- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- A-1220-552/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00125-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- A. R. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriui
- Trečiasis asmuo
- J. E. R.
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. E. R. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas A. R. K. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Pakruojo skyrių patikslinti jo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., ribas pagal 1998 m. birželio 5 d. grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktu iki jame atliktų pataisymų nustatytas ribas bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. gegužės 5 d. pažyma Nr. V/M-11 buvo suteikta teisė atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią buvusio savininko J. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemės dalį (4,00 ha žemės). 1998 m. birželio 5 d. grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktu buvo nustatytos ir paženklintos grąžinamo natūra žemės sklypo ribos. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 65-7357 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemės dalį, grąžinant natūra minėtą žemės sklypą. Pradėjus daryti sklypo kadastrinius matavimus buvo pastebėta, kad jam grąžintas sklypas sumažintas lyginant su pirminiais matavimais, jis perstumtas per keturis metrus pločio į prie miško paliktą pravažiavimo dalį, tokiu būdu sklypą sumažinant 25–30 arų. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Lietuvos teismo ekspertizių centro Šiaulių skyriaus specialisto 2012 m. vasario 7 d. išvadą Nr. 11Š-310(11) ir teigė, kad grąžinamos natūra žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte nurodyti pirminiai duomenys buvo taisomi, taip sumažinant grąžintino sklypo ribas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. balandžio 13 d. nutarime Nr. 75-2-0039-11 konstatuota, jog žemės sklypo 3811 brėžinyje pirminiai sklypo ribas reiškiantys įrašai buvo keičiami 1998 metais. Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Tarnybos Pakruojo skyrių, prašydamas anuliuoti sklypo kadastrinio matavimo rezultatus ir atstatyti jo teisėtas pirminio, t. y. 1998 m. birželio 5 d. grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte nustatyto sklypo Nr. 381₁ ribas. 2012 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 29SS-(14.29.32.)-40 Tarnybos Pakruojo skyrius nurodė, kad iš Tarnybos Pakruojo skyriuje esančių dokumentų nustatyta, jog grąžintinas žemės sklypo plotas yra 4,00 ha ir jis apskaičiuotas teisingai, tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizių centro Šiaulių skyriaus specialisto 2012 m. vasario 7 d. išvados Nr. 11Š-310(11), sklypo 381₁ brėžinio viduryje yra ištrintas pieštuku parašytas vertikaliai išsidėstęs įrašas „K. 4(,8) ha“. Skliausteliuose esanti įrašo dalis nustatyta tikėtinai, nes toje vietoje įspaudimai popieriuje bei štrichų likučiai nesudaro aiškios konfigūracijos, todėl teigti, kad žemės sklypo plotas yra apskaičiuotas teisingai, negalima. Pareiškėjo manymu, Tarnybos Pakruojo skyrius nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą. Pareiškėjas pažymėjo, jog sklypas, atlikus neteisėtus pataisymus 1998 m. birželio 5 d. abrise, buvo sumažintas paliekant šalia valstybinio miško 4 metrų pločio pravažiavimą ir šios dalies savininku tapo valstybė, nors realiai ta vieta yra apaugusi, o toliau yra pravažiavimas tarp jam priklausančio sklypo ir valstybinio miško, todėl nustačius sklypo ribas pagal pirminius iki atliktų pataisymų sklypo matavimus, pareiškėjo manymu, niekaip nebus pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas, bet bus įgyvendinta jo subjektinė nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrius atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad 1998 m. birželio 5 d. buvo nustatytos ir paženklintos pareiškėjui grąžinamo natūra žemės sklypo ribos (sutikimas su ribomis ir plotu patvirtintas pareiškėjo parašu grąžinamo natūra žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte) ir 1998 m. birželio 6 d. buvo parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla bei pagal žemės sklypo plane pažymėtus žemės sklypo ribų linijų ilgius teisingai apskaičiuotas bendras žemės sklypo plotas – 4,00 ha. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 952. Nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo kadastro duomenys įrašyti 1998 m. rugsėjo 14 d. Atsakovas rėmėsi Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika) 10 punktu, nurodė, kad pareiškėjui natūra grąžintas žemės sklypas pažymėtas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, iš kurio matyti, kad rytinėje ir šiaurinėje dalyse pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su 4 metrų pločio bendrojo naudojimo keliu. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad iš ginčo žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančios žemės naudojimo plotų eksplikacijos matyti, jog į natūra grąžintą žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas 4 metrų pločio bendrojo naudojimo kelias. Šis kelias žemės sklypo rytinėje ir šiaurinėje dalyse pažymėtas ir ginčo žemės sklypo plane. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo abriso galimas suklastojimas nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pakruojo rajono apylinkės prokuratūra 2012 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 75-2-0039-11 nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo ir galimo dokumento suklastojimo. Atsakovas darė išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą patikslinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, priskiriant bendrojo naudojimo kelią prie šio žemės sklypo. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), nenumato Tarnybai teisės pagal žemės sklypų savininkų prašymus pakeisti žemės sklypų ribas. Atsakovas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, 3 straipsnio 4 dalimi, atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neprašo pripažinti neteisėtais žemės sklypo paženklinimo akto, žemės sklypo plano bei kitų žemės sklypo suformavimo dokumentų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. E. R. atsiliepimu į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas teismui pateikė rašytinius įrodymus, jog kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų pakeitimo, atsakovas pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2012 m. rugsėjo 19 d. atsakymu Nr. 29SS-(14.29.32.)-40, jį apskundė Tarnybai, kuri pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas darė išvadą, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog atitinkamos institucijos priėmė minėtu klausimu sprendimus, su kuriais pareiškėjas nesutinka, tačiau teismui jų neapskundė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nusprendžia skundo nagrinėjimo ribas, ir nurodė, kad pareiškėjas teismo prašė įpareigoti atsakovą patikslinti jo žemės sklypo ribas pagal 1998 m. birželio 5 d. grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu iki jame atliktų pataisymų nustatytas ribas.
Teismas pažymėjo, jog vietovėje žemės sklypas paženklintas 1998 m. birželio 5 d., o sutikimas su paženklinto žemės sklypo ribomis ir plotu patvirtintas pareiškėjo parašu žemės sklypo ribų 1998 m. birželio 5 d. paženklinimo-parodymo akte. Trečiajam suinteresuotam asmeniui J. E. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, besiribojančio su pareiškėjui priklausančiu žemės sklypu, ribos buvo nustatytos ir paženklintos 1997 m. rugpjūčio 27 dieną.
Teismas nurodė, kad Žemės reformos įstatymo redakcija, galiojusi iki 2010 m. liepos 1 d., nenumatė galimybės kaip nors kompensuoti kadastriniais matavimais nustatytą žemės sklypo ploto trūkumą. Tik po to, kai 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojo Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nauja redakcija, buvo numatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais arba vertybiniais popieriais Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad nurodyta įstatymo norma yra dar kartą pakeista ir numato galimybę kompensuoti žemės sklypo ploto trūkumą tik pinigais.
Teismas rėmėsi Nuostatų 21, 27, 28 punktais, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 11, 13, 14 punktais, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, 3 straipsnio 4 dalimi, pažymėjo, jog nuosavybės teise pareiškėjui priklausančio žemės sklypo abriso galimas suklastojimas nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismas nustatė, kad Pakruojo rajono apylinkės prokuratūra 2012 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 75-2-0039-11 nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 75-2-0039-11. Teismas konstatavo, kad Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 65-7357 pareiškėjui A. R. K. atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko J. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemės dalį, grąžinant natūra minėtą žemės sklypą – 4 ha, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 952. Nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo kadastro duomenys įrašyti 1998 m. rugsėjo 14 dieną.
Teismas nustatė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą patikslinti jo žemės sklypo ribas pagal 1998 m. birželio 5 d. grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu iki jame atliktų pataisymų nustatytas ribas, yra pradėtos procedūros tęsinys, dėl kurio institucijos priėmė atitinkamus sprendimus, su kuriais pareiškėjas nesutinka, tačiau jų teismui neskundžia. Atsižvelgęs į tai, jog minėti aktai nepanaikinti ir yra galiojantys, teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą patikslinti žemės sklypo ribas pagal 1998 m. birželio 5 d. grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu iki jame atliktų pataisymų nustatytas ribas, atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, jog pareiškėjo skundas atmetamas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
III.
Pareiškėjas A. R. K. apeliaciniu skundu prašo pripažinti neteisėtais žemės sklypo paženklinimo akto, žemės sklypo plano bei kitų žemės sklypo suformavimo dokumentus; įpareigoti atsakovą patikslinti jo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj., ribas pagal 1998 m. birželio 5 d. grąžintinos natūra žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu iki jame atliktų neteisėtų pataisymų, nustatytas ribas; patvirtinti Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto 2012 m. vasario 7 d. išvadas Nr. 11Š-310(11); priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. gegužės 5 d. pažyma Nr. V/M-11 jam buvo suteikta teisė atkurti nuosavybės teises į jam tenkančią buvusią savininko J. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemės dalį. 1998 m. birželio 5 d. grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktu buvo nustatytos ir paženklintos pareiškėjui grąžinamo natūra žemės sklypo ribos. Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 65-7357 buvo atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjui tenkančią buvusio savininko J. R. nuosavybės teisėmis valdytą žemės dalį, grąžinant natūra minėtą žemės sklypą. Pradėjus daryti sklypo kadastrinius matavimus, pastebėta, kad jam grąžintas sklypas sumažintas lyginant su pirminiais matavimais. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teismo ekspertizių centro Šiaulių skyriaus specialisto 2012 m. vasario 7 d. išvadoje Nr. 11Š-310(11) nustatyta, kad tirti pateiktame abrise sklypo ribas reiškiantys įrašai buvo keičiami kai kurių pirminių skaitmenų vietose pieštuku parašant kitus skaitmens arba mechaninius (trynimo) būdu pašalinant pirmąjį įrašą ir jo vietoje pieštuku parašant dabar esantį, t.y. abrisas suklastotas. Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. balandžio 13 d. nutarime konstatuota, kad žemės sklypo 381₁ brėžinyje pirminiai, sklypo ribas reiškiantys įrašai buvo keičiami 1998 metais. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalimis, atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir pažymi, kad jo sklypas, atlikus neteisėtus pataisymus 1998 m. birželio 5 d. abrise, buvo sumažintas paliekant šalia valstybinio miško 4 m pločio pravažiavimą ir šios dalies savininku tapo valstybė, todėl, pareiškėjo manymu, nustačius sklypo ribas pagal pirminius iki atliktų pataisymų sklypo matavimus 1998 m. birželio 5 d. abrise, niekaip nebus pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo reikalavimai pripažinti neteisėtais žemės sklypo paženklinimo aktą, žemės sklypo planą bei kitus žemės sklypo suformavimo dokumentus ir patvirtinti teismo ekspertizės išvadas apeliacinėje instancijoje yra naujai keliami reikalavimai, kurių spręsti pirmosios instancijos teisme pareiškėjas neprašė. Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22, 23, 52 straipsniais, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. liepos 22 d. nutartimi buvo pasiūlęs pareiškėjui patikslinti savo reikalavimus, tačiau jis nepasinaudojo jam suteikta procesine teise ir reikalavimų nepatikslino. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2012 m. vasario 7 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-310(11) užfiksuotų faktinių duomenų įrodomosios reikšmės vertinimas yra teismo prerogatyva. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros 2012 m. balandžio 13 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 75-2-0039-11 buvo nutrauktas, šis nutarimas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais apskųstas nebuvo, yra įsiteisėjęs, todėl, atsakovo manymu, visi minėto ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai netenka juridinės galios ir pareiškėjas neturi teisinio pagrindo jais remtis kitame procese. Atsakovas pabrėžia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų vertinimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atsakovas pažymi, kad galiojančiu teisiniu reglamentavimu jam nėra nustatytos teisės ir pareigos atlikti funkcijas, kurias atlikti pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakovą, todėl daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo patikslinti žemės sklypo ribas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, toks reikalavimas jau buvo išspręstas ikiteismine tvarka priėmus Tarnybos Pakruojo skyriaus 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 28SS-(14.29.32.)-40 ir Tarnybos 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 1SS-(9.5.)-2176. Atsakovo manymu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno pagrindo, dėl ko teismo sprendimas turėtų būti keičiamas ar naikinamas. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo reikalavimu atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. R. atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir nurodo nesutinkantis su žemės sklypo ribų keitimu, nes jo žemės sklypas, projektinis Nr. 291, paženklintas anksčiau negu kaimyninis A. R. K. žemės sklypas, projektinis Nr. 3811.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų teisingumo ir jas įtvirtinančių dokumentų teisėtumo.
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrių patikslinti jo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., ribas pagal 1998 m. birželio 5 d. grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktu iki jame atliktų pataisymų nustatytas ribas. Pareiškėjo teigimu, jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo abrise, suklastojant įrašus, buvo nepagrįstai nurodytas ir suprojektuotas bendrojo naudojimo 4 m pločio kelias, taip jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį priskiriant valstybės nuosavybėn.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šį pareiškėjo reikalavimą, skundo netenkino bei nurodė, kad, esant nepanaikintiems ir galiojantiems Tarnybos Pakruojo skyriaus 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimui Nr. 29SS-(14.29.32.)-40 ir Tarnybos 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimui Nr. 1SS-(9.5.)-2176, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą patikslinti pareiškėjo žemės sklypo ribas pagal 1998 m. birželio 5 d. grąžintinos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu iki jame atliktų pataisymų nustatytas ribas, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio (2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XI-1973 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.) 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
Pareiškėjas prašymo dėl jo apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos šalys savo poziciją dėl ginčo esmės, o vėliau ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Nenustatyta ir papildomų įrodymų išreikalavimo būtinybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės ir bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde taip pat pateikė pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus naujus reikalavimus dėl žemės sklypo paženklinimo akto, žemės sklypo plano, kitų žemės sklypo suformavimo dokumentų pripažinimo neteisėtais. Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 6 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad naujai keliami reikalavimai yra susiję su jau pareikštais reikalavimais tokiu būdu, kad jie nebūtų laikomi naujais reikalavimais. Šie pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikti reikalavimai vertintini kaip naujai keliami reikalavimai, todėl jie apeliacine tvarka nenagrinėtini (ABTĮ 130 str. 5 d.).
Pažymėtina, kad teismas įprastai ginčą sprendžia pateikto skundo ribose ir negali nagrinėti ginčo, dėl kurio nėra suformuluotas skundo reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Tarnybos Pakruojo skyrius ir Tarnyba dėl ginčo sklypo ribų priėmė sprendimus, su kuriais pareiškėjas nesutinka, tačiau jų neskundžia. Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 22 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą ir pasiūlė pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų pakeitimo, atsakovas pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Tarnybai, kuri pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ir atkreipė dėmesį, kad A. R. K. teismo neprašė panaikinti Tarnybos Pakruojo skyriaus 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 29SS-(14.29.32.)-40 ir Tarnybos 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 1SS-(9.5.)-2176. Teismas minėta nutartimi pasiūlė pareiškėjui papildyti reikalavimą, skundžiant Tarnybos Pakruojo skyriaus 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 29SS-(14.29.32.)-40 ir Tarnybos 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 1SS-(9.5.)-2176, nurodė terminą skundo reikalavimo patikslinimui ir pažymėjo, kad pareiškėjui nepatikslinus skundo reikalavimo iki nurodyto termino, jis bus nagrinėjamas tokios apimties ir taip suformuluotas, kaip yra nurodyta teismo gautame ir priimtame teismo žinion pareiškėjo skunde. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas net ir pasiūlius teismui papildyti skundo reikalavimą neprašė panaikinti Tarnybos Pakruojo skyriaus 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 29SS-(14.29.32.)-40 ir Tarnybos 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 1SS-(9.5.)-2176. Pareiškėjas tokių reikalavimų nepareiškė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėją pateikiant skundą pirmosios instancijos teismui atstovavo advokatas, tačiau pareiškėjui nutraukus su juo sutartį, pareiškėjas savo interesus gynė pats, pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog jam advokatas nėra reikalingas ir galima bylą nagrinėti be jo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, gali pavesti viešojo administravimo subjektui atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus tik tuo atveju, jei asmuo pateikia įrodymus, kad jis prieš iškeldamas ginčą teisme dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, prieš tai būtent tuo klausimu kreipėsi į viešojo administravimo subjektą, o šis prašymą atmetė, neatsakė į jį, ar asmuo nesutinka su priimtu sprendimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2294/2011). Kaip minėta, pareiškėjas šioje byloje neskundė Tarnybos Pakruojo skyriaus 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 29SS-(14.29.32.)-40 (t. I, b. l. 17) ir Tarnybos 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 1SS-(9.5.)-2176 (t. I, b. l. 18), kuriais nagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl jam nuosavybe priklausančio žemės sklypo ribų pakeitimo ir šiuo klausimu priimti šių institucijų sprendimai, išdėstyti minėtuose aktuose – jo prašymą atsisakyta tenkinti. Taigi šie sprendimai yra nenuginčyti ir galiojantys, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą ir įpareigoti atsakovą patikslinti ginčo žemės sklypo ribas, o šio ginčo apimtyje nėra pagrindo vertinti Tarnybos Pakruojo skyriaus 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. 29SS-(14.29.32.)-40 ir Tarnybos 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 1SS-(9.5.)-2176 teisėtumo bei su tuo susijusių įrodymų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Pareiškėjas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo abrise, suklastojant įrašus, buvo nepagrįstai nurodytas ir suprojektuotas bendrojo naudojimo 4 m pločio kelias, taip jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį priskiriant valstybės nuosavybėn. Pareiškėjo teigimu, iš 2012 m. vasario 7 d. specialisto išvados matyti, kad grąžinamos natūra žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte nurodyti pirminiai duomenys buvo taisomi, tokiu būdu sumažinant pareiškėjui grąžintino sklypo ribas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuosavybės teise pareiškėjui priklausančio žemės sklypo abriso galimas suklastojimas nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Pakruojo rajono apylinkės prokuratūra 2012 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 75-2-0039-11 (t. I, b. l. 13-14) nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 75-2-0039-11, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, požymių, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė netinkamai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tapačiais motyvais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo A. R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.