Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-944-945/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-30
Bylos Nr.: e2A-944-945/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-27-3-00551-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: A. C.

Kategorijos

1.3.2.9.10.7Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos
1.3.5.7Delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-944-945/2022Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00551-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.7; 1.3.5.7; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. C. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir atsakovo A. C. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė, darbdavys), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo ieškovės direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. LV2-31 „Dėl budėtojo A. C. atleidimo iš darbo“ pripažinti teisėtu, taikyti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. DGKS-5224 dalies, įvykdytos skubiai, atgręžimą, nusprendus, kad atsakovas A. C. (toliau – atsakovas, darbuotojas) iš darbo buvo atleistas neteisėtai, išmokos už priverstinės pravaikštos laiką dydį sumažinti iki 2 586,56 Eur, nepriteisti išmokos už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 17 d.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad dėl darbo drausmės pažeidimo – poilsio automobilyje, galimai apie vieną valandą snaudžiant darbo metu 2021 m. birželio 7 d., atsakovas 2021 m. liepos 2 d. buvo įspėtas raštu, nurodant, jog padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą per dvylika mėnesių, darbo sutartis bus nutraukta. 2021 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas buvo pakviestas pasiaiškinti dėl šių įvykių: spaudimo dėl atostogų, nepranešimo apie dingusį atvežtinių nuotekų žurnalą, nepranešimo apie perpildytą atvežtinių nuotekų rezervuarą, direktoriaus nurodymų nupjauti žolę nevykdymo. Atsakovas į direktoriaus kabinetą buvo kviečiamas kelis kartus, tačiau pasiaiškinimo nepateikė, todėl buvo atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu dėl pakartotinio tokio paties darbo drausmės pažeidimo.

3. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė teismo, pripažinus atsakovo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, įstatymines palūkanas nuo sprendimo priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. birželio 7 d. savo automobilyje jis nemiegojo, todėl direktoriui paaiškinimo nerašė, bet buvo įspėtas. 2021 m. liepos 2 d. įspėjime nėra nurodyta, dėl kokio konkretaus darbo pareigų pažeidimo jis yra įspėjamas, todėl galima spręsti, kad atsakovas įspėtas ne dėl to, jog netinkamai atliko darbą pagal pareigybės aprašą, o dėl vidaus tvarkos taisyklių, su kuriomis jis nėra supažindintas, pažeidimo. 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakyme nenurodyta, dėl kokio pažeidimo atsakovas yra atleidžiamas iš darbo. Iš ieškovės Darbo ginčų komisijai nurodytų paaiškinimų galima spręsti, kad atsakovas atleistas, nes neinformavo apie dingusį atvežtinių nuotekų žurnalą, nepranešė apie perpildytą atvežtinių nuotekų rezervuarą, direktoriui darė spaudimą dėl atostogų ir nevykdė savo pareiginėje instrukcijoje nurodytų pareigų. Ieškovė ne tik raštu nepareikalavo, bet ir nesuteikė protingo laiko atsakovui pateikti pasiaiškinimą, tą pačią dieną priėmė sprendimą atleisti jį iš darbo. Atsakovas darbo pažeidimų nepadarė, todėl iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu buvo atleistas nepagrįstai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies, pripažino neteisėtu atsakovo atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nusprendė darbo sutartį tarp šalių pripažinti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, priteisė atsakovui iš ieškovės 5 719,63 Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2021 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2022 m. kovo 24 d.) ir po 5,46 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo valandą, taikant aštuonių darbo valandų normą pagal penkių darbo dienų savaitės grafiką, nuo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, 3 179,40 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją, atmetė kitą priešieškinio dalį, priteisė iš ieškovės atsakovui 500 Eur, o valstybei 31,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Teismas pripažino, kad atsakovas 2021 m. birželio 7 d. tarp 8 val. ir 9.10 val. apie 30–40 min. sėdėdamas automobilyje neatliko jokių budėtojo pareiginių nuostatų 12 punkte nustatytų pareigų. Teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai pripažino atsakovą padarius darbo pareigų pažeidimą, suteikė galimybę jam pasiaiškinti, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo (2021 m. liepos 2 d.) jį įspėjo apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pažeidimą, taigi ieškovė šiuo atveju tinkamai įgyvendino DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatytas pareigas.

7. Teismas nusprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai yra nepakankami pripažinti, jog atsakovo budėjimo metu dėl jo kaltų veiksmų (veikimo ar neveikimo) užstrigo siurbliai ir dėl to prisipildė atvežtinių nuotekų rezervuaras. Nenustačius atsakovo kaltų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas netinkamai atliko darbo pareigas. Aiškindamasis aplinkybes dėl dingusio atvežtinių nuotekų žurnalo teismas nustatė, kad bendrovėje nebuvo laikomasi aiškios nuotekų registravimo tvarkos, atsakovas atvežtines nuotekas įregistravo, remiantis šiuo įrašu ieškovė išrašė sąskaitą klientui ir gavo apmokėjimą. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas netinkamai atliko savo pareigas. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog atsakovas po ligos, kuri baigėsi 2021 m. rugpjūčio 20 d., siekė išeiti atostogauti, negalima vertinti kaip darbo pareigų neatlikimo. Teismas atsakovo veiksmus, kai jis būdamas savo darbo kabinete stebėjo įrenginių kompiuterizuotus duomenimis, vertino kaip jam pavestų pareigų atlikimą. Iš budėtojų parodymų teismas nustatė, kad žolės pjovimas atliekamas turint laisvesnio laiko, nukritus rasai. Teismas padarė išvadą, kad iš atsakovo pareiginių nuostatų neišplaukia jo pareiga nupjauti žolę tuoj pat direktoriui paliepus. Ieškovės argumentą, kad atsakovas privalėjo tuoj pat vykdyti direktoriaus nurodymą pjauti žolę, nes ši jo pareiga įtvirtinta budėtojo pareiginių nuostatų 12.12 punkte, nustatančiame, jog budėtojas privalo atlikti kitas bendrovės direktoriaus ar tiesioginio vadovo pavestas užduotis, reikalingas bendrovės nepertraukiamam darbui, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad žolės pjovimas nurodytas nuostatų 12.13 punkte kaip viena iš budėtojo pareigų, o 12.12 punkte kalbama apie kitus, pareiginiuose nuostatuose nenurodytus pavedimus. Teismo vertinimu, reikalavimas pjauti žolę konkrečiu laiku (nedelsiant) negali būti vertinamas kaip užduotis, užtikrinanti nepertraukiamą bendrovės darbą. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas nusprendė, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas nepažeidė darbo pareigų, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip darbo pareigų pažeidimas.

8. Teismas, vertindamas pažeidimą, kai atsakovas 2021 m. birželio 7 d. darbo metu, naudodamasis palankia situacija, kad įrenginiai veikia, ilsėjosi savo automobilyje (visiškai nevykdė pareigų), ir aukščiau aptartus pažeidimus, už kuriuos darbdavys nurodė atleidęs darbuotoją iš darbo, konstatavo, jog nei vienas iš aptartų pažeidimų negali būti pripažįstamas tapačiu, nes jie susiję su konkrečiomis darbinės veiklos funkcijomis: pažeidimai įrenginių priežiūros srityje, dokumentų tvarkyme, pažeidimai susiję su teritorijos priežiūra. Nurodytų argumentų pagrindu teismas nusprendė, kad po 2021 m. birželio 7 d. padaryto darbo pareigų pažeidimo atsakovas kitų tų pačių darbo pareigų pažeidimų nepadarė, todėl ieškovė nepagrįstai jį atleido iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovės vidaus darbo tvarkos taisyklių 117 punkte nustatyta aiški tvarka paaiškinimui pareikalauti ir pateikti, tačiau ieškovė jos nevykdė. Atsakovas buvo kviečiamas tris kartus, kitų dviejų darbuotojų akivaizdoje žodžiu išvardinti jam inkriminuojami darbo pareigų pažeidimai, kai kurie labai abstraktūs, tuoj pat pareikalauta pateikti pasiaiškinimą. Apie žolės nepjovimą, kaip tarnybinių pareigų nevykdymą, ieškovė pradėjo detaliai kalbėti tik bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl, teismo vertinimu, 2021 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimai pateikti pasiaiškinimus nebuvo tinkamai suformuluoti.

10. Teismas, konstatavęs, kad darbdavys prarado pasitikėjimą darbuotoju, jų tarpusavio santykiai priešiški, dėl tokios nepalankios atsakovui aplinkos jam taptų sudėtinga grįžus į darbą tinkamai atlikti pareigas, nusprendė atsakovo negrąžinti į darbą, jam priteisti išeitinę kompensaciją ir išmoką už priverstinę pravaikštą pagal DK 218 straipsnio 4 dalį.

11. Iš duomenų apie atsakovo dirbtą ir gautą darbo užmokestį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. liepos 30 d. teismas nustatė, kad atsakovo vidutinis valandinis darbo užmokestis yra 5,46 Eur. Nors atsakovas dirbo taikant suminę darbo laiką apskaitą, teismas jam taikė darbo laiko normą, nustatytą DK 112 straipsnio 3 dalyje, t. y. 40 valandų per savaitę dirbant penkių darbo dienų režimu (8 val. per dieną). Teismas padarė išvadą, kad kompensacijos dydis už priverstinę pravaikštą sudaro 6 442,80 Eur (1 180 darbo valandų × 5,46 Eur/val.), taip pat teismas priteisė po 5,46 Eur už kiekvieną darbo valandą, taikant 8 val. darbo laiko normą pagal penkių darbo dienų savaitės grafiką už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Spręsdamas dėl išmokos už priverstinę pravaikštą priteisimo, teismas pripažino, kad 723,17 Eur sumą ieškovė yra sumokėjusi, todėl šia suma priteistiną išmoką sumažino iki 5 719,63 Eur. Ieškovei nepridėjus įrodymų, patvirtinančių, kad ji dirba nuostolingai ir jos finansinė padėtis nėra gera, nustatęs, jog išmoka atsakovui nėra neproporcingai didelė, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo mažinti atsakovui už priverstinę pravaikštą priteisiamos išmokos dydį. Teismas atsakovui taip pat priteisė kompensaciją, kurios dydis lygus vienam vidutiniam mėnesio darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Apskaičiuodamas šią išmoką teismas taikė ieškovės nurodytą vidutinio darbo užmokesčio dydį – 529,90 Eur.

12. Teismas pripažino, kad atsakovo neteisėto atleidimo iš darbo konstatavimas, išmokos už priverstinę pravaikštą ir šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos priteisimas jo negrąžinus į darbą atitinka atsakovo lūkesčius ir yra pakankama satisfakcija su tokiu atleidim neigiamiems padariniams sušvelninti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinys ir patenkinta dalis priešieškinio reikalavimų, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priimti su skundu teikiamą naują įrodymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Tiek 2021 m. birželio 7 d., tiek 2021 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas padarė tapačius pažeidimus: vienu atveju ilsėjosi automobilyje ir nevykdė darbo funkcijų, kitu atveju – ilsėjosi budėtojų kambaryje ir nurodė ieškovės vadovui dirbsiąs kada norės ir kaip norės. Be to, atsakovas ir kitais veiksmais pažeidė budėtojo pareiginiuose nuostatuose nurodytas darbo funkcijas, DK 24 straipsnyje įtvirtintą pareigą veikti sąžiningai ir bendradarbiauti.

1.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas buvo kaltinamas dėl 2021 m liepos 13 d. pastebėto incidento (perpildyto nuotekų rezervuaro ir užsikimšusių siurblių), nevertino atsakovo elgesio šiam atsisakant bendradarbiauti tiriant minėtą incidentą. Su atsakovu, kaip ir kitais budėtojais, buvo bandoma kalbėti iš karto po incidento, tačiau atsakovas atsisakė bendradarbiauti. Teismas nevertino ieškovės veiklos specifikos, taip pat budėtojo pareiginiuose nuostatuose nustatytų jo pareigų, todėl nepagrįstai konstatavo nesant atsakovo kaltės dėl incidento, nors ieškovė to niekuomet ir netvirtino.

1.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo elgesys nepranešant ieškovei apie atvežtinių nuotekų žurnalo dingimą ir atsisakant paaiškinti aplinkybes, susijusias su žurnalo dingimu, nepripažintinas darbo pareigų pažeidimu. Teismas vertino ne atsakovo elgesį nepranešant ieškovei apie atvežtinių nuotekų žurnalo dingimą, o faktą, ar atsakovas įregistravo atvežtines nuotekas, nors dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Atsakovas įregistravo atvežtines nuotekas į 2017 m. žurnalą. Dėl tokio aplaidaus elgesio ieškovės vadovas prašė atsakovą pasiaiškinti, bet jis atsisakė bendradarbiauti.

1.4. Teismas neįvertino visų byloje nustatytų aplinkybių ir nepagrįstai, vadovaudamasis selektyviai atrinktais liudijimais, išaiškino, kad atsakovas, nevykdydamas pareiginiuose nuostatuose nurodytų funkcijų, nepadarė darbo pareigų pažeidimo. Sprendime nurodoma, kad atsakovas, ieškovės direktoriui liepus eiti pjauti žolę, atsakė, jog tai padarys kai nukris rasa, tačiau per visą dieną iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. 16 val. atsakovas žolės taip ir nenupjovė. Teismas ignoravo įrodymų visumą ir vadovavosi tik dalimi informacijos – esą atsakovas žadėjo vėliau vykdyti direktoriaus nurodymą. Budėtojo pareiginiuose nuostatuose buvo įtvirtinta budėtojo pareiga pjauti žolę, vykdyti direktoriaus pavestas užduotis, tačiau atsakovas ne tik žodžiais, bet ir veiksmais pademonstravo, kad savo darbines funkcijas jis atliks tik tada, kuomet norės.

1.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė tik nagrinėjant bylą teisme pradėjo detaliai kalbėti apie žolės nepjovimą, kaip tarnybinių pareigų nevykdymą. Nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje atsakovas pasakojo, kad ieškovės vadovas liepė jam eiti pjauti žolę, o ieškovės vadovas nurodė, jog atsakovas atsikirto, kad dirbs kada nori ir kaip nori. Dėl šių aplinkybių tarp šalių niekuomet nebuvo ginčo.

1.6. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad dėl to, jog ieškovė nurodymą pasiaiškinti pateikė žodžiu, o ne raštu, atsakovas neturėjo galimybių pateikti argumentuotų paaiškinimų. Rašytinio nurodymo pasiaiškinti surašymas ir pateikimas atsakovui tebuvo formalumas, kuris neturėjo jokios reikšmės, kadangi atsakovas visuomet aiškiai nurodydavo neteiksiąs paaiškinimų. Atsakovas negalėjo nesuprasti, apie kokį incidentą kalba ieškovės vadovas ir dėl ko prašo pasiaiškinti.

1.7. Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovas savo darbo funkcijų atlikti negalėjo dėl sveikatos būklės, tačiau tai nuslėpė nuo ieškovės. Šis faktas įrodo, kad atsakovas iš tiesų vengė darbo, 2021 m. rugpjūčio 23 d. budėtojų kambaryje taip pat ilsėjosi ir atsisakė dirbti. Žinodama, kad atsakovas negali dirbti dėl sveikatos būklės, ieškovė būtų privalėjusi įpareigoti atsakovą pasitikrinti sveikatą, pasitvirtinus darbuotojo teiginiams dėl sveikatos, būtų privalėjusi jį atleisti, išmokėdama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką arba siūlyti jam kitokį darbą.

1.8. Teismas, spręsdamas, kad atsakovas negali būti grąžintas į darbą, nevertino atsakovo nesąžiningumo, aplinkybių, jog atsakovas nenorėjo ir negalėjo dirbti dėl savo sveikatos būklės, o sprendimas priteisti maksimalią išmoką ir kompensaciją už priverstinę pravaikštą nėra nei teisėtas, nei teisingas, priimtas atsižvelgiant išimtinai į atsakovo interesus.

1.9. Teismas, pripažindamas, kad atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 529,90 Eur (priskaityta suma), kompensaciją už priverstinę pravaikštą apskaičiavo nurodydamas, jog atsakovas dirba penkias darbo dienas per savaitę po 8 val., nors iš tiesų atsakovas dirbo taikant suminę darbo laiko apskaitą. Kadangi kompensacija (6 442,80 Eur) yra priskaičiuota už septynis mėnesius, išeina, kad atsakovui kiekvieną mėnesį būtų buvę priskaityta po 920,40 Eur, t. y. ~ 40 proc. didesnė suma, nei jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis.

1.10. Teismas, neįvertinęs specifinio ieškovės statuso, priėmė neteisėtą sprendimą nesumažinti neadekvačios, nesąžiningam darbuotojui priteistos kompensacijos, kadangi visas už teikiamas paslaugas gaunamas lėšas ieškovė naudoja viešiesiems tikslams. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas formaliai pažeidus atleidimo tvarką, jam už priverstinę pravaikštą priteistina išmoka neturėtų viršyti 2 586,56 Eur, t. y. sumos, priskaičiuotinos už laikotarpį nuo darbo sutarties nutraukimo iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2021 m. lapkričio 16 d.), kadangi atsakovas neturėjo lūkesčių grįžti į darbą ir siekė darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Sprendimas atsakovui priteisti šešių mėn. vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją dėl to, kad jis negali būti grąžintas į darbą dėl priešiškų santykių, yra neteisėtas, kadangi byloje yra nustatytos tikrosios atsakovo nenoro grįžti dirbti priežastys – jo sveikatos būklė, dėl kurios jis nepajėgė dirbti.

Atsiliepimas

14. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Darbdavys nesuteikė atsakovui protingo termino pasiaiškinimui pateikti.

2.2. 2021 m. liepos 2 d. konstatuotas pažeidimas nėra tapatus pažeidimui, kurį atsakovas tariamai padarė 2021 m. rugpjūčio 23 d.

2.3. Nutraukdamas darbo sutartį darbdavys privalo darbo drausmės pažeidimą sukonkretinti bei surinkti jį patvirtinančius įrodymus. Ieškovė pripažino, kad dingo atvežtinių nuotekų registracijos žurnalas, apie dingimą administracija žinojo ir nesiėmė jokių veiksmų, siekiant užvesti naują žurnalą. Atsakovui atvykus į darbą siurblio gedimas jau buvo nustatytas ir vykdomas avarijos padalinių šalinimas.

2.4. Atsakovas turi teisę išreikšti savo nuomonę dėl jo galimybės tęsti darbą buvusioje darbovietėje. Atsakovas buvo atleistas ne dėl sveikatos, o už konkrečius pažeidimus, kurių neįtakojo jo sveikatos būklė.

2.5. Darbdavys, akcentuodamas, kad darbuotojas buvo atleistas, nes nepjovė žolės, neatkreipia dėmesio į aplinkybę, jog rugpjūčio mėn. pabaigoje žolė nustoja augti, todėl jos priežiūra yra minimali. Be to, ieškovė, akcentuodama žolės pjovimo būtinumą, jo nepagrindžia įrodymais. Direktoriaus nurodymas nėra įformintas jokiais aktais ir negali būti pagrindu nutraukti darbo sutartį.

2.6. Teismas turėjo skaičiuoti statistinį mėnesinį darbo dienų skaičių, kuris sudaro 21 darbo dieną, ir nustatyti, kad vidutinis atsakovo mėnesinis darbo užmokestis sudaro 917,28 Eur, po to šią sumą padauginti iš 6 mėn. Tokiu būdu atsakovo kompensacija už išdirbtus metus sudarytų ne 3 179,40 Eur, o 5 503,66 Eur.

2.7. Teismas pagrįstai nemažino priteistinų sumų, nes ieškovė nepateikė jokių jos prašymą pagrindžiančių dokumentų. Iš su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų nesimato, ar ieškovės nuostoliai atsirado dėl gamybinės veiklos, ar dėl netinkamo darbo organizavimo. Šiuo metu atsakovas niekur nedirba ir negauna jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais, todėl kompensacijų dydžio sumažinimas nebūtų pagrįstas protingumo ir teisingumo principais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų prijungimo

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Ieškiniu ir priešieškiniu buvo keliami klausimai dėl ieškovės 2021 m. liepos 2 d. ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. priimtų sprendimų konstatuoti atsakovo padarytus darbo pareigų pažeidimus (ne)pagrįstumo, atsakovo atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo bei su tuo susijusių pasekmių taikymo (atsakovo (ne)grąžinimo į darbą bei jam priteistinų išmokų dydžio), taip pat neturtinės žalos atlyginimo atsakovui iš ieškovės priteisimo. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad atsakovas 2021 m. birželio 27 d. padarė darbo pareigų pažeidimą, dėl ko jam 2021 m. liepos 2 d. buvo pagrįstai įteiktas įspėjimas, taip pat nusprendus, jog nėra pagrindo tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, šios teismo sprendimo dalys apeliacine tvarka nėra ginčijamos, todėl dėl jų teisėtumo teisėjų kolegija nepasisako.

17. Ieškovė su apeliaciniu skundu taip pat pateikė 2021 m. veiklos ataskaitą, kurią prašo prijungti prie bylos kaip dokumentą, patvirtinantį sudėtingą ieškovės finansinę būklę. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentu, kad pavėluotą įrodymų pateikimą pagrindžia faktas, jog teikiama ataskaita buvo parengta jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Pabrėžtina, kad juridinis asmuo disponuoja jo finansinę padėtį įvertinti leidžiančiais duomenimis. Vien tai, kad šie duomenys buvo išanalizuoti ir apibendrinti parengiant tam tikros formos dokumentą, nereiškia, jog egzistavo kokios nors kliūtys tuos pačius ar panašius duomenis pateikti teismui laiku. Kitų aplinkybių, kurios patvirtintų vėliau paaiškėjusį poreikį teikti naujus įrodymus ar egzistavusias objektyvias kliūtis įrodymams pateikti laiku, ieškovė neįvardijo, todėl spręstina, kad įrodymai laiku nebuvo pateikti dėl ieškovės pasirinktos procesinės strategijos tam tikrų aplinkybių neįrodinėti, kurios pasikeitimu pavėluotas bandymas pasinaudoti procesinėmis teisėmis negali būti grindžiamas. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija neprijungia su apeliaciniu skundu teikiamo naujo įrodymo prie bylos ir jo priimdama procesinį sprendimą byloje nevertins.

Dėl sąlygų konstatuoti pakartotinį darbo pareigų pažeidimą (ne)egzistavimo

18. Vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo per 12 mėn. padaro du tokius pat darbo pareigų pažeidimus. DK 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK nepateikta tokio paties darbo pareigų pažeidimo sąvoka ir kitaip neatskleista, kas pripažintina tokiu pačiu darbo pareigų pažeidimu. Ši sąlyga neturėtų būti aiškinama siaurai, kaip reikalavimas, kad pažeidimai būtų identiški, taip pat ir pernelyg plačiai – jog tokiu pačiu pažeidimu nebūtų pripažįstamas bet koks darbo pareigų pažeidimas. „Tokiu pačiu“ pažeidimu pripažintini darbo pareigų pažeidimai, padaryti toje pačioje veiklos srityje, kai netinkamai vykdytos pareigos yra panašaus pobūdžio. Tokio grupavimo pagrindu neturėtų būti bendro pobūdžio, visų pareigų atlikimui taikytinos nuostatos, kaip, pavyzdžiui, reikalavimas atliekant darbo funkcijas laikytis teisės aktų nuostatų. Be to, antrasis pažeidimas turi būti padarytas per 12 mėn. po to, kai darbuotojas, padaręs darbdavio nustatytą pirmąjį darbo pareigų pažeidimą, dėl kurio darbuotojas turėjo galimybę pasiaiškinti, įspėjamas dėl galimo atleidimo padarius kitą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019).

19. Toks teisinis reglamentavimas bei jo aiškinimas išryškina kelis aspektus: pirma, darbdavys pakartotinumu negali pripažinti bet kokio savo pobūdžiu nuo pirmojo pažeidimo besiskiriančio netinkamo darbo pareigų vykdymo; antra, kadangi atleidimas iš darbo už pakartotinai padarytą tokį patį darbo pareigų pažeidimą vertintinas kaip darbdavio reakcija į išvadų po pirmojo pažeidimo konstatavimo nepadariusio ir netinkamą elgesį tęsiančio darbuotojo veiksmus, itin svarbiu tampa įspėjime, kuriuo darbuotojas informuojamas apie pirmąjį pažeidimą, pateikiamas darbuotojo teisėtą lūkestį darbdavio atžvilgiu formuojantis veiksmų, kuriuos darbdavys ateityje vertins kaip pakartotinumą, apibrėžimas.

20. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nėra ginčo dėl to, kad atsakovas 2021 m. birželio 7 d. darbo metu kurį laiką (apie 1 val.) būdamas jam priklausančiame automobilyje nevykdė darbo funkcijų, taip padarydamas pažeidimą, dėl kurio jam buvo įteiktas 2021 m. liepos 2 d. įspėjimas (ieškinio 1 priedas). Išanalizavus šio įspėjimo turinį akivaizdu, kad darbdavys, viena vertus, formaliai išvardijo didžiąją daugumą į budėtojo pareiginius nuostatus (ieškovės 2022 m. sausio 18 d. prašymo 2 priedas) įtrauktų labai įvairaus pobūdžio atsakovo darbo funkcijų, jų nekonkretizuodamas, kita vertus, aiškiai neįvardijo, koks pažeidimas bus vertinamas kaip toks pats, už kurį darbuotojui bus taikomas atleidimas iš darbo. Savo pobūdžiu atsakovo 2021 m. birželio 7 d. padarytas pažeidimas sietinas su darbo laiko režimo nesilaikymu, kai darbo laikas išnaudojamas poilsiui (darbuotojas nevykdo darbo funkcijų ir elgiasi kaip poilsio laiku). Nei viena iš įspėjime išvardintų septynių darbo funkcijų kategorijų nėra susijusi su darbo laiko režimu.

21. Kita vertus, kaip subjektyvus darbdavio pasirinkimas vertintinas konkrečių funkcijų įvardijimas, aiškiai nenurodant, kas leidžia spręsti, kad per nurodomą vienos valandos laikotarpį darbuotojas turėjo vienu metu vykdyti visą eilę skirtingo pobūdžio veiklų (ir stebėti įrenginius, ir registruoti pranešimus apie gedimus, ir užtikrinti, kad į teritoriją nepateiktų pašaliniai asmenys, ir pjauti žolę, ir t. t.), jog minėtu laiku buvo gauta klientų ar suinteresuotų asmenų pranešimų apie gedimus ar avarijas, kuriuos reikėtų priimti ir užregistruoti, dingo įmonės teritorijoje buvusios materialinės vertybės ar nebuvo užfiksuotas faktiškai įvykęs pašalinių asmenų patekimas į įmonės teritoriją, dėl kokios priežasties į pareigų, kurių atsakovas nevykdė, sąrašą neįtraukta visa eilė kitų budėtojo pareiginiuose nuostatuose nurodytų stebėjimo, kontrolės, aptarnavimo bei priežiūros funkcijų (pvz., nuostatų 12.15 – 12.24 punktai). Darbdavio pasirinkta formuluotė vertintina kaip nepagrįstas bandymas apjungti skirtingas pareiginiuose nuostatuose nurodytas funkcijas, kurių nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti vertinamas kaip toks pats pažeidimas DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.

22. Be to, iš įspėjimo turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, apie kokį pažeidimą, kaip tokį patį, už kurį grėstų atleidimas iš darbo, darbdavys nusprendė informuoti darbuotoją: ar apie buvimą savo automobilyje darbo laiku, ar apie bet kurios iš nurodytų darbo funkcijų nevykdymą.

23. Vertinant ieškovės veiksmus jos 2021 m. rugpjūčio 23 d. įvardintų pažeidimų, kurių pagrindu konstatuotas pakartotinumas, kontekste pažymėtina, kad, kaip nurodo ieškovė, darbo pareigų pažeidimais buvo pripažinti: pirma, nepranešimas apie dingusį atvežtinių nuotekų žurnalą; antra, nepranešimas apie perpildytą atvežtinių nuotekų rezervuarą; trečia, spaudimas suteikti kasmetines atostogas; ketvirta, direktoriaus nurodymo nupjauti žolę nevykdymas. Kaip akcentavo pati ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde pasisakydama dėl pirmųjų dviejų pažeidimų, atsakovas nėra kaltinamas konkrečių funkcijų nevykdymu (įrenginių nepriežiūra ar žurnalo neužpildymu), pažeidimu darbdavys pripažino atsakovo nebendradarbiavimą tiriant galimus jo ar kitų asmenų padarytus pažeidimus, todėl spręsti, kad toks elgesys, net ir jį nustačius, lemtų tokį patį pažeidimą, už kurį atsakovas buvo įspėtas, nėra jokio pagrindo. Poilsiavimas (galimas miegojimas) automobilyje negali būti vertinamas kaip pažeidimas, tapatus atsisakymui teikti informaciją darbdavio atliekamam tyrimui. Dar daugiau, budėtojo pareigybės nuostatų 12.5 punkte numatyta pareiga gavus informacijos apie gedimus ar avarijas operatyviai informuoti atsakingą asmenį, savo esme atitinkanti pareigą pranešti apie perpildytą atvežtinių nuotekų rezervuarą, nebuvo įtraukta į įspėjimo turinį, t. y. darbdavys tuo metu nevertino, kad pirmasis pažeidimas buvo susijęs su minėta pareiga, ir atsakovo dėl to neįspėjo.

24. Reikalavimas (arba, kaip ieškovė nurodo ieškinyje, spaudimas) suteikti kasmetines atostogas, nepriklausomai nuo to, pagrįstas ar ne, pats savaime vertintinas kaip darbo teisių gynimo priemonė, nesukurianti darbdaviui neigiamų pasekmių (nes galutinį sprendimą priima pats darbdavys), bet jokiu būdu ne kaip darbo pareigų pažeidimas ir, juo labiau, ne darbuotojo pareigų, susijusių su darbo laiko režimo laikymusi, nevykdymas.

25. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad tapatumo sąlygos neatitinka ir ieškovės nurodytas atsakovo atsisakymas vykdyti direktoriaus reikalavimą eiti pjauti žolę. Ieškovė neįrodinėja, kad tuo metu, kai gavo minėtą nurodymą, atsakovas nedirbo. Priešingai, direktorius pažymėjo, kad atsakovas buvo savo darbo kabinete ir stebėjo įrenginių kompiuterizuotus duomenimis, t. y. vykdė darbo funkcijas, tik jas organizavo ne taip, kaip ieškovės vadovas manė esant reikalinga. Dėl paties darbdavio reikalavimo ir jo nevykdymo teisinio vertinimo teisėjų kolegija pasisakys atskirai, bet vertinant pakartotinumo aspektu nepakanka vien aptariamos pareigos įvardijimo įspėjime, padarydamas pirmąjį darbo pareigų pažeidimą darbuotojas neatsisakė vykdyti vadovo nurodymų, nekvestionavo darbo organizavimo tvarkos, nepriėmė sprendimo vykdyti kitas, nei nurodo vadovas, darbo funkcijas, bet nesilaikė darbo laiko režimo poilsiaudamas darbo laiku.

26. Apibendrindama nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime pateikta išvada, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti pakartotinumą, kaip DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo sąlygą (DK 214 straipsnio 3 dalis).

Dėl sąlygų konstatuoti darbo pareigų pažeidimus (ne)egzistavimo

27. Kaip minėta nutarties 16 punkte, apeliacine tvarka nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas 2021 m. birželio 27 d. padarė darbo pareigų pažeidimą, dėl ko jam 2021 m. liepos 2 d. buvo pagrįstai įteiktas įspėjimas. Ginčas byloje kilo dėl to, ar buvo pagrindas priimti 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą (ieškinio 3 priedas), kuriuo konstatuotas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo faktas ir atsakovas atleistas iš darbo.

28. Įvertinusi ginčijamo įsakymo turinį teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė neįvardijo, koks konkrečiai pažeidimas sąlygojo sprendimą nutraukti darbo santykius. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovo prieš priimant ginčijamą įsakymą buvo žodžiu paprašyta pasiaiškinti dėl nepranešimo apie dingusį atvežtinių nuotekų žurnalą, nepranešimo apie perpildytą atvežtinių nuotekų rezervuarą, taip pat spaudimo suteikti kasmetines atostogas, o direktoriaus nurodymo nupjauti žolę nevykdymu pažeidimų sąrašas papildytas tik kilus teisminiam ginčui. Apeliacinio skundo motyvas, kad darbuotojas turėjo suprasti, kuo jis kaltinamas, darbdaviui nei aiškiai raštu nesuformulavus pažeidimų, dėl kurių darbuotojas turi pasiaiškinti, nei konstatuotų pažeidimų nenurodžius įsakyme dėl atleidimo iš darbo už padarytus darbo pareigų pažeidimus, vertintini kaip subjektyvi gynybinė pozicija. Tiksliai neužfiksavęs atleidimo iš darbo teisėtumo vertinimui reikšmingų aplinkybių darbdavys susikūrė sąlygas vėliau manipuliuoti faktais, ginčo eigoje papildyti pažeidimų sąrašą argumentais, kurie, jo vertinimu, neigiamai charakterizuoja atsakovą. Nors savaime tokie ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaip patvirtinantys atsakovo atleidimo iš darbo neteisėtumą, jie atskleidžia tendencingą siekį dirbtinai, pasitelkiant darbo pareigų pažeidimo institutą, inicijuoti darbo santykių nutraukimą. Tokią išvadą papildomai patvirtina ir veiksmų, kurie vėliau darbdavio buvo įvardinti kaip darbo pareigų pažeidimai, už kuriuos atsakovas atleistas iš darbo, vertinimas.

29. Kaip minėta, atsakovui atsakomybė taikyta už tai, kad jis nepranešė apie perpildytą atvežtinių nuotekų rezervuarą. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, apie užstrigusį atvežtinių nuotekų rezervuaro siurblį, kompiuterinės įrangos klaidas, dėl kurių nerodomas gedimas, bei prisipildžiusį rezervuarą darbdaviui buvo pranešta 2021 m. liepos 13 d. 12 val., kai buvo praėję daugiau nei dvi paros po paskutinės atsakovo darbo pamainos pabaigos bei pasikeitę trys budėtojai. Ieškovė apeliaciniame skunde aiškiai nurodė neturinti duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovas savo pamainos metu nuo 2021 m. liepos 10 d. 8 val. iki 2021 m. liepos 11 d. 8 val. netinkamai vykdė darbo funkcijas, o pažeidimu įvardijo atsakovo atsisakymą pateikti pasiaiškinimą. Kitaip tariant, ne konkretų darbo funkcijų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, bet konfliktiškus tarpusavio santykius, darbuotojo vengimą bendradarbiauti darbdavys pripažino darbo pareigų pažeidimu, taip aiškiai supainiodamas DK 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą darbo sutarties nutraukimo pagrindą (dėl darbuotojo kaltės, šiam padarius darbo pareigų pažeidimą) su DK 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte ar DK 59 straipsnyje aptartais atvejais, kai darbo santykiai nutraukiami darbdavio iniciatyva ar valia dėl darbuotojo elgesio ar veiksmų, kurie negali būti vertinami kaip darbo pareigų pažeidimas.

30. Tas pats pasakytina ir apie kitą ieškovės nurodomą darbo pareigų pažeidimą – nepranešimą apie dingusį atvežtinių nuotekų registravimo žurnalą. Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, kad bendrovėje nėra šio žurnalo pildymo aprašo, nėra nustatyta, kas atsakingas už jo saugojimą, tinkamą pildymą, žurnalas buvo laikomas budėtojų kabinete, į kurį gali patekti visi įmonės darbuotojai, pirmą kartą kitas budėtojas žurnalo pasigedo dar 2021 m. birželio mėn., apie tai buvo informuota administracija, tačiau tiksli dingimo data nenustatyta, tyrimas neatliktas, o klausimas pakartotinai iškeltas tada, kai, atsakovo giminaičiui 2021 m. rugpjūčio 3 d. pristačius nuotekas, šį faktą atsakovas užfiksavo ankstesnio laikotarpio žurnale. Pažymėtina, kad ieškovė atstovo veiksmų neteisėtumo nesiejo su tuo, jog atsakovas tinkamai neregistravo atvežtinių nuotekų pristatymo fakto. Ieškovė taip pat neįrodinėjo, kad atsakovas yra kaltas dėl žurnalo dingimo, t. y. neteikė nei duomenų, kad atsakovas yra atsakingas už jo apsaugą, nei įrodymų, jog būtent jis dokumentą pradangino. Surinktų duomenų visuma atskleidžia, kad kilus konfliktui atsakovo atsisakymą teikti paaiškinimus dėl skirtingu laikotarpiu įvykusių aplinkybių darbdavys nepagrįstai vertino kaip savarankiškus darbo pareigų pažeidimus.

31. Dėl dar vieno ieškovės nurodyto darbo pareigų pažeidimo – atsakovo reikalavimo (spaudimo ieškovei) suteikti jam kasmetines atostogas, jau pasisakyta nutarties 24 punkte. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal darbuotojų atostogų grafiką atsakovui nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo numatytos atostogos, tačiau atsakovas iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. sirgo. Po ligos atsakovas norėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, tačiau, darbdaviui su šiuo pageidavimu nesutikus, 2021 m. rugpjūčio 23 d. atvyko į darbą. Kadangi byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl darbdavio veiksmų nesuteikiant atsakovui atostogų (ne)teisėtumo, šiuo klausimu teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Kita vertus, aptariami duomenys tik dar kartą patvirtina tarp šalių besiklosčiusius konfliktiškus santykius, kurių faktą darbdavys be jokio pagrindo patį savaime įvertino kaip darbo pareigų pažeidimą.

32. Kaip minėta, dar vienu pažeidimu ieškovė įvardijo atsakovo atsisakymą 2021 m. rugpjūčio 23 d., t. y. pirmosios darbo dienos grįžus iš nedarbingumo, ryte (tarp 9 val. ir 9.30 val.) vykdyti direktorius nurodymą eiti pjauti žolę. Šiuo aspektu reikšmingomis pripažįstamos kelios aplinkybės. Pirma, ieškovė neįrodinėja, kad tuo metu atsakovas nevykdė jokių darbo funkcijų, pripažindama, jog atsakovas buvo savo darbo kabinete ir stebėjo įrenginių kompiuterizuotus duomenimis. Antra, ieškovė į bylą taip pat nepateikė ir jokio darbo organizavimo tvarką apibrėžiančio dokumento, kuriame būtų aiškiai nustatyta, kada ir kaip budėtojas privalo vykdyti skirtingas jo pareigybei priskirtas funkcijas, t. y. jog vykdydamas pareigą prižiūrėti teritoriją, į kurią įeina ir žolės pjovimas, darbuotojas privalo šią funkciją vykdyti konkrečiu pamainos laiku, konkrečią trukę, įvykdyti tam tikrą darbo normą (nupjauti tam tikrą plotą) ar pan. Priešingai, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kitų dviejų budėtojų, apklaustų liudytojais, parodymus, buvo vadovaujamasi neformaliais susitarimais, vienas budėtojas dėl amžiaus šios funkcijos visai nevykdė, kiti paprastai vykdydavo po 10 val., kai jau būdavo nukritusi rasa, ar vakarais. Trečia, ieškovės argumentas, kad reikalavimas pjauti žolę atsakovui buvo pareikštas ne tiesiogiai tokią pareigą numatančio budėtojo pareiginių nuostatų 12.13 punkto pagrindu, bet vadovaujantis nuostatų 12.12 punktu, pagal kurį darbuotojas privalo atlikti kitas bendrovės direktoriaus pavestas užduotis, reikalingas bendrovės nepertraukiamam darbui užtikrinti, viena vertus, pripažintinas nepagrįstu ieškovei nepateikus grėsmės bendrovės nepertraukiamam darbui realumą patvirtinančių duomenų, kita vertus, aiškiai atskleidžia dirbtinį, formalų, kryptingą elgesį, ieškant galimų atsakovo elgesio trūkumų, kaip pagrindo darbo santykiams nutraukti.

33. Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip patvirtinančią pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovo darbo pareigų pažeidimai 2021 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu buvo konstatuoti bei atsakovas iš darbo buvo atleistas nesant tam pagrindo, teisėtumą.

Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmių

34. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu paprastai lemia darbuotojo grąžinimą į darbą. Šios taisyklės išimtis įtvirtinta DK 218 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią darbuotojas į darbą negrąžinamas, kai jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Tokiu atveju darbo sutartis pripažįstama nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo tarpusavio santykių konfliktiškumą, kaip kliūtį darbo santykiams tęsti. Kad šalių tarpusavio nesutarimai turėjo įtakos darbdavio nepagrįstiems sprendimas darbuotojo atžvilgiu, pažymima ir šioje nutartyje.

35. Nesutikdama su DK 218 straipsnio 4 dalies taikymu ieškovė iš esmės akcentavo atsakovo sveikatos būklę, galimai kliudančią jam vykdyti darbo funkcijas, bei jo nesąžiningumą, pasinaudojant susiklosčiusia situacija nepagrįsto praturtėjimo tikslais. Įvertinusi šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad esama situacija susiklostė ne dėl atsakovo nesąžiningumo, bet dėl ieškovės priimtų neteisėtų sprendimų, neadekvačiai ir netinkamai vertinant atsakovo elgesį. Klausimas, ar atsakovas dėl sveikatos būklės galėjo vykdyti darbo funkcijas, būtų buvęs sprendžiamas, jeigu ieškovė nebūtų nutraukusi su atsakovu darbo santykių. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad nei atsakovo inicijuotas darbo ginčas, nei vėliau nesėkmingai pasibaigusios derybos dėl taikaus ginčo išsprendimo nebuvo kliūtimi ieškovei savo iniciatyva atšaukti sprendimą atleisti atsakovą iš darbo bei atnaujinti darbo santykius. Dėl šios priežasties ieškovės argumentas, kad ji siūlė atsakovui grįžti į darbą, o šis nesutiko, negali būti vertinamas kaip patvirtinantis atsakovo nesąžiningumą ar netinkamą savo teisių įgyvendinimą. Ieškovė priėmė neteisėtą sprendimą ir šio sprendimo pati neištaisė, jo pasekmių nepašalino nei sužinojusi apie darbuotojo inicijuotą darbo ginčą, nei viso teisminio proceso metu, prisiimdama su tuo susijusių neigiamų pasekmių atsiradimo riziką, o ne perkeldama ją darbuotojui, kurio teises pati pažeidė ir kuris jas apgynė įstatyme nustatytomis priemonėmis ir tvarka.

36. Konstatavęs, kad darbuotojas nebus grąžinamas į darbą ir darbo sutartis bus pripažįstama nutraukta teismo sprendimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis DK 218 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgdamas į atsakovo darbo stažą bendrovėje, priteisė atsakovui iš ieškovės maksimalią šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, t. y. po vieną vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydį už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šešis, taip pat priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Apeliaciniame skunde ieškovė akcentuoja, kad tokios turtinės pasekmės yra neproporcingos, taip pat pažymi, jog apskaičiuojant atsakovui priteistiną išmoką už priverstinės pravaikštos laiką buvo pritaikytas netinkamas vidutinio darbo užmokesčio dydis.

37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3, 5.1 punktais, vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti reikšmingas darbuotojo gautas darbo užmokestis per trijų mėnesių laikotarpį, ėjusį prieš jo atleidimo iš darbo mėnesį. Vadovaujantis Aprašo 5.5, 5.6 punktais, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės, skaičiuojamas vidutinis valandinis darbo užmokestis, apskaitos laikotarpio darbo užmokestį padalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų skaičiavimų (ieškovės 2022 m. vasario 22 d. prašymo 2 priedas), dirbdamas suminės darbo laiko apskaitos režimu atsakovas 2021 m. gegužės – liepos mėn. dirbo 291 val. (38 val. + 69 val. + 184 val.), o bendra jam išmokėto darbo užmokesčio suma sudarė 1 589,71 Eur (1 627,63 Eur – 37,92 Eur), t. y. atsakovas vidutiniškai per vieną darbo valandą uždirbdavo po 5,46 Eur (1 589,71 Eur ÷ 291 val.). Dėl šio dydžio pagrįstumo ginčo byloje nekilo.

38. Kartu ieškovė nurodė, kad atsakovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis turi būti apskaičiuojamas jo per tris mėnesius gauto darbo užmokesčio sumą padalijant iš trijų ir sudaro 529,90 Eur (1 589,71 Eur ÷ 3). Tokia vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka prieštarauja Aprašo 5.4, 5.8 punktams, pagal kuriuos privalu įvertinti faktiškai darbuotojo dirbtą laiką ir už tą laiką faktiškai gautą darbo užmokestį. Kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. A1-1274 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2021 metais patvirtinimo“ 1.2.1 punktu, esant 5 dienų darbo savaitei vidutinis mėnesio darbo valandų skaičius 2021 m. sudarė 167,4 darbo valandos, vidutinis atsakovo mėnesio darbo užmokestis jo atleidimo iš darbo dieną turėjo būti apskaičiuotas taip: 5,46 Eur × 167,4 val. = 914 Eur. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė ieškovė, pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė skirtingus vidutinio darbo užmokesčio dydžius apskaičiuodamas atsakovui priklausančią kompensaciją (taikė ieškovės nepagrįstai nurodytą 529,90 Eur dydį) ir nustatydamas išmoką, mokėtiną už priverstinės pravaikštos laikotarpį (skaičiuodamas ne vidutinį darbo valandų per mėnesį skaičių, bet faktinį skaičių, kuris būtų gautas, jeigu atsakovas būtų dirbęs 8 val. pamainomis 5 dienas per savaitę, bei nurodė, kad bendras darbo valandų skaičius per 7 mėnesius nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. (kitos dienos po atleidimo iš darbo) iki 2022 m. kovo 24 d. (teismo sprendimo priėmimo dienos) sudarė 1 180 val., arba 168,6 val. per mėnesį (1 180 val. ÷ 7 mėn.), kas lemtų 920,56 Eur vidutinį vieno mėnesio darbo užmokestį (5,46 Eur × 168,6 val.)). Kita vertus, pripažinusi nepagrįstu ieškovės argumentą, kad atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudarė 529,90 Eur, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui priklausanti kompensacija sudaro 5 484 Eur (914 Eur × 6 mėn.), o už priverstinės pravaikštos laiką skaičiuotina išmoka – 914 Eur per mėnesį arba 5,46 Eur už valandą, bet ne ilgiau nei už vienerius metus.

39. Nors atsakovas apeliacinio skundo dėl kompensacijos dydžio (jos apskaičiavimo teisingumo) byloje neteikė, ieškovės prašymas įvertinti atsakovui priteistinų išmokų proporcingumą yra siejamas ir su bendra atsakovui iš ieškovės priteista suma. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020, darbuotojo teisė į DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio kompensaciją yra imperatyvi, teismui nesuteikta teisė ją pripažinti neproporcinga ir tuo pagrindu mažinti. Kita vertus, nors įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta galimybė DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytos išmokos už priverstinės pravaikštos laiką sumą mažinti, teisinio reglamentavimo tikslai, orientuoti į šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų užtikrinimą, sąlygoja teismo pareigą įvertinti nustatyta tvarka apskaičiuotos išmokos adekvatumą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad tokios teismo pareigos nepaneigia DK 218 straipsnyje nustatytas maksimalus 1 metų terminas, už kurį išmoka skaičiuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

40. Apeliaciniame skunde ieškovės teikiami argumentai, kad išmoka už priverstinės pravaikštos laiką turėtų būti skaičiuojama tik iki Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2021 m. lapkričio 16 d.), kadangi atsakovas neturėjo lūkesčių grįžti į darbą ir siekė darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, vertintina kaip prieštaraujanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019 suformuluotai teisės aiškinimo taisyklei, kad nesutinkantis su darbo ginčų komisijos sprendimu ir ieškinį teisme reiškiantis darbdavys prisiima teisinių pasekmių, susijusių su galimu atleidimo iš darbo datos perkėlimu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o kartu ir priverstinės pravaikštos laikotarpio pratęsimu, rizika. Kitaip tariant, priverstinės pravaikštos laikotarpis iki 2022 m. birželio 30 d. tęsėsi ir dėl to, kad, nesutikdama su tuo, kaip išspręstas darbo ginčas neteismine tvarka, o vėliau ir pirmosios instancijos teisme, ieškovė teikė ieškinį ir apeliacinį skundą.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendra atsakovui priklausanti išmokos už priverstinės pravaikštos laikotarpį suma turėtų būti apskaičiuojama taip: (914 Eur × 10 mėn. (iki 2022 m. birželio 23 d.)) + (5,46 Eur × (40 val. savaitinė atsakovo darbo laiko norma ÷ 5 darbo dienų per savaitę × 4 darbo dienų laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 24 d. iki 2022 m. birželio 30 d.)) = 9 314,72 Eur Teisėjų kolegija šią sumą vertina kaip neproporcingą dėl kelių priežasčių. Pirma, kaip minėta nutarties 28–31 punktuose, viena iš atsakovo atleidimo iš darbo priežasčių buvo jo nebendradarbiavimas su ieškove, tik tokį elgesį ieškovė be pagrindo įvertino kaip darbo pareigų pažeidimą, pasirinkdama netinkamą darbo santykių nutraukimo pagrindą, nors turėjo galimybę darbo sutartį nutraukti vadovaudamasi DK 59 straipsniu, išmokėdama atsakovui 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio išmoką. Antra, pats atsakovas akcentavo, kad atleidimo iš darbo dieną jam buvo likę nebedaug laiko iki senatvės pensijos amžiaus, jog dėl sveikatos būklės jam buvo sunku vykdyti darbo funkcijas, kad jis nepageidauja būti grąžintas į darbą. Trečia, įtakos proceso eigai, o kartu ir priverstinės pravaikštos trukmei turėjo ne tik ieškovės veiksmai, bet ir atsakovo į bylą po parengiamojo posėdžio paskyrimo teiktas priešieškinis. Nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina kaip pagrindą išmokos už priverstinės pravaikštos laikotarpį sumą sumažinti trečdaliu iki 6 209,81 Eur (9 314,72 Eur × 2/3). Tokia suma vertintina kaip užtikrinanti šalių interesų balansą, neleidžianti atsakovui nepagrįstai praturtėti, netampanti ieškovei nepakeliama našta, bet kartu ir neleidžianti išvengti neteisėto elgesio pasekmių.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese paskirstymo

42. Kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdydama Darbo ginčų komisijos sprendimo skubiai vykdytiną dalį ieškovė yra sumokėjusi 723,17 Eur sumą, bendra atsakovui priteistina išmokos už priverstinės pravaikštos laiką suma mažinama iki 5 486,64 Eur (6 209,81 Eur – 723,17 Eur).

43. Kartu pažymėtina, kad šia nutartimi bendra šalių tarpusavio prievolių apimtis pakoreguota neženkliai, kadangi sumažinus bendrą išmokos už priverstinės pravaikštos laiką dydį buvo padidinta kompensacijos už darbo stažą suma. Dėl nurodytos priežasties, viena vertus, negalima spręsti, kad buvo priimtas ieškovės padėtį bloginantis sprendimas, kita vertus, nėra ir pagrindo konstatuoti, jog bendras rezultatas yra ieškovei palankus. Nurodytos aplinkybės pripažintinos pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti.

44. Pateikdama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, 2022 m. birželio 16 d. papildomai pateikė duomenis apie 726 Eur atstovavimo išlaidas. Kadangi nėra pagrindo spręsti, kad apeliacinis procesas baigėsi ieškovės naudai, jos prašymas priteisti išlaidų atlyginimą iš atsakovo atmetamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovo A. C., gim. (duomenys neskelbtini), atleidimą iš darbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą neteisėtu.

Darbo sutartį tarp A. C. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pripažinti nutraukta teismo procesiniu sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (2022 m. birželio 30 d.).

Priteisti ieškovui A. C., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 486,64 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 64 centų) išmoką už priverstinės pravaikštos laiką ir 5 484 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų) kompensaciją (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių), taip pat 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31,36 Eur (trisdešimt vieną eurą 36 centus) bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlyginimo valstybei; ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. (duomenys neskelbtini) SEB bankas, arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, arba Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662)“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEdvardas PaliokasLina Žemaitienė