Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

dalyvaujant pareiškėjai J. D. (I. D.) ir pareiškėjos atstovui advokatui Igoriui Smirnovui (Igor Smirnov),

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Agatai Skrebei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. (I. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Atsakovas atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (el. b. 1 t. b. l. 59-62).

Teismas konstatuoja:

8. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, vadovaujantis RPĮ 3 straipsnio 9 dalimi, panaikintas pareiškėjai Migracijos departamento 2025 m. sausio 21 d. išduotas Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (šeimos susijungimo pagrindu), teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

9.1. pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. b. l. 8);

9.2. pareiškėja (duomenys neskelbtini) (Rusijoje) sudarė santuoką su Lietuvos piliečiu T. D., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka įtraukta į apskaitą Lietuvoje ((duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. 1 t. b. l. 8);

9.3. pareiškėja santuokoje augina du nepilnamečius vaikus: L. D., gim. (duomenys neskelbtini) (Rusijoje), ir N. D., gim. (duomenys neskelbtini) (Rusijoje), kurie turi Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos pilietybes (el. b. 1 t. b. l. 9-12, 30, 34);

9.4. pareiškėja registruota Užimtumo tarnyboje, nuo 2024 m. rugsėjo 27 d. turi bedarbio asmens statusą (el. b. 1 t. b l. 15);

9.5. pareiškėjai pirmasis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas 2023 m. balandžio 6 d., galiojęs iki 2025 m. balandžio 6 d. (šeimos susijungimo pagrindu (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas));

9.6. Migracijos departamento prašymu, prieš išduodant (pakeičiant) Leidimą laikinai gyventi, 2025 m. sausio 13 d. paprašyta pateikti išsamų paaiškinimą (dokumentus), kokiu tikslu pareiškėja labai dažnai lankosi Rusijoje, pareiškėja 2025 m. sausio 13 d. MIGRIS nurodė, kad „dažnai lankėmės Kaliningrado srityje, nes ten paskutinius 5 mėnesius savaitgaliais lankiau fotografijos kursus. Taip pat dažnai su vaikais važiuojame prie jūros į (duomenys neskelbtini). Apsistojame (duomenys neskelbtini)“ (el. b. 1 t., b. l. 13);

9.7. Migracijos departamentas 2025 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu šeimos susijungimo pagrindu) ir 2025 m. sausio 21 d. išdavė pareiškėjai Leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2029 m. sausio 21 d. (el. b. 1 t . b. l. 4-7);

9.8. byloje nėra ginčo, kad pareiškėja 2025 m. gegužės 3 d. įsigaliojus RPĮ 3 str. 9 d. nustatytai ribojamajai priemonei, buvo išvykusi į Rusiją 4 kartus: 2025 m. gegužės 23 d., 2025 m. birželio 3 d., 2025 m. birželio 14 d. ir 2025 m. birželio 28 d.;

9.9. Migracijos departamento 2025 m. birželio 30 d. prašymu, pareiškėja 2025 m. liepos 3 d. pateikė MIGRIS paaiškinimus, nurodydama „<...> aš dažnai vežu vaikus prie jūros į (duomenys neskelbtini). Gegužės 3 dieną taip pat vežiau vaikus dviem dienoms prie jūros. Informuoju jus, kad vaikus prie jūros į (duomenys neskelbtini) vežu dažnai, ateityje planuoju juos taip pat vežti. Rudens ir žiemos laikotarpiu vežu vaikus prie jūros kas antrą ar trečią savaitgalį <...>“ (el. b. 1 t. b. l. 14, 70);

9.10. Migracijos departamentas, įvertinęs kad pareiškėja turi Leidimą laikinai gyventi ir kad nuo 2025 m. gegužės 3 d. buvo 4 kartus išvykusi į Rusiją, taip pat, kad nenustatytos RPĮ 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos išimtys, vadovaudamasis RPĮ 3 straipsnio 9 ir 10 dalimis bei UTPĮ 28 straipsnio 4 dalimi, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą Leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėja per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, t. y. nuo 2025 m. gegužės 3 d., įsigaliojus RPĮ 3 straipsnio 9 dalies nustatytai ribojamajai priemonei, buvo išvykusi į Rusiją 4 kartus: 2025 m. gegužės 23 d., 2025 m. birželio 3 d., 2025 m. birželio 14 d. ir 2025 m. birželio 28 d.;

9.11. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo Sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu.

10. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja RPĮ, UTPĮ ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).

11. Ginčui aktuali nuo 2025 m. gegužės 3 d. įsigaliojusi RPĮ 3 straipsnio „Ribojamosios priemonės“ 9 dalis numato, kad Rusijos Federacijos piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinamas, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, išskyrus atvejus, kai: 1) Rusijos Federacijos piliečiai yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per Lietuvos Respubliką; 2) į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką buvo vykstama dėl nuo Rusijos Federacijos piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių. RPĮ 3 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju sprendimai dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priimami ir skundžiami UTPĮ nustatyta tvarka (RPĮ 3 straipsnio 10 dalis).

12.1. užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir VSAT (UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis); užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT (UTPĮ 4 straipsnio 4 dalis);

12.2. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje <…> privalo gauti UTPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei (UTPĮ 4 straipsnio 5 dalis);

12.3. pirmą kartą išduodant užsieniečiui leidimą gyventi, paprastai išduodamas leidimas laikinai gyventi, išskyrus UTPĮ nustatytus atvejus. Leidimas laikinai gyventi keičiamas UTPĮ nustatytais pagrindais (UTPĮ 28 straipsnio 1 dalis); užsienietis prašymą pakeisti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui (UTPĮ 28 straipsnio 3 dalis); sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas (UTPĮ 28 straipsnio 4 dalis);

12.4. leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas); UTPĮ 43 straipsnyje yra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kada leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju. Vadovaujantis UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.

12.5. Atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip (UTPĮ 6 straipsnio 1 dalis). UTPĮ taip pat nurodyta, kad Šengeno viza – tai vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 810/2009 ir Šengeno teisyno nuostatomis, Šengeno valstybės išduodama viza, kuria užsieniečiui leidžiama atvykti į Šengeno valstybių teritoriją ir būti joje ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį arba vykti tranzitu per Šengeno valstybių teritoriją (UTPĮ 2 straipsnio 27⁴ dalis).

13.1. leidimo laikinai gyventi pakeitimas – šio leidimo pakeitimas tuo pačiu UTPĮ nustatytu pagrindu, pagal kurį buvo išduotas užsieniečio turimas leidimas laikinai gyventi (Aprašo 4.1 punktas);

13.2. užsienietis, pildydamas prašymą išduoti leidimą (išskyrus atvejus, kai užsienietis turi galiojantį leidimą laikinai gyventi ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje), privalo prašyme išduoti leidimą nurodyti informaciją, kuriose užsienio valstybėse, nurodytose Užsienio valstybių, kurias užsienietis privalo nurodyti pateikdamas prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, jeigu jose lankėsi ar gyveno, sąraše (toliau – Sąrašas), jis lankėsi ir (ar) gyveno iki atvykimo į Lietuvos Respubliką (Sąrašas pateikiamas prašyme išduoti leidimą). Jeigu pildomas užsieniečio prašymas pakeisti leidimą ar prašymas išduoti leidimą, kai užsienietis turi galiojantį leidimą laikinai gyventi ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tai privaloma pateikti informaciją, kuriose užsienio valstybėse, nurodytose Sąraše, užsienietis lankėsi ir (ar) gyveno turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu (Aprašo 26 punktas);

13.3. jeigu nagrinėjamas užsieniečio prašymas pakeisti leidimą ir nustatoma, kad Aprašo 26 punkte nurodytu atveju prašyme pakeisti leidimą yra duomenų, kad užsienietis turimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu lankėsi ir (ar) gyveno užsienio valstybėse, nurodytose Sąraše, tai Migracijos departamentas per 5 darbo dienas nuo prašymo pakeisti leidimą priėmimo Migracijos departamente dienos per MIGRIS Valstybės saugumo departamentui išsiunčia paklausimą, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. Valstybės saugumo departamentas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo dienos Migracijos departamentui per MIGRIS ar raštu pateikia išvadą, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui (Aprašo 76 punktas).

14. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai pirmasis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas 2023 m. balandžio 6 d. šeimos susijungimo pagrindu, vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ir tuo pačiu UTPĮ nustatytu pagrindu (šeimos susijungimo pagrindu), pagal kurį buvo išduotas pareiškėjos turimas leidimas laikinai gyventi, Migracijos departamento 2025 m. sausio 20 d. pakeistas ir pareiškėjai 2025 m. sausio 21 d. išduotas Leidimas laikinai gyventi (UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas bei Aprašo 4.1 punktas). Byloje taip pat nėra ginčo, kad 2025 m. sausio 21 d. pareiškėjai išduotas Leidimas laikinai gyventi panaikintas vieninteliu pagrindu – dėl pažeistos RPĮ 3 straipsnio 9 dalyje nustatytos ribojimo priemonės vykti ne daugiau kaip vieną kartą per 3 kalendorinius mėnesius į Rusijos Federaciją ar Baltarusiją, nes pareiškėja per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką, t. y. nuo 2025 m. gegužės 3 d., įsigaliojus RPĮ 3 straipsnio 9 dalyje nustatytai ribojamajai priemonei, buvo išvykusi į Rusiją 4 kartus: 2025 m. gegužės 23 d., 2025 m. birželio 3 d., 2025 m. birželio 14 d. ir 2025 m. birželio 28 d.

15. Pareiškėja Sprendimo teisėtumą ginčija tuo aspektu, kad Migracijos departamentas, 2025 m. sausio 21 d. išduodamas pareiškėjai Leidimą laikinai gyventi, iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų žinodamas apie pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų trumpų išvykų į Kaliningradą modelį, sukūrė pagrįstą lūkestį dėl tokių kelionių teisėtumo, todėl atsakovo pritaikyta drastiška sankcija už veiksmus, kuriuos pareiškėja atvirai deklaravo ir kurių teisinis reglamentavimas pasikeitė itin staigiai, pareiškėjai apie tai nepranešus, pažeidė teisėtumo, teisinio tikrumo principus ir yra perteklinė.

19. Kita vertus, nors RPĮ 3 str. 9 d. nuostata yra imperatyvi, taigi, Migracijos departamentas neturi diskrecijos teisės jos netaikyti, jeigu asmuo neatitinka minėtoje nuostatoje nurodytų išimčių, nagrinėjamu atveju, visgi, akcentuotina tai, kad 2025 m. balandžio 17 d. priimtas RPĮ Nr. XIV-1888 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas (TAR, 2025-04-25, Nr. 2025-07432), ir ginčui aktuali RPĮ 3 straipsnio 9 dalis įsigaliojo beveik iš karto, t. y. 2025 m. gegužės 3 d., iš esmės be jokio pereinamojo laikotarpio, todėl pareiškėja su mažamečiais vaikais išvykdama į kilmės šalį (Rusijos Federaciją) 2025 m. gegužės ir birželio mėn. iki tol jai įprastu dažnumu, tikėtina, galėjo nežinoti/nespėti sužinoti apie naujas ribojimo priemones ir vadovavosi iki tol susiformavusiu, jokių neigiamų pasekmių nekeliančiu Migracijos departamentui žinomu ir priimtinu jos išvykų į Kaliningrado sritį modeliu.

20. Atsakovas nurodo, kad kitokio sprendimo šioje situacijoje priėmimas akivaizdžiai ir tiesiogiai prieštarautų RPĮ 3 str. 9 d. nuostatoms ir RPĮ tikslui, nurodytam RPĮ 1 straipsnyje (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, nustatant Lietuvos Respublikoje taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą). Tačiau šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju priimant Sprendimą, faktinių duomenų apie tai, kaip kad nurodoma ginčijamame Sprendime, kad „dažnas vykimas į Rusijos Federaciją sudaro palankias sąlygas Rusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus ar verbuoti savo piliečius, siekiant plėsti agentų tinklą, kuris vėliau gali būti išnaudotas specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui“ apie pareiškėją byloje nebuvo, teismui taip pat nepateikta.

25. Nors pagal EŽTT praktiką, Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimų Nr. 9214/80, 9473/81, 9474/81; 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 21702/93, ir kt.), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, kuri gali būti ribojama. Tuo pačiu pažymėtina, kad EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus visgi nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

27. Teismas pažymi, kad gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas dėl leidimo gyventi nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai (LVAT nutartis 2012 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012). Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (LVAT 2025 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2227-525/2025).

28. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. LVAT bylose, kuriose sprendžiama dėl su nepilnamečiais vaikais susijusių situacijų, taip pat akcentuoja iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalies kylančią valstybės pareigą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje, be kita ko, 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime, yra išplėtota šeimos samprata, taip pat išaiškinta aukščiau nurodyta valstybės pareiga ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus.

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje santykių teisiniam kvalifikavimui reikšmingos ir Konvencijos nuostatos bei EŽTT praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą apsaugos, kadangi pareiškėja siekia įgyti (išlaikyti) teisę gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu, t. y. Lietuvoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis ir mažamečiai vaikai, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę. Pagal EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys; ar asmenys yra sukūrę savo namus, kiek laiko gyvena kartu bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą. Be to, teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti šeimos susijungimo teise ir kitoje šalyje (žr., pvz., EŽTT 2001 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą byloje Boultif prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 54273/00), 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99)). Taigi, kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui.

33. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1555-575/2021). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (LVAT 2024 m. liepos 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1836-502/2024).

34. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą dėl Leidimo panaikinimo turėjo atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą ir spręsti, ar pareiškėjai ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo, pagarbos šeimai bei kiti fundamentalūs principai vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimo ir apsaugos kontekste. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu apribojo mažamečių vaikų teisę betarpiškai bendrauti su pareiškėja, vaiko geriausių interesų apsaugos imperatyvo svarba negalėjo būti ignoruota priimant Sprendimą ir turėjo būti vertinama proporcingai visų nustatytų aplinkybių visumoje.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Migracijos departamentas panaikino pareiškėjai išduotą Leidimą dėl formalaus RPĮ 9 straipsnio 3 dalies pažeidimo, nesant duomenų apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui, kai pareiškėja kelerius metus gyvena Lietuvoje, augina mažamečius Lietuvos Respublikos pilietybę turinčius, ugdymo įstaigas lankančius vaikus, mokosi lietuvių kalbą, sukūrė šeiminius, ekonominius ir socialinius ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, pareiškėja gali patirti sunkumų pasinaudoti teise į šeimos susijungimą kilmės valstybėje, todėl atsakovo atliktas pareiškėjos šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika tyrimas negali būti laikomas tinkamu ir visapusišku, o neatlikus tinkamo tyrimo aptartais aspektais, negalima spręsti, kad Leidimo panaikinimas yra būtina priemonė, siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas pamatines vertybes, konstituciškai svarbius tikslus, todėl aptarti Sprendimo trūkumai sudaro pagrindą konstatuoti, kad priimant Sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą, todėl Sprendimas naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

36. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinus Sprendimą lieka galioti pareiškėjai išduotas Leidimas laikinai gyventi, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 133 ir 134 straipsniais bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos J. D. (I. D.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos pilietei J. D. (I. D.) Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.