Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Almos Gusienės 2025 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16358-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

R. A. skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino proporcingumu.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Nagrinėjamu atveju R. A. skundžiamu nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, t. y. minimaliam įstatyme nustatytam terminui.

R. A. skunde prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – arba sutrumpinti jos terminą, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas detaliau pasisako tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybės pareiškėjui R. A..

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Visų pirma pažymėtina, kad R. A., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pareiškėjo teigimu, jis vairavo atsakingai, nepažeidė eismo saugumo, tačiau teismas pažymi, kad vien transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, viršijančio leistiną normą, yra pavojingas elgesys, kartu ir keliantis grėsmę eismo saugumui, todėl už jį nustatyta griežta atsakomybė. Tai, kad pareiškėjas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, nedaro jo veiksmų nepavojingais ir nešalina jo atsakomybės. Jei R. A. būtų padaręs kitus KET pažeidimus ar sukėlęs minėtus neigiamus padarinius, jis papildomai atsakytų pagal atitinkamus ANK straipsnius ar netgi būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjui nustatytas 0,55 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą), iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui nustatytas 0,56 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą – 0,543), kuris dar gana nemažai viršija įstatyme nustatytą minimalią lengvo neblaivumo ribą (0,41 promilės), nuo kurios atsiranda administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Pažymėtina, kad vien tik lengvo neblaivumo laipsnio nustatymas savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Taikant šias nuostatas, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas administracinio nusižengimo ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančias aplinkybes. R. A. policijos pareigūnų buvo sustabdytas Vilniaus mieste, darbo dienos ryte, vasarą, kai eismas mieste tokiu laiku gali būti gana intensyvus. Pažymėtina, kad pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė darbo dienos pradžioje, kai pasikrovęs darbinę transporto priemonę iš darbo vietos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiavo į savo numatytą maršrutą ir buvo sustabdytas Vilniuje, Titnago gatvėje. Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad R. A. padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo. Nors pareiškėjo teigimu, jis vairavo transporto priemonę kitą dieną nei vartojo alkoholį (alų), kita vertus, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybe, kad jis padarė administracinį nusižengimą visiškai atsitiktinai. Visgi pareiškėjas iki 21 val. išgėrė nemažą kiekį alkoholio – šešias skardines alaus, anksti kėlėsi važiuoti į darbą ir maždaug praėjus 11 val. po alkoholio vartojimo pabaigos buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo itin nemažina ir tai, kad, prieš pradėdamas važiuoti, jis pasitikrino blaivumą namuose turimu alkotesteriu, kuris parodė, kad jo iškvėptame ore nėra alkoholio etilo alkoholio koncentracijos, todėl vairavo transporto priemonę. Teismas pažymi, kad neprofesionalūs, namų sąlygomis skirti naudoti alkotesteriai dažnu atveju būna netinkamai sukalibruoti, neturi sertifikato, todėl yra netikslūs. Be to, pareiškėjo manymas, kad nedaro administracinio nusižengimo, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai R. A. nustatė 0,56 (įvertinus paklaidą – 0,543) promilių neblaivumą, o alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas pareiškėjo neblaivumas, patikra galioja iki 2025 m. spalio 14 d., todėl nėra pagrindo abejoti minėtais alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis. Teismo posėdžio metu R. A. paaiškino, kad vakare išgėrė šešias skardines alaus, paskutinį kartą alkoholį vartojo iki 21 val., ir kitos dienos ankstų rytą kėlėsi važiuoti į darbą. Taigi R. A., turėdamas ilgametę vairavimo patirtį ir suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes gana vėlai vakare (nors žinojo, kad anksti ryte reikės keltis į darbą) prieš nagrinėjamą įvykį vartojo nemažą kiekį alkoholio ir ryte, ignoruodamas savo fiziologinę būseną, vairavo transporto priemonę, juolab jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, vadinasi neabejotinai žinojo, kad toks elgesys gali būti pavojingas. Alkoholio, net ir silpno (alaus), vartojimas gana vėlai vakare, kai žinoma, kad ryte bus vairuojama, nėra pateisinamas elgesys, juolab pats pareiškėjas pasirinko tokį elgesio variantą.

Skunde akcentuojama aplinkybė, kad R. A., prieš nuspręsdamas vairuoti automobilį, visiškai nesijuto neblaivus, buvo įsitikinęs, kad alkoholis iš organizmo yra visiškai pasišalinęs. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį atsiranda už nustatytą tam tikro laipsnio neblaivumą vairuojant transporto priemonę, o ne tai, ar asmuo jautėsi blaivus (neblaivus) tuo metu, ar ne. Taigi administracinės atsakomybės laipsniui (pavyzdžiui, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo) neturi reikšmės, kad R. A., vairuodamas transporto priemonę, nesijuto neblaivus. Vien asmens neblaivumo nustatymo alkoholio matuokliu užtenka konstatuoti neblaivumo požymį. Tai ir buvo padaryta šiuo atveju. Tai, kad R. A., vairuodamas transporto priemonę, nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo, o jį sustabdė dėl vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad asmuo privalo vairuoti transporto priemonę neviršydamas įstatymo nustatyto neblaivumo laipsnio (šiuo atveju 0,41 promilių) bet kuriuo atveju, o ne tik reido metu, taip pat nedaryti kitų KET pažeidimų. Taigi R. A. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnis nėra toks nedidelis, kad dėl jo būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Byloje nustatyta R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be kita ko, pažymėtina, kad, skundžiamame nutarime individualizuojant R. A. administracinę atsakomybę, jau buvo atsižvelgta į šią jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl dar kartą atsižvelgti į tai nėra pagrindo. Nors pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už itin šiurkščių KET pažeidimų padarymą, paskirtos baudos yra sumokėtos, o šioje byloje nagrinėjamą administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą, kita vertus, jis turi galiojančių administracinių nuobaudų, jis du kartus baustas administracine tvarka už tai, kad vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone (2024 m. spalio 22 d. ROIK: 24258063353; 2024 m. kovo 6 d ROIK: 24233511633) ir du kartus – už transporto priemonės stovėjimą neleistinoje vietoje (2024 m. rugpjūčio 1 d. ROIK: 24254826118 ir 2020 m. spalio 29 d. ROIK: 20125010551). Taigi negalima daryti neabejotinos išvados, kad R. A. visą laiką itin preciziškai laikėsi KET reikalavimų ir visuotinai priimtų elgesio taisyklių, be kita ko, jis administracinėn atsakomybėn trauktas ir už kitokio pobūdžio administracinius nusižengimus (pagal ANK 419 straipsnio 2 dalį ir 463 straipsnio 1 dalį). Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pareiškėjas, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, iš esmės akcentuoja tokios teisės reikalingumą kasdieniame gyvenime, t. y. darbo funkcijoms atlikti ir šeimos poreikių užtikrinimui. Visų pirma pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad R. A. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas ir šeimos interesų užtikrinimui, nėra vien tos aplinkybės, kurios lemtų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. Be to, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes gana vėlai vakare prieš nagrinėjamo įvykio dieną vartojo nemažą alkoholio kiekį ir anksti ryte vairavo transporto priemonę. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (arba susirasti kitą darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad iki administracinio nusižengimo padarymo dirbo UAB (duomenys neskelbtini) kurjeriu ir apskritai jau 20 metų dirba vairuotoju. Prieš padarydamas administracinį nusižengimą jis planavo išeiti iš darbo UAB (duomenys neskelbtini), nes buvo gavęs geriau apmokamo darbo pasiūlymą – dirbti teikėju. Praradęs teisę vairuoti transporto priemones, R. A. įsidarbino kitokio pobūdžio darbe, kuriame nėra reikalinga specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones, tačiau už šį darbą gauna mažesnį darbo užmokestį. Teismas pažymi, kad pareiškėjas visgi rado alternatyvą ir sėkmingai susirado kitą darbą, kurio funkcijoms atlikti nėra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Nors R. A. nurodo, kad dėl kitokio pobūdžio darbo, jis šiuo metu gauna 400 Eur mažesnį darbo užmokestį nei prieš tai, kita vertus, byloje nėra pateikta tai patvirtinančių duomenų. Atkreiptinas dėmesys, kad R. A., susiradęs kitokio pobūdžio darbą, nors ir už mažesnį darbo užmokestį, nepraranda pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Teismas pažymi, kad pareiškėjas iki inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbo funkcijoms atlikti, tačiau tai nesulaikė jo nuo administracinio nusižengimo padarymo. Šiame kontekste pasakytina, kad R. A. teisė vairuoti transporto priemones atimta terminuotam laikui, po kurio jis vėl galės įgyti tokią teisę ir dirbti vairuotojo darbą.

Pareiškėjo skunde taip pat nurodyta, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir tam, kad galėtų pasirūpinti savo vaikais, nuvežti ir parvežti juos į būrelius, taip pat pasirūpinti onkologine liga sergančia uošviene ir senyvo amžiaus žmonos močiute. Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad dukros lanko būrelius, į kuriuos reikia jas nuvežti ir iš jų parvežti namo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino, kad vyriausioji dukra ((duomenys neskelbtini) metų) viešuoju transportu važinėja į užsiėmimus pati, tačiau vidurinė ((duomenys neskelbtini) metų) lanko tinklinio treniruotes, kurios vyksta keturis kartus per savaitę (duomenys neskelbtini) mikrorajone, o viešasis susisiekimas iki namų, esančių (duomenys neskelbtini) mikrorajone, yra per stotį, taigi pareiškėjas visada dukrą paimdavo nuo stoties. R. A. teismo posėdžio metu taip pat patikslino, kad mažąją dukrą dažniausiai parveža žmona, jam reikėdavo ją parvežti tik tada, jei žmona tuo metu sportuodavo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metus dukros pačios nuvažiuoja į miestą viešuoju transportu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. A. nėra vienintelis artimasis, galintis nuvežti vaikus į būrelius, taip pat matyti, kad vyriausioji ir vidurinioji dukra naudojasi viešuoju transportu, todėl, atsižvelgiant į jų amžių ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų), tam tikru metu jos pačios gali vykti į užsiėmimus, o kitais atvejais jas vežti gali žmona. Be to, pareiškėjas kitais alternatyviais būdais gali padėti vežioti / pasiimti dukras iš užsiėmumų, pavyzdžiui, naudodamasis pavėžėjo paslaugomis. Taip pat skunde ir teismo posėdžio metu R. A. nurodė, kad pasirūpinti reikia onkologine liga sergančia uošviene ir senyvo amžiaus žmonos močiute. Nors pareiškėjas nurodė, kad uošvienei, gyvenančiai už 25 km nuo Vilniaus centro, dėl ligos reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba, vėliau pats nurodė, kad šiuo metu ji būna pas tetą, o į sveikatos priežiūros įstaigas ją vežioja jo žmona, o žmonos močiute, kuri neišeina iš namų ir turi neįgalumą, daugiau rūpinasi teta. Teismas sutinka, kad turint tris nepilnamečius veikus šeimyninė padėtis dėl uošvienės ligos ir senyvo amžiaus močiutės priežiūros yra nelengva, kita vertus, matyti, kad jo žmonai pasirūpinti uošvine ir žmonos močiute padeda teta, taigi jis nėra vienintelis artimasis, galintis padėti ir pasirūpinti uošviene ir žmonos močiute. Be to, R. A. šeimos interesų apsauga taip pat nesudaro pagrindo sutrumpinti aptariamos administracinio poveikio priemonės terminą arba jos netaikyti. Pareiškėjui prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma, kad jis turi vaikų, kuriais privalo rūpintis, vežioti į mokyklą, būrelius, taip pat apie uošvienės ligos diagnozę, dėl kurios jai reikalinga pagalba, ir apie žmonos močiutę, kuria taip pat reikia pasirūpinti. Kita vertus, tai nepadarė įtakos R. A. elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nepadarytų administracinio nusižengimo. Priešingai, ta aplinkybė, kad jis, nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo ir šeimos padėtį, yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, R. A. padėti pasirūpinti uošviene ir žmonos močiute, pavyzdžiui, aplankyti ir nuvežti maisto, vaistų gali ir kitais alternatyviais būdais, pavyzdžiui, naudodamasis viešuoju transportu. Pažymėtina, kad, esant skubiam sveikatos pablogėjimui, galima pasinaudoti greitosios medicinos teikiama pagalba. Taigi, kaip ir buvo minėta, R. A. nėra vienintelis galintis nuvežti / pasiimti vaikus į / iš būrelių, pasirūpinti žmonos uošviene ir žmonos močiute. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad, R. A. laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus visiškai pažeisti jo šeimos ar jo pačio interesai.

Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant ar rūpinantis šeima yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų ir pakeisti asmenį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties R. A. neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, nagrinėjamu atveju minimalų įstatyme nustatytą terminą, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise.

R. A. skunde nurodytos kitos aplinkybės (turi ilgą vairavimo stažą, būsto paskolą, yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, jis anksčiau niekada nėra baustas už tokio ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus ir kt.), taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus terminas būtų pakankama priemonė siekiant užtikrinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Teismas daro išvadą, kad Institucija tinkamai įvertino visas administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas ANK 34 straipsnio 1 ir 3 dalyse, ir paskyrė R. A. minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 6 mėnesiams bei draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Šie terminai yra pakankami, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai. Paskirtos administracinio poveikio priemonės ir jų dydžiai yra proporcingi pareiškėjo asmenybei, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nevaržo jo teisių labiau, nei būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Tokios išvados nepaneigia vien R. A. priešingas manymas ir skunde išdėstyti argumentai, kurie, be kita ko, buvo paneigti.

Keisti Institucijos vyresniosios tyrėjos A. Gusienės 2025 m. liepos 7 d. nutarimą R. A. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Almos Gusienės 2025 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16358-2025 palikti nepakeistą ir R. A. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.