Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-05-09 · Civilinė byla Nr. e2A-318-368/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-09
Bylos Nr.
e2A-318-368/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02037-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
Ieškovas
BUAB „VK projektas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-318-368/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02037-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.29.1; 3.3.1.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „VK projektas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3190-772/2015, iškeltoje pagal ieškovės BUAB „VK projektas“ atsakovei ūkininkei V. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „VK projektas“ prašė priteisti iš atsakovės ūkininkės V. V. 42000 Lt (12 164,04 Eur) skolą, 4 786,84 Lt (1 386,36 Eur) palūkanas ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Ieškovė nurodė, kad 2012-05-17 tarp ieškovės UAB „VK Projektas“ ir atsakovės ūkininkės V. V. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią ieškovė (rangovė) įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis pastatyti karvidę su pagalbinėmis patalpomis. Teigė, kad visi darbai pagal sutartį darbai buvo atlikti. 2013-05-16 šalys sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis pastatyti 2 monolitines gelžbetonines tranšėjines silosines uždaru galu ir perduoti darbus atsakovei. Tvirtino, kad projektui įgyvendinti atsakovei pritrūko lėšų, ir atsakovė kreipėsi dėl paskolos suteikimo, o ieškovė 2013-10-24 pervedė atsakovei 50 000 Lt sumą, pastaroji paskolos negrąžino. Pagal buhalterinius dokumentus negrąžintą paskolą sudaro 42 000,00 Lt (12 134,04 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Nustatė, kad atsakovė neneigė, jog gavo iš ieškovės nurodytą pinigų sumą, tačiau teigė, jog už juos buvo nupirktos statybinės medžiagos skirtos ieškovės pradėtam statybos objektui pagal 2012-05-17 statybos rangos sutartį užbaigti. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad atsakovė su ieškove nebuvo sudariusi paskolos sutarties. Pažymėjo, kad ieškovė nebuvo visiškai atlikusi visų statybos rangos darbų pagal šalių sudarytas sutartis. Sprendė, kad vien ginčo sumos pervedimas į atsakovės sąskaitą neįrodo, jog tarp šalių atsirado paskolos santykiai. Ieškovė neįrodė, kad šalys būtų siekusios sudaryti paskolos sutartį. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad pinigų pervedimo momentu jos finansinė padėtis buvo gera, ir atkreipė dėmesį į tai, jog jau 2013-12-23 vienas iš ieškovės kreditorių kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Pasak teismo, bylos duomenys paneigė ieškovės teiginius, kad atsakovei pervesti pinigai nebuvo naudojami statomame karvidės komplekse. Teismas įvertino ir tą faktą, kad ieškovė pripažino, jog pradėjus statybos rangos darbus atsakovės ūkyje ieškovė neteisingai sudarė lokalinę sąmatą ir dėl to teko užsakovei pateikti jos patikslinimą, o atsiradusį kainų skirtumą turėjo pasidalyti abi sutarties šalys. Teismo nuomone, šalys privalėjo sudaryti rašytinės formos paskolos sutartį, aptardamos visas jos sąlygas, o ieškovei, to nepadarius, teko prisiimti ir visas iš to kylančias pasekmes.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) BUAB „VK projektas“ prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Banko sąskaitos išrašas vertintinas kaip rašytinis įrodymas, įrodantis paskolos sudarymo faktą.

Atsakovė pripažino rangos darbų atlikimo faktą.

Atsakovei pervesti pinigai buvo panaudoti medžiagoms pirkti jau iškėlus ieškovei bankroto bylą, todėl lėšos turi būti grąžintos ieškovei.

Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, įvertino bylos aplinkybes ir neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė ūkininkė V. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantė (verslininkė) pavedime pati įvardijo 50 000 Lt pervedimo paskirtį – avansinis mokėjimas.

Pati apeliantė pateikė sąmatos patikslinimą, nurodydama, jog suklydo, sudarydama statybos darbų sąmatą ir atsiradusį skirtumą iš dalies dengs iš savo lėšų.

Ieškovė nevykdė teismo nurodymų ir nepateikė statybos darbų žurnalo.

Atsakovė niekada neturėjo poreikio skolintis iš rangovės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) BUAB „VK projektas“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl paskolos santykių tarp šalių buvimo ar nebuvimo. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Taigi esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, pripažįstama, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad rašytinės paskolos sutarties tarp šalių sudaryta nebuvo. Paskolos atsakovei faktą ieškovė, be kita ko, įrodinėjo 2013-10-31 mokėjimo pavedimu, pagal kurį 50 000 Lt suma buvo pervesta į atsakovės banko sąskaitą, nurodant paskirtį „avansinis mokėjimas“. Atsakovė pripažįsta, kad gavo ieškovės nurodytus pinigus, tačiau neigia, jog gavo juos kaip paskolą, ir teigia, kad pinigai ieškovės buvo skirti įsigyti reikiamoms statybinėms medžiagoms ir statybos darbams, pradėtiems ieškovės, pabaigti.

Pažymėtina, kad prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes, vykdomų rangos darbų ir t. t. Dėl to kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą.

Kasacinis teismas išaiškino, kad savaime pinigų pervedimą į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).

Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Esant prieš tai minėtiems kasacinio teismo išaiškinimams, akivaizdu, kad būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp šalių. Pirmosios instancijos teismas inter alia (lot. be kita ko) nustatė, kad ieškovė neteisingai sudarė lokalinę sąmatą ir teikė patikslinimą, nurodydama, jog atsiradusį kainų skirtumą pasidalys abi sutarties šalys. Ieškovė neneigia tokio fakto. 2013-09-03 patikslinime, ieškovė nurodė, kad dėl statybos kainų pokyčių ir įmonės komercijos direktoriaus sąmatos skaičiavimo klaidos, dėl kurios buvo neįvertintos pagrindinės metalo konstrukcijos, be kurių pastatas negali stovėti, atsiradusius piniginių lėšų skirtumus ji ir užsakovė (atsakovė) dengs iš savo lėšų. Taigi rangovė pripažino, kad neteisingai apskaičiavo objekto lokalinę darbų sąmatą ir sutiko iš dalies padengti papildomų būtinų darbų atlikimo kainą. Teismas taip pat nenustatė poreikio atsakovei sudaryti paskolos sutartį su ieškove ir, kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, parodančių pačios atsakovės siekį gauti paskolą iš ieškovės. Kolegija pažymi, kad, nors šalys gali laisvai disponuoti savo teisėmis ir sudaryti jų valią atitinkančius dvišalius sandorius, verslo praktikoje nėra įprasta situacija, kai užsakovė skolinasi iš rangovės lėšas pačios rangovės vykdomam projektui užbaigti. Iš 2012-05-17 ir 2013-05-16 rangos sutarčių turinio matyti, kad pagal sutartį darbų kaina susidarė ne tik iš darbo jėgos, mechanizmų kainų, mokesčių ir pan., bet ir iš medžiagų kainos (sutarčių 2.2 p.). Akivaizdu, kad rangovei, kaip pelno siekiančiam juridiniams asmeniui, nebūtų ekonomiškai tikslinga skolinti užsakovei lėšas pačios ieškovės vykdomiems darbams atlikti. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos teismu informacinės sistemos LITEKO duomenys parodo aplinkybes, kad jau 2013 m. kreditoriai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, taip pat buvo inicijuoti įvairūs teismų procesai dėl skolų iš ieškovės priteisimo, o jau 2014-07-11 įmonei buvo iškelta bankroto byla. Iš teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-640-368/2014 turinio matyti, kad teismas nustatė, jog 2013 m. UAB „VK projektas“ patyrė 105 080 Lt (30 433 Eur) nuostolių. Kolegijos vertinimu, prieš tai minėtos aplinkybės ir teisminių procesų, 2013–2014 m. inicijuotų ieškovės atžvilgiu, gausa suponuoja išvadą, kad ieškovės UAB „VK projektas“ finansinė padėtis 2013–2014 m. buvo sudėtinga, ji vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams ir ji nebuvo finansiškai pajėgi teikti dideles paskolas kitiems asmenims. Byloje nustatyta, kad ieškovės atlikti rangos darbai turėjo žymių trūkumų, ieškovė nepateikė statybos darbų žurnalo, ir ieškovės statybos darbų dokumentacija nebuvo tinkamai tvarkoma. Prieš tai minėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad šalys nebuvo sudariusios paskolos sutarties.

Kolegija negali sutikti su aplinkybė, kad 2014-07-11 įmonei buvo iškelta bankroto byla, reiškia, jog atsakovei pervestos lėšos turi būti grąžintos įmonei. Visų pirma, pagal LR Įmonių bankroto įstatymo (aktuali redakcija nuo 2014-04-12 iki 2014-10-29) 14 straipsnio 1 dalį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos: teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo (1 punktas); asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems bankrutuojančios įmonės turtą, draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis (2 punktas). Nėra ginčo dėl to, kad 50 000 Lt suma atsakovei buvo pervesta 2013-10-31 mokėjimo pavedimu, o bankroto byla ieškovei iškelta 2014-07-11, t. y. po aštuonių mėnesių. Taigi lėšos, skirtos statybos darbams pabaigti, atsakovei buvo pervestos žymiai anksčiau, nei įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „VK projektas“. Antra, iš apeliantės minėtų 2014 m. sausio – 2015 m. sausio mėnesių PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad pagal šias sąskaitas faktūras pirktų statybinių medžiagų kaina viršijo 50 000 Lt suma, todėl nėra pagrindo išvadai prekėms įsigyti buvo panaudotos vien atsakovei pervestos lėšos. Trečia, pati ieškove 2013-09-03 paaiškinime dėl sąmatos patikslinimo nurodė, kad dėl savo darbuotojo klaidos neįvertino tikslių objekte esamų darbų ir medžiagų kiekio, ir pateikė patikslintą sąmatą. Taigi ieškovė 2013-10-31 mokėjimo pavedimu, pervesdama atsakovei 50 000 Lt sumą, kaip kompensaciją už paskaičiavimo trūkumus, įvertino pradinėje sąmatoje neapskaičiuotų medžiagų kainą, todėl aplinkybė dėl šios sumos panaudojimo neteko teisinės reikšmės, ir šioje byloje atsakovė ieškovei jokių reikalavimų dėl atliktų statybos darbų nekėlė.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija, įvertindama aplinkybes, kad atsakovės patirtos 100 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršija rekomendacijų (8.11 punktas), sprendžia, jog šios išlaidos nemažintinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš apeliantės BUAB „VK projektas“ (į. k. 302453792) 100 Eur advokato pagalbos išlaidas.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėIrena Stasiūnienė