- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2S-948-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25173-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- BUAB „Bajoras“
- Atsakovas
- UAB „Launeva“
- Trečiasis asmuo
- S. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) BUAB „Launeva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties, pagal atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Bajoras“ ieškinį atsakovei UAB „Launeva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo S. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Bajoras“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Simpatija“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiomis: 1) 2019 m. rugpjūčio 23 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Launeva“ sudarytą Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduota transporto priemonė „FIAT Doblo“, v/n (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės 6 500 Eur sumą; 2) 2019 m. rugpjūčio 23 d. tarp šalių sudarytą Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduota transporto priemonė „FIAT Doblo“, v/n (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės 6 000 Eur sumą; 3) 2019 m. rugpjūčio 23 d. tarp šalių sudarytą Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduota transporto priemonė „BMW X3“, v/n (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės 9 500 Eur; 4) 2019 m. rugpjūčio 23 d. tarp šalių sudarytą Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduota transporto priemonė „FIAT Doblo“, v/n (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės 10 000 Eur sumą; 5) priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. tarp ieškovės UAB „Bajoras” (vadovas S. K.) ir atsakovės UAB „Launeva“ (vadovas S. K.) buvo sudarytos keturios transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartys (toliau – Sutartys), pagal kurias ieškovė perleido atsakovei nuosavybės teisę į šias transporto priemones: 1) „FIAT Doblo“, v/n (duomenys neskelbtini) už 6 500 Eur; 2) „FIAT Doblo“, v/n (duomenys neskelbtini) už 6 000 Eur; 3) „BMW X3“, v/n (duomenys neskelbtini) už 9 500 Eur; 4) „FIAT Doblo“, v/n (duomenys neskelbtini) už 10 000 Eur (toliau – Transporto priemonės).
3. Ieškovė, kaip BUAB „Bajoras“ bankroto administratorė, pareiškė šį ieškinį įmonės vardu ir įmonės kreditorių interesais dėl ieškovės sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Pasak ieškovės, BUAB „Bajoras“ kreditorių teisės nurodytais sandoriais buvo pažeistos, kadangi įmonė buvo nemoki jau 2018 m. gruodžio 31 d., jos įsipareigojimai kreditoriams (2 329 846 Eur) viršijo pusę (982 930 Eur) į balansą įrašyto turto vertės (1 965 860 Eur); ji išliko nemokia įmone ir 2019 metais, kadangi jos įsipareigojimai kreditoriams 2019 m. rugsėjo 31 d. sudarė 2 857 666 Eur ir jie viršijo pusę (753 156 Eur) į balansą įrašyto turto vertės (1 506 313 Eur). Be to, įmonė buvo finansiškai nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams tiek Sutarčių sudarymo metu, tiek ir vėliau, todėl inicijavo restruktūrizavimo bylą. Ieškovė pažymėjo, kad BUAB „Bajoras“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 1 856 685,15 Eur (I eilės kreditoriai – 272 218,90 Eur, II eilės – 243 941,28 Eur, III eilės – 1 340 524,97 Eur). Minėtų Sutarčių pagrindu atsakovė turėjo sumokėti ieškovei 32 000 Eur Transporto priemonių pirkimo – pardavimo kainą, tačiau ši atsakovės prievolė sumokėti kainą buvo įvykdyta įskaitymo būdu, t. y. įskaitant ieškovės reikalavimą dėl kainos sumokėjimo į atsakovės reikalavimą dėl skolos grąžinimo. Taigi, ieškovės teigimu, Sutarčių pagrindu UAB „Bajoras“ sumažino turimo turto, į kurį jos kreditoriai būtų galėję nukreipti išieškojimą, vertę (kiekį), tuo tarpu reali ekonominė nauda (pinigai) iš tokių sandorių nebuvo gauta.
4. Nurodė, kad Sutartimi perleidus atsakovei UAB „Launeva“, kurios vadovu buvo S. K. (jis tuomet buvo ir ieškovės UAB „Bajoras“ vadovu) Transporto priemones, ieškovė suteikė išskirtines teises atsakovei gauti savo reikalavimo patenkinimą (dalinį patenkinimą) anksčiau už kitus kreditorius. Pažymėjo, kad Sutarčių pagrindu atsakovė pinigų nemokėjo, o jos prievolė dėl kainos sumokėjimo baigėsi įskaitymo būdu, todėl ieškovė Sutarčių sudarymo metu žinojo, jog perleidus Transporto priemones atsakovei, bus patenkinti tik atsakovės interesai, todėl Sutarčių sudarymas apribojo ieškovės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš ieškovės turto.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai ir pripažino negaliojančiomis 2019 m. rugpjūčio 23 d. tarp ieškovės BUAB „Bajoras“ ir atsakovės UAB „Launeva“ sudarytas Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurias buvo parduotos transporto priemonės „FIAT Doblo“, v/n (duomenys neskelbtini) „FIAT Doblo“, v/n (duomenys neskelbtini) „BMW X3“, v/n (duomenys neskelbtini) ir „FIAT Doblo“, v/n (duomenys neskelbtini) Taip pat teismas taikė restituciją, priteisiant ieškovei BUAB „Bajoras“ iš atsakovės UAB „Launeva“ 32 000 Eur sumą; taip pat teismas priteisė valstybės naudai iš atsakovės 705 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. 2020 m. gruodžio 29 d. teisme buvo gautas atsakovės pareiškimas dėl nurodyto sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma panaikinti sprendimą ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, jog atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes atsakovui nebuvo įteikti procesiniai dokumentai; atkreipė dėmesį, jog dokumentai nebuvo siųsti ieškovo nurodytu korespondencijos (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, jog Sutartys, kurių pagrindu priimtas sprendimas, buvo išvestiniai sandoriai, priimti 2019-08-23 Susitarimo pagrindu, be to, atsakovas atliko mokėjimus, nes buvo sudarytos lizingo sutartys. Taigi, sprendimas priimtas nesant CK 6.66 str. 1 d. nustatyto pagrindo. Pasak atsakovo, Sutartys negalėjo būti pripažintos negaliojančiomis, kadangi šalys jas privalėjo sudaryti galiojančio Susitarimo pagrindu; juolab, kad ginčo Sutartys buvo sudarytos tikslu užtikrinti UAB „Bajoras“ prievolių vykdymą.
Atsiliepimas
7. Ieškovas pateikė atsiliepimą dėl pareikšto prašymo ir prašė jo netenkinti, kadangi atsakovas nenurodė reikšmingų aplinkybių, kurios pagrįstų atsiliepimo nepateikimo svarbą. Atkreipė dėmesį, jog ginčo sutarčių pagrindu UAB „Bajoras“ sumažino turimo turto, į kurį jo kreditoriai būtų nukreipę išieškojimą, vertę. Pasak ieškovo, atsakovo pateikti įrodymai nekeičia bylos esmės ir nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Launeva“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą už akių civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Bajoras“ ieškinį atsakovei UAB „Launeva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo S. K..
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant dėl atsakovės teiginių, jog teismas neišnaudojo visų galimybių įteikti jam tinkamai procesinius dokumentus, o būtent – nesiuntė jų korespondencijos adresu, teismas pažymėjo, kad procesiniai dokumentai (ieškinio ir jo priedų kopijos, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo), atsakovei buvo siunčiami jos registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), taip pat įmonės vadovo S. K. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Todėl procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu 2020 m. spalio 22 d. (pagal pakartotinio išsiuntimo datą – 2020 m. spalio 12 d.). Be to, atsakovui, kaip EPP vartotojui, procesiniai dokumentai buvo išsiųsti per EPP sistemą taipogi. Tuo tarpu procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui S. K., atsakovo vadovui, buvo siųsti jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kitu žinomu adresu, kurį atsakovė įvardija korespondencijos - (duomenys neskelbtini), tačiau fiziškai dokumentai pastarajam įteikti nebuvo, nes jis neatsėmė dokumentų pašte per jų saugojimo laiką (tai patvirtina atžyma ant voko). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, trečiojo asmens darbovietė – UAB „Launeva“ (atsakovė byloje). Taikant CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo taisyklę, laikytina, kad nurodyti procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2020 m. spalio 26 d. Kadangi atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimų į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 30 kalendorinių dienų terminą nepateikė, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir priėmė sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentą, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie vykstantį procesą.
10. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl atsakovės teiginių, jog Sutartys, kurių pagrindu priimtas sprendimas, buvo išvestiniai sandoriai, priimti 2019-08-23 Susitarimo pagrindu, kuris teismo nebuvo įvertintas, - atmestini kaip nepagrįsti. Išanalizavus 2019-08-23 Susitarimo dėl užtikrinimo priemonių turinį, teismas sprendė, jog šalys juo įsipareigojo sudaryti keturias transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurios ir buvo sudarytos. Tuo tarpu pats faktas, jog šalys sudarė 2019-08-23 Susitarimą, nepaneigia pačių ginčo sutarčių ir jomis sukurtų teisinių pasekmių, o juo labiau aplinkybių, kuriomis jos buvo sudarytos (o būtent – ieškovui esant nemokumo būsenoje). Teismas šioje byloje konstatavo, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-427-656/2020 iškėlė UAB „Bajoras“ bankroto bylą; iš pateiktų įmonės balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų už 2018 ir 2019 metus matyti, kad ieškovė UAB „Bajoras“ buvo nemoki jau 2018 m. gruodžio 31 d., kadangi jos įsipareigojimai kreditoriams (2 329 846 Eur) viršijo pusę (982 930 Eur) į balansą įrašyto turto vertės (1 965 860 Eur); ji išliko nemokia įmone ir 2019 metais, kadangi jos įsipareigojimai kreditoriams 2019 m. rugsėjo 31 d. sudarė 2 857 666 Eur ir jie viršijo pusę (753 156 Eur) į balansą įrašyto turto vertės (1 506 313 Eur). Be to, ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 1 856 685,15 Eur (I eilės kreditoriai – 272 218,90 Eur, II eilės – 243 941,28 Eur, III eilės – 1 340 524,97 Eur). Šie duomenys patvirtino, kad ieškovė Sutarčių sudarymo metu buvo nemoki. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, jog ieškovė, būdama nemokumo būsenoje, sudarydama ginčijamas Transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis, suteikė atsakovei išskirtines teises gauti į reikalavimo patenkinimą pirmiau už kitus kreditorius (atsakovė atliko vienašalį įskaitymą bendrai 32 000 Eur sumai). Taigi, ginčijamais sandoriais buvo pažeista mokėjimų eilės tvarka ir taip buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Atsižvelgiant į šias konstatuotas byloje aplinkybes, atsakovės teiginiai, jog buvo atlikti mokėjimai (pastarasis pateikė 2019-08-23 lėšų pervedimo nurodymą), nes buvo sudarytos lizingo sutartys, atmestini. Pabrėžė, jog 2019-08-23 mokėjimas buvo atliktas, kai atsakovė buvo nemoki. Nors atsakovė prašė išreikalauti lizingo sutartis, taip pat įvertinti 2019-08-23 Susitarimą, teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus santykyje su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, sprendė, jog šios aplinkybės nekeičia sprendimo už akių esmės ir neturi įtakos bylos rezultatui.
11. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, jog ginčijamų Transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu S. K. buvo abiejų įmonių (tiek ieškovės UAB „Bajoras“, tiek atsakovės UAB „Launeva“) vadovu, todėl preziumuojama, kad kreditorių interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos. Byloje konstatuota, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė buvo nemoki ir atsakovė tai žinojo. Suvokdama pastarosios sunkią finansinę padėtį bei kitų kreditorių egzistavimą, atsakovė vis tiek sudarė minėtas Sutartis su ieškove. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Sutarčių pagrindu ieškovė sumažino turimo turto, į kurį kiti jos kreditoriai būtų galėję nukreipti išieškojimą, vertę. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad kitų kreditorių teisės nurodytomis Sutartimis buvo pažeistos, todėl pripažino 2019 m. rugpjūčio 23 d. Sutartis negaliojančiomis CK 6.6 straipsnio 1 dalies pagrindu ir pritaikė restituciją, priteisiant ieškovei iš atsakovės 32 000 Eur sumą (CK 6.145 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Apeliantė (atsakovė) UAB „Launeva“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.
12.1. Nurodė, kad sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokia turima teise bei vykstanti teisminį procesą. Šioje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teismas procesinius dokumentus, skirtus UAB „Launeva“ siuntė dviem adresais - (duomenys neskelbtini) (Juridinių asmenų registre nurodyta UAB „Launeva“ buveinė) ir (duomenys neskelbtini), tačiau teismas nesiuntė UAB „Launeva” skirtų procesinių dokumentų ieškinyje nurodytu UAB „Launeva“ korespondencijos adresu (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, jog teismas neišnaudojo visų procesinių galimybių procesiniams dokumentams įteikti ir tai sudaro teisinį pagrindą pripažinti, jog UAB „Launeva“ dėl svarbių priežasčių laiku nepateikė atsiliepimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 7-16-313/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31- 403/2019).
12.2. Pažymėjo, kad teismas nurodė, jog UAB „Launeva“ galėjo naudoti EPP ir gauti procesinius dokumentus per EPP, tačiau UAB „Launeva“ iki tol niekada nesinaudojo šia sistema, UAB „Launeva“ neatstovavo profesionalus teisininkas (advokatas ar advokato padėjėjas), todėl toks procesinių dokumentų įteikimo būdas UAB „Launeva“ nebuvo žinomas. UAB „Launeva“ nepiktnaudžiavo jai suteikiamomis procesinėmis teisėmis, nesiekė vilkinti bylos nagrinėjimo, todėl jai negali kilti neigiamos atsiliepimo nepateikimo procesinės pasekmės. UAB „Launeva“ šioje byloje neturėjo ir neturi jokio suinteresuotumo bylos vilkinimu.
12.3. Nurodė, kad teismas, priimdamas nutartį, apsiribojo tik tuo, jog UAB „Bajoras“ sandorių pagrindu sumažino jai priklausančio turto kiekį bei tai, jog S. K. buvo tuo pačiu ir UAB „Bajoras“, ir UAB „Launeva“ vadovas, tačiau teismas iš esmės nevertino tos realios situacijos, kuri buvo sutarčių sudarymo metu ir to, jog tik UAB „Launeva“ paskolos suteikimas Transporto priemonių įsigijimui sudarė sąlygas UAB „Launeva“ įgyti nuosavybės teisę į Transporto priemonės ir nepatirti didesnės žalos dėl lizingo (išperkamosios nuomos) sutarčių su UAB „UniCredit Leasing“ nutraukimo. Teismas nenustatė visų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, o juo labiau neteisingai vertino ir UAB „Bajoras“ finansinius rodiklius Sutarčių sudarymo momentu.
12.4. Pažymėjo, kad teismui pateikiami įrodymai patvirtina, kad Sutartys buvo sudarytos Susitarimo pagrindu, pagal kurį UAB „Bajoras“, užtikrindama savo prievolių (366 542,84 Eur) vykdymą UAB „Launeva“, įsipareigojo perleisti UAB „Launeva“ nuosavybės teisę į Transporto priemones, įtvirtinant Susitarime sąlygą, suteikiančią UAB „Bajoras“ UAB „Launeva“ perleistas Transporto priemones atpirkti („Šalys susitaria, jog Skolininkas turi teisę Sandorių pagrindu Kreditoriui perleistas (perduotas) Transporto priemones atpirkti. Skolininkas atpirkimo teisę turi 18 (aštuoniolika mėnesių) nuo Sandorių įsigaliojimo momento. Skolininkas neturi teisės atpirkti tik vienos ar kelių Transporto priemonių, įgyvendinant Transporto priemonių atpirkimo teisę, Transporto priemonės yra laikomos vienu objektu”). UAB „Launeva“ tikslas nebuvo gauti savo reikalavimo (366 542,84 Eur) patenkinimą anksčiau už kitus UAB „Bajoras“ kreditorius. UAB „Launeva“ tikslas buvo gauti UAB „Bajoras“ prievolių įvykdymo užtikrinimą. Toks UAB „Launeva“ reikalavimas buvo visiškai teisėtas, atsižvelgiant tiek į tai, kad UAB „Bajoras“ neįvykdytų piniginių prievolių suma UAB „Launeva“ sudarė 366 542,84 Eur, tiek į tai, kad būtent UAB “Launeva” 2019-08-23 atliktas 25 481,21 Eur mokėjimas UAB „UniCredit Leasing“ pagal UAB „Bajoras“ ir UAB „UniCredit Leasing“ sudarytas lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis sudarė teisinį pagrindą UAB „Bajoras“ įgyti nuosavybės teisę į Transporto priemones. UAB „Launeva“ neatlikus 25 481,21 Eur mokėjimo UAB „UniCredit Leasing“. t. y. nesuteikus tokios paskolos UAB „Bajoras“, UAB „Bajoras“ nebūtu įgijusi nuosavybės teisės į Transporto priemones ir būtų privalėjusi šias Transporto priemones grąžinti lizingo davėjui UAB „UniCredit Leasing“.
12.5. Nurodė, kad šioje nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu, susitarimas jį sudariusioms šalims (UAB „Bajoras“ ir UAB „Launeva“) yra privalomas ir vykdytinas, todėl konstatuotina, jog sutartys negalėjo būti pripažintos negaliojančiomis, kadangi UAB „Bajoras“ ir UAB „Launeva“ privalėjo sudaryti Sutartis galiojančio susitarimo pagrindu (CK 6.66 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
12.6. Pažymėjo, kad nors būtinumas sudaryti actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį vertinamas iš skolininko pozicijų, jis aktualus ir sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo: viena vertus, skolininkui naudingas sandoris paneigia jo kontrahento nesąžiningumą; kita vertus, pripažinus ginčijamo sandorio privalomumą, kitos actio Pauliana sąlygos, tarp jų - ir su skolininku sandorį sudariusio trečiojo asmens (ne)sąžiningumas, netektų teisinės reikšmės, todėl jų vertinimas taptų neaktualus.
Šalies argumentai
12.7. Nurodė, kad teismui ieškovas nepateikė BUAB „Bajoras“ kreditorių reikalavimų pagrindžiančių įrodymų ar bent jau duomenų, kada atsirado UAB „Bajoras“ įsipareigojimai kreditoriams, kada suėjo prievolių vykdymo terminai, ar tai BUAB „Bajoras“ bankroto byloje yra patvirtinti tų pačių kreditorių reikalavimai, kurie buvo ir Sutarčių sudarymo metu, šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo atskleistos ir nebuvo vertintos todėl akivaizdu, kad byloje nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Teismas neteisingai vertino ir UAB „Bajoras“ finansinius duomenis, kurie teismui leido daryti išvadą, jog UAB „Bajoras“ Sutarčių sudarymo metu buvo nemoki įmonė. Teismas, konstatuodamas įmonės nemokumą, turi nustatyti faktinį įmonės (ne)mokumą, t. y. pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turto verte. Darant išvadas dėl atsakovo faktinio mokumo ar nemokumo, būtina išanalizuoti aplinkybes, kurios leistų spręsti apie atsakovo turtinės padėties, turinčios tiesioginę įtaką jo finansinėms galimybėms, realumą. Tai reiškia, kad klausimą dėl įmonės nemokumo nustatymo yra būtina nustatyti ir konstatuoti objektyvaus turinio aplinkybes, sudarančias pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra (ne)moki. UAB „Bajoras“ finansiniai rodikliai Sutarčių sudarymo metu nebuvo vertinami, nebuvo vertinami ir konkretūs įsipareigojimai kreditoriams (kurie iš jų buvo pradelsti, kurie ne, kokia dalis sudaro I etapo reikalavimai, kokia dalis - II etapo), o buvo formaliai vertinti tik finansinės atskaitomybės ataskaitų, kuriose pagal Verslo apskaitos standartus nėra teikiama informacija apie pradelstus įsipareigojimus kreditoriams, duomenys. Teismas iš esmės rėmėsi tais įrodymais, kurių įvertinimas negalėjo suteikti Teismo jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog UAB „Bajoras“ Sutarčių sudarymo metu buvo nemoki įmonė.
Atsiliepimas
13. Ieškovė BUAB „Bajoras“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Simpatija“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo UAB „Launeva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties atmesti.
13.1. Pažymėjo, kad pareiškimas negalėjo būti tenkinamas, kadangi UAB „Launeva“ nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios pagrįstų UAB „Launeva“ termino pateikti atsiliepimą į ieškinį praleidimo priežasčių svarbą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Launeva“ buvo nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, tačiau atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami UAB „Launeva“ Juridinių asmenų registre registruotos buveinės adresu, taip pat ir UAB „Launeva“ vadovo S. K. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl pagal CPK 123 str. 4 d. laikytina, jog ieškinys atsakovui UAB “Launeva” buvo įteiktas 2020-10-22, o terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti baigėsi 2020-11-23. UAB „Launeva“ Pareiškime nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurių egzistavimas leistų daryti išvadas, jog UAB „Launeva“ terminą pateikti atsiliepimą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas negalėjo būti tenkinamas.
Atsiliepimas
13.2. Nurodė, kad pareiškimas negalėjo būti tenkinamas, kadangi UAB „Launeva“ nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios pagrįstų ieškinio bei sprendimo už akių pagrįstumą. Ieškovo BUAB „Bajoras“ pareikštas ieškinys yra grindžiamas actio Pauliana pagrindu, o konkrečiai tuo, jog sutartys pažeidė UAB „Bajoras“ kreditorių teises, kadangi sutarčių pagrindu UAB „Bajoras“ sumažino turimo turto, į kurį UAB „Bajoras“ kreditoriai būtų galėję nukreipti išieškojimą, vertę (kiekį), tuo tarpu reali ekonominė nauda (pinigai) iš tokių sandorių nebuvo gauta.
Šalies argumentai
13.3. Pažymėjo, kad UAB „Launeva“ pareiškime ir atskirajame skunde nurodė, jog sudarytomis Sutartimis nebuvo pažeistos UAB „Bajoras“ kreditorių teisės, kadangi Sutartys buvo išvestiniai sandoriai, sudaryti 2019-08-23 Susitarimo dėl užtikrinimo priemonių pagrindu; UAB „Bajoras“ Susitarimo ir Sutarčių sudarymo dienai buvo skolinga UAB „Launeva“ 366 542,84 Eur; UAB “Bajoras” nuosavybės teisė į FIAT Doblo (v/n (duomenys neskelbtini) FIAT Doblo (v/n (duomenys neskelbtini) BMW X3 (v/n (duomenys neskelbtini)bei FIAT Doblo (v/n (duomenys neskelbtini) įgijo dėl UAB „Launeva“ 2019-08-23 atlikto 25.481,21 Eur mokėjimo UAB „UniCredit Leasing“ pagal UAB „Bajoras“ ir UAB „UniCredit Leasing“ sudarytas lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis, tačiau BUAB „Bajoras“ nemokumo administratoriaus vertinimu, šios nurodytos aplinkybės nepaneigia to fakto, jog pagal Sutartis UAB „Bajoras“ perleido UAB „Launeva“, kurios vadovu buvo tas pats S. K., Transporto priemones, į kurias UAB „Bajoras“ kreditoriai galėjo nukreipti išieškojimą.
13.4. Nurodė, kad sudarytomis sutartimis buvo suteikta ekonominė nauda tik vienam iš UAB „Bajoras“ kreditorių - UAB „Launeva“, kurios vadovas buvo S. K., tuo pačiu esantis ir UAB „Bajoras“ vadovu, todėl akivaizdu, kad Sutartimis buvo siekia suteikti išskirtines teises gauti savo reikalavimų patenkinimą anksčiau už kitus kreditorius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
3. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės UAB „Launeva“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą už akių.
4. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. tarp ieškovės UAB „Bajoras” (vadovas S. K.) ir atsakovės UAB „Launeva“ (vadovas S. K.) buvo sudarytos keturios transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartys, kurių pagrindu ieškovė perleido atsakovei nuosavybės teisę į šias transporto priemones: 1) „FIAT Doblo“, v/n (duomenys neskelbtini) kurios pirkimo – pardavimo kaina 6 500 Eur; 2) „FIAT Doblo“, v/n (duomenys neskelbtini) kurios pirkimo – pardavimo kaina 6 000 Eur; 3) „BMW X3“, v/n (duomenys neskelbtini) kurios pirkimo – pardavimo kaina 9 500 Eur; 4) „FIAT Doblo“, v/n (duomenys neskelbtini) kurios pirkimo – pardavimo kaina 10 000 Eur.
5. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-427-656/2020 iškėlė UAB „Bajoras“ bankroto bylą ir jos bankroto administratore paskyrė UAB „Simpatija“. Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d.
6. Ieškovės BUAB „Bajoras“ bankroto administratorė nagrinėjamu atveju ginčija 2019 m. rugpjūčio 23 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytas Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis ir prašo jas pripažinti negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 str. pagrindu.
Dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo
7. CPK 287 straipsnio normos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-235-370/2017).
8. Vadovaujantis CPK 288 straipsniu, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės jei nustato dviejų sąlygų visumą: 1) atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių ir 2) teismui pateikiami įrodymai, galintys turėti įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir (arba) ar pagrįstumui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Taigi, siekdamas sprendimo už akių panaikinimo, atsakovas turi įrodyti egzistuojant abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas, išskyrus tuos atvejus, kai teismui pateikiami įrodymai akivaizdžiai patvirtina teismo priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir / ar nepagrįstumą.
9. Taigi peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu.
10. Kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis).
11. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei buvo siunčiami 2020 m. rugsėjo 9 d. jos registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. rugsėjo 23 d. grįžo neįteiktas, taip pat įmonės vadovo S. K. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. spalio 9 d. grįžo neįteiktas. Pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Taigi pagrindiniai duomenys apie juridinio asmens buveinės adresą bei įteikimo būdus yra nurodomi Juridinių asmenų registre ir jame pateikta informacija teismas turėtų vadovautis. Nagrinėjamoje byloje atsakovė Juridinių asmenų registre buvo nurodžiusi savo kontaktinius duomenis, todėl pirmosios instancijos teismas išnaudojo minėtą įteikimo būdą. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Todėl procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu 2020 m. spalio 22 d. (pagal pakartotinio išsiuntimo datą – 2020 m. spalio 12 d.). Be to, atsakovei, kaip EPP vartotojai, procesiniai dokumentai buvo išsiųsti per EPP sistemą taipogi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė UAB „Launeva“ paskutinį kartą prie elektroninės bylos kortelės per EPP buvo prisijungusi 2021 m. vasario 9 d. 16.25 val. Darytina išvada, kad toks procesinių dokumentų įteikimo būdas UAB „Launeva“ yra žinomas.
12. Tuo tarpu procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui S. K., atsakovo vadovui, buvo siųsti jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kitu žinomu adresu, kurį atsakovė įvardija korespondencijos - (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai pastarajam įteikti nebuvo, nes jis neatsėmė dokumentų pašte per jų saugojimo laiką (tai patvirtina atžyma ant voko), dokumentai grįžo neįteikti 2020 m. rugsėjo 22 d. Apeliantė nurodo, kad teismas nesiuntė UAB „Launeva” skirtų procesinių dokumentų ieškinyje nurodytu UAB „Launeva“ korespondencijos adresu (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, jog teismas neišnaudojo visų procesinių galimybių procesiniams dokumentams įteikti. Apeliacinį instancijos teismas pažymi, kad nurodytu korespondencijos adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas siuntė trečiajam asmeniui t. y. atsakovo vadovui, tačiau dokumentai vis tiek grįžo neįteikti, todėl apelianto argumentai, kad teismas neišnaudojo visų procesinių galimybių procesiniams dokumentams įteikti, atmestini, kaip nepagrįsti. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, trečiojo asmens darbovietė – UAB „Launeva“ (atsakovė byloje). Taikant CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo taisyklę, laikytina, kad nurodyti procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2020 m. spalio 26 d.
13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visus procesinių dokumentų įteikimo būdus.
14. Toliau spręstina, ar atsakovų pateikti įrodymai besąlygiškai patvirtinta tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018).
15. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Launeva“ pateikdama prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pridėjo 2019 m. rugpjūčio 23 d. susitarimą dėl užtikrinimo priemonių, sudarytą tarp UAB „Bajoras“ (skolininko) ir UAB „Launeva“ (kreditoriaus). Minėto susitarimo 1 punktas numatė, kad skolininkas ir kreditorius įsipareigoja ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos sudaryti aukščiau paminėtų transporto priemonių pirkimo - pardavimo sandorius. Susitarimo 3 punktas numatė, kad šalys susitaria, jog bendra Sandorių vertė (Transporto priemonių pirkimo - pardavimo kaina) yra 32000 Eur. Sudarius Sandorius, yra laikoma, jog visa Transporto priemonių pirkimo - pardavimo kaina yra sumokėta iki Sandorių įsigaliojimo momento. Be to, atsakovas prie pareiškimo pridėjo 2019 m. rugpjūčio 23 d. Luminor banko lėšų pervedimo nurodymą 25 481,21 Eur sumai. Minėtų lėšų gavėjas UAB „UniCredit Leasing“.
16. Atsakovė UAB „Launeva“ paaiškino, kad jos tikslas buvo gauti UAB „Bajoras“ prievolių įvykdymo užtikrinimą. Toks UAB „Launeva“ reikalavimas buvo visiškai teisėtas, atsižvelgiant tiek į tai, kad UAB „Bajoras“ neįvykdytų piniginių prievolių suma UAB „Launeva“ sudarė 366 542,84 Eur, tiek į tai, kad būtent UAB “Launeva” 2019 m. rugpjūčio 23 d. atliktas 25 481,21 Eur mokėjimas UAB „UniCredit Leasing“ pagal UAB „Bajoras“ ir UAB „UniCredit Leasing“ sudarytas lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis sudarė teisinį pagrindą UAB „Bajoras“ įgyti nuosavybės teisę į Transporto priemones. UAB „Launeva“ neatlikus 25 481,21 Eur mokėjimo UAB „UniCredit Leasing“ t. y. nesuteikus tokios paskolos UAB „Bajoras“, UAB „Bajoras“ nebūtų įgijusi nuosavybės teisės į Transporto priemones ir būtų privalėjusi šias Transporto priemones grąžinti lizingo davėjui UAB „UniCredit Leasing“.
17. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad šioje nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl 2019 m. rugpjūčio 23 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisines pasekmes sukėlė 2019 m. rugpjūčio 23 d. tarp ieškovės UAB „Bajoras” ir atsakovės UAB „Launeva“ sudarytos keturios transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartys, kurių pagrindu ieškovė perleido atsakovei nuosavybės teisę į transporto priemones, todėl apelianto argumentas, kad byloje turi būti pareikštas reikalavimas dėl 2019 m. rugpjūčio 23 d. susitarimo pripažinimo negaliojančiu, atmestinas.
19. Apeliantas nurodė, kad teismui ieškovas nepateikė BUAB „Bajoras“ kreditorių reikalavimų pagrindžiančių įrodymų ar bent jau duomenų, kada atsirado UAB „Bajoras“ įsipareigojimai kreditoriams, kada suėjo prievolių vykdymo terminai, ar tai BUAB „Bajoras“ bankroto byloje yra patvirtinti tų pačių kreditorių reikalavimai, kurie buvo ir Sutarčių sudarymo metu, šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo atskleistos ir nebuvo vertintos todėl akivaizdu, kad byloje nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės.
20. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas specialus kreditoriaus teisių gynimo būdas – actio Pauliana institutas, suteikiantis teisę kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad šis institutas yra skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 ir kt.).
21. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas dėl šios actio Pauliana sąlygos yra pasisakęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatomas konkretus kreditoriaus teisių ir interesų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020, 24 punktas).
22. Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumo faktą (kad dėl jo sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, 20 punktas).
23. Nemokumas, kaip teisinė sąlyga, actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020, 24-26 punktai).
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju UAB „Bajoras“ jau 2018 metais buvo nemoki, tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš teismui pateiktų įmonės balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų už 2018 ir 2019 metus matyti, kad ieškovė UAB „Bajoras“ buvo nemoki jau 2018 m. gruodžio 31 d., kadangi jos įsipareigojimai kreditoriams (2 329 846 Eur) viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (1 965 860 Eur); ji išliko nemokia įmone ir 2019 metais, kadangi jos įsipareigojimai kreditoriams 2019 m. rugsėjo 31 d. sudarė 2 857 666 Eur ir jie viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (1 506 313 Eur). Be to, ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 1 856 685,15 Eur (I eilės kreditoriai – 272 218,90 Eur, II eilės – 243 941,28 Eur, III eilės – 1 340 524,97 Eur). Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad nurodyti duomenys patvirtina, kad ieškovė Sutarčių sudarymo metu buvo nemoki.
25. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė, būdama nemokumo būsenoje, sudarydama ginčijamas Transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis, suteikė atsakovei išskirtines teises gauti į reikalavimo patenkinimą pirmiau už kitus kreditorius t. y. atsakovė atliko vienašalį įskaitymą bendrai 32 000 Eur sumai. Ginčijamais sandoriais buvo pažeista mokėjimų eilės tvarka ir taip buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Be to, ginčijamų Transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu S. K. buvo abiejų įmonių (tiek ieškovės UAB „Bajoras“, tiek atsakovės UAB „Launeva“) vadovu, todėl preziumuojama, kad kreditorių interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė buvo nemoki ir atsakovė tai žinojo, kadangi abiejų įmonių vadovas buvo tas pats asmuo.
26. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino atsakovės UAB „Launeva“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo ją panaikinti. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 759 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.