginčo sutarties šalių valią, tikruosius ketinimus, tikslą ir sutarties esmę, įvertinti jos sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.
15. Vertinant Sutarties nuostatas, svarbu pažymėti, jog Sutartis buvo ruošta nekilnojamojo turto brokerio A. B., kuris bendradarbiauja, tarpininkauja parduodamas kitus atsakovo M. G. žemės sklypus, bei kuris teismo posėdžio metu teikdamas savo paaiškinimus nebuvo itin nuoseklus, perklausant tas pačias aplinkybes, jas nurodydavo kiek skirtingai, t. y. teigė, jog sutartys yra standartinės, punktai išlieka tie patys, tik skiriasi adresai, pavardės ir pan.; vėliau nurodė, jog preliminarių sutarčių sąlygos praktikoje yra skirtingos, teigė, kaip prašo klientai, taip ir surašo. Remiantis šiomis aplinkybėmis, teismas liudytojo A. B. parodymais remiasi tik ta apimtimi, kiek tai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Tai, jog atsakovo parduodamų žemės sklypų preliminarios sutartys iš tiesų yra/ buvo šabloniškos patvirtina aplinkybės, jog liudytojai M. S., V. T. teisme pagarsino jų sudarytų Preliminariųjų sutarčių 5.1 ir kt. punktus, kurie, išskyrus mokamą avanso sumą, buvo identiškos kaip ir ginčo Sutartis (2 t., b. l. 25-26, 29-30). Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad U. M. ir A. M. darė įtaką nekilnojamojo turto brokeriui A. B. dėl Sutarties sąlygų rengimo, keitimo, nurodinėjo brokeriui, kokiomis sąlygomis rengti Sutartį, kokios turi būti avanso mokėjimo sąlygos, tvarka. Pažymėtina, kad pats atsakovas patvirtino, jog Sutarties tekstą paruošė A. B.. Spręstina, jog sąlygą dėl 10000 Eur avanso mokėjimo grynaisiais pinigais į Sutartį įrašė A. B., suderinęs valią su atsakovu ir esant tokiam atsakovo pageidavimui.
16. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ieškovė, nei trečiasis asmuo A. M., nei atsakovas nėra teisininkai, nekilnojamo turto specialistai ir t.t., todėl natūralu, kad jie skirtingai gali suprasti ir supranta bei vertina Sutarties 5 punkto nuostatas, tačiau atsakovas, kurio interesus nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo srityje atstovauja nekilnojamojo turto brokeris A. B., nagrinėtinu atveju laikytinas stipresniąja sutarties šalimi (CPK 178, 185 str.). Juolab, ieškovei tai buvo pirmas sudaromas tokio pobūdžio sandoris, tuo tarpu, atsakovas per pusmetį tokių sandorių buvo sudaręs daugiau nei penkis.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas, vertindamas Sutarties 5.1 punkto nuostatas, pastebi, jog joje nurodyta formuluotė „pasirašydami šią sutartį“ leidžia suprasti, jog Sutarties pasirašymo metu šalims kyla tam tikri įsipareigojimai/ pirkėjas turi imtis veiksmų ir pan., o nuostata „pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui 10000 Eur sumą“ gali šalims leisti suprasti, jog pirkėjas tik įsipareigoja sumokėti nurodoma sumą, kaip šią nuostatą ir aiškina atsakovas. Vis dėl to, vertinant, kad šiame punkte nėra numatytas įsipareigojimo sumokėti 10000 Eur sumą įvykdymo terminas bei tame pačiame sakinyje esant formuluotei “pasirašydami šią sutartį”, teismas daro išvadą, kad pirkėja (ieškovė) pagrįstai galėjo suprasti ir suprato, jog būtent Sutarties pasirašymo metu yra/ turi būti sumokama pardavėjui (atsakovui) 10000 Eur suma grynaisiais pinigais, ką ieškovė ir padarė. Priešingas aiškinimas reikštų tokios nuostatos neapibrėžtumą, sukuriant šalims teisę nurodytą pinigų sumą sumokėti savo nuožiūra bet kuriuo sutarties galiojimo metu, kas neatitiktų nei Sutarties tikslo, nei protingumo principo ir neskatintų šalių vykdyti savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų.
18. Analizuojant į bylą pateiktų preliminariųjų sutarčių, sudarytų atsakovo, kaip pardavėjo, ir pirkėjų M. R., M. S., D. B., V. T., A. R. (2 t., b. l. 23-32), sąlygas matyti, kad kiekvienoje preliminarioje sutartyje esantis 5.2.1 punktas yra aiškiai individualizuotas, atitinkantis konkrečios preliminariosios sutarties šalių valią dėl avanso sumos, mokėjimo būdo, mokėjimo terminų. Pavyzdžiui, atsakovo ir D. B. sudarytos preliminariosios sutarties 5.2.1 punkte detaliai įtvirtinta, jog 2000 Eur avansas sumokamas bankiniu pavedimu į atsakovo sąskaitą banke iki konkrečios datos 21 val. vakaro, o neatlikus mokėjimo sutartis tampa negaliojančia (2 t., b. l. 27-28). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir atsakovo su A. R. sudarytoje preliminariojoje sutartyje (2 t., 31-32). Liudytojai M. S., V. T. patvirtino, kad avansus grynais pinigais jie perdavė atsakovui preliminariųjų sutarčių pasirašymo metu brokerio kontoroje. Nors liudytojus ir ieškovės šeimą sieja ilgametės draugystės santykiai, teismas nenustatė liudytojų siekio ir suinteresuotumo duoti ieškovei išskirtinai palankius parodymus, šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški, neprieštaraujantys tarpusavyje ir kitiems byloje esantiems duomenims, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Į bylą pateiktų atsakovo ir M. S. bei V. T. sudarytų preliminariųjų sutarčių 5.2.1 punkte detaliai įtvirtinta, jog avansas sumokamas grynais pinigais, tačiau minimose preliminariosiose sutartyse nėra atskirų jų šalių įrašų apie pinigų perdavimą-gavimą (2 t., 25-26, 29-30). Spręstina, kad su skirtingais asmenimis sudarant preliminariąsias sutartis jų 5.2.1 punkte būdavo aiškiai išreikšta atsakovo valia dėl avanso mokėjimo būdo ir terminų, atsakovas tiksliai detalizuodavo tiek mokėjimo būdą, tiek ir datą, iki kurios turi būti atliktas mokėjimas, konkretizuodamas netgi valandą, iki kurios turi būti atliktas mokėjimas bei nustatydamas preliminariosios sutarties nebegaliojimo momentą, jei iki nustatytos valandos nebus gautas mokėjimas. Todėl avanso mokėjimas pagal ieškovės nuožiūrą ir neapibrėžtus terminus aiškiai prieštarauja atsakovo nustatytiems konkretiems avanso mokėjimo kriterijams bei neatitinka paties atsakovo suformuotai avanso mokėjimo praktikai.
19. Vertinant grynųjų pinigų sumokėjimo faktą atsakovui, taip pat svarbu pastebėti, jog atsakovo teiginiai, jog jis grynųjų pinigų negavo, jų kantriai laukė, o nesulaukus grynųjų pinigų sumokėjimo, sutartis nutrūko, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pastebėtina, jog šį versija atsakovo nurodyta tik ieškovei pasikreipus į teismą su ieškiniu (CPK 178, 185 str.). Šių atsakovo teiginių nepagrindžia byloje esantys kiti rašytiniai duomenys. Iš trečiojo asmens A. M. ir atsakovo M. G. susirašinėjimo turinio (telefoninių pokalbių (sms) ekrano foto nuotraukų) matyti, jog pastarasis per visą Sutarties laikotarpį nesiteiravo, neragino nei ieškovės, nei trečiojo asmens sumokėti pagal Sutartį numatyto pradinio įnašo (10000 Eur), o pasibaigus Sutarties terminui atsakovas net neužsimena ir kaip vienos iš Sutarties pasibaigimo priežasčių neįvardija negauto/ nesumokėto 10000 Eur avanso. Iš susirašinėjimo turinio matyti, jog trečiajam asmeniui A. M. 2024 m. kovo 5 d. parašius, kad negavo atsakymo dėl avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo, ar bus pratęsiama sutartis, ar sklypo nebeparduos (16.02), atsakovas M. G. apie galimą avanso (ne)sumokėjimo faktą net neužsiminė, taip pat nenurodė šios priežasties, kaip nepratęsimo sutarties ar jos pasibaigimo, o nurodė, jog sklypas neparduodamas, Sutartis nepratęsiama, siūlo taikiai spręsti šį reikalą (18.34). Šiame kontekste taip pat verta atkreipti dėmesį, jog trečiasis asmuo aiškiai įvardija savo poziciją, jog pagal Sutartį jis nori, kad būtų grąžintas (vertinant žodžio reikšmę – „atiduoti atgal“) jam priklausantis avansas, kas leidžia daryti išvadą, jog vis dėl to grynųjų pinigų sumokėjimas/ jų perdavimas atsakovui buvo įvykęs ir pinigai Sutarties pasirašymo metu ieškovės buvo sumokėti. Priešingas vertinimas keltų pagrįstą klausimą, kokiu tikslu trečiasis asmuo vyko į brokerio kontorą susitikti su atsakovu, jei susirašinėjimo metu trečiojo asmens ir atsakovo santykiai buvo pakankamai įtempti ir negatyvūs, atsakovas buvo aiškiai išreiškęs savo valią nebesudaryti pagrindinės sutarties, o avansas, atsakovo teigimu, nebuvo sumokėtas? Pats trečiasis asmuo patvirtino, jog vyko susitikti su atsakovu tam, kad susigrąžintų sumokėtą 10000 Eur avansą ir sutartines netesybas iš Sutartį pažeidusio atsakovo.
20. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė Sutarties sudarymo metu sumokėjo atsakovui grynais pinigais 10000 Eur avansą, kurį atsakovui perdavė trečiasis asmuo A. M..
Dėl avansinio sandorio galiojimo (negaliojimo) pagrindų
21. Atsakovo atstovas advokatas J. V. teismo posėdžio metu, vertindamas grynųjų pinigų (ne)perdavimo faktą, akcentavo Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatas, draudžiančias atsiskaityti grynaisiais pinigais daugiau nei 5000 Eur suma, taigi, atsiskaitymas pinigais didesne nei 5000 Eur turi būti atliekamas bankiniu pavedimu, tad imperatyvios formos sandorio nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu.
22. CK 1.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktą, paprasta rašytine forma turi būti sudaromos preliminariosios sutartys. CK 1.93 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.
23. Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato asmenų tarpusavio atsiskaitymų grynaisiais pinigais ir bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorius grynaisiais pinigais ribojimo atvejus, didžiausią šiems atsiskaitymams, taip pat bet kokiems kitiems mokėjimams pagal sandorius galimą naudoti grynųjų pinigų sumą ir atvejus, kuriais šie ribojimai gali būti netaikomi. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Šiame įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas nedaro sandorio niekinio ir negaliojančio (Įstatymo 5 str.). Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka (Įstatymo 7 str.).
24. Iš į bylą pateiktos Sutarties matyti, kad Sutartis sudaryta paprasta rašytine forma pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus, atitinkama rašytine forma sudarytas šalių sandoris dėl avansinio apmokėjimo. Pažymėtina, kad CK 1.71 straipsnio 1 dalis aiškiai apibrėžia, kokia forma yra sudaromi sandoriai, tad CK nuostatos nenumato bankinio pavedimo, kaip vienašalio sandorio, formos. Be to, Įstatymo 5 straipsnis nustato, jog Įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas nedaro sandorio niekinio ir negaliojančio.
25. Darytina išvada, jog 10000 Eur avanso sumokėjimas pagal Sutartį nors ir pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau pats sandoris dėl avanso mokėjimo sudarytas tinkama rašytine forma ir negali būti pripažintas negaliojančiu nei pagal Įstatymo nuostatas, nei CK 1.93 straipsnyje nustatytais pagrindais.
Dėl šalių kaltės dėl nesudarytos pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties (ne)buvimo
26. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovė, trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas atsisakė parduoti žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki Sutartyje nurodyto termino, vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas laikosi pozicijos, jog šiame ginče jo kaltės nėra, pati ieškovė nesilaikė Sutarties sąlygų ir, pasirašiusi sutartį, nesumokėjo 10000 Eur avanso, be to, neigiama trečiojo asmens A. M. reputacija taip pat buvo viena iš priežasčių dėl ko iki numatyto termino nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis.
27. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal preliminariosios sutarties sampratą šalys sutartyje turi susitarti dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų, taip pat turi nustatyti terminą, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, šis susitarimas įforminamas rašytine forma. Pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga, skirianti ją nuo pagrindinės sutarties, – aiškiai išreikštas įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį.
28. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 22 punktas).
29. Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimą bylose, kuriose sprendžiami civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį klausimai, yra nurodęs, kad preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020, 23 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė U. M. ir atsakovas M. G. sudarė susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, kurio M. G. įsipareigojo iki 2024 m. vasario 23 d. už 135000 Eur parduoti U. M. du žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o U. M. įsipareigojo nupirkti minėtus žemės sklypus už 135000 Eur iki sutartyje nurodytos datos (2024 m. vasario 23 d.).
31. Sprendimu pripažinus faktą, jog ieškovė laikėsi Sutarties sąlygų ir pasirašiusi sutartį sumokėjo 10000 Eur dydžio avansą atsakovui, atmestina atsakovo versija, jog ieškovė yra kalta, nes nebuvo sumokėtas avansas ir tokie ieškovės veiksmai buvo priežastis, dėl ko iki numatyto termino nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis. Nagrinėtinu atveju, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl ieškovės kaltų veiksmų nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis (CPK 185 str.).
32. Tai, jog ieškovės ir jos sutuoktinio ketinimai sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį buvo rimti, ieškovė siekė laiku įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus atsakovui patvirtina į bylą pateikti kiti rašytiniai įrodymai, t. y. 2023 m. lapkričio 27 d. preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo sutarties sudarymo, iš kurios turinio matyti, jog ieškovės sutuoktinis pasirašė preliminariąją sutartį, ketindamas parduoti jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą su statiniais ir žemės sklypu už 220000 Eur sumą. Tad ieškovės šeima ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, jog būtų užtikrinta perkamo turto mokama suma. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo teisme patvirtino aplinkybes, jog planavo savo namą parduoti, už gautas lėšas įsigyti žemės sklypus ir statyti naują namą, kurio projektą jau turėjo. Ieškovės, jos sutuoktinio ketinimų rimtumą patvirtina ir aplinkybė, jog jie paėmė iš pirkėjo 8000 Eur avansą, vėliau įskaitytiną į bendrą pirkimo kainą, bei įsipareigojo sumokėti netesybas, jei pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl pardavėjų kaltės. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė, jos sutuoktinis nepardavė nekilnojamųjų daiktų už 220000 Eur sumą dėl pirkėjo kaltės, jog pirkėjas atsisakė mokėti pardavėjams preliminariai sutartą sumą, ir ieškovė, jos sutuoktinis negavo pinigų ne dėl savo kaltės. Šiame punkte aptartos aplinkybės paneigia atsakovo teiginius, jog pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, jog ieškovė neturėjo pinigų žemės sklypams įsigyti.
33. Atsakovas teigė, jog pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymui įtakos turėjo ir informacija apie neigiamą trečiojo asmens A. M. reputaciją, jo įmonių nusikalstamas veikas dėl klastojimo, tačiau šiuos atsakovo teiginius teismas vertina kaip deklaratyvius. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kaip jo turima neigiama informacija apie A. M. objektyviai įtakotų tolimesnius atsakovo ir trečiojo asmens santykius, jei pagrindinis sandoris būtų įvykęs. Pažymėtina, kad jei atsakovui būtų svarbi pirkėjo teigiamos reputacijos sąlyga Sutartyje, atsakovas galėjo surinkti duomenis apie pirkėjo reputaciją iki Sutarties sudarymo, numatyti Sutartyje pirkėjo teigiamos reputacijos įtaką kaip būtinąją sąlygą pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau minėtų veiksmų atsakovas neatliko. Be to, atsisakęs sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovas aiškiai neįvardino, kad pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl pirkėjo neigiamos reputacijos tiesioginio ir objektyvaus poveikio atsakovo aplinkai. Pažymėtina, kad su kitais pirkėjais sudarytose preliminariosiose sutartyse nėra įtvirtinta jokių sąlygų dėl pirkėjų reputacijos įtakos sutarčių sudarymui, jog buvo renkama, analizuojama informacija apie kitų pirkėjų reputaciją, jų santykį, sąsajas su ieškovės šeima, ilgametės draugystės ryšius. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų, kad trečiasis asmuo A. M. jam grasino neigiamu poveikiu, prieš atsakovą buvo naudojamas psichologinis ar kitoks smurtas.
34. Iš į bylą pateiktų telefoninių pokalbių (sms) ekrano foto nuotraukų matyti, kad realiai ieškovės, konkrečiai ieškovės sutuoktinio trečiojo asmens ir atsakovo bendravimas vyko telefonu (skambučiai: 2023 m. lapkričio 21 d., gruodžio 12 d., 2024 m. vasario 7 d., vasario 21 d.), tačiau kas šių pokalbių metu buvo konkrečiai kalbama, duomenų byloje nėra (CPK 178, 185 str.). Ieškovė paaiškino, kad artėjant pagrindinės sutarties pasirašymo terminui jos sutuoktinis ne kartą skambino ir atsakovui, ir brokeriui A. B. dėl galutinės sutarties sudarymo, tačiau atsakovas vis atidėliojo pagrindinės sutarties pasirašymą, teigdamas, jog jis turi sutvarkyti elektros komunikacijas, dar vėliau teigdamas, jog mirė jo motina ir pagrindinės sutarties pasirašymą tikslinga atidėti. Trečiasis asmuo A. M. patvirtino, kad 2024 m. vasario 7 d. susiskambino su atsakovu, kuris pasakė, kad dabar įvesta elektra į visus sklypus ir atsakovas sumokėjo mokestį; vasario 21 d. vėl skambino atsakovui, kuris pasakė, kad mirė motina, prašė laiko susitvarkyti; vasario 23 d. skambino A. B. su prašymu pratęsti sutartį arba daryti pirkimą, o kovo 1 d. brokeris paskambino jam ir pasakė, kad atsakovas sklypo nebeparduoda, nes jo sutuoktinė nebenori parduoti ir sklypą sau. Byloje kitokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų/ paneigtų ieškovės ir trečiojo asmens teiktus paaiškinimus teisme, byloje nėra.
35. Teismo posėdžiuose atsakovas paaiškino, jog vis laukė, kad ieškovė sumokės avansą pagal Sutartį, o vėliau pasibaigė terminas pasirašyti pagrindinę sutartį. Atsakovo teigimu, ieškovė, jos sutuoktinis nebuvo aktyvūs ir nesiekė sudaryti pagrindinės sutarties, nors atsakovas ne kartą skambino A. M., siūlydamas vykti pas notarą. Tiek atsakovas, tiek jo bei trečiojo asmens I. G. atstovas patvirtino, kad atsakovo sutuoktinė I. G. netrukdė, nedraudė ir neprieštaravo žemės sklypų ieškovei pardavimui.
36. Atsižvelgiant į šio sprendimo 34, 35 punktuose išdėstytas šalių nuomones dėl pagrindinės sutarties nesudarymo aplinkybių, kad tai įvyko dėl priešingos pusės kaltės, spręstina, jog nesant galimybės žinoti skambučių turinį ir iš esmės šalims priešingai/ skirtingai aiškinant komunikacijos tikslus, neįmanoma patvirtinti ar paneigti šalių, trečiojo asmens išsakytų teiginių dėl priešingos šalies kaltės, todėl kaltės nustatymas atliktinas, vadovaujantis susiklosčiusia atsakovo sutarčių sudarymo praktika, analizuojant atliktinus šalių veiksmus siekiant pagrindinės sutarties sudarymo.
37. Teismo posėdžiuose atsakovas patvirtino, kad iš viso pardavė apie 10 sklypų, sklypų pardavimu rūpinosi įgaliotas brokeris B., kuris organizuodavo sklypų pardavimą, paruošdavo preliminariosios sutarties tekstą pasirašymui, registruodavo laiką pas notarą ir organizuodavo susitikimus pas notarą. Sutarčių pasirašymai buvo organizuojami pas tą patį notarą. Atsakovo įsitikinimu, brokeris visus su pardavimu susijusius veiksmus atliko tinkamai, atsakovo pavedimu. Liudytojai A. R., M. S., V. T., A. B. patvirtino, kad žemės sklypų pardavimą nuo preliminariosios sutarties pasirašymo iki pagrindinės sutarties pasirašymo notaro kontoroje organizavo A. B.. Į bylą pateiktų preliminariųjų sutarčių sudarytų su pirkėjais sąlygos iš esmės yra identiškos tiek turiniu, tiek forma. Spręstina, kad parduodamas žemės sklypus atsakovas vadovavosi nusistovėjusia praktika, kad visus su žemės sklypais organizacinius veiksmus atlikdavo arba jis pats, arba brokeris A. B. atsakovo pavedimu.
38. Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad Sutarties tekstą parengė brokeris A. B. atsakovo pavedimu, jog Sutartį pasirašiusi ieškovė pirmą kartą sudarė tokio pobūdžio sandorį, o atsakovas tokių sandorių per pusmetį buvo sudaręs daugiau nei penkis, šios aplinkybės patvirtina skirtingą šalių patirtį ir susiformavusius įgūdžius sudarant sandorius. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas pagal susiformavusią sandorių sudarymo praktiką kreipėsi į notarą dėl laiko pagrindinei sutarčiai sudaryti rezervavimo, o apie rezervuotą laiką būtų informavęs ieškovę, būtų siuntęs ieškovei raginimą pasirašyti pagrindinę sutartį, pretenziją dėl nustatyto rezervacijos laiko ignoravimo ar neatvykimo į notaro kontorą sandoriui sudaryti. Teismo įsitikinimu, būtent atsakovui, turinčiam visus pardavimui reikalingus žemės sklypų nuosavybės dokumentus, teko pareiga aktyviais veiksmais organizuoti pagrindinės sutarties sudarymą notaro kontoroje. Priešinga situacija, jei aptariamus organizacinius veiksmus atlikinėtų žemės sklypų nuosavybės ir kadastrinių dokumentų neturinti ieškovė, būtų nelogiška ir neatitinkanti paties atsakovo suformuotos žemės sklypų pardavimo praktikos. Įrodymų nebuvimas apie tai, jog atsakovas kreipėsi į notarą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, informavo ieškovę apie pagrindinės sutarties pasirašymo laiką ir vietą, o ieškovė gavo ir ignoravo atsakovo pateiktą informaciją dėl pagrindinės sutarties pasirašymo, patvirtina, kad būtent dėl atsakovo kaltės nebuvo pasirašyta pagrindinė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Po Sutarties pasirašymo atsakovas, būdamas stipresniąja teisinio santykio šalimi, iš esmės neatliko jokių aktyvių veiksmų, reikalingų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Atsakovo elgesys apibūdintinas kaip pasyvus laukimas, kol pasibaigs terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, o atsakovo atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį po termino pasibaigimo patvirtina, jog atsakovas nesiekė ir neketino sudaryti pagrindinės sutarties dėl pasikeitusios jo nuomonės. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jo atsisakymas pasirašyti pagrindinę žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį buvo pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis.
39. Sutarties 7.2 punkte šalys susitarė, kad bet kokie Sutarties pakeitimai galimi tik šalims dėl to susitarus ir raštu pasirašius atitinkamą Sutarties priedą ar naujos redakcijos sutartį. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad šalys ėmėsi Sutarties 7.2 punkte nustatytų veiksmų, todėl darytina išvada, jog pradinės Sutarties sąlygos šalims nekėlė abejonių, jas tenkino ir turėjo būti vykdomos.
40. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė įrodė, kad pagrindinė žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl atsakovo kaltės, o atsakovas neįrodė, kad dėl minimos sutarties nepasirašymo nėra jo kaltės, kad pagrindinės sutarties jis nepasirašė dėl objektyvių, atsakovo kaltę šalinančių aplinkybių.
Dėl negrąžinto avanso ir netesybų priteisimo
41. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti jos 10000 Eur sumokėtą ir atsakovo negrąžintą avansą bei priteisti 10000 Eur netesybas pagal Sutarties 6.1 punktą.
42. Avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu). Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Nuostatos dėl avanso mokėjimo gali būti įtrauktos į preliminariąją sutartį, nes ji susijusi su būsimu pagrindinės sutarties sudarymu ateityje, o pagal pagrindinę sutartį gali būti vykdomi mokėjimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 26 punktas).
43. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).
44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pažymi, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019 46 punktą).
45. Preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 str.). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 43 punktą). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020, 21 punktas).
46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, jeigu netesybų mokėjimo pagrindas pagal preliminariosios sutarties nuostatas yra pagrindinės sutarties nesudarymas ir nustatyta, kad kita šalis tinkamai vykdė pareigas pagal sutartį ir neprisidėjo prie pagrindinės sutarties nesudarymo (nesutrukdė kitai šaliai sudaryti pagrindinę sutartį), tokios sutarties nuostatos yra pagrindas taikyti asmeniui civilinę atsakomybę netesybų forma, nebent jis įrodytų civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 42 punktą).
47. Sutarties 6.2 punkte šalys susitarė, kad jei pagrindinė turto pirkimo pardavimo sutartis iki Sutarties 2.1 p. numatyto termino nebus pasirašyta dėl pardavėjo (atsakovo) kaltės (įskaitant atsisakymą bei vengimą sudaryti sutartį), tai pardavėjas per 10 dienų nuo sutarties 2.1 p. numatyto termino pabaigos privalės grąžinti pirkėjai (ieškovei) pastarosios sumokėtą sutarties 5.1 p. numatytą sumą ir sumokėti 5.1 p. nurodyto dydžio sumą, kaip šalių aptartus minimalius pirkėjos nuostolius.
48. Teismui nustačius, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, jam atsisakius bei vengiant sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovui tenka pareiga grąžinti ieškovei jos sumokėtą 10000 Eur avansą bei sumokėti ieškovei Sutarties 6.2 punkte šalių susitarimu nustatytas netesybas, kurios laikytinos iš anksto šalių nustatytais ir pripažintais minimaliais ieškovės nuostoliais. Pažymėtina, kad ieškovės šeima dėl neįvykusio nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorio patyrė 5000 Eur nuostolius, šią sumą trečiajam asmeniui A. M. sumokėjus pirkėjui kaip sutartas netesybas, todėl ir šiuo pagrindu priteistina 10000 Eur šalių sutartų netesybų suma vertintina kaip pagrįsta, jos nėra pagrindo mažinti.
49. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, suformuotą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad sudarydama Sutartį ieškovė sumokėjo atsakovui 10000 Eur avansą, pagrindinės nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties šalims nesudarius dėl atsakovo kaltės, atsakovui kyla sutartinė pareiga sumokėti ieškovei 10000 Eur netesybas, todėl ieškovės patikslintas ieškinys atsakovui laikytinas visiškai įrodytas ir tenkintinas, ieškovei priteistinas iš atsakovo 10000 Eur avansas ir 10000 Eur netesybos.
50. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad teismas šio sprendimo 23 punkte pasisakė dėl teisinių pasekmių, kai šalys vykdo atsiskaitymus grynais pinigais sumomis virš 5000 Eur. Įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta, jog šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas nedaro sandorio niekinio ir negaliojančio. Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka (Įstatymo 7 str.).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
51. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimis, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 20000 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2024 m. kovo 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo
52. Ieškovė pateikė rašytinius duomenis, kad byloje patyrė 3337 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 675 Eur žyminis mokestis ir 2662 Eur teisinių paslaugų išlaidos (1 t., b. l. 9, 17, 70-73, 140; 2 t., b. l. 132-134). Vertindamas ieškovės patirtų teisinių paslaugų išlaidų pagrįstumą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau tekste – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 punktas); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 punktas); už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (8.17 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 punktas); kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 (8.20 punktas).
53. Įvertinus ieškovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi procesiniai dokumentai ir rašytiniai įrodymai į bylą, spręstina, kad ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei priteistinos iš atsakovo 3337 Eur bylinėjimosi išlaidos.
54. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 31,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, valstybei priteistinos iš atsakovo 31,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), iš M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 10000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) avansą, 10000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) netesybas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 20000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3337 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.