- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-1089-912/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12385-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- N. V.
- Ieškovas
- UAB „Holdlita“
- Trečiasis asmuo
- A. A.
- Kategorijos
- 2.6.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Holdlita“ ieškinį atsakovui N. V. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – A. A..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4 026,88 Eur skolą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad 2019 m. lapkričio mėn. su atsakovu žodžiu susitarė, jog ieškovė atliks namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) fasado šiltinimo ir armavimo darbus už 16 Eur (plius PVM)/kv. m kainą. Ieškovė 2019 m. gruodžio – 2020 m. sausio mėn. atliko darbus už 4 026,88 Eur sumą. Atsakovas už darbus neatsiskaitė. Ieškovė pažymėjo, kad statybų objekto savininkas sumokėjo atsakovui, bet jis su ieškove neatsiskaitė. Ieškovė nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškinys pateiktas netinkamos ieškovės netinkamam atsakovui. G. B. darbų atlikimo metu buvo ieškovės direktorius. Ieškovės darbuotojai vykdė darbus statybos objekte. Ieškovė, atlikdama darbus, juos derino su atsakovu. Ieškovė žinojo, kad objekto savininkas – ne atsakovas, bet kitas asmuo. Ji su juo nekontaktavo, darbus užsakė ir už juos atsiskaityti turi atsakovas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir triplike) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas teigė, kad su ieškove neturėjo jokių santykių, nesitarė dėl statybos darbų. Atsakovas 2019 m. lapkričio mėn. bendravo su fiziniu asmeniu G. B. dėl fasado dalies šiltinimo ir armavimo darbų, bet ne su ieškovės atstovais. Jis nenurodė atsakovui, kad darbus atliks ieškovė, nepateikė šios įmonė rekvizitų, dokumentų, komunikavo ne ieškovės elektroniniu paštu. G. B. kontaktavo tiesiogiai su užsakovu A. A.. Atsakovas pirmą kartą sužinojo apie ieškovę, kai gavo teismo įsakymą, vėliau – ieškinį. Atsakovas nebuvo statybų objekto savininkas, nesudarė generalinės statybos rangos sutarties, suteikiančios teisę samdyti subrangovus. Nurodo, kad namo Rokantiškių savininkas – A. A., kuris paprašė atsakovo tarpininkauti – surasti rangovą, kuris atliktų namo fasado šiltinimo ir armavimo darbus. Atsakovo suteikė tarpininkavimo paslaugas – surado G. B. fasado dalies darbams atlikti. Atsakovas nesitarė, kad jam bus atlikti darbai. Dėl to netinkama ieškovė pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui. Atsakovas teigė, kad, jo žiniomis, su G. B. susitarta ne dėl 16 Eur už 1 kv. m, bet dėl 12 Eur už 1 kv. m kainos. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 4 026,88 Eur sumą. Jeigu darbai būtų atlikti kokybiškai, mokėtina suma būtų mažesnė – apie 2 000 Eur. G. B. darbus atliko nekokybiškai, apie tai jis informuotas, todėl užsakovas A. A. su juo neatsiskaitė. Ieškovė, G. B. nepateikė atsakovui darbų priėmimo–perdavimo akto, PVM sąskaitos faktūros. Atsakovas nurodė, kad užsakovas jo prašė perduoti G. B. dalį atlyginimo už darbus. Užsakovas, nuvykęs į objektą ir pamatęs netinkamą atliktų darbų kokybę, nurodė atsakovui nemokėti pinigų G. B.. Užsakovas su G. B., atsakovui nedalyvaujant, sprendė netinkamos darbų kokybės ir atsiskaitymo klausimus.
Šalies argumentai
4. Trečiasis asmuo teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu, nurodė, kad ieškinio suma neatitinka tikrovės. Trečiasis asmuo pažinojo atsakovą, kuris atlikinėjo jam kitus statybos darbus. Jis kreipėsi į atsakovą, prašydamas surasti asmenis, galinčius atlikti fasado šiltinimo darbus, sutarė su juo dėl darbų kainos – 2 000–2 500 Eur. Darbus atliko atsakovo pasamdyti kiti asmenys – G. B.. Po darbų atlikus matavimus, trūkumų nesimatė. Po savaitės, apie 2019 m. gruodžio mėn. pabaigoje, trečiasis asmuo perdavė atsakovui 2 000–2 500 Eur. Po maždaug trijų savaičių nuo darbų pabaigos, kiti asmenys atvyko tinkuoti sienas ir pastebėjo trūkumus: sienos (apšiltinimas) pradėjo byrėti, angokraščiai blogai padaryti. Reikėjo pašalinti trūkumus – tai trečiajam asmeniui kainavo apie 2 000 Eur. Atsakovas grąžino trečiajam asmeniui dalį perduotų pinigų, o likusiais atsiskaitė už darbus, prekes. Defektai atsirado stipriau pašalus. Dėl defektų ir darbų eigos trečiasis asmuo iš esmės bendravo tik su atsakovu. Trečiasis asmuo nurodė, kad už tinkamą darbų atlikimą atsakingas atsakovas.
5. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas G. B. paaiškino, kad susipažino su atsakovu, dirbdamas kitame objekte. Atsakovas 2019 m. lapkričio mėn. paprašė pažįstamam asmeniui priklausančiame name atlikti fasado šiltinimo ir armavimo darbus. Jie sudarė žodinį susitarimą, sutarta darbų kaina – 16 Eur/kv. m. Liudytojas tarėsi kaip ieškovės UAB „Holdlita“ atstovas, tuo metu jis buvo ieškovės vadovas. Darbus atliko ieškovės darbuotojai. G. B. visus klausimus sprendė su atsakovu, užsakinėjo medžiagas per atsakovą. Su trečiuoju asmeniu tarėsi tik dėl palangių spalvos. Atlikus darbus, juos išmatavus (apie 200 kv. m), pretenzijų dėl darbų kokybės nebuvo. Pretenzijos pareikštos tada, kada atsirado prievolė mokėti. Sąskaitą ir aktą atsakovui siuntė naujas ieškovės vadovas. Kai darbai buvo baigti, atsakovas prašė liudytojo sąskaitos, kad galėtų sumokėti, todėl liudytojas nurodė savo sąskaitos numerį. Liudytojas teigė, kad, gavęs lėšas iš atsakovo, būtų jas perdavęs ieškovei. Liudytojas 2020 m. sausio mėnesį važiavo į objektą apžiūrėti galimų trūkumų, bet ten dirbo kiti asmenys. Jis nesutiko su trečiojo asmens tuo metu nurodytais trūkumais (trečiasis asmuo neprašė jų taisyti), todėl siuntė papildomai trečiajam asmeniui informaciją apie tokių darbų technologijas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 22 d. sprendimu tenkino ieškinio dalį, priteisė ieškovei iš atsakovo 2 496 Eur skolą, 5 proc. procesines palūkanas, atsakovui iš ieškovės – 448,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – iš ieškovės 5,34 Eur, iš atsakovo 8,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Teismas sprendė, kad ieškovė – tinkamas subjektas reikšti reikalavimą atsakovui. Atsakovas žodinę rangos sutartį sudarė su ieškove, o ne su fiziniu asmeniu G. B.. Šią išvadą patvirtina G. B. parodymai, jog jis su atsakovu tarėsi kaip ieškovės UAB „Holdlita“ atstovas, tuo metu jis buvo ieškovės vadovas. Atsakovas šią aplinkybę turėjo suprasti ir iš to, kad G. B. pats jokių darbų neatliko – juos atliko ieškovės darbuotojai. Faktiškai priduodant darbus, juos matuojant, dalyvavo kitas ieškovės atstovas – naujas ieškovės vadovas D. Š..
8. Teismas konstatavo, kad byloje dalyvaujančius asmenis siejo sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai: trečiasis asmuo A. A. – užsakovas, atsakovas – generalinis rangovas, o ieškovė – atsakovo pasitelkta subrangovė. Ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo nesudarė rašytinių sutarčių ar kitų dokumentų dėl darbų atlikimo. Trečiasis asmuo ir atsakovas sudarė žodinę generalinės rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti darbus arba surasti subrangovą, kuris atliktų namo fasado šiltinimo ir armavimo darbus. Trečiasis asmuo (užsakovas) neprieštaravo, kad atsakovas pasitelktų kitus asmenis – subrangovus. Atsakovas pasirinko ieškovę, kaip subrangovę, ir sudarė su ja (jos atstovu) žodinę subrangos sutartį dėl ginčo objekto fasado šiltinimo ir armavimo darbų.
9. N. V. – tinkamas atsakovas, kuriam ieškovė, kaip subrangovė, gali reikšti reikalavimus kaip generaliniam rangovui, nes ieškovės (subrangovės) ir trečiojo asmens (užsakovo) nesiejo teisiniai santykiai.
10. Atsakovas neįrodė, kad šiuose santykiuose dalyvavo tik kaip trečiojo asmens ir ieškovės ar G. B. tarpininkas, kad trečiasis asmuo paprašė neperduoti ieškovei ar G. B. mokėtinos sumos už statybos darbus. Tai paneigė trečiasis asmuo, nurodęs, jog dėl darbų tarėsi tik su atsakovu. Trečiasis asmuo nepatvirtino, jog prašė sulaikyti mokėjimus ieškovei. Jis reiškė reikalavimus dėl trūkumų (ir atitinkamai dėl lėšų grąžinimo) tik atsakovui.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pirmiausiai nurodė UAB „Fertig“ užsakove savo dokumentuose, vėliau – atsakovą. Ši bendrovė nedalyvavo ginčo santykiuose. Be to, byloje nėra įrodymų, jog šiuos dokumentus, iki kreipimosi į teismą, ieškovė įteikė atsakovui.
12. Teismas sprendė, kad šalys susitarė dėl 12 Eur kainos už vieną kv. m fasado šiltinimo ir armavimo darbų. Ieškovei, juridiniam asmeniui, keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Ieškovė, nesudariusi rašytinės sutarties su atsakovu, raštu neįforminusi darbų atlikimo, jų perdavimo, turi pareigą įrodyti susitartą kainą. Ieškovei teigiant, kad šalys susitarė dėl 16 Eur už kv. m (be PVM) darbų kainos, o atsakovui tai neigiant, nesant kitų tai pagrindžiančių įrodymų, teismas laikė šią aplinkybę neįrodyta. Buvusio ieškovės vadovo (dabartinio darbuotojo) parodymų nepakanka įrodyti, kad šalys susitarė dėl didesnės kainos. Trečiasis asmuo paneigė šią aplinkybę. Trečiasis asmuo (užsakovas) su atsakovu (generaliniu rangovu) susitarė dėl ginčo darbų atlikimo už mažesnę kainą negu susitarė atsakovas (generalinis rangovas) ir ieškovė (subrangovė). Atsakovo poziciją dėl 12 Eur už kv. m kainos netiesiogiai patvirtina atsakovo ir trečiojo asmens susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog 2019 m. gruodžio mėn. pradžioje atsakovas rašė trečiajam asmeniui, jog reikia sumokėti „fasadininkams“ (ieškovei) už 208 kv. m po 12 Eur už kv. m. Šis susirašinėjimas tuo metu persiųstas tuometiniam ieškovės vadovui G. B., kuris neišreiškė prieštaravimų dėl nurodyto įkainio.
13. Ieškovė įrodė atlikusi 208 kv. m fasado šiltinimo ir armavimo darbų. Trečiasis asmuo, susirašinėdamas su atsakovu, nesutiko su darbų kiekiu, bet teismo posėdyje nurodė, kad, 2019 m. gruodžio mėn. atlikus matavimus, dalyvaujant ieškovės atstovams, neliko iš esmės ginčo dėl darbų kiekio. Atsakovas nereiškė priekaištų dėl ieškovės darbų apimties.
Atsiliepimas
14. Atsakovas ir trečiasis asmuo teigė, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, todėl trečiajam asmeniui reikėjo viską taisyti. Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės atliktų darbų trūkumus. Atsakovo pateiktos nuotraukos nepatvirtino ieškovės netinkamai atliktų darbų fakto, nes atsakovas nenurodė kokie šie defektai. Neaišku, kur ir kada darytos šios nuotraukos, kokie trūkumai jose užfiksuoti. Ieškovei užbaigus darbus, visos šalys susitiko 2020 m. gruodžio mėn. objekte. Jos galėjo apžiūrėti ieškovės atliktus darbus ir nustatyti trūkumus – byloje nepateikta įrodymų, jog šie trūkumai paslėpti. Trečiasis asmuo darbų defektus pastebėjo maždaug po mėnesio – juos nurodė kiti asmenys, kurių kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Atsakovas ir tada nereiškė ieškovei pretenzijų dėl darbų kokybės; priešingai, atsakovas 2020 m. sausio 17 d. prašė G. B. sąskaitos, kad galėtų sumokėti už darbus.
Žemesnės instancijos teismas
15. Atsakovas (ar trečiasis asmuo) neprašė ieškovės pašalinti darbų trūkumų. Juos taisė trečiojo asmens pasitelkti asmenys. Visos šalys sutarė, jog defektų galėjo atsirasti dėl pasirinkto nepalankaus darbų atlikimo laiko – atlikus darbus, stipriau pašalo. Be to, kito etapo darbus trečiasis asmuo pradėjo vykdyti maždaug tik po mėnesio nuo ieškovės darbų užbaigimo. Tai galėjo lemti, kad atsirado defektų. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė ieškovės atliktų darbų trūkumų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas dėl darbų tarėsi su ieškove, bet ne su fiziniu asmeniu G. B.. Atsakovas bendravo su G. B., kaip fiziniu asmeniu, bet ne kaip ieškovės atstovu. Šis atsakovui nenurodė, kad darbus atliks ieškovė. G. B. ir atsakovo paaiškinimai prieštaringi, todėl teismas negalėjo vadovautis liudytojo paaiškinimais. Tai, kad darbus atlikinėjo ne G. B., bet jo brigados žmonės, perduodant darbus, vietoje G. B. dalyvavo jo pakviestas asmuo – D. Š., nepatvirtina, kad susitarta su ieškove, nes statybos darbus atlieka ne tik įmonės, bet taip pat ir fizinių asmenų brigados. Atsakovui nepateikti ieškovės rekvizitai. Jis negavo jokio laiško iš oficialaus ieškovės elektroninio pašto. Sudarant sutartį su įmone, sutarties pagrindinės sąlygos, kita informacija būtų užfiksuotos įmonės elektroniniame laiške. Atsakovas ir G. B. susirašinėjo „Viber“ programa, naudodami asmeninius telefono numerius. Be to, G. B. nurodė atsakovui savo banko sąskaitą. Atsakovas sužinojo apie ieškovę tik gavęs teismo įsakymą.
16.2. Ieškovė – nesąžininga, nes pareiškime dėl teismo įsakymo nurodė, jog atsakovas pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktą, PVM sąskaitą faktūrą.
Motyvuojamoji dalis
16.3. Ieškovas atsisakė pakeisti ieškovą tinkamu. Dėl to ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
16.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad trečiasis asmuo ir atsakovas sudarė žodinę generalinės rangos sutartį, kurioje atsakovas įsipareigojo atlikti arba surasti subrangovą, kuris atliktų ginčo objekto fasado šiltinimo ir armavimo darbus. Trečiasis asmuo – užsakovas –neprieštaravo, jog atsakovas pasitelktų kitus asmenis – subrangovus darbams atlikti. Atsakovas su ieškove (jos atstovu) sudarė žodinę subrangos sutartį namo fasado šiltinimo ir armavimo darbams atlikti.
16.5. Atsakovas nebuvo namo savininkas. Atsakovas su namo savininku nesudarė generalinės statybos rangos sutarties, suteikiančios teisę samdyti subrangovus. Tai patvirtino ir trečiasis asmuo. Atsakovas suteikė tarpininkavimo paslaugas – surado G. B. fasado darbams atlikti. Atsakovas nesitarė su G. B., kad darbai bus atlikti atsakovui. Darbai atlikti trečiajam asmeniui. Atsakovas nedalyvavo, kai buvo perduoti darbai. G. B. turėjo trečiojo asmens telefono numerį ir dėl netinkamos atliktų darbų kokybės bendravo tiesiogiai su juo. Jeigu šalys būtų sudarę statybos rangos sutartį, atsakovas būtų dalyvavęs G. B. perduodant darbus, tai visus klausimus dėl darbų kokybės ir kiekio būtų sprendę tik G. B. ir atsakovas.
16.6. Ieškovės pateiktuose dokumentuose (2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje, pažymoje Nr. 1 ir darbų akte Nr. 1) nurodyta užsakovė UAB „Fertig“. Šie dokumentai išsiųsti iš D. Š. asmeninio elektroninio pašto į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Vėliau šiuose dokumentuose užsakovu nurodytas atsakovas. Tikėtina, kad tikruoju užsakovu ieškovė laikė UAB „Fertig“ ir tik bylos iškėlimo tikslais užsakovą pakeitė į atsakovą. Ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
16.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovei nebuvo pareikštos pretenzijos dėl darbų trūkumų. Atsakovas ir trečiasis asmuo teisme paaiškino, kad darbai atlikti su trūkumais. Perduodant darbus, nesimatė trūkumų, jie išaiškėjo praėjus tam tikram laikui. Atsakovas pateikė objekto nuotraukas, kuriose užfiksuoti atliktų darbų defektai. Trečiasis asmuo patvirtino, kad nuotraukose užfiksuotas jam priklausantis namas. Į bylą pateikti įrodymai (susirašinėjimas „Viber“), patvirtinantys, kad G. B. pareikštos pretenzijos dėl darbų kokybės. Ieškovė patvirtino, jog vyko apžiūrėti defektų po darbų perdavimo. G. B. atliko darbus nekokybiškai, netaisė trūkumų. Dėl to trečiasis asmuo samdė kitus rangovus trūkumams ištaisyti, patyrė išlaidų, kurios viršijo G. B. mokėtiną atlyginimą.
16.8. Trečiasis asmuo laikytinas vartotoju, kuris statybos darbus užsakė, kad tenkintų buitinius, asmeninius jo ar jo šeimos narių poreikius. Ieškovė – verslininkė. Dėl to šalių santykiai kvalifikuotini kaip vartojimo rangos.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą. Ieškovė nurodė, kad sutinka su teismo argumentais. Teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, nepažeidė procesinių teisės normų. Atsakovas nepagrindė apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, nenurodė motyvų, dėl kurių turėtų būti panaikintas teismo sprendimas.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
18. Nagrinėjamoje byloje keliami tinkamų ieškovo ir atsakovo, rangos sutarties sudarymo, atsiskaitymo už atliktus darbus klausimai.
19. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
20. Trečiajam asmeniui priklausė statybos objektas – statomas gyvenamasis namas, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo buvo pažįstamas su atsakovu, kuris trečiajam asmeniui atlikdavo tam tikrus statybos darbus nurodytame name. Trečiasis asmuo paprašė atsakovo atlikti fasado šiltinimo ir armavimo darbus pirmiau nurodytame name arba surasti asmenis, kurie tai padarytų. Atsakovas 2019 m. lapkričio mėn. tarėsi su G. B. dėl šių darbų atlikimo. Juridinių asmenų registro duomenimis, G. B. buvo ieškovės UAB „Holdlita“ vadovas nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d.
21. Šalių ginčas kilo dėl to, ar atsakovas dėl pirmiau nurytų darbų susitarė su G. B., kaip fiziniu asmeniu ar kaip su ieškovės vadovu. Atsakovas ir trečiasis asmuo teigė, kad fasado šiltinimo darbai atlikti su trūkumais.
22. Šalys patvirtino, kad 2019 m. gruodžio mėn., pabaigus darbus, ieškovės vadovas D. Š. ir trečiasis asmuo susitiko prie statomo namo nustatyti atliktų darbų kiekio. Atsakovas susitikime nedalyvavo. Nustačius darbų kiekį, trečiasis asmuo ir atsakovas neturėjo ieškovei priekaištų dėl darbų kokybės. Trečiasis asmuo 2019 m. gruodžio mėn. pabaigoje perdavė atsakovui dalį lėšų: trečiasis asmuo teigia, kad – apie 2 000–2 500 Eur, atsakovas – apie 1 700–1 800 Eur. Atsakovas šių lėšų neperdavė nei G. B., nei kitam ieškovės atstovui.
23. Trečiasis asmuo teigia, kad fasado tinkuotojai nurodė prieš tai atliktų fasado šiltinimo ir armavimo darbų defektus bei juos ištaisė. Dėl to trečiasis asmuo patyrė apie 2 000 Eur nuostolių. Trečiajam asmeniui nurodžius defektus atsakovui, šis dalį gautų lėšų grąžino trečiajam asmeniui, dėl kitos dalies atsiskaitė kitais būdais – suteikė trečiajam asmeniui nuolaidų parduodamas statybines prekes.
24. Ieškovė, nesulaukusi mokėjimo, 2020 m. sausio 31 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 4 026,88 Eur sumai; pažymą Nr. 1 ir darbų aktą Nr. 1 dėl 208 kv. m fasado šiltinimo ir armavimo darbų atlikimo ginčo objekte, nurodė 16 Eur/kv. m kainą. Ieškovė užsakove nurodė UAB „Fertig“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas dirbo nurodytoje bendrovėje nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 10 d. buvo šios įmonės vadovas. Ieškovė pirmiau nurodytus dokumentus (sąskaitą, aktą ir pažymą) 2020 m. sausio 31 d. išsiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė į bylą identiškas 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, pažymą ir darbų aktą, kuriuose užsakovu nurodytas atsakovas.
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo
25. Sutarties samprata reglamentuota CK 6.154 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
26. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos.
27. Sutartis gali būti sudaroma žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 6.192 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
28. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).
29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.650 straipsnyje (kuris taikomas statybos rangos santykiams CK 6.644 straipsnio 2 dalies pagrindu) nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 43 punktas).
30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad užsakovo, rangovo ir subrangovo santykiams reguliuoti skirta tik viena, bet pakankamai išsami, CK 6.650 straipsnyje įtvirtinta taisyklių sistema. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse iš esmės įtvirtintos dvi taisyklės, pagal kurias draudžiama užsakovui ir subrangovui vienas kitam reikšti reikalavimus ir teisiškai atsakyti vienas kitam, t. y. reikia paisyti sutartinių santykių užsakovas–rangovas ir rangovas–subrangovas grandinės, kai jungiamoji užsakovo ir subrangovo grandis yra (generalinis) rangovas.
31. CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas užsakovui bei subrangovui. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y. už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą. Teismų praktikoje, sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-701/2017, 48, 49 punktai).
32. CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, atspindi sutarties uždarumo principą. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 80 punktas; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 32 punktas).
33. Aptartos CK 6.650 straipsnio nuostatos, atspindinčios sutarties privalomumo ir sutarties uždarumo principus esant užsakovo–rangovo–subrangovo sutarčių grandinei, iš esmės reiškia sutarčių grandinės santykio nepertraukiamumą ir negalėjimą „šokinėti per grandis“ – šalys tarpusavio reikalavimus, esant sutarčių grandinei, gali reikšti tik tai šaliai (-ims), su kuria (-iomis) yra susisaisčiusios sutartimi. Nurodytos užsakovo–rangovo–subrangovo tarpusavio santykius ir jų riziką paskirstančios CK 6.650 straipsnio 3 ir 4 dalių taisyklės, kad užsakovas turi reikalavimo teisę tik į rangovą, bet ne subrangovą ar jo subrangovą, užtikrina teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 47 punktas).
34. Pirmiau nustatyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys nesudarė rašytinių sutarčių, kuriose būtų aptarti jų įsipareigojimai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, trečiasis asmuo paaiškino, jog atsakovas atliko statybos darbus trečiajam asmeniui priklausančiame name, t. y. jie žodžiu sudarė rangos sutartį. Trečiasis asmuo prašė atsakovo apšiltinti ir armuoti namo fasadą arba surasti asmenis, kurie tai padarytų. Atsakovas susitarė su G. B., tuometiniu ieškovės vadovu, kad šis atliktų nurodytus darbus už sutartą kainą. Byloje nustatyta, kad namo fasadą apšiltino ir armavo ne ieškovės vadovas tiesiogiai, bet kiti ieškovės darbuotojai – statybininkai. Be to, PVM sąskaitą faktūrą ir kitus dokumentus išrašė ne G. B., bet naujasis ieškovės vadovas. Nors iš pradžių naujasis ieškovės vadovas manė, kad subrangos sutartį ieškovė, kurią sutarties sudarymo metu atstovavo G. B., sudarė su generaline rangove UAB „Fertig“, kutrią atstovavo jos vadovu buvęs atsakovas, bet vėliau, kai UAB :Fertig“ nesumokėjo už atliktus darbus ir nepatvirtinto atsakovo sudaryto sandorio (CK 2.133 straipsnio 6 dalis), sąskaitą faktūrą ir kitus dokumentus išrašė bei pateikė apmokėti būtent atsakovui. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas ir ieškovė sudarė subrangos sutartį. Atsakovas teigia, kad suteikė trečiajam asmeniui tarpininko paslaugas, jis nėra ir nebuvo sudaręs generalinės statybos rangos sutarties su trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo paaiškino, kad dėl darbų (taip pat ir pastato fasado šiltinimo ir armavimo) tarėsi tik su atsakovu, jam reiškė reikalavimus dėl darbų trūkumų. Liudytojas G. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad visus darbus derino tik su atsakovu, išskyrus palangių spalvą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovę, atsakovą ir trečiąjį asmenį siejo sutartiniai statybos rangos teisiniai santykiai: trečiasis asmuo – užsakovas, atsakovas – generalinis rangovas, o ieškovė – atsakovo pasitelkta subrangovė (CK 6.650 straipsnis). Tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo raštu nesudarė generalinės statybos rangos sutarties, nepaneigia šalis siejusių teisinių santykių. CK normose, kuriose reglamentuoti statybos rangos (ir subrangos) teisiniai santykiai, nenustatyta privalomų rašytinės ar kitos formos sutarties reikalavimų. Pažymėtina, kad, pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Įstatymuose nenustatyta, kad negalioja žodžiu sudaryta statybos rangos (subrangos) sutartis. Taigi ieškovė ir atsakovas galėjo žodžiu sudaryti statybos subrangos sutartį dėl trečiojo asmens namo fasado ir armavimo darbų. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė, kad su atsakovu sudarė tokio pobūdžio sutartį, taip pat kad atlikto sulygtus darbus, bet atsakovas už juos neatsiskaitė.
35. Ieškovė atliekamus darbus derino su apeliantu. Tai, kad apeliantas nedalyvavo, kai buvo perduoti darbai, nepatvirtina, kad jo ir ieškovės nesiejo subrangos teisiniai santykiai. Apeliantas neįrodė, kad suteikė trečiajam asmeniui tik tarpininko paslaugą – surado asmenį, kuris atliko pastato fasado šiltinimo ir armavimo darbus. Aplinkybę, kad atsakovas nebuvo tarpininkas, įrodo taip pat ir atsakovo bei trečiojo asmens veiksmai. Pastarasis teismo posėdyje paaiškinimo, kad iš esmės visus veiksmus derino su atsakovu. Be to, trečiasis asmuo perdavė pinigus (sumokėjo) būtent atsakovui už namo fasado šiltinimo ir armavimo darbus. Vėliau trečiasis asmuo reiškė atsakovui pretenzijas dėl darbų trūkumų, pareikalavo atlyginti išlaidas trūkumams ištaisyti, o atsakovas kompensavo nurodytas išlaidas. Aptartas elgesys patvirtina buvus atsakovo ir trečiojo asmens rangos, bet ne tarpininkavimo civilinius teisinius santykius.
Dėl ieškovės teisės reikšti reikalavimus atsakovui
36. Įstatyme nustatyta, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).
37. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškinį pareiškė netinkamas ieškovas. Atsakovas nurodo, kad jis sudarė sutartį ne su ieškove, bet su G. B., kaip su fiziniu asmeniu. Pirmiau nustatyta, kad G. B. sutarties sudarymo metu buvo ieškovės vadovas. Taigi jis buvo vienasmenis ieškovės vadovo valdymo organas, t. y. atstovas pagal įstatymą, ir įgyventino ieškovės teises bei pareigas (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojas G. B. paaiškino, kad su atsakovu susipažino dirbdamas kitame objekte. Atsakovas matė, kad G. B. jokių statybos darbų neatliko, juos atliko ieškovės darbuotojai. Tai patvirtina, kad G. B. veikė ne savo, bet ieškovės vardu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas teiravosi, kodėl darbus atlieka ne jo surastas asmuo G. B., bet kiti asmenys (ieškovės darbuotojai). Taigi atsakovas galėjo suprasti, kad sutartį sudarė su ieškove. Atsakovas teigia, kad aplinkybę, jog G. B., kaip ieškovės atstovas (direktorius), sudarė sutartį su atsakovu, pagrindžia taip pat ir tai, kad, perduodant darbus, dalyvavo kitas ieškovės atstovas – naujas ieškovės vadovas D. Š.. Atsakovas neįrodė, kad D. Š. perdavė ieškovės atliktus darbus ne kaip ieškovės vadovas, bet kaip G. B. įgaliotas asmuo (CK 2.132, 2.137 straipsniai).
38. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jam nepateikti ieškovės rekvizitai, jis negavo laiško, išsiųsto iš oficialaus ieškovės elektroninio pašto adreso, kad jis susirašinėjo su G. B., naudojusiu asmeninį telefono numerį, nepatvirtina, kad statybos rangos sutartis sudaryta su šiuo fiziniu asmeniu. Pagal įstatymą nedraudžiama privačios įmonės vadovui derinti darbų, sutarčių sąlygų, naudojant asmeninį telefono numerį ar elektroninį paštą. Tai, kad ieškovės įmonėje įprasta naudotis asmeniniais elektroninio pašto adresais, tvarkant įmonės reikalus, patvirtina aplinkybė, kad ieškovės vadovas D. Š. išsiuntė PVM sąskaitą faktūrą ir atliktų darbų aktą taip pat iš asmeninio elektroninio pašto į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Buvęs ieškovės vadovas paaiškino, kad nurodė savo sąskaitą, į kurią atsakovas turėjo pervesti lėšas, jas gavęs, būtų perdavęs ieškovei. Nurodyta aplinkybė reikšminga vidiniams ieškovės ir jos atstovo pagal įstatymą atstovavimo santykiams bei buvusio įmonės vadovo fiduciarinių pareigų tinkamam vykdymui. Vis dėlto tai nepaneigia ieškovės ir atsakovo subrangos santykių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybių visetą, daro išvadą, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis liudytojo G. B. paaiškinimais, nes jie prieštarauja atsakovo paaiškinimams. Dėl to, esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė yra tinkamas subjektas reikšti ieškinį atsakovui. Tai, kad atsakovas derybas dėl statybos rangos darbų vedė su G. B., kuris, atsakovo teigimu, nenurodė esąs ieškovės atstovas, nepaneigia ieškovės, atlikusios darbus, teisės reikalauti atsakovą už juos sumokėti.
39. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad yra netinkamas atsakovas. Nors ieškovė yra verslininkė, o trečiasis asmuo užsakė statybos darbus, kad tenkintų savo asmeninius poreikius, bet nagrinėjamoje byloje būtina atriboti generalinės rangos ir subrangos santykius ir iš to išplaukiančius teisinius padarinius. Ieškovė reikalavimą atsakovui pareiškė pagal jų sudarytą subrangos sutartį – ieškovė yra subrangovė, o atsakovas – generalinis rangovas (CK 6.650 straipsnis). Atsakovą ir trečiąjį asmenį sieja statybos rangos santykiai – atsakovas yra rangovas, o trečiasis asmuo – užsakovas. Tai, kad atsakovo teigimu, jį ir trečiąjį asmenį sieja vartojimo rangos santykiai, nes užsakovas yra fizinis asmuo, statybos rangos sutartį sudaręs asmeniniams šeimos poreikiams tenkinti, nereiškia, jog ieškovės ir atsakovo sudaryta subrangos sutartis taip pat vartojimo sutartis. Pagal pateiktą atsakovo paaiškinimą, darytina išvada, kad atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta rangos sutartis yra vartojimo sutartis, o trečiasis asmuo yra vartotojas. Tai reiškia, kad kito aptariamos vartojimo rangos sutarties šalis, t. y. atsakovas, yra verslininkas. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kai, esant sudarytai vartojimo rangos sutarčiai, generalinis rangovas pasitelkia kitus asmenis šiai sutarčiai įvykdyti (statybos darbams atlikti) ir su jais sudaro subrangos sutartis, tai tos subrangos sutartys per se (lot. savaime) netampa vartojimo subrangos sutartimis. Subrangos sutartys negali būti kvalifikuojamos vartojimo sutartimis, nes neatitinka šioms sutartims būdingų požymių. Abi subrangos sutarties šalys yra verslininkai. Generalinis rangovas subrangos sutartį sudaro ne savo asmeniniams šeimos poreikiams tenkinti, bet verslo reikmėms – pasitelkia subrangovą prievolei įvykdyti, t. y. atlikti statybos darbus. Pirmiau nustatyta, kad atsakovas – generalinis rangovas, ieškovė – subrangovė. Ieškovė teigia, kad atsakovas nesumokėjo jai už pagal subrangos sutartį atliktus darbus. Ieškovė (subrangovė) neturi teisės reikšti trečiajam asmeniui (užsakovui), o trečiasis asmuo – ieškovei piniginių reikalavimų, susijusių su ieškovės ir atsakovo subrangos sutartimi (CK 6.650 straipsnio 4 dalis).
40. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas byloje dalyvaujančių asmenų teisinius santykius, atsižvelgė į tai, kad ieškovės pateiktuose dokumentuose pradžioje nurodyta užsakovė UAB „Fertig“, vėliau – atsakovas (ginčijamo sprendimo 39 punktas). Ši apelianto nurodyta aplinkybė nepatvirtina, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
41. Atsakovas teigia, kad nedalyvavo susitikime, kai buvo priimti darbai. Jei jis būtų sudaręs sutartį su ieškove, būtų dalyvavęs perduodant darbus, sprendęs darbų kokybės ir kiekio klausimus. Iš į bylą pateikto atsakovo ir trečiojo asmens susirašinėjimo matyti, kad atsakovas sprendė šiuos klausimus. Atsakovas elektroniniame laiške nurodė trečiajam asmeniui, kad reikia sumokėti fasadininkams už 208 kv. m plotą. Trečiajam asmeniui suabejojus dėl atliktų darbų kiekio, G. B. sutiko pamatuoti atliktus darbus dalyvaujant užsakovui.
42. Atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovei nepareikštos pretenzijos dėl darbų trūkumų, kurių G. B. neištaisė, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovė, siekdama pagrįsti, kad ieškovės atlikti darbai su trūkumais, pateikė į bylą namo nuotraukas. Trečiasis asmuo patvirtino, kad jam priklauso namas, užfiksuotas nuotraukose. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo pateiktas nuotraukas, nurodė, kad jos nepatvirtina ieškovės netinkamai atliktų darbų fakto, nes atsakovas nenurodė, kokie šie defektai; neaišku, kur ir kada darytos nuotraukos, kokie trūkumai jose užfiksuoti ir pan. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad šalys, susitikusios 2020 m. gruodžio mėn., turėjo galimybę apžiūrėti ieškovės atliktus darbus ir nustatyti trūkumus, bet atsakovas neįrodinėjo, jog šie trūkumai paslėpti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo trūkumus pastebėjo po mėnesio – juos nurodė kiti statybininkai, turėję nutinkuoti fasadą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pareiškė pretenzijų ieškovei. Priešingai – atsakovas 2020 m. sausio 17 d. prašė G. B. nurodyti banko sąskaitą, kad galėtų sumokėti už darbus. Pastarasis patvirtino, kad vyko apžiūrėti defektų po darbų perdavimo, nuvykęs rado kitus statybininkus. Atsakovas teigia, kad trečiasis asmuo samdė kitus rangovus trūkumams ištaisyti, patyrė išlaidų, kurios viršijo mokėtiną atlyginimą už atliktus darbus. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas (ar trečiasis asmuo) būtų kreipęsi į ieškovę dėl darbų trūkumų pašalinimo. Be to, visos šalys sutarė, jog defektų galėjo atsirasti dėl pasirinkto nepalankaus laiko darbams atlikti. Ieškovei atlikus darbus, stipriau pašalo. Kito etapo darbus trečiasis asmuo pradėjo vykdyti po mėnesio. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad aptartos aplinkybės taip pat galėjo lemti, jog atsirado defektų.
43. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.
44. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimą.