- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-02
- Bylos Nr.
- e2-487-567/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00162-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Neringa Švedienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Aiba“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarties patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Šiauliai finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės ,,Aiba“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aiba“ iškėlė bankroto bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 8 d.
2. 2023 m. kovo 23 d. nutartimi teismas nutarė likviduoti dėl bankroto UAB (toliau – BUAB) „Aiba“. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 31 d.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja UAB Mano Būstas Šiauliai prašo patvirtinti 12 095,37 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Aiba“ bankroto byloje. Nurodo, kad 2016 m. vasario 3 d. tarp UAB Mano būstas Šiauliai (buvusi UAB „Šiaulių būstas“) ir UAB „Aiba“ buvo pasirašyta rangos sutartis Nr. ŠB-SUT-11v-263 (toliau – ir rangos sutartis), kurios pagrindu skolininkė UAB „Aiba“ atliko Šiauliuose, Radviliškio g. 108, daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. UAB „Aiba“ pagal rangos sutartį rangos darbus įsipareigojo atlikti iki 2018 m. spalio 10 d., tačiau atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad UAB „Aiba“ rangos sutarties sąlygas įvykdė tik 2018 m. lapkričio 28 d. 2021 m. spalio 19 d. buvo nustatyti nauji defektai, išsiųsta pretenzija atsakovei, tačiau jokie darbai pagal pateiktą pretenziją atlikti nebuvo. 2022 m. birželio 6 d. atlikta statinio apžiūra ir surašytas statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA483234. 2022 m. liepos 28 d. atsakovei išsiųsta galutinė pretenzija iki 2022 m. rugpjūčio 28 d. pašalinti nustatytus defektus ir apie darbų eigą pranešant atsakovei. Darbai atlikti nebuvo. 2022 m. lapkričio 29 d. buvo parengta ir pareiškėjai pateikta eksperto išvada, kurioje nustatyti defektai ir pateikiamos išvados bei rekomendacijos. Eksperto išvados pagrindu parengta lokalinė sąmata Nr. R-BST-V22-2074033, kurioje apskaičiuota darbų kaina yra 12 095,37 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos UAB Mano būstas Šiauliai 12 095,37 Eur finansinį reikalavimą.
5. Teismas nustatė, kad tarp pareiškėjos ir UAB „Aiba“ 2016 m. vasario 3 d. buvo pasirašyta rangos sutartis Nr. ŠB-SUT-11v-263, kurios pagrindu UAB „Aiba“ atliko Šiauliuose, Radviliškio g. 108, daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. UAB „Aiba“ pagal rangos sutartį darbus įsipareigojo atlikti iki 2018 m. spalio 10 d. Remiantis atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu, UAB „Aiba“ rangos sutarties sąlygas įvykdė 2018 m. lapkričio 28 d. Atlikus statinio apžiūrą ir surašius statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą Nr. DA483234, pareiškėja UAB Mano būstas Šiauliai 2022 m. liepos 28 d. išsiuntė UAB „Aiba“ galutinę pretenziją iki 2022 m. rugpjūčio 28 d. pašalinti nustatytus defektus ir apie darbų eigą pranešti pareiškėjai. Darbai atlikti nebuvo. Pareiškėja UAB Mano būstas Šiauliai nėra atlikusi trūkumų šalinimo darbų, tačiau yra pateikusi preliminarius būsimas išlaidas pateisinančius dokumentus. Šios išlaidos, teismo vertinimu, ateityje gali tik didėti dėl kylančių statybos darbų kainų. Pareiškėja turi teisę, įtvirtintą rangos sutarties 6.5 punkte, reikalauti sumažinti darbų kainą nekokybiškai atliktų darbų apimties verte. Teismas priėjo išvadą, kad nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjos pateiktoje lokalinėje sąmatoje išvardintų darbų ir medžiagų kaina ateityje bus mažesnė ir pareiškėja sutaupys lėšas UAB „Aiba“ sąskaita.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskirajame skunde BUAB „Aiba“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. netvirtinti pareiškėjos UAB Mano būstas Šiauliai 12 095,37 Eur finansinio reikalavimo ir priteisti iš pareiškėjos UAB Mano būstas Šiauliai apeliantui BUAB „Aiba“ patirtas 363 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas nepagristai nusprendė, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas yra pagrįstas dėl to, kad lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų kaina ateityje nemažės ir pareiškėja nesutaupys lėšų UAB „Aiba“ sąskaita. Rangos sutarties 6.5 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu rangovė nepašalina garantiniu laikotarpiu išaiškėjusių darbų defektų ir (ar) trūkumų per užsakovės rašte nustatytą protingą terminą, užsakovė turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis pašalinti nustatytus darbų trūkumus ir (ar) defektus, o rangovė šiuo atveju įsipareigoja ne ginčo tvarka kompensuoti užsakovės dėl to patirtus nuostolius, kurie yra lygūs defektų pašalinimo vertei, kuri nustatoma pagal trečiojo asmens, pašalinusio defektus, pateiktas sąskaitas. Minėta sutarties nuostata nėra nuginčyta ir nėra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriame būtų konstatuota, kad rangos sutarties 6.5 punktas yra pripažintas negaliojančiu. Pareiškėjos reikalavimo teisė atsiras tik tada, kai pareiškėja pateiks įrodymus, kad iš tikrųjų defektai buvo ištaisyti ir buvo patirtos defektų šalinimo išlaidos (rangos sutarties 6.5 punktas).
Šalies argumentai
6.2. Pareiškėja teigia, kad defektų taisymo darbai negali būti atlikti, nes šie darbai galės būti atlikti tik surinkus lėšas iš gyventojų, tačiau pareiškėja nenurodo, ar dėl šio klausimo pradėta lėšų rinkimo procedūra, kiek konkrečiai lėšų šiai dienai jau yra surinkta, kada planuojama surinkti lėšas, taip pat nepateikta jokių įrodymų, jog minėtos lėšos iš tikrųjų bus naudojamos defektų taisymo darbams atlikti. Pareiškėja ne tik neįrodė, kad realiai patyrė žalą, tačiau nepagrindė ir tos aplinkybės, jog realiai ketina imtis galimų defektų šalinimo darbų ir ateityje realiai patirs nurodytas išlaidas.
6.3. Pareiškėjos kartu su prašymu dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikti įrodymai patvirtina tik galimus, tikėtinus defektų šalinimo kaštus, bet ne realiai patirtas išlaidas. Pareiškėjos pateiktas 12 095,37 Eur dydžio reikalavimas, kilęs dėl dar nepatirtų defektų šalinimo išlaidų, negali būti tvirtinamas. Priešingu atveju, būtų pažeisti kitų kreditorių interesai, nes galėtų susiklostyti situacija, kai bankroto byloje būtų padengtas neegzistuojantis pareiškėjos reikalavimas. Pareiškėjos pateikti įrodymai – defektavimo aktas, lokalinė sąmata nėra įrodymai ir negali pagrįsti, kad pareiškėja turi reikalavimo teisę UAB „Aiba“ bankroto byloje. Pareiškėja neįrodė, kad ji kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl defektų šalinimo darbų atlikimo, nepateikė defektus pašalinusių asmenų išrašytų sąskaitų (rangos sutarties 6.5 punktas), todėl jos reikalavimas negali būti tvirtinamas bankroto byloje.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
7.1. Pagal tarp šalių pasirašytą rangos sutartį ir galiojantį teisinį reglamentavimą numatytos 12 095,37 Eur išlaidos yra pagrįstos, nes pareiškėja pasirinko ne pasitelkti trečiuosius asmenis defektų šalinimui, o įpareigoti atsakovę šiuos defektus pašalinti. Toks būdas pasirinktas, nes pareiškėja atstovauja butų ir kitų patalpų savininkams, kurie šiuo metu papildomų lėšų defektų šalinimui neturi ir tik gavus šias lėšas būtų galima atlikti numatytus defektų šalinimo darbus. Defektai nustatyti garantiniu laikotarpiu ir juos privalo taisyti darbus atlikusi įmonė, t. y. UAB „Aiba“.
7.2. Pareiškėja nėra atlikusi trūkumų šalinimo darbų, tačiau yra pateikusi preliminarius būsimas išlaidas pateisinančius dokumentus. Pareiškėja taip pat yra pateikusi į bylą įrodymus, kodėl ji negali inicijuoti papildomų lėšų iš namo Šiauliuose, Radviliškio g. 108, butų ir kitų patalpų savininkų rinkimo.
7.3. Teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta pareiškėjos teisė yra įtvirtinta rangos sutarties 6.5 punkte, tačiau kreditorės reikalavimas savo esme pripažintinas atitinkantis užsakovės teisių gynimo būdą, įtvirtintą CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tai yra užsakovės teisę reikalauti sumažinti (gražinti permoką ir priteisti gražintiną sumą) darbų kainą nekokybiškai atliktų darbų apimties verte.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtintas kreditorės UAB Mano būstas Šiauliai finansinis reikalavimas BUAB „Aiba“ bankroto byloje, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmės
9. Kadangi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, lyginant su iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga remtis šiuo klausimu suformuota teismų praktika.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017, 21 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020, 14 punktas), reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus, atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006).
11. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir (ar) eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo eiliškumas taip pat lemia konkretaus kreditoriaus teisę gauti visišką ar dalinį jo reikalavimo patenkinimą, nes kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai (JANĮ 94 straipsnio 4 dalis), todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą, be kita ko, tiek dydžio, tiek ir eilės aspektu.
12. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1 ir 2 dalis kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
13. Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).
14. Teismų praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
15. 2016 m. vasario 3 d. tarp UAB Mano būstas Šiauliai ir atsakovės UAB „Aiba“ sudaryta rangos sutartis Nr. ŠB-SUT-11v-263, kurios pagrindu atsakovė atliko Šiauliuose, Radviliškio g. 108, daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Šios rangos sutarties 6.5 punktas numato: jei rangovė nepašalina garantiniu laikotarpiu išaiškėjusių darbų defektų ir (ar) trūkumų per užsakovės rašte nustatytą protingą terminą, užsakovė turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis pašalinti nustatytus darbų trūkumus ir (ar) defektus, o rangovė šiuo atveju įsipareigoja ne ginčo tvarka kompensuoti užsakovės dėl to patirtus nuostolius, kurie yra lygūs defektų pašalinimo vertei, kuri nustatoma pagal trečiojo asmens, pašalinusio defektus, pateiktas sąskaitas.
16. Po darbų perdavimo–priėmimo per garantinį laikotarpį buvo nustatyti atliktų rangos darbų trūkumai, dėl kurių pareiškėja kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis, prašydama pašalinti statybos defektus. Jokie darbai šalinant atliktų darbų trūkumus nebuvo atlikti.
17. 2022 m. lapkričio 29 d. buvo parengta ir pareiškėjai pateikta eksperto išvada, kurioje nustatyti defektai ir pateikiamos išvados bei rekomendacijos. Eksperto išvados pagrindu buvo parengta lokalinė sąmata Nr. R-BST-V22-2074033, kurioje, įvertinus reikiamus atlikti darbus, apskaičiuota darbų kaina yra 12 095,37 Eur.
18. Pareiškėja nėra atlikusi trūkumų šalinimo darbų, tačiau yra pateikusi preliminarius būsimas išlaidas pateisinančius dokumentus.
Dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo
19. Kreditorės finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditorės reikalavimas.
20. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
21. Kadangi įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą laikoma, kad visi prievolių vykdymo terminai pasibaigę, atitinkamai taikomi JANĮ 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti ribojimai, todėl visos juridinio asmens skolos, susidariusios iki bankroto bylos iškėlimo, fiksuojamos tokio dydžio ir apimties, kokio buvo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną. Taip užtikrinamas ir juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumo principas.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
23. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę užsakovo teisė reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo siejama su sąlyga, kad užsakovo teisė pačiam pašalinti trūkumus turi būti įtvirtinta rangos sutartyje. Tuo tarpu šios normos 1 ir 2 punktuose būtinybė juose nustatytus teisių gynimo būdus aptarti rangos sutartyje neįtvirtinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
24. Nagrinėjamu atveju rangos sutarties 6.5 punkte šalys nustatė: jei rangovė nepašalina garantiniu laikotarpiu išaiškėjusių darbų defektų ir (ar) trūkumų per užsakovės rašte nustatytą protingą terminą, užsakovė turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis pašalinti nustatytus darbų trūkumus ir (ar) defektus, o rangovė šiuo atveju įsipareigoja ne ginčo tvarka kompensuoti užsakovės dėl to patirtus nuostolius, kurie yra lygūs defektų pašalinimo vertei, kuri nustatoma pagal trečiojo asmens, pašalinusio defektus, pateiktas sąskaitas.
25. Teisėjų kolegija, aiškindama rangos sutartį, pažymi, kad pareiškėjos, kaip užsakovės, atsisakymas nuo CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose įtvirtintų teisių gynimo būdų rangos sutartyje nėra įtvirtintas. Rangos sutarties 6.5 punkto nuostata, pagal kurią rangovei nepradėjus šalinti defektų užsakovės nurodytu laiku, užsakovė turi teisę samdyti trečiuosius asmenis defektams pašalinti, o rangovė privalės visiškai atlyginti užsakovei dėl defektų pašalinimo turėtus nuostolius, kaip tik įtvirtina pareiškėjos, kaip užsakovės, teisę pačiai pašalinti trūkumus ir nustato šios teisės įgyvendinimo sąlygą (kai rangovė nepradeda šalinti trūkumų užsakovės nurodytu laiku), tačiau nepaneigia jos teisės reikalauti, kad trūkumus pašalintų rangovė (atsakovė). Taigi, rangos sutarties nuostatos nepaneigia pareiškėjos teisės naudotis ir kitu jos, kaip užsakovės, teisių gynimo būdu, įtvirtintu CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose.
26. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę užsakovės teisė reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo siejama su sąlyga, kad užsakovės teisė pačiai pašalinti trūkumus yra įtvirtinta tarp šalių sudarytoje rangos sutartyje, o šios normos 1 ir 2 punktuose būtinybė juose nustatytus teisių gynimo būdus aptarti rangos sutartyje neįtvirtinta. Taigi, nagrinėjamu atveju rangos sutartyje įtvirtinta užsakovės teisė pasitelkti trečiuosius asmenis atliktų darbų trūkumams pašalinti suteikia jai teisę naudotis, be kitų, CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pažeistų teisių gynimo būdu, tačiau niekaip neapriboja jos teisės rinktis ir kitus, įtvirtintus CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, teisių gynimo būdus.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai: rangos sutartis, eksperto išvada kartu su lokaline sąmata, aplinkybės, jog atsakovės bankroto administratorė neginčija garantiniu rangos sutarties laikotarpiu atsiradusių defektų fakto ir neteikia juos paneigiančių įrodymų, leidžia prieiti išvadą, kad pareiškėjos reiškiamas finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje yra pagrįstas.
28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentą, kad, vertindamas pareiškėjos pareikšto reikalavimo pagrįstumą ir dydį, teismas turėjo vadovautis šalis siejusios rangos sutarties 6.5 punkto nuostata dėl darbų trūkumų, atsiradusių garantinio laikotarpio metu, šalinimo. Pirma, tiek pareiškėja, tiek atsakovė sutinka, kad darbų trūkumai atsirado garantiniu laikotarpiu ir už šių trūkumų šalinimą atsakinga atsakovė (abstrakti (neapibrėžta) reikalavimo teisė). Antra, pareiškėja ėmėsi veiksmų, pasitelkiant ekspertą, darbų trūkumams nustatyti ir šių defektų šalinimo išlaidoms įvertinti (finansiniam reikalavimui apibrėžti, sukonkretinti). Pareiškėja yra specialus subjektas – daugiabučio namo administratorė, kuriai pavesta administruoti daugiabutį namą ir kuri atstovauja butų ir kitų patalpų savininkų interesams, todėl jokių sprendimų be butų ir kitų savininkų pritarimo nepriima.
29. Esant susiklosčiusiai situacijai, kai atsakovei iškelta bankroto byla, egzistuoja viešasis interesas užtikrinti tiek likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens (atsakovės), tiek kreditorių (pareiškėjos, tuo pačiu ir daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų) interesus. Šiuo atveju egzistuoja poreikis konkrečiai nustatyti (įvardinti) pareiškėjos pareikšto reikalavimo dydį bei jį pagrįsti. Nagrinėjant pareikšto finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į reiškiamo finansinio reikalavimo dydžio pagrįstumą, kuris gali būti įvertinamas pagal šalių rangos sutarties 6.5 punktą arba pagal įstatymą.
30. Apeliantės argumentai, kad pareiškėjos reikalavimas nepagrįstas, pareiškėja pagal rangos sutartį nepatyrė išlaidų dėl trūkumų šalinimo ir neturi reikalavimo teisės į atsakovę, prieštarauja bankroto proceso principams. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą, atsižvelgdamas į CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir kasacinio teismo praktiką, padarė teisingą išvadą, kad kreditorės reikalavimas savo esme pripažintinas atitinkančiu užsakovės teisę reikalauti sumažinti (gražinti permoką ir priteisti gražintiną sumą) darbų kainą nekokybiškai atliktų darbų apimties verte. Šiuo atveju lokalinėje sąmatoje nurodyti 12 095,37 Eur yra pareiškėjos atsakovei nepagrįstai sumokėtos (faktiškai patirtos) išlaidos už nekokybiškai atliktus rangos darbus, šis reikalavimas egzistavo bankroto bylos iškėlimo metu. Pareiškėja, reikšdama finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, siekia šias lėšas susigrąžinti. Tokio pirmosios instancijos teismo vertinimo, nustatant finansinio reikalavimo dydį, apeliantė savo atskirajame skunde neginčija. Kitu atveju, vadovaujantis apeliantės pateikta pozicija, finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas bankroto procese užsitęstų, nes faktinės objekto defektų šalinimo išlaidos, tvirtinant finansinį reikalavimą, nėra patirtos. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pareiškėjos subjektiškumo lėšų rinkimas iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat ir trečiųjų asmenų parinkimas nustatytiems trūkumams pašalinti užtruktų. Tai trukdytų patvirtinti konkretų pareiškėjos finansinio reikalavimo dydį iškeltoje bankroto byloje ir pažeistų bankroto proceso operatyvumo, ekonomiškumo principus, taigi, ir kitų kreditorių interesus.
31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui bei motyvams ir padarytai išvadai dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo fakto ir dydžio. Šiuo atveju pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina finansinio reikalavimo pagrįstumą, kurio atsakovė nepaneigė. Teisėjų kolegija nesivadovauja Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1026-798/2021, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
32. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
33. Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėja nepateikė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliantė neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.