- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-13
- Bylos Nr.
- AS-672-756/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02113-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. H.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos, LR Teisingumo ministerija Lietuvos advokatūra
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. H. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos advokatūrai dėl įsakymo panaikinimo, teisinių pasekmių nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. H. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. birželio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 1R-16 „Dėl advokatų egzaminų komisijos sudėties patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas); 2) nustatyti teisines pasekmes, kad advokatų egzaminų komisijos rezultatai neteisėti nuo 2015 m. sausio 16 d., kad įrašyti asmenys ir neįrašyti asmenys į praktikuojančių advokatų sąrašą, kurie laikė egzaminą ir turi aukštojo mokslo diplomą suteikiantį teisę dirbti advokatais, turi teisę būti įrašytais į praktikuojančių advokatų sąrašą be papildomų egzaminų; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – Teisingumo ministerija) neriboti pareiškėjos teisės verstis advokato veikla.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi (b. l. 50–51) pareiškėjos R. H. skundą atsisakė priimti.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundas nenagrinėtinas teismo administracinio proceso tvarka, nes ginčijamas Įsakymas pats savaime pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo dalyku. Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas dėl faktų konstatavimo taip pat negali būti nagrinėjamas teisme, nes tokio reikalavimo patenkinimas nereikštų pažeistų teisių apgynimo. Reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus teismas atsisakė priimti kaip išvestinį reikalavimą iš pareiškėjos reikalavimo panaikinti Įsakymą.
III.
Pareiškėja R. H. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. priimti pareiškėjos skundą (b. l. 53?54). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Skundžiamas Įsakymas pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes, nes šiuo Įsakymu patvirtinta komisija, neturėdama teisės verstis pedagogine profesine veikla, egzaminavo pareiškėją ir neleido jai verstis advokato veikla. Be to, pareiškėja už egzaminą sumokėjo 173,77 Eur.
2. Niekas negali kliudyti kreiptis į teismą, nes tokią teisę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija).
3. Pareiškėjos ir kitų laikiusių egzaminą asmenų satisfakcijai užtikrinti būtina nustatyti teisines pasekmes panaikinus ginčijamą Įsakymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėja siekia inicijuoti teisminį ginčą dėl Įsakymo, kuriuo buvo patvirtinta advokatų egzaminų komisijos sudėtis (b. l. 7).
Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Vis dėlto, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).
Įsakymas, kuriuo buvo patvirtinta advokatų egzaminų komisijos sudėtis, atsižvelgiant į jo paskirtį, nėra individualus administracinis aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms). Atsižvelgiant į Įsakymo turinio pobūdį, juo nėra nustatytos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotam asmeniui, kaip konkrečiam subjektui. Be to, jo taikymas nėra vienkartinis, t. y. jis skirtas taikyti daug kartų (orientuotas į ateitį). Adresato ir privalomumo požiūriu, Įsakymas yra skirtas neapibrėžtam asmenų ratui. Įsakymas buvo paskelbtas, laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimui ABTĮ nustato specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl tokių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. Atsižvelgiant į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą subjektų, galinčių pateikti abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą, konstatuotina, kad pareiškėja nėra tinkamas subjektas paduoti tokį prašymą. Pareiškėja, kreipdamasi su skundu į pirmosios instancijos teismą, nenurodė taip pat ir tiesioginės sąsajos su individualiu ginču, todėl pareiškėja šio Įsakymo negalėjo ginčyti ir ABTĮ 113 straipsnio pagrindu (kai tai susiję su individualia byla). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antruoju skundo reikalavimu pareiškėja iš esmės siekė tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių faktų konstatavimo, tačiau vien tokio reikalavimo patenkinimu pareiškėjos teisės realiai apgintos nebūtų, nes tam tikrų aplinkybių konstatavimu nebūtų išspręstas konkretus ginčas viešojo administravimo srityje. Tuo tarpu teismas gali nagrinėti tik tokias bylas, kuriose siekiama realiai apginti pažeistas teises, padarant konkretų poveikį atitinkamiems materialiniams teisiniams santykiams (LVAT 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010). Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakęs priimti pareiškėjos reikalavimą dėl teisinių pasekmių nustatymo, tinkamai taikė teisės normas ir nenukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos.
Trečiuoju skundo reikalavimu pareiškėja prašė įpareigoti Teisingumo ministeriją neriboti pareiškėjos teisės verstis advokato veikla.
Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama juos atlikti, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkamus veiksmus buvo atsisakyta atlikti (LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (LVAT 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, kad tarp jos ir Teisingumo ministerijos yra kilęs ginčas dėl pareiškėjos teisės verstis advokato veikla, todėl pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą, nors ir kitais motyvais, tačiau pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti administracinio proceso tvarka.
Apibendrindama išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą 2017 m. birželio 26 d. nutartį. Pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos R. H. atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.