- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2S-1062-803/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08382-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- A. M., O. G., K. L., uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- E. M., D. M., G. L.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. M., O. G. ir K. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-863-807/2024 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“, A. M., O. G. ir K. L. dėl pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių panaikinimo, tretieji asmenys byloje – E. M., D. M. ir G. L..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė panaikinti 2022 m. gruodžio 20 d. pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto sprendinių Nr. ACUB2-00-221220-03756 (toliau – ir pažyma) galiojimą ir jos pagrindu atliktą pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre ir kadastre.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo tretiesiems asmenimis E. M. ir D. M. nuosavybės teise priklausančiam turtui – pastatui – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
3. Ieškovė 2024 m. kovo 13 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašė priimti pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukti, panaikinti taikytas laikinąsias priemones, susidariusias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų. Nurodė, kad byloje buvo siūloma išspręsti ginčą taikiai, skirti teisminę mediacija, bet šalys nesutiko, todėl ieškovės piktnaudžiavimo procesu nėra.
4. Atsakovė UAB „Ekspertika“ neprieštaravo dėl bylos nutraukimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė.
5. Atsakovai A. M., O. G. ir K. L. nurodė, kad ieškovė viršijo įgaliojimus, todėl pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį ieškinio atsisakymas neturėtų būti tenkinamas, prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
6. Tretieji asmenys E. M. ir D. M. nurodė, kad ieškovė bylą laimėjo iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovų. Tretieji asmenys nebuvo atsakovų pusėje, todėl 1 407,50 Eur bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš atsakovų.
7. Trečiasis asmuo G. L. prašė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jos turi būti priteistos iš atsakovų A. M., O. G. ir K. L..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi priėmė ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsisakymą nuo ieškinio atsakovams UAB „Ekspertika“, A. M., O. G., K. L. dėl pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių panaikinimo, tretieji asmenys – E. M., D. M., G. L.. Nutraukė civilinę bylą Nr. e2-863-807/2024 ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje neliko ginčo dalyko, nes pažyma nuo 2024 m. vasario 15 d. yra išregistruota. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pažymas panaikina statytojas (užsakovas), išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo (užsakovo) vardu. Civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2024 m. sausio 23 d. prašymas dėl pažymos panaikinimo, 2024 m. sausio 23 d. sprendimas patenkinti prašymą, pagal kurį pažyma pažymėta kaip negaliojanti, Nekilnojamojo turto registro išrašas, kurio 10.5 punkte nurodyta, kad nuo 2024 m. vasario 15 d. negalioja 2022 m. gruodžio 22 d. pažyma. Šie įrodymai patvirtina, kad civilinėje byloje neliko ginčo dalyko, t. y. pažyma, dėl kurios galiojimo ir jos pagrindu atliktos pastato teisinės registracijos panaikinimo ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, yra panaikinta, taip pat apie tai atlikta žyma Nekilnojamojo turto registre. Duomenų, kad 2024 m. sausio 23 d. sprendimas būtų apskųstas, taip pat, kad žyma apie pažymos negaliojimą Nekilnojamojo turto registre būtų panaikinta, byloje nepateikta.
10. Teismas nustatė, kad pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo padavė tam įgaliojimus turintis asmuo, ieškinio atsisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ieškovė nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Dėl to teismas ieškinio atsisakymą priėmė ir nutraukė civilinę bylą (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
11. Ieškovė, pareikšdama ieškinį teisme, pagrįstai naudojosi savo teisę į teisminę gynybą, pažyma, dėl kurios galiojimo panaikinimo į teismą kreipėsi ieškovė, panaikinta trečiųjų asmenų iniciatyva, t. y. E. M. 2024 m. sausio 23 d. prašymo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pagrindu. Tretieji asmenys E. M. ir D. M. pateikė prašymą dėl pažymos naikinimo savo iniciatyva. Prašymą ieškovei tretieji asmenys pateikė, siekdami sumažinti kasdien patiriamus nuostolius, nes dėl nagrinėjamos bylos ne dėl savo kaltės negali pastato valdyti, naudoti ir disponuoti (gauti pajamų), tęsti rekonstrukcijos ir vykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartį bankui, kuris finansavo šio pastato įsigijimą. Byloje taip pat nustatyta, kad pažyma buvo parengta iki tretiesiems asmenims įsigyjant pastatą. Ieškinio priedai patvirtina, kad pažymos pateikėju nurodomas atsakovas A. M., statytojais – atsakovai A. M., O. G., K. L..
12. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgė į nurodytas faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir vykdė pareigas, byloje nenustatyta šalių ar trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo. Dėl nurodytų aplinkybių, ypač susijusių su ginčo šalių ir trečiųjų asmenų sąžiningumu procese, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos, t. y. nė viena ginčo šalis ir dalyvaujantys byloje tretieji asmenys neatlygina viena kitos patirtų išlaidų procese. Ieškovė atsisakė ieškinio, nelikus ginčo dalyko. Nė viena iš ginčo šalių, taip pat ir tretieji asmenys, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad nutartimi dėl ginčo nepasisakoma iš esmės, nė viena iš šalių nelaikytina proceso pralaimėtoja. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 39,84 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi byloje nekonstatuota laimėjusios šalies, byloje dalyvaujančių asmenų procesinis elgesys buvo tinkamas, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovai A. M., K. L. ir O. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo ir priteisti atsakovams solidariai iš ieškovės ir trečiųjų asmenų E. M. ir D. M. 5 566 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Iki ieškovės pareikšto atsisakymo nuo ieškinio atsakovai A. M., O. G. ir K. L. nebuvo nei patenkinę ieškinio, nei jo pripažinę, bet buvo nurodę savo nesutikimo su ieškiniu argumentus ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, jog atsakovas patenkino ieškovo reikalavimą, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti, priėmus analogišką teismo sprendimą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė atsisakė ieškinio, nes tretieji asmenys, dalyvavę byloje ieškovės pusėje, ginčijamą pažymą atsiėmė, nors šio dokumento sudarymo metu nebuvo pastato su žemės sklypu savininkais, dokumento nepasirašė. Taigi ieškovė atsisakė ieškinio ne dėl to, kad atsakovai jį įvykdė.
13.2. Tretieji asmenys, išregistravę ginčijamą pažymą, siekė ne nustatyti tiesą byloje, o savo asmeninių tikslų, kurie nėra susiję su teisingumo įgyvendinimu. Ieškovė atsisakė ieškinio, nelikus ginčo dalyko. Teismas nepagrįstai nustatė, kad byloje nekonstatuota laimėjusios šalies, kad byloje dalyvaujančių asmenų procesinis elgesys buvo tinkamas. Aplinkybė, kad pažymą tretieji asmenys atsiėmė iš ieškovės, nežinant kitoms bylos šalims, galimai sudariusios nesąžiningą susitarimą, nepatvirtina, kad ieškovės ir trečiųjų asmenų elgesys buvo tinkamas.
13.3. Byloje pareikštas ieškinys buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Pagrindų, kodėl toks terminas buvo praleistas, ieškovė nenurodė, atnaujinti jo neprašė. Dėl to pats bylos procesas buvo inicijuotas praleidus Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą 2 mėnesių terminą be pateisinamos priežasties. Kadangi atsakovai prašė taikyti sutrumpintą ieškininio senaties terminą, labiau tikėtina, kad ieškinį pateikusi, tačiau terminą praleidusi šalis, piktnaudžiavo procesu. Ieškovės piktnaudžiavimą procesu patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovė teigė, jog statyba buvo vykdoma be statybą leidžiančio dokumento, nors byloje yra pateiktas 1999 m. lapkričio 4 d. leidimas vykdyti statybos darbus. Taip pat ieškovė pateikė visiškai tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų neatitinkantį tokio pat numerio dokumentą, kurį išduoti turėjo visai kita institucija. Kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės neprasidėjo, atsakovai neturėjo galimybės teismui nurodyti svarbių aplinkybių, susijusių su ieškovės pateiktų dokumentų galimu neteisėtumu.
13.4. Ieškovė vilkino procesą, nes neatsiėmė ieškinio iš karto po to, kai tretieji asmenys 2024 m. sausio mėnesį išregistravo pažymą. Nei ieškovė, nei tretieji asmenys apie šį veiksmą teismo ir proceso šalių neinformavo kelis mėnesius. Taigi ieškovė ir tretieji asmenys tęsė procesą, nors ginčo objekto byloje nebeliko. Tuo tarpu atsakovų atstovai rengėsi 2024 m. kovo 14 d. procesui teisme, dalyvavo teismo posėdyje. Ieškinio atsisakymą ieškovė galėjo pateikti ir rašytinio proceso tvarka, nes taip būtų išvengta papildomų bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamoje byloje galima nustatyti, kad materialiuoju teisiniu atžvilgiu bylą laimėjo atsakovai, o pralaimėjo ieškovė ir tretieji asmenys. Ieškovės ir trečiųjų asmenų elgesys nebuvo nei etiškas, nei sąžiningas. Dėl to atsakovams turi būti atlygintos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
14. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu nesutinka su atsakovų atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad nenustačius bylos šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nenustatė, kad kuri nors proceso šalis ar tretieji asmenys būtų piktnaudžiavę procesu, todėl pagrįstai ir teisėtai nusprendė bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti. Ieškovė atsisakė ieškinio, nelikus ginčo dalyko. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog nutartimi dėl ginčo nepasisakoma iš esmės, nė viena iš šalių nelaikytina proceso pralaimėtoja.
14.2. Ieškovė pareikštu ieškiniu negynė savo pažeistų subjektinių teisių, o atliko Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – Priežiūros įstatymas) numatytas pareigas, t. y. veikė kaip statybos valstybinės priežiūros institucija, turinti teisę bei pareigą reikalauti, kad statinių statyba būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų. Ieškovė dublike nurodė išsamius motyvus ir teisinį reglamentavimą, patvirtinantį, kad atsakovų argumentai dėl praleisto termino ieškiniui pateikti yra nepagrįsti.
14.3. Statybos įstatymo 39 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad pažymas panaikina statytojas (užsakovas), išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo (užsakovo) vardu. Ieškovė, gavusi trečiųjų asmenų sprendimą apie pažymos panaikinimą, atsižvelgdama į tai, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į pastatą įregistruotos tik trečiųjų asmenų vardu, 2024 m. sausio 25 d. pažymėjo pažymą negaliojančia. Panaikinta ir nebegaliojanti pažyma Nekilnojamojo turto registre buvo išregistruota tik nuo 2024 m. vasario 15 d. Dėl to atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė kelis mėnesius vilkino procesą, neatsiimdama ieškinio iškart po to, kai tretieji asmenys išregistravo pažymą, yra nepagrįstas.
14.4. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad leidimo vykdyti statybos darbus Nr. R99-688, Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 1999 m. išduoti negalėjo. STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarkoje“ (toliau – STR 1.07.01:1999) reglamentuojama leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti (toliau – statyti) ir griauti statinius arba keisti statinių ar savarankiškai naudojamų jų dalių paskirtį išdavimo tvarką Lietuvos Respublikoje. STR 1.07.01:1999 17 punkte išvardyta, kokius dokumentus reikia pateikti, kad būtų išduotas leidimas statyti. Tarp šių dokumentų yra nurodytas ir Kultūros vertybių apsaugos departamento leidimas, kuris būtinas, kai atliekami nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbai arba kai statomi (remontuojami, rekonstruojami, atkuriami) ar griaunami statiniai jų teritorijose. Pagal STR 1.07.01:1999 21 punktą inspekcijos tarnyba įsitikinusi, kad pateiktieji dokumentai tenkina nustatytus reikalavimus, išduoda statytojui leidimą. Taigi atsakovų argumentai apie tai, kad leidimą turėjo išduoti Kultūros vertybių apsaugos departamentas, prieštarauja STR 1.07.01:1999 nuostatoms.
14.5. Atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dar iki pažymos panaikinimo. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad po to, kai tretieji asmenys panaikino pažymą, atsakovai būtų patyrę papildomų bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimą į ieškinį 2023 m. birželio 30 d. pateikė ir pasirašė atsakovas A. M.. Atsiliepime nebuvo nurodyta, kad atsakovo interesus atstovaus advokatas. Tik 2023 m. liepos 7 d. advokatas pateikė prašymą suteikti prieigą prie bylos. Pagal pateiktas sąskaitas už atsiliepimo parengimą atsakovai patyrė 3 919,80 Eur, o už tripliko parengimą – 2 351,88 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tačiau byloje nėra atsakovių K. L. ir O. G. teikto atsiliepimo ar atsakovų atstovo teikto atsiliepimo, todėl prašymas atlyginti išlaidas už atsiliepimo parengimą trijų atsakovų vardu, kurio advokatas nerengė, yra nepagrįstas. Sąskaitoje nurodyta 968 Eur kaina už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2023 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje, kuris truko 17 minučių, ir kuriame buvo sprendžiami tik procesiniai klausimai, nėra adekvati ir neatitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo principų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria, priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytos. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
16. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
17. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
18. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
20. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017, 21 punktas; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 44 punktas). Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.).
21. Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).
22. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 22 punktas).
23. Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).
24. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai A. M., O. G. ir K. L. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į pastatą buvo įgiję pagal 2019 m. lapkričio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Atsakovas A. M. 2022 m. gruodžio 20 d. IS „Infostatyba“ pateikė ginčijamą pažymą, kuria deklaravo, kad be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių buvo vykdomas pastato rekonstravimas. Nekilnojamojo turto registre pastatas registruotas 2021 m. spalio 27 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir 2022 m. gruodžio 20 d. pažymos pagrindu. Tretieji asmenys D. M. ir E. M. pastatą iš atsakovų įgijo pagal 2023 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį.
25. Ieškovė 2023 m. balandžio 6 d. parengė pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminio statinio projekto sprendinių patikrinimo aktą Nr. UTA-99, kuriuo konstatavo, kad pažyma surašyta ir patvirtinta neteisėtai, nes: 1) pateikti ne visi statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 102² punkte nurodyti dokumentai; 2) pažymoje nurodytas statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas kitam asmeniui ir kitu adresu, tai yra pažymoje nurodyta statyba atlikta be Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodyto statybą leidžiančio dokumento.
26. Ieškovė ieškinį atsakovams dėl pažymos ir jos pagrindu atliktos pastato teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre ir kadastre panaikinimo teisme pateikė 2023 m. birželio 5 d. Teismui priėmus ieškinį, bylos šalys teikė atsiliepimus į ieškinį, dubliką ir tripliką. Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, teismui nustačius šalims 14 d. terminą pateikti rašytinius prašymus dėl mediacijos skyrimo byloje, pateikiant mediatorių kandidatūras, kitą teismo posėdį paskiriant 2024 m. vasario 20 d. Atsakovų atstovas 2023 m. lapkričio 16 d. pranešė teismui, kad atsakovai nepatvirtino atstovo pritarimo ginčą išspręsti mediacijos būdu, jie nemato galimybių ginčą išspręsti taikiai, nes yra įsitikinę, kad nieko neteisėto nepadarė.
27. Trečiųjų asmenų atstovė 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą pakeisti posėdžio datą, nes dėl iš anksto suplanuotos kelionės negalės dalyvauti posėdyje. Teismas prašymą tenkino ir, suderinęs su kitais bylos dalyviais, paskyrė teismo posėdį 2024 m. kovo 14 d. Atsakovų atstovas 2024 m. sausio 8 d. sutiko su trečiųjų asmenų atstovės prašymu perkelti teismo posėdžio datą. Ieškovės 2024 m. kovo 13 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Teismas skundžiama nutartimi bylą nutraukė po 2024 m. kovo 14 d. teismo posėdžio. Atsakovai pateikė duomenis, kad už atsiliepimo, tripliko parengimą ir pasiruošimą bei atstovavimą 2023 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje advokatui sumokėjo 5 566 Eur.
28. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu Inspekcijai yra suteiktos statybos valstybinės priežiūros funkcijos. Taigi ieškovė, būdama valstybine institucija ir įgyvendindama įstatymo leidėjo jai suteiktas funkcijas, privalo išmanyti jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir savo funkcijas įgyvendinti taip, kad optimaliausiu būdu būtų tiek užtikrintas viešasis interesas, tiek privatūs asmenys nepagrįstai, be tikslių teisinių dokumentų nebūtų įtraukti į teisminius ginčus ir nepatirtų bylinėjimosi išlaidų.
29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pakartotinį pažymos patikrinimą atliko vykdydama duomenų valdymo informacinės sistemos „DBSIS“ paskirtą užduotį Nr. 18064057. Byloje nėra įrodymų ir pati ieškovė nenurodė, ar pakartotinis patikrinimas buvo atliktas pagal asmens skundą ar jos pačios iniciatyva. Ieškovė 2023 m. balandžio 6 d. pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių patikrinimo aktu nustačiusi statybos užbaigimo procedūros netikslumus ir neatitikimus statybą leidžiančiame dokumente, 2023 m. gegužės 26 d. raštu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimo dokumento suklastojimo, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.
30. Ieškovė nepateikė teismui ikiteisminio tyrimo įstaigos atsakymo, tačiau dublike nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-22043-23. Taigi nei ieškinio patekimo metu, nei sprendžiant klausimą dėl civilinės bylos nutraukimo duomenų apie galimą statybą leidžiančio dokumento, kurio pagrindu buvo pateikta ginčijama pažyma, suklastojimą arbą kitokio pobūdžio neteisėtumą nebuvo nustatyta.
31. Pagal Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalį nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingasis ar neypatingasis statinys ir daiktinės teisės į jį, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingąjį ar neypatingąjį statinį nesudėtingasis statinys ir daiktinės teisės į jį ne vėliau kaip per 3 metus nuo statybos pradžios turi būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintos statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovo arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo, pagrindu, o išardytas Nekilnojamojo turto registre registruotas nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys gali būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro statytojo (užsakovo) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užpildytos pažymos apie nebaigto statyti ar rekonstruoti statinio išardymą pagrindu. Pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir pažymos apie tai, kad nebaigtas statyti ar rekonstruoti statinys nugriautas, išduodamos tik pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo suderintą statinio (patalpos) kadastro duomenų bylą.
32. Pagal Statybos įstatymo 39 straipsnio 6 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pažymas panaikina:1) statytojas (užsakovas), išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į statinį įregistruotos ne tik statytojo (užsakovo) vardu; 2) teismas. Pažymėtina, kad būtent šią teisės normą ieškovė citavo ieškinyje ir būtent ja remdamasi paaiškino, kad kreipiasi į teismą dėl to, kad statytojai (atsakovai) jau yra pardavę pastatą tretiesiems asmenims ir nebegali patys pasinaudoti Statybos įstatymo 39 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta galimybe patys panaikinti ginčijamą pažymą. Taigi ieškovė, teikdama ieškinį, žinojo ir suprato, kad atsakovai iš esmės negali naudotis galimybe išvengti teisminio proceso bei bylinėjimosi išlaidų, pripažindami ieškinį ar jį įvykdydami, t. y. patys panaikindami ginčijamą pažymą.
33. Nagrinėjama byla iš esmės buvo nutraukta ne dėl atsakovų, bet dėl trečiųjų asmenų, pastato savininkų, veiksmų, jiems patiems pagal Statybos įstatymo 39 straipsnio 6 dalies 1 punktą panaikinus ginčijamą pažymą. Bylos duomenys patvirtina, kad tretieji asmenys E. M. ir D. M. nuo pat ieškinio jiems įteikimo atsiliepimo bei tripliko byloje neteikė, t. y. jokių prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio reikalavimų nereiškė. Pati ieškovė 2023 m. lapkričio 30 d. pateikė teismui nuomonę dėl ginčo perdavimo teisminei mediacijai, kurioje nurodė, kad trečiųjų asmenų atstovė pateikė 2023 m. rugsėjo 14 d. laišką su pasiūlymu dėl bylos taikaus užbaigimo, sutiko dėl ginčijamos pažymos negaliojimo ir negaliojimo pasekmių.
34. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, pradėdama teisminį procesą, neišnaudojo visų galimybių ginčą išspręsti neteisminiu keliu, t. y. žinodama, kad pastatas yra perleistas tretiesiems asmenims, nesikreipė tiesiogiai į pastato savininkus, neišaiškino jiems galimybės išvengti bylos nagrinėjimo ir jiems tokio pobūdžio byloje taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių. Duomenų, kad ieškovė bylą būtų inicijavusi pagal trečiųjų asmenų skundą, būtų su trečiaisiais asmenimis sudariusi akivaizdžiai neteisėtą procesinį susitarimą, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad bylos nagrinėjimas būtų užsitęsęs dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Dėl to pripažintina, kad atsakovų bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės veiksmų. Taigi yra pagrindas spręsti dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
35. Atsakovai A. M., O. G. ir K. L. pateikė teismui 2023 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą, pagal kuriuos už suteiktas atstovavimo paslaugas atsakovas A. M. advokatui sumokėjo 4 598 Eur. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad už atsiliepimą mokėtina suma sudaro 3 919,80 Eur, už tripliko parengimą – 2 351,88 Eur, pritaikius 2 471,68 Eur nuolaidą, kartu su 798 Eur dydžio PVM, bendra mokėtina suma sudaro 4 598 Eur. Atsakovų pateiktoje 2023 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad už pasirengimą 2023 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžiui ir atsakovų atstovavimą jame bylinėjimosi išlaidos sudaro 968 Eur.
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog atsiliepimas į ieškinį buvo pateiktas 2023 m. birželio 30 d. paties atsakovo A. M. vardu bei jo pasirašytas, nenurodant atstovo, nereiškia, kad šio atsiliepimo rengimui nebuvo suteikta advokato pagalba. Byloje yra pateiktos 2019 m. rugsėjo 5 d. atstovavimo sutartys, sudarytos su A. M. ir K. L., ir 2023 m. liepos 5 d. atstovavimo sutartis, sudaryta su atsakove O. G.. Aplinkybė, kad atsakovų atstovas tik 2023 m. liepos 5 d. pateikė prašymą suteikti jam prieigą Elektroninių paslaugų portale prie nagrinėjamos civilinės bylos, nereiškia, kad paties ieškinio duomenys jam nebuvo atsakovų pateikti anksčiau.
37. Pagal Rekomendacijų nuostatas bylos nagrinėjimo metu maksimali už atsiliepimo į ieškinį parengimą mokėtina suma buvo 4 898,75 Eur, už tripliką – 2 939,25 Eur, už vieną teisnių konsultacijų, pasirengimo teismo posėdžiui ir atstovavimo teisme valandą – 195,95 Eur. Atsakovų patirtos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, tačiau, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, joje sprendžiamus teisinius klausimus ir pateiktų dokumentų bei nustatinėtinų faktinių aplinkybių apimtį, byla nepripažintina sudėtinga. Teismo 2023 m. lapkričio 16 d. posėdis truko tik 17 minučių. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos, lygios trečdaliui Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių – 2 677,98 Eur (8 033,95 Eur (4 898,75 + 2 939,25 + 195,95) : 3).
38. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti iš ieškovės atsakovams A. M., O. G. ir K. L. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
39. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovų A. M., O. G. ir K. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį pakeisti, papildant jos rezoliucinę dalį sakiniu:
Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, atsakovams A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 677,98 Eur (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 98 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.