- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-04
- Bylos Nr.
- e2S-653-883/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02087-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-8685-776/2018, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. V. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017, kurioje Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtinta ieškovo A. V. ir atsakovo A. M. sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta.
Ieškovas A. V. nurodė, kad civilinę bylą Nr. e2-4025-1003/2017 šalys sutarė baigti taikiai ir sudarė taikos sutartį tik dėl to, kad atsakovas A. M. pasiūlė ieškovui pasiimti sodo namelį, o šis susitarimas buvo esminė sąlyga, lėmusi sprendimą sudaryti taikos sutartį, atsižvelgiant į tai buvo susitarta dėl mokėtinos kompensacijos dydžio. Ieškovas nurodė, kad atsakovas persigalvojo, nebesutiko, kad ieškovas pasiimtų sodo namelį, reikalavo didesnės kompensacijos, todėl tai laikytina nauja esmine aplinkybe, sąlygojančia teismo patvirtintos taikos sutarties ir ieškovo valios neatitiktį. Ieškovas pažymėjo, kad nebūtų sutikęs sudaryti taikos sutarties dėl kompensacijos mokėjimo, jei būtų žinojęs, kad atsakovas sodo namelio jam neatiduos arba reikalaus papildomų sumų už sodo namelį ir neva ieškovo nuslėptą automobilį. Ieškovas nurodė, kad galutinė atsakovo pozicija dėl situacijos, t. y. kad jis persigalvojo, taikos sutartį dėl namelio laiko negaliojančia, jos nevykdys ir kt., ieškovui tapo žinoma 2018 m. gegužės 24 d. vykusio susitikimo metu, todėl 3 mėnesių terminas prašymui paduoti nėra praleistas, o jei teismas dėl kokių nors priežasčių laikytų, kad jis praleistas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, jis atnaujintinas.
Atsakovas A. M. pateiktame atsiliepime į prašymą, prašė ieškovo prašymą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutikimą su prašymu grindė tuo, kad ieškovo nurodomo pagrindo atnaujinti civilinę bylą nėra, nes ginčas dėl sodo namelio niekada nebuvo civilinės bylos Nr. e2-4025-1003/2017 dalykas, tokio reikalavimo ieškovas niekada nebuvo pateikęs. Atsakovo nuomone, visos ieškovo nurodytos aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant civilinę bylą. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas prašyme nurodė neteisingas aplinkybes, nes ieškovas, baigiantis sodo namelio išsigabenimo terminui (pagal taikos sutartį dėl sodo namelio), nesiruošė jo išsigabenti, reikalavo, kad sodo namelį pasiliktų atsakovas, o pats, nustatęs sodo namelio 3 000,00 Eur kainą, reikalavo sumažinti kompensaciją 3 000,00 Eur, tačiau atsakovas nepageidavo priverstinai pirkti sodo namelio.
Ieškovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas ne siekiant išvengti savo prievolės sumokėti kompensaciją, bet dėl prašyme nurodytų naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017.
Teismas atsižvelgdamas, kad galioja šalių 2017 m. gruodžio 19 d. sudaryta taikos sutartis dėl sodo namelio, o atsakovas nurodė, kad jam sodo namelis nereikalingas ir kad jis, laikydamasis taikos sutarties, nenori pasilikti sodo namelio sau, darė išvadą, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių kaip pagrindo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme nagrinėjamu atveju nėra. Vertino, kad ieškovas siekia iš naujo išspręsti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą tik dėl to, kad jam dėl kažkokių priežasčių nebereikalingas sodo namelis, nors atsakovas laikosi tiek Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017 nutartimi patvirtintos taikos sutarties, tiek 2017 m. gruodžio 19 d. taikos sutarties dėl sodo namelio. Sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nelaikytinos neatskiriamai susijusiomis su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes, sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, sodo namelio klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas.
Teismas konstatavo, kad ginčo taikos sutartį ieškovas asmeniškai pasirašė ir kartu su atsakovu pateikė ją teismui tvirtinti. Darė išvadą, kad taikos sutartį pasirašydamas ieškovas privalėjo susipažinti su sutarties sąlygomis, o jeigu šios jam buvo neaiškios ir (ar) neatitiko tikrosios jo valios, jis tokios sutarties, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, neturėjo pasirašyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) A. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo pareiškimą ir atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių (kad atsakovas sutarties dėl namelio nepripažįsta, laiko ją nesudaryta, pats naudojasi nameliu, sudaro kliūtis ieškovui jį pasiimti), dėl to netinkamai nustatė situacijos teisiniam kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė procesinėse teisės normose įtvirtintus reikalavimus teismo sprendimo turiniui.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. M. prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Pagrindų atnaujinti civilinį procesą civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017 nėra, kadangi ginčas dėl sodo namelio niekada nebuvo minėtos civilinės bylos dalykas. Ieškinyje tokio reikalavimo apeliantas (ieškovas) niekada nebuvo pateikęs.
Apelianto visos nurodytos aplinkybės buvo žinomos nagrinėjant bylą, Šiaulių apylinkės teismas, trijose nutartyse pasisakė dėl teisinės situacijos ir jos išsprendimo galimybės bei būdo, tačiau apeliantas (ieškovas) teismo išaiškinamais nepasinaudojo, piktnaudžiauja savo civilinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto (ieškovo)A. V. atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliantas A. V. apeliacinės instancijos teismui pateikia rašytinius įrodymus – trumposios žinutės fotokopiją, Šiaulių apskrities VPK pažymą dėl 2018-05-21 įvykio, nekilnojamojo turto pardavimo skelbimą. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą atitinkamoms išvadoms, patikrinus skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, padaryti, todėl teismas atsisako priimti apelianto A. V. apeliaciniam teismui pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.).
Nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas (ieškovas) A. V. siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017, pripažinti negaliojančia teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nagrinėti iš esmės. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, turinčią reikšmės išnagrinėtai bylai ir įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintai taikos sutarčiai, ieškovas nurodė, tai, kad taikos sutartį sudarant atsakovas pasiūlė ieškovui pasiimti sodo namelį, kuris nebuvo įtrauktas į paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nes sodo namelis nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau atsakovas nevykdo 2017 m. gruodžio 19 d. sudarytos taikos sutarties sąlygų ir sodo namelio neatiduoda; jeigu ieškovui ši aplinkybė būtų buvusi žinoma, jis taikos sutarties nebūtų sudaręs.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas (ieškovas) A. V. Šiaulių apylinkės teismui pateiktu 2017 m. gegužės 22 d. patikslintu ieškiniu atsakovui A. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės prašė atidalinti ieškovo 5/8 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: priteisti ieškovui iš atsakovo 3/8 dalis buto (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui iš ieškovo 5/8 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui iš ieškovo 5/8 dalis transporto priemonės CITROEN C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui iš ieškovo 4005,94 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitekusį mažesnės vertės turtą, kompensaciją išmokant per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017, kuria patvirtino šalių 2017 m. gruodžio 20 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Apeliantui (ieškovui) A. V., pagal teismo nutartimi patvirtintą šalių taikos sutartį, asmeninės nuosavybės teise atiteko: butas (duomenys neskelbtini), 5/8 dalys piniginio indėlio, buvusio „Swedbank“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui A. M. asmeninės nuosavybės teise, pagal teismo patvirtintą šalių taikos sutartį atiteko: žemės sklypas (duomenys neskelbtini); automobilis CITROEN C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalys piniginio indėlio, buvusio „Swedbank“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas (ieškovas) įsipareigojo už jam tekusią didesnę turto dalį atsakovui A. M. sumokėti 9799,69 Eur kompensaciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2017 m. gruodžio 19 d. šalys sudarė taikos sutartį dėl mobilaus sodo namelio su veranda, esančio A. M. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Taikos sutartyje numatė, kad mobilus sodo namelis su veranda atsakovui nereikalingas, o jį pasiims apeliantas (ieškovas).
Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).
Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).
Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017 17 punktą).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei apelianto (ieškovo) argumentus, sprendžia, kad apelianto argumentai dėl aplinkybių naujumo yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017 nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl mobilaus sodo namelio padalijimo. Sudarant taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017 žemės sklypo vertė (6090 Eur) yra nurodyta be jame esančių statinių vertės. Dėl mobilaus sodo namelio šalys susitarė kita – 2017-12-19 nutartimi, todėl apelianto (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nevykdo 2017 m. gruodžio 19 d. sudarytos taikos sutarties sąlygų ir sodo namelio neatiduoda, negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017.
Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto (ieškovo) nurodytos aplinkybės nelaikytinos neatskiriamai susijusiomis su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes, kaip jau minėta, apeliantas (ieškovas) civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017 nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl mobilaus sodo namelio padalijimo.
Atskiruoju skundu apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė procesinėse teisės normose įtvirtintus reikalavimus teismo sprendimo turiniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakė į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuose išvardijo ir nurodė faktines aplinkybes, kurių pagrindu padarė išvadą, kad apelianto (ieškovo) pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės ir teiginiai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytais pagrindais.
Anksčiau nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad apeliantas (ieškovas) neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų pagrindų procesui atnaujinti išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4025-1003/2017, todėl apelianto (ieškovo) prašymas dėl proceso atnaujinimo pagrįstai laikytas nepagrįstu ir atmestas. Atitinkamai naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.