Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovui V. M., jo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Kęstučiui Štuikiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei A. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, byloje dalyvaujanti išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors paskelbus paiešką, procesiniai dokumentai jai buvo įteikti ir pranešta apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką (b.l. 38, 46, 73).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje ir nagrinėjant bylą teismo posėdyje nurodė, kad atsakovo atsakovas V. M. nėra įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kauno mieste. Pranešimų apie tai, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi savo dukra E. M. ar pažeistų nepilnamečio vaiko teises, Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS nėra gavęs. Atsakovė A. P. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl girtavimo. Atsakovė turi tris nepilnamečius vaikus - E. M., G. Š., N. Š.. Kauno apylinkės teismo 2014-05-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. Š. ir N. Š. gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu D. Š.. Nuo 2013-07-04 atsakovės šeimai Kauno miesto socialinių paslaugų centras teikė bendrąsias socialines paslaugas, nuo 2015-02-16 – socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Socialinio darbo metu buvo patebėta, kad atsakovė neturi pastovios gyenamosios vietos, nėra motyvuota spręsti nesaikingo alkoholio vartojimo problemos, nedirba, neteikia vaikams išlaikymo. Atsakovė dažnai keičia mobiliojo telefono numerį, neatsiliepia į telefono skambučius, atsisako nurodyti tikslų gyvenamosios vietos adresą, todėl socialiniams darbuotojams sunku su ja susisiekti. Atsakovė kviečiama neatvyksta į socialinių paslaugų centrą arba atvyksta neblaivi, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo E. P. priežiūros, ja nesirūpina, nesidomi, išlaikymo dukrai neteikia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad šalių dukra gyvena kartu su tėvu, duomenų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi dukra ar neužtikrintų jos poreikių, skyrius neturi, todėl vertina, kad nepilnametės E. M. gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas atitiktų vaiko interesus. Nustačius E. M. gyvenamąją vietą su ieškovu, atsakovei atsiranda pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kuris atitiktų vaiko interesus ir leistų užtiikrinti jo būtinuosius poreikius (b.l. 57-59).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovo nurodytų aplinkybių nustatyta, kad nepilnametės E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas V. M. ir atsakovė A. P. (b.l. 8). Šalys susituokę nebuvo. Nuo 2011 m. nepilnametė šalių dukra gyvena su ieškovu. Atsakovė yra nusišalinusi nuo dukros priežiūros ir išlaikymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Ieškovas ieškiniu prašė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, šio reikalavimo tenkinimui neprieštaravo. Todėl laikytina, kad ginčo tarp bylos šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštarauja jos interesams.

Civilinės bylos duomenimis, atsakovė įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba, jai trūksta socialinių įgūdžių (b.l. 60-63). Byloje taip pat yra duomenų, kad E. gyvenant su atsakove, ji netinkamai rūpinosi dukra: iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos rašto nustatyta, kad E. M. mokosi 5 a klasėje. Šioje mokykloje mokosi nuo antros klasės. Kaip nurodyta, mergaitė atvyko mokytis iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, kur tuo metu ji gyveno su mama. Mergaitė nemokėjo bendrauti su vaikais, buvo pikta, nemotyvuota, nesugebėjo susitvarkyti savo daiktų, žinios ir gebėjimai buvo silpno patenkinamo lygmens. E. apsigyvenus su tėčiu ir močiute, kurie ja rūpinasi, pasikeitė jos elgesys. Ji turi visas reikiamas priemones, tvarkinga, prižiūrėta, stengiasi mokytis. Tėtis domisi mergaitės pasiekimais, dalyvauja klasės šventėse ir susirinkimuose. Per tris metus mergaitės motina nesidomėjo dukra ir jos pasiekimais (b.l. 10).

Esant šioms aplinkybėms, nustatyti E. M. gyvenamąją vietą su atsakove nebūtų galima ir dėl atsakovės vedamo gyvenimo būdo, charakterio savybių, jos šeimos aplinkos sąlygų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir neesant ginčo tarp šalių, ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu tenkintinas – nepilnametės E. M. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu V. M. (CK 3.165 str., 3.169 str.).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai po 70 eurų kas mėnesį nuo kreipimosi į teimą dienos (2015-10-07) ir išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, t.y. už 2012-10-07 – 2015-10-07 laikotarpį, kas sudaro 2520 Eur (70 Eur x 12mėn. x 3 m.). Ieškovas nepilnametės nepilnametės poreikių nenurodė, tačiau vaikui neabejotinai reikalingas maitinimas, apranga, lavinimas, higienos priemonės, sveikatinimas. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011). Iš atsakovės prašoma priteisti suma yra mažesnė už minimalią mėnesinę algą.

CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Iš Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovas V. M. turi nekilnojamojo turto (b.l. 12-18). Šiuo metu registruotas Darbo biržoje (b.l. 19-20), gauna socialinę pašalpą (b.l. 7). Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, jog jis turi santaupų, kurias naudoja savo ir dukros poreikių tenkinimui. Išlaikyti dukrą atsakovui padeda ir mama O. M..

Atsakovė duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė.VSDFV duomenimis, atsakovė nedirba (b.l. 33), turi dar du nepilnamečius vaikus. Ieškovas daugiau išlaikytinių neturi.

Nors pagal byloje pateiktus duomenis ieškovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nes jis gauna nuolatines pajamas ir turi turto, tačiau tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą. Atsakovė, būdama jauna ir darbinga, neturinti sveikatos sutrikimų (tokių įrodymų į bylą nepateikta), turi tokią pačią pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, kaip ir ieškovas. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo - valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad pareigos išlaikyti vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Be to, teismų praktikoje vertinama, kad didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymui ir tėvas ar motina, teikiantis tik išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda.

Teismas byloje nustatytas aplinkybes vertina vaiko interesų naudai. Nors šiuo metu atsakovė nedirba, tačiau tai jos neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Atsakovei nepaneigus ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ji išlaikymo vaikui neteikia, yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir priteisti iš atsakovės A. P. nepilnametei E. M. ieškovo prašomo dydžio išlaikymą - po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos (2015-10-07) iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Periodinio išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas su vaiku gyvenantis vaiko tėvas V. M., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2015-10-08 Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Remiantis CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą – 2520 Eur. Ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė prie vaiko išlaikymo neprisideda nuo 2011 metų.

Sprendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo klausimą, yra būtina nustatyti vaiko poreikius už ginčo laikotarpį. Neabejotina, kad ieškovo nurodyto išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu vaikui taip pat reikėjo drabužių, avalynės, ugdymo priemonių, maisto, vaistų, vitaminų. Vertintina, kad vaiko poreikiams tenkinti buvo reikalinga nemažesnė suma kaip ir šiuo metu.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kaip jau minėta atsakovė atsiliepimo nepateikė, posėdyje nedalyvavo, į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu teikė išlaikymą nepilnametei.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis būtų buvusi blogesnė nei šiuo metu. Todėl teismo vertinimu, atsakovė būdama sveika ir darbinga turėjo galimybę teikti 70 Eur išlaikymą vaikui kiekvieną mėnesį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu neabejotinai reikėjo tenkinti būtinuosius nepilnametės poreikius, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad teikė išlaikymą, iš jos priteistinas 2520 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius iki ieškinio pateikimo, skaičiuojant po 70 Eur už mėnesį.

Išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas nepilnametės tėvas V. M., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės priteistinas 141,80 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (41 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 25,20 Eur už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis (70 Eur x12 x3 proc.), 75,60 Eur (2520 Eur x 3 proc.) už priteistą išlaikymo įsiskolinimą) ir 3,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 145,74 Eur (CPK 88 str. 1 d., 5 p., 85 str. 1 d. 6 p., 88 str. 3 p., 96 str. 1 d.).

Ieškovui šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 147,65 Eur, kurios priteistinos iš atsakovės (LR CPK 96 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš visiškai.

Nustatyti, nepilnametės E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 70 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2015-10-07) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei E. M., gim. (duomenys neskelbtini), 2520 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Paskirti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 145,74 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 147,65 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2015-10-08 Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovės priteistą laikiną išlaikymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.