Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

L. J. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: jis 2015 m. gruodžio 26 d., apie 00.50 val., viešoje vietoje, prie klubo „Disco 311 Buddha“, adresu Vilniaus g. 33, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl menkavertės dingsties tyčia dešinės rankos kumščiu du kartus smogė V. Z. į veidą, po ko ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims nukentėjusįjį V. Z. šaligatviu nutempus iki Islandijos g. ir smūgiuojant pastarajam į įvairias kūno vietas, jis vieną kartą koja sudavė gulinčiam ant grindinio V. Z. į veidą, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais, suduodant ne mažiau 7 smūgių, padarė nukentėjusiajam V. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio žando poodinėmis kraujosruvomis su odos nubrozdinimu ir apatinio žandikaulio lūžiu; atskirai kaktos, kairio antakio, dešinės alkūnės nubrozdinimais, kairės akies vidinio kampo poodine kraujosruva, dešinės akies vokų, dešinio žando, kairės alkūnės poodine kraujosruva su nubrozdinimais, dešinės akies junginės kraujosruva, vertinamais nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėja prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas įrodymus vertino šališkai, neobjektyviai. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo šališkas apelianto atžvilgiu, kadangi byloje yra daug abejonių dėl jo kaltės. Byloje nėra nė vieno neabejotino tiesioginio įrodymo, kad apeliantas sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ar prisidėjo ją sutrikdant. Ikiteisminio tyrimo metu advokatei, ginančiai apeliantą, nebuvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, pareikšti prašymų, o pareikšti raštu prašymai nebuvo nagrinėjami ir tenkinami, vadovaujantis tuo, kad: 1. Atliekami ir planuojami atlikti reikiami ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant gauti reikiamus duomenis; 2. Parodymai prieštaringi, o prieštaravimus būtina pašalinti ar išsiaiškinti jų priežastis tolesnio tyrimo metu (prieštaravimai nebuvo pašalinti ir teismo – nebuvo nustatyta, ar liudytoja K. J. girdėjo, kaip apsauginis R. B. kvietė nukentėjusįjį išeiti į lauką, nes kažkas norėjo su juo išsiaiškinti, ir kas yra tas asmuo); 3. Įtariamasis, gavęs pranešimą apie įtarimą, atsisakė duoti parodymus (tačiau L. J. nuosekliai paaiškino, kad jis niekada neatsisakė duoti parodymų, o ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, kad nukentėjusiojo nemušė. Jam buvo reikalingas advokatas, nes nesusigaudė, kas vyksta, kodėl jis kaltinamas). Apeliantui kelia abejonių jo parodymo atpažinti pagal nuotrauką procedūra, kadangi, tarp liudytojams parodytų nuotraukų, stambiu planu buvo išskirta L. J. nuotrauka. M. V., artima nukentėjusiojo draugė, iš parodytų nuotraukų atsisakė atpažinti nukentėjusįjį mušusį asmenį, nes nuotraukos nekokybiškos. Apeliantui, baigus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, kilo abejonių, ar nukentėjusysis patyrė traumą - dešinės pusės žandikaulio lūžį. Teisme ekspertas paaiškino, kad jis nukentėjusiojo nepažiūrėjo, o tik vertino dokumentus. Teismo posėdžio metu apklausiant nukentėjusįjį ant jo veido nebuvo jokių siuvimo žymių ar randų, todėl gynėja prašė atlikti pakartotinę ekspertizę, tačiau teismas atmetė šį prašymą. Liudytojų parodymai teismo posėdyje vertintini kaip spėlionės. Liudytojai parodė, kad asmuo, mušęs nukentėjusį, panašus į L. J., tačiau negalėjo patvirtinti, kad tai jis. Iš karto po įvykio liudytojai mušusį asmenį apibūdino skirtingai. Vertinant liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų visumą, negalima objektyviai nustatyti, kad L. J. buvo muštynių iniciatorius, kad jis nukentėjusiam padarė ekspertizės akte nurodytus sužalojimus. Apeliantas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 25 d., apie 24.00 val., lankėsi naktiniame bare „Disco 311 Buddha“ su draugu R. E.. Klube susipažino dar su dviem vaikinais, išgėrė kokteilį ir alaus bokalą, klube nekonfliktavo, santykių nesiaiškino. Nusprendęs eiti namo ir išėjęs iš klubo nerado draugo R. E., todėl ruošėsi skambinti draugui ir kviesti taksi važiuoti namo. Jam išėjus prie klubo vyko muštynės. Pamatė gulintį žmogų, norėjo jam padėti, atitraukė merginą, kuri jį purtė. Jo nemušė. Tuo metu buvo sulaikytas ir nuvežtas į policijos komisariatą. Nukentėjusysis parodė, kad žmogus, panašus į L. J., klube „Disco 311 Buddha“, prikibo prie jo, bet kreipėsi į apsaugos darbuotoją, kad su juo pakalbėtų. Apsaugos darbuotojai išvarė tuos vaikinus ir nukentėjusį į lauką. Klube buvo pakankamas apšvietimas, todėl nukentėjusysis pamatė, kas prikibo prie jo. Žmogus, griebęs nukentėjusįjį už švarko, buvo su išskirtine šukuosena, tačiau nukentėjusysis išskirtinumo neapibūdino. Nors nukentėjusysis turėjo nuotrauką telefone, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo metu ji nebuvo apžiūrėta. Nukentėjusysis jos nepateikė teismui. Nukentėjusysis net neprisimena asmens, smūgiavusio jam iš priekio, nors, kaip teigia jis pats, jie stovėjo vienas priešais kitą. Apeliantui neaiškus nukentėjusio elgesys nuvykus greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę, nes šis atsisakė pagalbos, nors, kaip teigia, buvo sumuštas, buvo sulaužytas žandikaulis, tačiau vyko gydytis į stomatologinę polikliniką Žalgirio g., Vilniuje, po ko nuvyko į policijos komisariatą apklausai. Nors, kaip teigia pats, burna buvo užsiūta ir išvestas vamzdelis gerti. Liudytojas P. I. parodė, kad jie buvo klube „Disco 311 Buddha“, jo pusbrolis (nukentėjusysis) telefonu filmavo, po to kilo konfliktas. L. J. nematė, buvo kiti 4-5 asmenys. Kas mušė nukentėjusį, nematė. Liudytoja K. J. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu parodė, kad apsauginis R. B. priėjo prie nukentėjusio V.ir pasakė: „eik, su tavimi nori išsiaiškinti”. Kitą dieną M. G., atėjęs į parduotuvę „Lacoste“, kur ji dirba, pasakė, kad L. (J.) sakė, jog mušė V. Tačiau apklausus liudytoją R. B. (apsaugos darbuotojas), K. J. šių parodymų atsisakė. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. S., patrulių rinktinės patrulis, parodė, kad atvykus prie klubo „Disco 311 Buddha“ rado gulintį ant žemės vaikiną. Teismo posėdyje M. J. parodė, kad nepažysta L. J., matė tik įvykio dieną ir dabar. Tą dieną, apie 1 val. nakties, ėjo su draugu Vilniaus g., prie klubo „Disco 311 Buddha“ pamatė, kad mušasi daug žmonių, klykė mergina, buvo sunku suprasti kas kaip, atrodė kaip mėsmalė, išlipo taksistas (ikiteisminio tyrimo metu nesurado taksisto ir jo neapklausė), rėkė, kad negali pravažiuoti. Vieta, kur vyko muštynės, iš dalies buvo apšviesta, tačiau tai netrukdė liudytojui pamatyti, kad L. J. mušė, tačiau kaip, neapibūdino, nenurodė, kad mušė ir rankomis, ir kojomis. Nukentėjusysis stovėjo, gulėjo, bandė atsistoti. Šie parodymai prieštarauja net paties nukentėjusiojo parodymams, tačiau teismas to nevertino. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. G. nepatvirtino K. J. parodymų dėl L. J. prisipažinimo. Liudytojas M. Č. parodė, kad nebuvo muštynių iniciatorius, nematė gulinčių ant asfalto, policiją matė, L. J. nepastebėjo ir teismo posėdžio salėje nepažino. Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad įvykis klube „Disco 311 Buddha“ įvyko per Kalėdas, buvo gal 10 asmenų. L. J. nematė. Policija sulaikė M. Č., rėkavo apsvaigusi panelė. Liudytojas V. V. parodė, kad gavus iškvietimą dėl muštynių prie klubo „Disco 311 Buddha“ Vilniaus g., Vilniuje, nuvyko. Vienas gulėjo ant šaligatvio, mergina rėkė šalia nukentėjusio. Apklausiant, tyrėja jam šiek tiek papasakojo apie įvykį. Liudytojas R. B. parodė, kad dirba klube „Disco 311 Buddha“ apsaugos darbuotoju. Jam sunku viską atsiminti, nes per vakarą būna 5-6 muštynės. Jos vyksta lauke, nes iš klubo išveda. L. J. nėra nuolatinis lankytojas. Jis vienintelis apsauginis Romas, jo šukuosena nepasikeitusi, turi tatuiruočių. Liudytojas D. P. (klubo apsaugos darbuotojas) parodė, kad nieko neprisimena. Dalyvavo daug žmonių tose muštynėse, žmogus gulėjo ant žemės. Jos vyko 5 minutes. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau dėl L. J. neparodė nieko, net nenurodė, ar jis dalyvavo muštynėse, ar konfliktavo pačiame klube su nukentėjusiuoju. Teismo posėdžio metu liudytoja R. D., policijos darbuotoja, parodė, kad kai atvyko į įvykio vietą, nukentėjusio vaikino draugai, kažkas pasakė jo vardą, amžių, nurodė jai, kuriuos žmones reikia sulaikyti. Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, palaiko. K. J. aktyviai dalyvavo, kuriai kompanijai ji priklausė, liudytoja negalėjo atsakyti. Teismo posėdžio metu (skaipo pagalba) apklausta M. V. parodė, kad 2015 m. gruodžio 26 d. apsauginiai nukentėjusį išstūmė į gatvę, prasidėjo muštynės, mušė tamsiaplaukis vaikinas, o čia, salėje, jis šviesiaplaukis ir storesnis. Teisėjas, pradėdamas apklausą, liudytojai pristatė parodydamas ranka visus proceso dalyvius: įtariamąjį L. J., teismo informacinių technologijų specialistą ir kitus proceso dalyvius. Liudytoja neprisiminė, kaip buvo apsirengęs muštynių metu nukentėjusįjį mušęs vaikinas. Tačiau nurodė, kad mušė ne jis vienas, bet ir kiti. Nuvežtas į gydymo įstaigą nukentėjusysis buvo be sąmonės. Nurodė, kad vienoje gydymo įstaigoje, į kurią nuvežė greitosios medicinos pagalbos automobilis, pagalbos atsisakė, atvyko į Žalgirio stomatologinę polikliniką, kur nukentėjusįjį susiuvo. Nukentėjusįjį L. J. mušė dešinės rankos kumščiu. Tai kalia dideles abejones, nes L. J. yra kairiarankis. Kaip teigė pats nukentėjusysis, jį mušęs vaikinas stovėjo priešais jį. Liudytojas A. L. parodė, kad muštynėse dalyvavo ne vienas vaikinas ir nukentėjusį mušė ne vienas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Kaip matyti iš M. J. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, 2016 m. sausio 14 d., praeinant pro barą „Disco311“, išgirdo triukšmą. Atsisukęs pastebėjo, kad ant šaligatvio prie baro stovi du vaikinai. Vienas jų dešinės rankos kumščiu smogė kitam vaikinui į veidą, dar kartą smogė ranka, atrodo, į veidą. Šis vaikinas pargriuvo. M. J. nuo vietos, kur vyko konfliktas, buvo apie 10 m atstumu, gerai matė smogusio vaikino veidą. Vieta buvo gerai apšviesta, taigi gerai įsidėmėjo tą vaikiną. Paskui sumuštas vaikinas atsidūrė ant gatvės, buvo panašu, kad jį kažkas nutempė. Tada tas pats vaikinas koja spyrė gulinčiam vaikinui į veidą. Aplink susibūrė žmonių. Sumuštas vaikinas buvo nutemptas prie klubo, paguldytas ant nugaros. Prie nukentėjusiojo prišoko, kaip suprato, vaikino draugė, pradėjo rėkti. M. J. pradėjo skambinti 112. Jam bekalbant atvažiavo keli policijos patrulių ekipažai. Tuomet minėtas muštynių iniciatorius staiga atsiklaupė prie nukentėjusiojo. M. J. kartu su A. (L.) priėjo prie policijos pareigūnų, nurodė vaikiną, klūpojusį prie nukentėjusiojo, kaip muštynių iniciatorių. Vaikinas buvo sulaikytas policijos pareigūnų, įsodintas į tarnybinį automobilį (t.1, b. l. 60-61). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, 2016 m. sausio 14 d., M. J. atpažino L. J. (t.1, b. l. 99-103). Pirmosios instancijos teisme M. J. davė analogiškus parodymus, paaiškino, kad kaltinamojo veidą jam teko pamatyti pilnai vienu momentu, nebūtų atpažinęs, jeigu nebūtų matęs (t.2, b. l. 167-170).

5.3. Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis matė, kaip buvo smūgiuojama nukentėjusiajam, kiek smūgių, į kurias vietas buvo suduota, neįsidėmėjo. Vienas iš sumušusių vaikinų atsiklaupė prie jo, neva, slaugė. Atvykus pareigūnams jis su M. (J.) nurodė prie nukentėjusiojo klūpantį vaikiną kaip nukentėjusįjį sumušusį asmenį (t.1, b. l. 65). Teisme A. L. paaiškino analogiškai, nurodė, kad tas, kuris mušė, po to klūpėjo prie nukentėjusiojo ir sakė policijai, kad jis jo giminaitis. Jis mušė nukentėjusįjį, jie apie tai pasakė policijai (t. 2, b. l. 170-171).

5.4. Liudytoja M. V., pirmosios teisme apklausta naudojant Skype programą, paaiškino, kad kaltinamasis, tik jis dabar storesnis ir pasikeitė šukuoseną, plaukų spalva ta pati, tik ilgis atrodo kitoks, veido bruožai tokie patys, trenkė V. (nukentėjusiajam). Jis trenkė, V. krito, kaip išsiaiškino vėliau, skilo žandikaulis. Kuria ranka trenkė, ji neprisimena. Smūgio metu ji buvo 5-6 metrų atstumu, jai kliūčių matyti nebuvo. Vitalijus pradėjo kristi. Vitalijus gulėjo ir jį mušė. Kur buvo tas vaikinas po smūgio, ji nežino, jos dėmesys buvo į V.. V. neišprovokavo konflikto. V. išėjo iš klubo, jis nesitikėjo nieko, priėjo tas vaikinas ir staiga trenkė jam (t. 3, b. l. 47-50).

5.5. Liudytojas R. E., kaltinamojo draugas, pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis (L. J.) laikė nukentėjusiojo galvą, buvo kruvina, jis vienas klūpėjo ( t.2, b. l. 173).