Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-05 · Administracinė byla Nr. I-1708-811/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-05
Bylos Nr.
I-1708-811/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02271-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
O. G.
Atsakovas
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Trečiasis asmuo
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1708-811/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02271-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 53.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,dalyvaujant pareiškėjai O. G.,atsakovės atstovui Jonui Osteriui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja O. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, skunde, kurį patikslino (b. l. 96–98), prašydama panaikinti automatinį pareiškėjos įregistravimą mokesčių mokėtojo registre kaip nuo 2013 m. sausio 1 d. vykdančios individualią veiklą ir įpareigoti atsakovę Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir Vilniaus AVMI) atlikti pareiškėjos mokestinės prievolės už 2013 metus patikslinimą (perskaičiavimą).

Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad ji 2013 metais vykdė kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veiklą pagal EVRK klases 85.51, 85.52 ir 85.59. Šios veiklos vykdymui, neribojant veiklos teritorijos, 2013 metams atsakovė išdavė verslo liudijimus, už kuriuos sumokėjo nustatytą verslo liudijimų įsigijimo mokestį. Jos veiklos pajamos 2013 metais buvo 27 159,17 Lt. Apie gautas pajamas atsakovei pateikė metinę pajamų deklaraciją. Atsakovė jai paskaičiavo 2 852 Lt gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) nuo visos gautų per veiklos metus pajamų sumos. Mokestį ji sumokėjo teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. lapkričio 5 d. gavo raginimą dėl skolos sumokėjimo (toliau – ir Raginimas). Pareiškėjai buvo siūloma sumokėti VSDFV biudžetui bendrą 3 757,13 Lt nepriemoką privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) ir savarankiškai dirbančių asmenų mokesčių kartu su paskaičiuotais delspinigiais. Supratusi, jog jos gautos pajamos yra apmokestintos dvigubai, kreipėsi į atsakovę dėl sumokėto GPM grąžinimo ar dėl tokios teisinės situacijos įvertinimo, tačiau atsakovė jos tokio prašymo netenkino. Dėl kilusio mokestinio ginčo kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kuri 2015 m. kovo 27 d. raštu atsakė, kad atsakovės sprendimas atitinka teisės aktų nuostatas.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su centrinio mokesčių administratoriaus ginčo sprendimo rezultatu, kadangi dvigubas jos pajamų apmokestinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymui (toliau – ir MAĮ) bei bendriesiems teisės principams. Nors MAĮ 2 straipsnio 1 punktas suteikia teisę VMI teikti nuomonę dėl mokesčių įstatymų sampratos ir taikymo, apibendrintas mokesčių administratoriaus įstatymo aiškinimas mokesčių mokėtojui (šiuo atveju – pareiškėjai) neturi teisės akto galios. MAĮ nustato tiek mokesčių mokėtojo, tiek mokesčių administratoriaus teises ir prievoles. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus atliktu veiksmu ar jo neatlikimu, turi teisę apskųsti tokią veiką. Veiklos pajamų dvigubas apmokestinimas ne tik kad neatitinka MAĮ 6 straipsnyje įtvirtintų principų, bet ir akivaizdžiai jiems prieštarauja. Atsakovė ir VMI, apmokestindami pareiškėjos pajamas, teikė pirmenybę šių santykių dalyvių veiklos formaliai išraiškai, o ne veiklos turiniui. Mano, kad jos gautos pajamos už 2013 metus vykdant veiklą pagal verslo liudijimą ir sudarančios 15 500 Lt sumą neturėtų būti papildomai apmokestintos GPM.

Nurodo, kad tik iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1455-602/2018 suprato, kad nagrinėjamoje byloje ji turi ginčyti automatinį įregistravimą mokesčių mokėtojų registre. Nurodo, kad automatinio įregistravimo neteisėtumą kildina iš aplinkybės, kad mokesčių administratorius, spręsdamas dėl jos automatinio įregistravimo mokesčių mokėtojų registre kaip vykdančios individualią veiklą subjekto, pagal savo pareigas turėjo atsižvelgti į tai, kad 15 500 Lt leistinų pagal verslo liudijimą pajamų riba buvo pasiekta 2013 m. gruodžio 23 d., todėl mokesčių administratorius, gavęs 2013 metų pajamų deklaraciją, privalėjo tik įregistruoti ją kaip nuo 2013 m. gruodžio 23 d. ir iki 2013 m. gruodžio 31 d. vykdžiusią individualią veiklą mokesčių mokėtoją, ir skaičiuoti mokesčius ne nuo suminių 27 159,17 Lt pajamų, o nuo faktinių pajamų perviršio, kuris pradėjo formuotis tuomet, kai faktinės pajamos pradėjo viršyti 15 500 Lt ribą, t. y. nuo 11 659,17 Lt (27 159,17 Lt – 15 500 Lt) pajamų. Mano, jog būtent tokio perviršio faktas ir sudaro pagrindą automatiniam registravimui mokesčių mokėtojų, vykdančių individualią veiklą, registre. Atsakovė privalo patikslinti jos mokestinės prievolės paskaičiavimą už 2013 metus ir, esant permokai, grąžinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus AVMI su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 105–108).

Nurodo, kad individualios veiklos, kuria verčiantis gautos pajamos gali būti apmokestinamos įsigyjant verslo liudijimą, rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1 797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ (toliau – ir Nutarimas), kurio 2.3 ir 2.3.2 punktuose nustatyta, kad išduotas verslo liudijimas verstis kurios nors rūšies veikla suteikia teisę parduoti prekes ir teikti paslaugas gyventojams; taip pat parduoti tik savo gamybos prekes ir teikti paslaugas (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomą) juridiniams asmenims, jeigu iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos iš verslo liudijime nurodytos veiklos pajamos yra ne didesnės kaip 15 500 litų (4 500 Eur) per mokestinį laikotarpį (jeigu gyventojas individualią veiklą vykdo įsigijęs ne vieną verslo liudijimą, vertinant, ar iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos pajamos yra ne didesnės kaip 15 500 litų (4 500 Eur) per mokestinį laikotarpį, į 15 500 litų (4 500 Eur) sumą įskaičiuojamos iš juridinių asmenų gautos visuose verslo liudijimuose nurodytų rūšių veiklos pajamos). Atkreipia dėmesį, kad pagal Nutarimo 2.3.2 punktą verslo liudijimas nesuteikia teisės parduoti savo gamybos prekes ar teikti paslaugas juridiniams asmenims už didesnę kaip 15 500 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 4 500 Eur) sumą per mokestinį laikotarpį. Taigi šios pajamos negali būti pripažįstamos gautomis iš veiklos, vykdytos pagal verslo liudijimą, kai tokių gyventojo gaunamų pajamų suma per mokestinį laikotarpį yra didesnė kaip 15 500 Lt (4 500 Eur). Gyventojas, turi pasirinkti kitą veiklos formą, t. y. įregistruoti individualią veiklą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPM įstatymas) 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka arba įregistruoti juridinį asmenį.

MAĮ 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog mokesčių administratorius (atitinkama registro tvarkymo įstaiga), vadovaudamasis disponuojama informacija, gali savo iniciatyva užregistruoti asmenį mokesčių mokėtoju arba patikslinti jo duomenis, jei asmuo tinkamai nevykdo šio MAĮ 46 straipsnyje nurodytų pareigų. Apie nurodytus veiksmus, jei asmens adresas yra žinomas, informuojamas atitinkamai mokesčių mokėtoju įregistruotas asmuo arba mokesčių mokėtojas, kurio duomenys yra patikslinami. Paaiškina VMI 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintose Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatytą mokesčių mokėtojo įregistravimo Registre bei mokesčių mokėtojo informavimo tvarką ir nurodo, kad gyventojo gautoms (uždirbtoms) pajamoms iš veiklos, kurią privaloma registruoti, tačiau vykdytos jos neįregistravus, taikomos tos pačios apmokestinimo taisyklės, kokios yra taikomos apmokestinant gautas pajamas iš įregistruotos individualios veiklos pagal pažymą. Atsiradus gyventojo prievolei įregistruoti individualią veiklą (kaip vykdomą pagal pažymą), neįregistravimo faktas neatleidžia nuo mokestinių ir deklaravimo prievolių, kylančių vykdant šią veiklą. Tokiu atveju pajamos iš verslo liudijime nurodytos veiklos perkvalifikuojamos iš vykdytos pagal verslo liudijimą į individualios veiklos, vykdytos pagal pažymą. Šias pajamas gyventojas privalo deklaruoti Metinės pajamų deklaracijos (GPM308 forma) priedo „Individualios veiklos pajamos“ (GPM308V formos) I skyriuje, kaip tai nustatyta Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96, 62 punkte.

Atsakovės duomenų bazės duomenimis, pareiškėja laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimus. Pagal trečiųjų asmenų VMI pateiktus duomenis, pareiškėja, vykdydama individualią veiklą pagal verslo liudijimą, iš juridinių asmenų laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., nuo 2013 m. gegužės 28 d. iki 2013 m. rugsėjo 27 d. ir nuo 2013 m. lapkričio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. gavo 27 159,17 Lt pajamų. Vilniaus AVMI, nustačiusi, kad verslo liudijimą įsigijusios pareiškėjos per mokestinį laikotarpį iš juridinių asmenų gautos pajamos viršija 15 500 Lt (4 500 Eur) ir individualios veiklos pagal pažymą pareiškėja nėra įsiregistravusi, kaip individualią veiklą pagal pažymą vykdantis asmuo, Vilniaus AVMI, nepažeisdama įstatymų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai įregistravo pareiškėjai individualią veiklą pagal pažymą savo iniciatyva.

Nurodo GPM įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, 27 straipsnį ir teigia, kad pareiškėja Vilniaus AVMI 2014 m. balandžio 23 d. pateiktoje metinėje gyventojo pajamų deklaracijoje už 2013 metus deklaravo 27 159,17 Lt pajamų, gautų iš individualios veiklos pagal pažymą ir 19 011,42 apmokestinamų pajamų sumą 15 procentų tarifu. Pajamų, gautų iš veiklos pagal verslo liudijimą, pareiškėja nedeklaravo. Pareiškėja 2017 m. balandžio 11 d. pateiktoje patikslintoje metinėje gyventojo pajamų deklaracijoje už 2013 metus taip pat deklaravo tik 27 159,17 Lt pajamų, gautų iš individualios veiklos pagal pažymą ir 19 011,42 Lt apmokestinamų pajamų sumą 15 procentų tarifu.

Taigi, sutinkamai su įstatymų reikalavimais, pareiškėja, vykdydama individualią veiklą pagal verslo liudijimą, gautas pajamas iš juridinių asmenų virš 15 500 Lt (4 500 Eur), nepriklausomai nuo įregistravimo ar neįregistravimo mokesčių mokėtojo registre individualios veiklos pagal pažymą, privalo gautas pajamas deklaruoti kaip gautas iš individualios veiklos pagal pažymą. Taip pat apskaičiuoti ir sumokėti GPM kaip nuo pajamų, gautų iš individualios veiklos pagal pažymą. MAĮ ir kiti teisės aktai nenustato mokesčių administratoriui teisės tikslinti mokesčių mokėtojų pateiktų deklaracijų duomenų. Pranešimas pareiškėjai apie individualios veiklos įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą mokesčių administratoriaus iniciatyva už mokestinius laikotarpius buvo įformintas 2014 m. birželio 17 d. raštu ir Mano VMI portale patalpintas 2017 m. kovo 30 d.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo VMI su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 118–121).

VMI atsiliepime nurodė iš esmės analogišką teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes kaip nurodė Vilniaus AVMI atsiliepime. Papildomai pažymėjo, kad 2013 m. pasirinkus individualią veiklą vykdyti, įsigijus verslo liudijimą, gyventojas per mokestinį laikotarpį galėjo gauti pajamų iš juridinių asmenų ne daugiau kaip 15 500 Lt, todėl ataskaitiniu laikotarpiu viršijus šią sumą, visos iš juridinių asmenų gautos pajamos nebuvo laikomos pajamomis gautomis iš veiklos, vykdytos įsigijus verslo liudijimą. Nuo Nutarimo 2.3.2 papunkčio nuostatų keitimo, kurio įsigaliojimas buvo numatytas nuo 2012 m. gegužės 1 d., buvo siekiama nustatyti, kad iš juridinių asmenų gavus nustatytą ribą viršijančių pajamų visos gyventojo iš juridinių asmenų gautos pajamos būtų apmokestintos kaip pajamos iš įregistruotos individualios veiklos. Tai buvo išdėstyta 2011 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr. (14.12-010)-6K-1111734 „Dėl patikslinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto pateikimo“, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo teikiamas Nutarimo pakeitimo projektas, kuris buvo priimtas 2011 m. spalio 27 d. Nutarimu Nr. 1261 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ pakeitimo“. Pažymėjo, kad Nutarimo 2.3.2 papunkčio nuostatų taikymo tvarka buvo suderinta su Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Šių nuostatų taikymo tvarka taip pat išdėstyta Verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinėse, kurios yra patalpintos VMI interneto svetainėje.

Šiuo atveju pareiškėja, 2013 m. įsigydama verslo liudijimus Kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veiklai, pasirinko vykdyti individualią veiklą, žinodama, kad įsigytas verslo liudijimas suteikia teisę gauti pajamų iš juridinių asmenų ne daugiau kaip 15 500 litų per mokestinį laikotarpį, todėl, viršijus šią sumą, visos iš juridinių asmenų gautos pajamos laikytinos registruotinos individualios veiklos pajamomis, o ne pajamomis gautomis iš veiklos, vykdytos įsigijus verslo liudijimą. Pareiškėjos 2013 m. gautoms pajamoms pasiekus 15 500 litų sumą, ji turėjo įvertinti tolimesnį individualios veiklos, įsigijus verslo liudijimą, vykdymo tikslingumą ir galimas pasekmes, kai gaunamos pajamos iš juridinių asmenų viršys 15 500 litų sumą.

Pažymėjo, kad individualios veiklos vykdymui verslo liudijimus įsigiję gyventojai privalo vesti buhalterinę apskaitą. Pareiškėja privalėjo pildyti žurnalą ir pajamų gavimo dieną jas įrašyti į žurnalą, tokiu būdu ji galėjo nustatyti kada jos gautos pajamos iš juridinių asmenų artėja prie 15 500 litų ribos, kurią viršijus visos (visuose verslo liudijimuose nurodytų veiklos rūšių) gautos pajamos apmokestinamos kaip pajamos iš įregistruotos individualios veiklos (su pažyma).

Apie pareiškėjai 2013 m. UAB „Forever Living Products Baltics“ išmokėtas išmokas VMI sužinojo 2014 m. sausio 30 d., kai UAB „Forever Living Products Baltics“ už 2013 metus pateikė Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymą, kurioje nurodė jog pareiškėjai išmokėjo 27 159,17 Lt pajamų už paslaugas pagal verslo liudijimą (pajamų rūšies kodas 92). Mokesčių administratorius pagal juridinių asmenų pateiktas FR0471 pažymas formuoja mokesčio mokėtojo Trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų pažymą (toliau – ir Pažyma), kurios dalyje „Duomenys apie pajamas ir pajamų mokestį“ pateikiami visi mokesčių administratoriui pateikti duomenys apie mokesčio mokėtojui išmokas išmokėjusius asmenis, pajamų rūšis, pajamų sumas, išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumą. Individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą vykdžiusiam gyventojui dalyje „Duomenys apie iš juridinių asmenų gautas didesnes kaip 15 500 Lt pajamas, vykdant veiklą įsigijus verslo liudijimus ir kitos gautos pajamos iš verslo liudijime nurodytos vykdytos veiklos, kuri negalėjo būti priskiriama šiai veiklai“ nurodoma individualiai veiklai įsigijus verslo liudijimus nepriskiriamų pajamų suma.

Pareiškėja 2014 m. balandžio 23 d. pateikė 2013 m. Metinę pajamų deklaraciją, kurios priedo I dalyje deklaravo 27 159,17 Lt gautų pajamų. Minėtos deklaracijos priedo I dalyje V1 laukelyje nurodė 92 pajamų rūšies kodą, kur V1 laukelyje įrašytas 92 kodas „Individualią veiklą pagal verslo liudijimą vykdančio gyventojo pajamos“ reiškia, kad jos yra gautos iš juridinių asmenų ir jos viršijo Nutarime nustatytą apribojimą, todėl jos visos apmokestinamos, kaip individualios veiklos pajamos (pagal pažymą). V2 laukelyje įrašytas 103 veiklos rūšies kodas reiškia, kad pajamos gautos už Kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veiklą. Tokius pačius duomenis Pareiškėja pateikė ir savo 2017 m. balandžio 11 d. pateiktoje patikslintoje 2013 m. Metinėje pajamų deklaracijoje.

Mokesčių administratorius neturėjo jokio pagrindo abejoti dėl pareiškėjos nurodomos sumos gavimo iš juridinių asmenų. Savo skunduose pareiškėja taip pat patvirtina šią situaciją, jog ji 2013 metais iš juridinių asmenų gavo 27 159,17 Lt pajamų, t. y. iš juridinių asmenų gautos pajamos viršijo 15 500 Lt. Mokesčių administratorius neturėjo ir neturi duomenų, kada buvo pasiekta 15 500 Lt riba. Iš vykdytos veiklos gautos pajamos turi būti apskaitomos žurnale, kurį turėjo tvarkyti pati pareiškėja. Šio žurnalo duomenų pagrindu gyventojas ir pildo savo Metinę pajamų deklaraciją.

Pareiškėja, pasiekusi minėtą leistiną ribą, toliau su verslo liudijimu galėjo teikti paslaugas tik gyventojams. Pareiškėja taip pat turėjo galimybę nutraukti individualios veiklos vykdymą su verslo liudijimu ir įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą bei toliau teikti paslaugas, tiek juridiniams asmenims, tiek gyventojams. Pareiškėjai neatlikus tokio savo veiklos apmokestinimo pakeitimo, buvo taikomas standartinis būdas (automatinis individualios veiklos registravimas). Juridinių asmenų pateiktiems duomenims sutapus su pareiškėjos 2013 m. Metinėje pajamų deklaracijoje deklaruotais, duomenų patikra vyko automatizuotai. Pranešimas pareiškėjai apie įregistravimą į mokesčių mokėtojų registrą mokesčių administratoriaus iniciatyva už mokestinius laikotarpius buvo įformintas 2014 m. birželio 17 d. raštu ir Mano VMI patalpintas 2017 m. kovo 29 d. Minėtas pranešimas pareiškėjai taip pat buvo išsiųstas klasikiniu paštu 2015 m. sausio 20 dieną.

Pažymėjo, kad nebuvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Nutarimo 2.3.2 papunkčio nuostatų neteisėtumo. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal MAĮ 68 straipsnio nuostatas, mokesčių administratorius turi teisę veiksmus, susijusius su mokesčių mokėtojo deklaracijų duomenų vertinimu ir mokesčių apskaičiavimu, o tuo pačiu ir mokesčių mokėtojų įregistravimu į mokesčių mokėtojų registre, atlikti už einamuosius ir 5 praėjusius metus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą skundą teismui nepateikė.

Šalies argumentai

Pareiškėja teismo posėdyje palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad tik kreipusis į teismą, buvo sudaryta darbo grupė, kurioje buvo pateikta galutinė mokesčių administratoriaus pozicija. Mano, jog mokesčių mokėtojui viskas turi būti aišku. Be to, nėra sąžininga, jog viršijus 15 500 Lt sumą, ji turėjo sumokėti baudas, PSD įmokas ir kitus mokesčius. Nurodo, kad ji negali tikrinti visų interneto portaluose, kuriuose ji yra įregistruota, pateikiamos informacijos. Teigia, jog nereikia žmonių žlugdyti, jeigu jie nori dirbti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai pažymėjo, kad ne mokesčių administratorius teikia metines mokesčių deklaracijas. Mokesčių mokėtojas tokias deklaracijas teikia pats ir atsako už juose pateikiamų duomenų teisingumą. Mokesčių administratorius iš esmės atlieka kontrolės funkcijas, kadangi tikrina, kokias pajamas deklaravo mokesčių mokėtojas. Nustatęs neatitikimus, mokesčių administratorius gali savo iniciatyva užregistruoti asmenį mokesčių mokėtoju arba patikslinti jo duomenis. Mokesčiai perskaičiuojami pagal pateiktą deklaraciją arba atliekant mokestinį patikrinimą. Šiuo atveju ginčo dėl duomenų tikslinimo nėra, kadangi pareiškėjos pateiktoje patikslintoje 2013 m. metinėje deklaracijoje buvo pateikti analogiški duomenys kaip ir pirminėje.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja mokestiniams 2013 metams įsigijo verslo liudijimus kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo veiklai (b. l. 39, 40, 41).

Pareiškėja VMI pateikė už mokestinius 2013 m. metinę pajamų deklaraciją, kurioje nurodė, kad iš individualios veiklos pagal verslo liudijimus gauta 27 159,17 Lt pajamų (b. l. 45–47). Tokius pačius duomenis pareiškėja pateikė savo 2017 m. balandžio 11 d. patikslintoje 2013 m. metinėje pajamų deklaracijoje (b. l. 114–117).

VSDFV Vilniaus skyrius, iš VMI automatiniu būdu gavęs duomenis apie savarankiškai dirbančių asmenų gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos, pareiškėjai papildomai apskaičiavo valstybinio socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo įmokų bei delspinigių – iš viso 3 757,13 Lt (VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. lapkričio 5 d. raginimas Nr. (7.5)R-13909 (b. l. 13) ir 2014 m. lapkričio 12 d. raštas Nr. (7.5)3-136233). Pareiškėja dėl susidariusios skolos pateikė skundą VMI (b. l. 14–17), kuri 2015 m. kovo 27 d. raštu paaiškino pareiškėjai aplinkybes, lėmusias skolos susidarymą (b. l. 18–21).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2018 m. sausio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1455-602/2018 pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas tarp mokesčių mokėtojos ir mokesčių administratoriaus kilo dėl to, kad mokesčių administratorius atliko veiksmus, nustatytus MAĮ 45 straipsnio 4 dalyje. Taigi, LVAT nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar mokesčių administratoriaus sprendimas, priimtas MAĮ 45 straipsnio 4 dalies pagrindu, yra teisėtas (LVAT 2017 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-16-438/2017).

Dėl automatinio pareiškėjos įregistravimo mokesčių mokėtojo registre

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ, GPMĮ, Taisyklės ir Nutarimas.

GPMĮ 2 dalies 7 dalyje nustatyta, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Individuali veikla gali būti pradėta vykdyti gyventojui Registre įregistravus individualią veiklą pagal pažymą arba individualios veiklos vykdymui įsigijus verslo liudijimą.

GPMĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. GPMĮ 35 straipsnio 2 dalis nustato, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

Nutarimo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi atitinkamai nuo 2012 m. liepos 15 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 2.3.2 papunktyje buvo nustatyta, kad išduotas verslo liudijimas verstis kurios nors rūšies veikla suteikia teisę parduoti prekes ir teikti paslaugas gyventojams; taip pat parduoti tik savo gamybos prekes ir teikti paslaugas (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomą) juridiniams asmenims, jeigu iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos iš verslo liudijime nurodytos veiklos pajamos yra ne didesnės kaip 15 500 litų per mokestinį laikotarpį (jeigu gyventojas individualią veiklą vykdo įsigijęs ne vieną verslo liudijimą, vertinant, ar iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos pajamos yra ne didesnės kaip 15 500 litų per mokestinį laikotarpį, į 15 500 litų sumą įskaičiuojamos iš juridinių asmenų gautos visuose verslo liudijimuose nurodytų rūšių veiklos pajamos); šiame punkte nustatyta tvarka verslo liudijimas suteikia teisę parduoti savo gamybos prekes ir teikti paslaugas juridiniams asmenims tik tuo atveju, kai veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint liudijimą, rūšis nėra viena iš veiklos, kuria faktiškai verčiasi juridinis asmuo, rūšių.

MAĮ 45 straipsnio 1 dalyje bei 46 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta asmenų, kuriems pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, pareiga užsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių. Mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta mokesčių mokėtojo pareiga pranešti mokesčių administratoriui apie pasikeitusius duomenis. Mokesčių administravimo įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius (atitinkama registro tvarkymo įstaiga), remdamasis disponuojama informacija, gali savo iniciatyva užregistruoti asmenį mokesčių mokėtoju arba patikslinti jo duomenis, jei asmuo tinkamai nevykdo šio įstatymo 46 straipsnyje nurodytų pareigų. Apie nurodytus veiksmus, jei asmens adresas yra žinomas, informuojamas atitinkamai mokesčių mokėtoju įregistruotas asmuo arba mokesčių mokėtojas, kurio duomenys yra patikslinami.

Taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 27 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 34 punkte nustatyta, jog registro tvarkytojas gali pats inicijuoti mokesčių mokėtojo įregistravimą Mokesčių mokėtojų registre (toliau – ir Registras), taip pat Registre esančių jo duomenų papildymą ir/ar pakeitimą. Apie atliktus veiksmus mokesčių mokėtojas turi būti informuojamas taisyklių 39–42 punktuose nustatyta tvarka. Taisyklių 38 punkte nustatyta, jog į Registrą, kaip vykdantis individualią veiklą, turi būti įregistruotas mokesčių mokėtojas, kuris vykdo individualią veiklą įsigijęs verslo liudijimą, tačiau jo gaunamos pajamos iš juridinių asmenų viršija 15 500 litų sumą per mokestinį laikotarpį iš verslo liudijimo gaunamų pajamų. Atlikęs veiksmus, nurodytus šių taisyklių 34–39 punktuose, Registro tvarkytojas tą pačią dieną privalo apie tai informuoti mokesčių mokėtoją Mano VMI, prie mokesčių mokėtojo kortelės duomenų, ar išsiųsti laisvos formos pranešimą paštu (Taisyklių 40 punktas).

Taigi, sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, matyti, jog 2013 m. pasirinkus individualią veiklą vykdyti, įsigijus verslo liudijimą, gyventojas per mokestinį laikotarpį galėjo gauti pajamų iš juridinių asmenų ne daugiau kaip 15 500 Lt. Ataskaitiniu laikotarpiu viršijus šią sumą, visos iš juridinių asmenų gautos pajamos nebus laikomos pajamomis, gautomis iš veiklos, vykdytos įsigijus verslo liudijimą. Tokiu atveju per mokestinį laikotarpį verslo liudijimą įsigijusio gyventojo iš juridinių asmenų gauta didesnė kaip 15 500 Lt suma, pagal turinį, laikoma gautomis (uždirbtomis) pajamomis vykdant individualią veiklą, kurią pagal GPMĮ 35 straipsnio 2 dalies nuostatas privaloma registruoti mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Mokesčių administratorius (atitinkama registro tvarkymo įstaiga), vadovaudamasis disponuojama informacija, gali savo iniciatyva užregistruoti asmenį mokesčių mokėtoju arba patikslinti jo duomenis, jei asmuo tinkamai nevykdo MAĮ 46 straipsnyje nurodytų pareigų. Automatizuoto veiksmo užfiksavimas mokesčių mokėtojų registre yra įforminamas pranešimu mokesčių mokėtojui.

Kaip nustatyta byloje esančiais duomenimis, pareiškėja laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimus Nr. FH19300-1, YK588119-1 ir SZ689043-1 (b. l. 39, 40, 41). Pareiškėja VMI pateikė už mokestinius 2013 m. metinę pajamų deklaraciją, kurioje nurodė, kad iš individualios veiklos pagal verslo liudijimus gauta 27 159,17 Lt pajamų (b. l. 45–47). Tokius pačius duomenis pareiškėja pateikė savo 2017 m. balandžio 11 d. patikslintoje 2013 m. metinėje pajamų deklaracijoje (b. l. 114–117). Byloje ginčo dėl pareiškėjos 2013 metinėse deklaracijose nurodytos gautos pajamų sumos – 27 159,17 Lt, nėra. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjos 2013 metais gautos pajamos iš juridinių asmenų viršijo 15 500 Lt.

Teismas sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens VMI atsiliepime nurodytu argumentu (b. l. 119), jog 2013 m. pareiškėjos gautoms pajamoms pasiekus 15 500 Lt sumą, ji turėjo įvertinti tolimesnį individualios veiklos, įsigijus verslo liudijimą, vykdymo tikslingumą ir galimas pasekmes, kai gaunamos pajamos iš juridinių asmenų viršys 15 500 Lt, t. y. nutraukti individualios veiklos vykdymą su verslo liudijimu ir įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą bei toliau teikti paslaugas, tiek juridiniams asmenims, tiek gyventojams, arba toliau vykdyti individualią veiklą, teikiant paslaugas tik gyventojams, ir pan. Byloje nustatyta, jog šiuo atveju, pareiškėja vykdė individualią veiklą su verslo liudijimu net ir tuomet, kai jos gautos pajamos iš juridinių asmenų viršijo 15 500 Lt. Pažymėtina, jog Nutarimo 2.3.2 papunkčio nuostatų taikymo tvarka yra išdėstyta Verslo liudijimą įsigyjančio gyventojo atmintinėse, kurios patalpintos VMI interneto svetainėje (https://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.16.2.4/-/asset_publisher/0OhS/content/verslo-liudijima-isigijancio-gyventojo-atmintine/10174). Pareiškėja teismo posėdžiu metu iš esmės neneigė, kad tokio pobūdžio informacija galėjo būti pateikta interneto portaluose, tačiau nurodė, kad ji negali tikrinti visų interneto portaluose, kuriuose ji yra įregistruota, pateikiamos informacijos. Teismo vertinimu, tokia pareiškėjos nurodyta aplinkybė laikoma subjektyvaus pobūdžio, kadangi pareiškėja turi domėtis savo teisėmis bei pareigomis.

Teismas, išanalizavęs bylai aktualias teisės aktų nuostatas ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėja neįvykdė MAĮ 46 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos, t. y. nepasirinko kitos veiklos formos ir neinformavo apie tai mokesčių administratoriaus, o, kaip nustatyta byloje, 2013 m. metinėje pajamų deklaracijoje nurodė, iš individualios veiklos pagal verslo liudijimus (bet ne pagal individualios veiklos pažymą) gauta 27 159,17 Lt pajamų. Pareiškėjai neatlikus tokios savo veiklos apmokestinimo pakeitimo, mokesčių administratorius pagrįstai atliko veiksmus, nustatytus MAĮ 45 straipsnio 4 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas panaikinti pareiškėjos įregistravimą Registre kaip nuo 2013 m. sausio 1 d. vykdančios individualią veiklą atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus AVMI atlikti veiksmus

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-655-520/2017 yra pabrėžęs, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas ne tik dėl teisės aktų, bet ir administravimo subjektų veiksmų teisėtumo (atsisakymo atlikti veiksmus ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus) (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai; 23 straipsnio 1 dalis). Atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr. LVAT 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr. LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Pažymėtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-37-415/2018, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-280-756/2018, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-624/2015 ir kt.). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-945-756/2017). Teismas, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, gali pavesti viešojo administravimo subjektui atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus tik tuo atveju, jei asmuo pateikia įrodymus, kad jis prieš iškeldamas ginčą teisme dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, prieš tai būtent tuo klausimu kreipėsi į viešojo administravimo subjektą, o šis prašymą atmetė, neatsakė į jį, ar asmuo nesutinka su priimtu sprendimu (LVAT 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1220-552/2015). Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (LVAT 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-672-756/2017, 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-340-525/2017).

Taigi, tam, kad teismas į klausimą, ar pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Vilniaus AVMI atlikti pareiškėjos mokestinės prievolės už 2013 metus patikslinimą (perskaičiavimą), yra pagrįstas, turi būti nustatyta, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl reikalavimo atlikti šiuos veiksmus.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja pirminėje bei patikslintoje 2013 m. metinėje pajamų deklaracijoje deklaravo 27 159,17 Lt pajamų, gautų iš juridinių asmenų. Byloje duomenų, jog pareiškėja būtų pateikusi kitą 2013 m. metinę pajamų deklaraciją, kurioje būtų nurodyta kita nei 27 159,17 Lt pajamų, gautų iš juridinių asmenų, suma, nėra. Pareiškėja taip pat neskundžia jokio Vilniaus AVMI akto, kuriame būtų išreikštas Vilniaus AVMI atsisakymas atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus (pvz., atsakymo į prašymą atlikti pareiškėjos mokestinės prievolės už 2013 metus patikslinimą (perskaičiavimą). Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie tai, kad viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju – Vilniaus AVMI) pareiškėjos pageidaujamus veiksmus būtų vilkinęs ar atsisakęs atlikti (pvz., neatsakęs į pareiškėjos prašymą per teisės aktų nustatytus terminus), taip pat, kad šiuos veiksmus jis pagal kompetenciją atlikti privalėjo, t. y. kad tarp šalių kilo ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pareiškėja, šiuo atveju, negali būti laikoma ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme suinteresuotu asmeniu, kadangi byloje iš esmės nėra ginčo dalyko. Teismas neturi galimybės patikrinti pareiškėjos keliamo reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tokio asmens skundo pagrindu byla neturi būti pradedama, o kai yra pradėta, ir tik nagrinėjimo metu paaiškėja aplinkybės dėl ginčo dalyko nebuvimo, byla turi būti nutraukiama ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Taigi bylos medžiaga nustačius, kad nėra objektyvių galimybių ginti pareiškėjos teises teisme, administracinė byla dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus AVMI atlikti pareiškėjos mokestinės prievolės už 2013 metus patikslinimą (perskaičiavimą) nutrauktina, nes ji tapo nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos O. G. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti automatinį pareiškėjos įregistravimą mokesčių mokėtojo registre kaip nuo 2013 m. sausio 1 d. vykdančios individualią veiklą atmesti kaip nepagrįstą.

Kitoje dalyje administracinę bylą nutraukti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė