Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2018-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-240-873/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-01-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2018-04-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-09
Bylos Nr.
1A-240-873/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-70832-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis
L. J.
Advokatai
Laima Žukauskaitė
Kategorijos
Apeliacinė byla Nr. 1A-240-873/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-70832-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8; 2.4.6.4.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,nuteistajam L. J., jo gynėjai advokatei Laimai Žukauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. ir jo gynėjos advokatės Laimos Žukauskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant L. J. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant L. J. per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą programos kursą, bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

L. J. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: jis 2015 m. gruodžio 26 d., apie 00.50 val., viešoje vietoje, prie klubo „Disco 311 Buddha“, adresu Vilniaus g. 33, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl menkavertės dingsties tyčia dešinės rankos kumščiu du kartus smogė V. Z. į veidą, po ko ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims nukentėjusįjį V. Z. šaligatviu nutempus iki Islandijos g. ir smūgiuojant pastarajam į įvairias kūno vietas, jis vieną kartą koja sudavė gulinčiam ant grindinio V. Z. į veidą, tokiais bendrais tyčiniais veiksmais, suduodant ne mažiau 7 smūgių, padarė nukentėjusiajam V. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio žando poodinėmis kraujosruvomis su odos nubrozdinimu ir apatinio žandikaulio lūžiu; atskirai kaktos, kairio antakio, dešinės alkūnės nubrozdinimais, kairės akies vidinio kampo poodine kraujosruva, dešinės akies vokų, dešinio žando, kairės alkūnės poodine kraujosruva su nubrozdinimais, dešinės akies junginės kraujosruva, vertinamais nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis ir jo gynėja prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas įrodymus vertino šališkai, neobjektyviai. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo šališkas apelianto atžvilgiu, kadangi byloje yra daug abejonių dėl jo kaltės. Byloje nėra nė vieno neabejotino tiesioginio įrodymo, kad apeliantas sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ar prisidėjo ją sutrikdant. Ikiteisminio tyrimo metu advokatei, ginančiai apeliantą, nebuvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, pareikšti prašymų, o pareikšti raštu prašymai nebuvo nagrinėjami ir tenkinami, vadovaujantis tuo, kad: 1. Atliekami ir planuojami atlikti reikiami ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant gauti reikiamus duomenis; 2. Parodymai prieštaringi, o prieštaravimus būtina pašalinti ar išsiaiškinti jų priežastis tolesnio tyrimo metu (prieštaravimai nebuvo pašalinti ir teismo – nebuvo nustatyta, ar liudytoja K. J. girdėjo, kaip apsauginis R. B. kvietė nukentėjusįjį išeiti į lauką, nes kažkas norėjo su juo išsiaiškinti, ir kas yra tas asmuo); 3. Įtariamasis, gavęs pranešimą apie įtarimą, atsisakė duoti parodymus (tačiau L. J. nuosekliai paaiškino, kad jis niekada neatsisakė duoti parodymų, o ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, kad nukentėjusiojo nemušė. Jam buvo reikalingas advokatas, nes nesusigaudė, kas vyksta, kodėl jis kaltinamas). Apeliantui kelia abejonių jo parodymo atpažinti pagal nuotrauką procedūra, kadangi, tarp liudytojams parodytų nuotraukų, stambiu planu buvo išskirta L. J. nuotrauka. M. V., artima nukentėjusiojo draugė, iš parodytų nuotraukų atsisakė atpažinti nukentėjusįjį mušusį asmenį, nes nuotraukos nekokybiškos. Apeliantui, baigus nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, kilo abejonių, ar nukentėjusysis patyrė traumą - dešinės pusės žandikaulio lūžį. Teisme ekspertas paaiškino, kad jis nukentėjusiojo nepažiūrėjo, o tik vertino dokumentus. Teismo posėdžio metu apklausiant nukentėjusįjį ant jo veido nebuvo jokių siuvimo žymių ar randų, todėl gynėja prašė atlikti pakartotinę ekspertizę, tačiau teismas atmetė šį prašymą. Liudytojų parodymai teismo posėdyje vertintini kaip spėlionės. Liudytojai parodė, kad asmuo, mušęs nukentėjusį, panašus į L. J., tačiau negalėjo patvirtinti, kad tai jis. Iš karto po įvykio liudytojai mušusį asmenį apibūdino skirtingai. Vertinant liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų visumą, negalima objektyviai nustatyti, kad L. J. buvo muštynių iniciatorius, kad jis nukentėjusiam padarė ekspertizės akte nurodytus sužalojimus. Apeliantas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 25 d., apie 24.00 val., lankėsi naktiniame bare „Disco 311 Buddha“ su draugu R. E.. Klube susipažino dar su dviem vaikinais, išgėrė kokteilį ir alaus bokalą, klube nekonfliktavo, santykių nesiaiškino. Nusprendęs eiti namo ir išėjęs iš klubo nerado draugo R. E., todėl ruošėsi skambinti draugui ir kviesti taksi važiuoti namo. Jam išėjus prie klubo vyko muštynės. Pamatė gulintį žmogų, norėjo jam padėti, atitraukė merginą, kuri jį purtė. Jo nemušė. Tuo metu buvo sulaikytas ir nuvežtas į policijos komisariatą. Nukentėjusysis parodė, kad žmogus, panašus į L. J., klube „Disco 311 Buddha“, prikibo prie jo, bet kreipėsi į apsaugos darbuotoją, kad su juo pakalbėtų. Apsaugos darbuotojai išvarė tuos vaikinus ir nukentėjusį į lauką. Klube buvo pakankamas apšvietimas, todėl nukentėjusysis pamatė, kas prikibo prie jo. Žmogus, griebęs nukentėjusįjį už švarko, buvo su išskirtine šukuosena, tačiau nukentėjusysis išskirtinumo neapibūdino. Nors nukentėjusysis turėjo nuotrauką telefone, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo metu ji nebuvo apžiūrėta. Nukentėjusysis jos nepateikė teismui. Nukentėjusysis net neprisimena asmens, smūgiavusio jam iš priekio, nors, kaip teigia jis pats, jie stovėjo vienas priešais kitą. Apeliantui neaiškus nukentėjusio elgesys nuvykus greitosios pagalbos automobiliu į ligoninę, nes šis atsisakė pagalbos, nors, kaip teigia, buvo sumuštas, buvo sulaužytas žandikaulis, tačiau vyko gydytis į stomatologinę polikliniką Žalgirio g., Vilniuje, po ko nuvyko į policijos komisariatą apklausai. Nors, kaip teigia pats, burna buvo užsiūta ir išvestas vamzdelis gerti. Liudytojas P. I. parodė, kad jie buvo klube „Disco 311 Buddha“, jo pusbrolis (nukentėjusysis) telefonu filmavo, po to kilo konfliktas. L. J. nematė, buvo kiti 4-5 asmenys. Kas mušė nukentėjusį, nematė. Liudytoja K. J. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu parodė, kad apsauginis R. B. priėjo prie nukentėjusio V.ir pasakė: „eik, su tavimi nori išsiaiškinti”. Kitą dieną M. G., atėjęs į parduotuvę „Lacoste“, kur ji dirba, pasakė, kad L. (J.) sakė, jog mušė V. Tačiau apklausus liudytoją R. B. (apsaugos darbuotojas), K. J. šių parodymų atsisakė. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. S., patrulių rinktinės patrulis, parodė, kad atvykus prie klubo „Disco 311 Buddha“ rado gulintį ant žemės vaikiną. Teismo posėdyje M. J. parodė, kad nepažysta L. J., matė tik įvykio dieną ir dabar. Tą dieną, apie 1 val. nakties, ėjo su draugu Vilniaus g., prie klubo „Disco 311 Buddha“ pamatė, kad mušasi daug žmonių, klykė mergina, buvo sunku suprasti kas kaip, atrodė kaip mėsmalė, išlipo taksistas (ikiteisminio tyrimo metu nesurado taksisto ir jo neapklausė), rėkė, kad negali pravažiuoti. Vieta, kur vyko muštynės, iš dalies buvo apšviesta, tačiau tai netrukdė liudytojui pamatyti, kad L. J. mušė, tačiau kaip, neapibūdino, nenurodė, kad mušė ir rankomis, ir kojomis. Nukentėjusysis stovėjo, gulėjo, bandė atsistoti. Šie parodymai prieštarauja net paties nukentėjusiojo parodymams, tačiau teismas to nevertino. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. G. nepatvirtino K. J. parodymų dėl L. J. prisipažinimo. Liudytojas M. Č. parodė, kad nebuvo muštynių iniciatorius, nematė gulinčių ant asfalto, policiją matė, L. J. nepastebėjo ir teismo posėdžio salėje nepažino. Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad įvykis klube „Disco 311 Buddha“ įvyko per Kalėdas, buvo gal 10 asmenų. L. J. nematė. Policija sulaikė M. Č., rėkavo apsvaigusi panelė. Liudytojas V. V. parodė, kad gavus iškvietimą dėl muštynių prie klubo „Disco 311 Buddha“ Vilniaus g., Vilniuje, nuvyko. Vienas gulėjo ant šaligatvio, mergina rėkė šalia nukentėjusio. Apklausiant, tyrėja jam šiek tiek papasakojo apie įvykį. Liudytojas R. B. parodė, kad dirba klube „Disco 311 Buddha“ apsaugos darbuotoju. Jam sunku viską atsiminti, nes per vakarą būna 5-6 muštynės. Jos vyksta lauke, nes iš klubo išveda. L. J. nėra nuolatinis lankytojas. Jis vienintelis apsauginis Romas, jo šukuosena nepasikeitusi, turi tatuiruočių. Liudytojas D. P. (klubo apsaugos darbuotojas) parodė, kad nieko neprisimena. Dalyvavo daug žmonių tose muštynėse, žmogus gulėjo ant žemės. Jos vyko 5 minutes. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau dėl L. J. neparodė nieko, net nenurodė, ar jis dalyvavo muštynėse, ar konfliktavo pačiame klube su nukentėjusiuoju. Teismo posėdžio metu liudytoja R. D., policijos darbuotoja, parodė, kad kai atvyko į įvykio vietą, nukentėjusio vaikino draugai, kažkas pasakė jo vardą, amžių, nurodė jai, kuriuos žmones reikia sulaikyti. Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, palaiko. K. J. aktyviai dalyvavo, kuriai kompanijai ji priklausė, liudytoja negalėjo atsakyti. Teismo posėdžio metu (skaipo pagalba) apklausta M. V. parodė, kad 2015 m. gruodžio 26 d. apsauginiai nukentėjusį išstūmė į gatvę, prasidėjo muštynės, mušė tamsiaplaukis vaikinas, o čia, salėje, jis šviesiaplaukis ir storesnis. Teisėjas, pradėdamas apklausą, liudytojai pristatė parodydamas ranka visus proceso dalyvius: įtariamąjį L. J., teismo informacinių technologijų specialistą ir kitus proceso dalyvius. Liudytoja neprisiminė, kaip buvo apsirengęs muštynių metu nukentėjusįjį mušęs vaikinas. Tačiau nurodė, kad mušė ne jis vienas, bet ir kiti. Nuvežtas į gydymo įstaigą nukentėjusysis buvo be sąmonės. Nurodė, kad vienoje gydymo įstaigoje, į kurią nuvežė greitosios medicinos pagalbos automobilis, pagalbos atsisakė, atvyko į Žalgirio stomatologinę polikliniką, kur nukentėjusįjį susiuvo. Nukentėjusįjį L. J. mušė dešinės rankos kumščiu. Tai kalia dideles abejones, nes L. J. yra kairiarankis. Kaip teigė pats nukentėjusysis, jį mušęs vaikinas stovėjo priešais jį. Liudytojas A. L. parodė, kad muštynėse dalyvavo ne vienas vaikinas ir nukentėjusį mušė ne vienas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, pagrįstai L. J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

5.1. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo šališkas apelianto atžvilgiu, kadangi byloje yra daug abejonių dėl jo kaltės, byloje nėra nė vieno neabejotino tiesioginio įrodymo, kad apeliantas sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ar prisidėjo ją sutrikdant, tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Kaip matyti iš M. J. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, 2016 m. sausio 14 d., praeinant pro barą „Disco311“, išgirdo triukšmą. Atsisukęs pastebėjo, kad ant šaligatvio prie baro stovi du vaikinai. Vienas jų dešinės rankos kumščiu smogė kitam vaikinui į veidą, dar kartą smogė ranka, atrodo, į veidą. Šis vaikinas pargriuvo. M. J. nuo vietos, kur vyko konfliktas, buvo apie 10 m atstumu, gerai matė smogusio vaikino veidą. Vieta buvo gerai apšviesta, taigi gerai įsidėmėjo tą vaikiną. Paskui sumuštas vaikinas atsidūrė ant gatvės, buvo panašu, kad jį kažkas nutempė. Tada tas pats vaikinas koja spyrė gulinčiam vaikinui į veidą. Aplink susibūrė žmonių. Sumuštas vaikinas buvo nutemptas prie klubo, paguldytas ant nugaros. Prie nukentėjusiojo prišoko, kaip suprato, vaikino draugė, pradėjo rėkti. M. J. pradėjo skambinti 112. Jam bekalbant atvažiavo keli policijos patrulių ekipažai. Tuomet minėtas muštynių iniciatorius staiga atsiklaupė prie nukentėjusiojo. M. J. kartu su A. (L.) priėjo prie policijos pareigūnų, nurodė vaikiną, klūpojusį prie nukentėjusiojo, kaip muštynių iniciatorių. Vaikinas buvo sulaikytas policijos pareigūnų, įsodintas į tarnybinį automobilį (t.1, b. l. 60-61). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, 2016 m. sausio 14 d., M. J. atpažino L. J. (t.1, b. l. 99-103). Pirmosios instancijos teisme M. J. davė analogiškus parodymus, paaiškino, kad kaltinamojo veidą jam teko pamatyti pilnai vienu momentu, nebūtų atpažinęs, jeigu nebūtų matęs (t.2, b. l. 167-170).

5.3. Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis matė, kaip buvo smūgiuojama nukentėjusiajam, kiek smūgių, į kurias vietas buvo suduota, neįsidėmėjo. Vienas iš sumušusių vaikinų atsiklaupė prie jo, neva, slaugė. Atvykus pareigūnams jis su M. (J.) nurodė prie nukentėjusiojo klūpantį vaikiną kaip nukentėjusįjį sumušusį asmenį (t.1, b. l. 65). Teisme A. L. paaiškino analogiškai, nurodė, kad tas, kuris mušė, po to klūpėjo prie nukentėjusiojo ir sakė policijai, kad jis jo giminaitis. Jis mušė nukentėjusįjį, jie apie tai pasakė policijai (t. 2, b. l. 170-171).

5.4. Liudytoja M. V., pirmosios teisme apklausta naudojant Skype programą, paaiškino, kad kaltinamasis, tik jis dabar storesnis ir pasikeitė šukuoseną, plaukų spalva ta pati, tik ilgis atrodo kitoks, veido bruožai tokie patys, trenkė V. (nukentėjusiajam). Jis trenkė, V. krito, kaip išsiaiškino vėliau, skilo žandikaulis. Kuria ranka trenkė, ji neprisimena. Smūgio metu ji buvo 5-6 metrų atstumu, jai kliūčių matyti nebuvo. Vitalijus pradėjo kristi. Vitalijus gulėjo ir jį mušė. Kur buvo tas vaikinas po smūgio, ji nežino, jos dėmesys buvo į V.. V. neišprovokavo konflikto. V. išėjo iš klubo, jis nesitikėjo nieko, priėjo tas vaikinas ir staiga trenkė jam (t. 3, b. l. 47-50).

5.5. Liudytojas R. E., kaltinamojo draugas, pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis (L. J.) laikė nukentėjusiojo galvą, buvo kruvina, jis vienas klūpėjo ( t.2, b. l. 173).

5.6. Teisėjų kolegija vertina, kad su nukentėjusiuoju ir kaltinamuoju nesusiję asmenys – M. J., A. L., nukentėjusiojo draugė, M. V., matė ir neabejodami patvirtino, jog kaltinamasis mušė nukentėjusįjį, tiek M. J., tiek kaltinamojo draugas, R. E., paaiškino, jog atvykus policijai, kaltinamasis priklaupė prie jo.

5.7. Apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde minimi liudytojai, ir jų parodymų dalis, kuria nenustatytos reikšmingos aplinkybės (P. I., K. J., S. S., M. G., M. Č., M. M., V. V., R. B., D. P.), kitų liudytojų (M. J., R. D., M. V., A. L.) parodymai minimi nutylint liudytojų paaiškinimus dėl veikos aplinkybių.

5.7.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad M. J. teismo posėdyje aiškino, jog išlipo taksistas, rėkė, jog negali pravažiuoti, skunde pabrėžta, kad ikiteisminio tyrimo metu šis asmuo nesurastas ir neapklaustas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuotos kitokios aplinkybės – išlipo taksi vairuotojas, bet jam buvo įdomu tik tiek, kad jis negali pravažiuoti (t. 2, b. l. 168). Apklausos ikiteisminio tyrimo metu M. J. taksi vairuotojo net neminėjo (t.1, b. l. 61). Taip pat, apeliaciniame skunde teigiama, kad M. J. teigė, jog kaltinamasis mušė, tačiau kaip, neapibūdino, nenurodė, kad mušė ir rankomis, ir kojomis. Kaip matyti iš posėdžio protokolo, M. J. nurodė, jog L. J. mušė ranka, koja. Kuria ranka mušė, nepasakys, atrodo, ir kaire, ir dešine, ir kojomis, ganėtinai daug smūgių buvo ( t.2, b. l. 168).

5.7.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. D., policijos pareigūnė, tik patvirtino parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nepažymima, kad ši liudytoja, policijos pareigūnė, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (t.1, b. l. 94), jog prie jos priėjo du vaikinai, prisistatė A. L. ir M. J., nurodė vaikiną, kaip vėliau paaiškėjo, L. J., kurį sulaikė.

5.7.3. Analogiškai, apeliaciniame skunde minima tik tai, kad A. L. aiškino, jog muštynėse dalyvavo ne vienas vaikinas ir nutylima, kad šis liudytojas parodė kaltinamąjį atvykusiems policijos pareigūnams, apie tai davė parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

5.7.4. Apeliaciniame skunde nurodomi M. V. parodymai teismo posėdyje neatitinka teismo posėdžio protokolo duomenų (t. 3, b. l. 48). Nors skunde teigiama, kad M. V. nurodė, jog mušė tamsiaplaukis vaikinas, o čia, salėje, jis šviesiaplaukis ir storesnis, šiai liudytojai buvo parodyti visi proceso dalyviai, tačiau, protokolo duomenimis, M. V. nurodė, kad Vitalijui trenkė vaikinas, kuris yra salėje (L. J. atsistojo). Ji paaiškino, kad plaukų spalva ta pati, tik ilgis kitoks.

6. Apeliaciniame skunde akcentuojama atpažinimo procedūra, teigiama, kad apelianto nuotrauka buvo išskirta stambiu planu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad apeliacinio skundo teiginys apie atpažinimo procedūros trūkumą nėra pagrįstas – pateiktos atpažinimui panašių, panašaus amžiaus asmenų nuotraukos. Matyti, kad ir kitų asmenų nuotraukos panaudotos parodymų atpažinti metu, nėra identiškos – iš K. J. pateiktų keturių nuotraukų dvi yra šviesesnės (t.1, b. l. 110), tačiau tai nesukliudė atpažinti parodomą asmenį, šiuo atveju, R. E.. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, gynėja asmenis, ikiteisminio tyrimo metu atpažinusius kaltinamąjį, klausinėjo dėl atpažinimo procedūros. M. J. į gynėjos klausimus paaiškino, kad buvo ant lapo į keturias dalis suskirstytos nuotraukos, jis matė žmogų ir atpažino. Skiriasi kiti žmonės, buvo kirpimas kaip skiauterė, panašu, kaip ir šiuo metu, šviesūs plaukai. Labai panašus amžius buvo, galbūt šiek tiek jaunesnis nuotraukoje, atpažino tik iš veido. Neatkreipė dėmesio, kad ta nuotrauka šviesesnė buvo už kitas, dabar, kai pasakė, mato skirtumą, kad ji šviesesnė (t.2, b. l. 169-170). Kaip matyti, M. V. paaiškino, kad ji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pagal nuotraukas nepasakys, reikia parodyti gyvai (t.3, b. l. 50), tai yra nuotraukos šviesumui apeliaciniame skunde suteikta perdėta reikšmė.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantui kilo abejonių, ar nukentėjusysis patyrė traumą – dešinės pusės žandikaulio lūžį, argumentuojama tuo, kad ekspertas vertino tik dokumentus, o teisme ant nukentėjusiojo veido nesimatė siuvimo žymių ar randų. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija su tokia prielaida nesutinka. Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 4327/15(01), tyrimui buvo pateiktos rentgenogramos, VšĮ VUL Žalgirio klinikos 2015 m. gruodžio 26 d. medicinos dokumentų išrašas, kuriame, be kitų duomenų, nurodyta, jog rentgenologiškai stebima apatinio žandikaulio kampo infrakcija (įlūžimas). Aplinkybė, kad apeliantas nematė randų ant nukentėjusiojo veido, atsižvelgus į laiką, praėjusį po sužalojimo, priešingai nei nurodoma skunde, yra natūrali.

8. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas pasisako, kad apeliacinio skundo teiginiai apie galimą teismo šališkumą nėra pagrįsti.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-942/2017 pasisakyta, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali kisti atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.

9.1. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pakankamai motyvuotas, teismo išvados pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo kolegija šiame nuosprendyje išdėstytų motyvų nekartoja. Skundžiamo nuosprendžio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

10. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla. Apeliaciniame skunde neginčijama apeliantui paskirta bausmė, jos dydis, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantui pakirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje įtvirtinta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šios bylos duomenimis, nuteistasis ir nukentėjusysis nėra susiję giminystės ryšiais, todėl apeliantui paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės nebuvo pagrindo. Ji šalintina iš skundžiamo nuosprendžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendį: pašalinti iš rezoliucinės dalies sprendimą L. J. vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant L. J. per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą programos kursą.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.

TeisėjaiVirginija LiudvinavičienėAlenas PiesliakasNijolė ŽimkienėNuorašas tikras:Teisėja N. Žimkienė