Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-1287-1184/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-23
Bylos Nr.: e2-1287-1184/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-31-3-00720-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laura Miniotienė
Ieškovas: D. S.
Atsakovas: A. B.
Trečiasis asmuo: A. S.
Advokatai: Rolandas Tamašauskas, Alina Ivanova

Kategorijos

2.6.10.9Kiti su civilinės atsakomybės taikymu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2-1287-1184/2023Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00720-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.9.; 2.6.17.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 23 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė,sekretoriaujant Monikai Statkutei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą ieškovei D. S., jos atstovei advokato padėjėjai Alinai Ivanovai,

atsakovui A. B., jo atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui,trečiajam asmeniui A. S.,liudytojui M. V.,teismo posėdyje dalyvaujant liudytojai D. B.,

teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė D. S. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. B. 32 094,50 Eur nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovės D. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2018 m. liepos 4 d. automobilio panaudos sutarties Nr. 236 bei 2018 m. liepos 27 d. automobilio panaudos sutarties 258 (toliau – Panaudos sutartys), pagrindu ieškovė D. S. perdavė atsakovui A. B. neatlygintinai naudotis automobiliu Mercedes-Benz Sprinter 315, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 7 d. Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu A. B., vairuodamas transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą automobilį. Eismo įvykio metu buvo sužaloti du kito automobilio keleiviai, apgadintas automobilis. 2018 m. liepos 28 d. Vokietijoje, Kreuzstrasse-Adenauerplatz, Bylefelde įvyko antrasis eismo įvykis, kurio metu susidūrė transporto priemonė „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama A. B., ir „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Avarijos metu prarastas turtas (žmonių prarasti daiktai). 2018 m. liepos 31 d. Belgijoje įvyko trečiasis eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė „Mercedes-Benz 315 Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama A. B., atsitrenkė į priekabą. Padaryta žala tretiesiems asmenims bei nepataisomai apgadinta ieškovei D. S. priklausanti transporto priemonė - Mercedes-Benz Sprinter 315, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl įvykių kaltu pripažintas atsakovas A. B. Atsakovas A. B. vairuodamas ieškovės D. S. vardu registruotą transporto priemonę, kurios valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, sukėlė tris eismo įvykius, kurių metu buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala tretiesiems asmenims bei nepataisomai sugadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė Mercedes-Benz Sprinter 315, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio likutinė vertė pagal 2018 m. gruodžio 7 d. AB „Lietuvos draudimas“ išvadą apie transporto priemonės likutinę vertę, yra 7 507,00 Eur. AB „Lietuvos draudimas” už 2018 m. liepos 31 d. Belgijoje įvykusio trečiojo eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę Mercedes-Benz Sprinter 315, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalos ieškovei D. S. neatlygino. Dėl visų aukščiau išvardintų eismo įvykių AB „Lietuvos draudimas“ atlygino tretiesiems asmenims jų patirtą turtinę ir neturtinę žalą. AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus prašydamas regreso tvarka iš ieškovės D. S. priteisti 50 procentų išmokėtų draudimo išmokų. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2019-1106/2021 patenkino AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį ir priteisė AB „Lietuvos draudimas“ naudai iš D. S., 22 866,80 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas, 515 Eur žyminį mokestį, 981,24 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidas ir 14,19 Eur kuro išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-150-513/2022, nutarė Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą ir AB „Lietuvos draudimas“ iš D. S. priteisė 210,27 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Minėtų sprendimų pagrindu ieškovė sumokėjo visas priteistas sumas AB „Lietuvos draudimas“ ir viso ieškovė D. S. dėl atsakovo A. B. kaltės sukeltų eismo įvykių vairuojant D. S. priklausantį automobilį, patyrė 32 094,50 Eur dydžio žalą (24 587,50 Eur žalos atlyginimas pagal Kėdainių rūmų 2021-09-28 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2019-1106/2021 ir pagal Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-150-513/2022) + 7 507,00 Eur (už D. S. priklausančios transporto priemonės Mercedes-Benz Sprinter 315, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimą - skirtumas tarp mikroautobuso vardinės ir likutinės vertės). Panaudos sutartyse numatyta, kad Panaudos gavėjas įsipareigoja atlyginti panaudos davėjui visus su perduodamu automobiliu susijusius nuostolius, jeigu tokie nuostoliai buvo patirti dėl panaudos gavėjo kaltės, o taip pat privalo atlyginti žalą, padarytą tretiesiems asmeninis perduotu automobiliu, jeigu šios žalos ar jos dalies neatlygina draudimo įmonė. Atsižvelgiant į tai, atsakovas A. B. turi pareigą atlyginti ieškovei D. S. jos patirtas išlaidas dėl atsakovo kaltės įvykusių eismo įvykių, kurių metu buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala tretiesiems asmenims, o taip pat nepataisomai sugadinta ieškovei D. S. priklausanti transporto priemonė - automobilis Mercedes-Benz Sprinter 315, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 7 507,00 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

3. Papildomai ieškovė remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 246 straipsnio 1 dalimi, 6.248 straipsnio 3 dalimi, 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 3 dalimi, 6.280 straipsniu, nurodo, kad atsakovas A. B. iki šio pareiškimo pateikimo teismui dienos nėra sumokėjęs ieškovei D. S. nei dalies žalos atlyginimo, todėl atsižvelgiant į tai ieškovės D. S. reikalavimai priteisti iš atsakovo 32 094,50 Eur nuostolius yra pagrįsti, todėl tenkintini (el. medž. 1 t., l. 64-68).

Atsiliepimas

4. Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog su ieškove jokių teisinių ir faktinių santykių neturėjo, niekada nėra jos matęs, su ja jokių sandorių nesudarė. 2018 m. gegužės pabaigoje jis pas atsakovės sutuoktinį A. S. įsidarbino vairuotoju. A. S. vertėsi ir iki šiol verčiasi keleivių ir krovinių vežimo veikla, turi autobusiukus, kuriais vežioja keleivius ir siuntinius maršrutu Lietuva – Didžioji Britanija. Per savo darbo laiką suspėjo nuvažiuoti į keturis reisus. A. S. už vieną reisą jam buvo įsipareigojęs mokėti po 250 eurų; į reisą vykdavo su kitu vairuotoju, kuris irgi dirbo pas atsakovą. A. S. keleivių ir krovinių pervežimą vykdė neįregistravęs veiklos, neturėdamas licencijų tai veiklai, be to, nebuvo įforminęs darbo santykių. A. S. prieš reisą duodavo jam pasirašyti panaudos sutartį, pagal kurią jis esą veltui gaudavo jo žmonai nuosavybės teise priklausantį mikroautobusą naudotis sau. Panaudos sutartis turėjo pridengti realų pagrindą, kuriuo jis naudojosi mikroautobusu – atsakovas dirbo samdomu darbuotoju A. S. Teigė, jog ieškovės niekada nematė, su ja nebendravo, sutarčių su ja nesudarinėjo. Po paskutinio eismo įvykio - 2018 m. rugpjūčio 5 d. jis kitu atsakovo mikroautobusu buvo parvežtas į Lietuvą, į Kėdainius. Dar nebuvo aiškus nei žalos mikroautobusui nei keleiviams dydis, bet A. S. privertė jį išrašyti 5 000 Eur sumai vekselius. Kol neparašė vekselių, A. S. jo neišleido iš patalpų, todėl surašė jam vekselius. Surašant vekselius, A. S. aiškino, kad taip jam atlygino padarytą žalą. Atsipeikėjęs, 2018 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams pateikė ieškinį dėl vekselių panaikinimo. Kėdainių teismas bylą išnagrinėjo ir ji buvo baigta taikos sutartimi – A. S. vekselius pardavė jam pigiau. Sudaryta taikos sutartimi A. S. pripažino, kad atsakovas teismui ieškinyje faktines aplinkybes teismui nurodė pakankamai teisingai; tame tarpe tai, kad pas A. S. dirbo ir jo paliepimu jo mikroautobusu vykdė keleivių ir krovinių vežimo veiklą. Išpirkdamas vekselius, atlygino samdomo darbuotojo atsakomybės ribose padarytą ieškovei žalą, todėl nebėra skolingas. Pažymėjo, kad draudimo kompanija neatlygino padarytos žalos todėl, kad automobilis buvo perduotas vairuotojui neturinčiam reikalingo vairavimo stažo (atsakovui) ir buvo naudotas komerciniam krovinių ir keleivių gabenimui. Tačiau jam draudimo sutarties sąlygos buvo nežinomos, tik žinojo tiek iš A. S., tiek iš įmonės reklamos, kad su draudimais viskas yra tvarkoje. Kad A. S. toks neatsakingas ir taupė draudimui, niekada nebūtų pagalvojęs. Nurodė, kad tarp padarytos žalos ir jo veiksmų yra dar viena papildoma conditio sine qua non – ieškovė taupė drausdama transporto priemonę, o jei ji būtų pasirūpinusi draudimu be išlygų, žala nebūtų atsiradusi (el. medž. 1 t., l. 81-84).

5. Trečiasis asmuo A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad prašo ieškovės D. S. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai pažymėjo, kad automobilio panaudos sutartyse numatyta, kad panaudos gavėjas įsipareigoja atlyginti panaudos davėjui visus su perduodamu automobiliu susijusius nuostolius, jeigu tokie nuostoliai buvo patirti dėl panaudos gavėjo kaltės, o taip pat privalo atlyginti žalą, padarytą tretiesiems asmenims perduotu automobiliu, jeigu šios žalos ar jos dalies neatlygina draudimo įmonė. Atsakovas A. B. iki šiol nėra sumokėjęs ieškovei D. S. nei dalies žalos atlyginimo, todėl atsižvelgiant į tai ieškovės D. S. patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai (el. medž. 2 t., l. 68-70).

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu ieškovė D. S. paaiškino, kad 2018 m. jos vyras dirbo vykdydamas individualią veiklą ir jai pasakė, jog draugui reikia duoti automobilį, kuris buvo skirtas šeimos reikalams, nes nori jis persivežti daiktus. Panaudos sutartis sudarė jos vyras su atsakovu, o ji tik pasirašė. Panaudos sutartį suruošė ir davė pasirašyti tiek A. B., tiek jai, jos vyras. Su A. B. parašu panaudos sutartį kada matė, negali pasakyti. Pati nesidomėjo, kam bus perduotas jos automobilis, nes ji pasitikėjo savo vyru. Kodėl panaudos sutartis neatlygintina, nežino, nes dėl panaudos sąlygų viską tarėsi ir derino vyras. A. B. vyrui nenurodė, kad turėjo kažkokių sveikatos problemų dėl kurių jis negalėtų vairuoti transporto priemonės. Dėl sudarytų draudimo sąlygų pati nieko negali plačiau pakomentuoti, nes automobilis buvo registruotas jos vardu, tačiau viską darydavo jos vyras, ir kodėl tokiomis sąlygomis buvo sudaryta draudimo sutartis, ji pakomentuoti plačiau nieko negali. Teigė, jog ją AB „Lietuvos draudimas“ nubaudė, todėl, kad A. B. neatskleidė tikro savo vairavimo stažo, t. y. neturėjo dviejų metų vairavimo stažo. Už pirmą eismo įvykį ir apgadintą transporto priemonę pačiai buvo sumokėta 2 600 Eur dydžio draudimo išmoka. Atsakovas praeitoje byloje buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, tuomet bylą nagrinėjant jis nurodė, kad turėjo daugiau nei 2 metų vairavimo stažo. A. B. pirmą kartą pamatė teisme, kuomet byla buvo nagrinėjama dėl draudimo išmokos priteisimo. Dėl pasižadėjimo atlyginti žalą (po eismo įvykio įvykusio Anglijoje) surašymo aplinkybių paaiškini plačiau negali, nes jį surašė tikrai ne prie jos, o prie jos vyro.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Alina Ivanova palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Papildomai nurodė, kad jog transporto priemonė buvo naudojama keleivių ir krovinių pervežimui. Dėl vekselių grąžinimo ir 3 000 Eur sumokėjimo A. S. Ši sumokėta suma yra sugadintos transporto priemonės transportavimo patirtų išlaidų kompensavimas. Draudimo bendrovė neatlygino ieškovei žalos, kuri atsirado dėl atsakovo kaltės. Iš panaudos sutarties nuostatų matyti, kad panaudos davėjas neatsako už žalą padarytą tretiesiems asmenims (4 p. 3-5 d.).

8. Teismo posėdžio metu atsakovas A. B. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad iš Anglijos jį mikroautobusu parvežė A. S. vairuotojas, kurio pasiteiravo ar jiems nereikia papildomai naujų vairuotojų. Jie susiskambino su A. S. ir A. S. leido jam pasibandyti važiuoti į reisą. Grįžęs į Lietuvą jau tiesiogiai pats bendravo su A. S., kuris jį priėmė į darbą, tik jokių dokumentų nedavė. Teigė, jog jeigu pasirašė tokius dokumentus, kurie jam buvo pateikti, tai reiškia, jog toks įdarbinimo būdas pačiam tiko. Pats nesidomėjo, kaip kokiu būdu jis buvo įdarbintas, teigė, jog tai turėjo viską padaryti ir tinkamai sutvarkyti A. S. Apie tai kur, ką jis dirbo, niekas nežinojo ir niekam nepasakojo. Kokiomis aplinkybėmis pasirašė 2018 m. liepos 4 d. panaudos sutartį, nelabai atsimena, tik žino, kad kai pateikdavo tas sutartis buvo pats A. S. Biure A. S. liepdavo panaudos sutartis pasirašyti, saugumo atžvilgiu. Plačiau nesidomėdavo dėl kokio saugumo, tiesiog pasirašydavo ir tiek, nes pasitikėjo A. S. Pasirašydamas panaudos sutartis jau pats turėjo sveikatos problemų, tačiau apie jas A. S. nepranešė, o ir pats A. S. nesidomėjo taip pat. Ar pasirašant panaudos sutartis jau buvo D. S. parašas, negali atsakyti, nepamena. Pasirašant panaudos sutartį, apie jas per daug nesidomėjo, tiesiog pasitikėjo A. S., kur liepė, ten pasirašė. Dėl paties ranka surašyto 2018 m. liepos 10 d. pasižadėjimo nieko plačiau nepakomentavo, tik pripažino, kad jį surašė jis pats. Dėl kitos panaudos sutarties, teigė, jog buvo analogiškai pasirašydavo dėl saugumo, per daug nesigilindamas. Dėl vekselių pasirašymo nurodė, kad jo atžvilgiu buvo naudotas smurtas ir buvo priverstas juos pasirašyti. Dėl patirto smurto, į kitas institucijas pats nesikreipė. Už vekselius sumokėjo 3 000 Eur, dėl to, kad būtų sudaryta ir pasirašyta taikos sutartis. 3 000 Eur sumokėjo už tai, kad būtų panaikinti vekseliai. Dėl taikos sutartyje numatytų aplinkybių susijusių su žala (dėl sveikatos būklės ir t.t.), tai sumokėta už tai, kad A. S. nebeturėtų jokių priekaištų, nes jam mažai buvo tokios sumos už padarytas avarijas ir patirtą žalą. Ofise perduodavo automobilį ir nurodymus kur važiuoti, nurodydavo A. S. arba kitas asmuo, kuris dirbo ofise. Paėmus žmones pinigus duodavo arba jam, arba kitam vairuotojui, o grįžus tuos pinigus atiduodavo A. S., arba kitam ofise buvusiam asmeniui. Teigė, jog M. V., jo manymu, taip pat dirbo A. S., ir su juo kartu vyko į keletą reisų kartu. Dėl dviejų eismo įvykių savo kaltę pripažįsta, kurie įvyko Anglijoje, Vokietijoje, bet dėl šių įvykių jau yra viskas atlyginta, t. y. sumokėtos baudos, o dėl žalos atlyginimo, tai nedavė atlyginimo (algos). Dėl paskutinio eismo įvykio, teigė, jog tuomet automobilį vairavo jis, o ar jis sukėlė šį eismo įvykį, teigė, jog neatsimena. Panaudos sutartis buvo vienkartinė, jam sunku viską atsiminti, todėl neprisimena, kodėl teikė tokius paaiškinimus Kėdainių rūmuose. Atsakovas pripažino, jog įvykio aplinkybes geriau atsiminė 2018 m., nei dabar.

Atsiliepimas

9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Rolandas Tamašauskas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog iš esmės palaiko poziciją, kuri išdėstyta tiek atsakovo atsiliepime į ieškinį, tiek ir jo rašytiniuose paaiškinimuose. Pažymėjo, jog iš esmės A. B. buvo darbuotojas, kurį samdė ieškovės sutuoktinis A. S. ir jis veikė A. S. labui.

10. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. S. parodė, jog jam teko asmeniškai A. B. vežti iš Anglijos į Šiaulius, taip su juo ir susipažino. A. B. teiravosi kiek lieka, ar apsimoka tokio pobūdžio darbą dirbti. Jam minėjo, kad po reisų lieka apie 200-250 Eur. Po grįžimo, po kokios savaitės, paskambino A. ir pranešė, kad jam reikia pasiimti tam tikrus daiktus iš Anglijos ir paprašė mikroautobusiuko. Kadangi buvo pažįstamas (dvi dienas), sutiko jam paskolinti transporto priemonę. Panaudos sutartis sudaryta buvo su sąlyga, kad A. pakeis transporto priemonei tepalus, filtrus ir t.t.. Šią sąlyga susitarė žodiniu susitarimu. Panaudos sutarties tekstas buvo internete. Panaudos sutartys su numeriais Nr. 236, 258, todėl, kad pridėdavo skaičius, nes norėjo pagrąžinti, pasigirti prieš draugus, nes buvo pradedantysis verslininkas. Mikroautobusą draugams, pažįstamiems skolindavo ir kitiems. Su A. B. pasirašydami panaudos sutartį papildomai aptarė sąlygas, ir aptarė, jog panaudos sutarčių tikslas yra tas, jog A. B. galėtų susimokėti baudas, jeigu jis būtų nusifotografuotų (būtų viršytas greitis). Panaudos sutartis pirma pasirašė A. B., paskui pasirašė žmona. Atsakovui siūlė kitą egzempliorių pasilikti sau. Pasirašant sutartis teiravosi apie jo vairavimo stažą ir A. B. padavė pasą, kuriame matė, jo gimimo datą, todėl nekilo abejonės dėl vairavimo stažo. Mikroautobusas, kurio valstybinis numeris buvo (duomenys neskelbtini), buvo skirtas šeimos reikmėms, asmeniniams reikalams, nuvažiuoti į sodybą. Skubiai reikėjo atgabenti mikroautobusą iš Belgijos, todėl iškilo dideli transportavimo išlaidos ir todėl iškilo būtinybė atlyginti žalą. Taip pat reikėjo papildomai pinigų sužalotiems asmenims (keleiviams) pargabenimui iš Belgijos ligoninės į Angliją ir į Lietuvą, šiuos asmenis įvardijo M. V. Šiais keleiviais rūpinosi, nes jo transporto priemonė buvo ir į jo draudimą asmenys kreipėsi. A. B. sakė, jog neturi pinigų, todėl jam pasiūlė pasirašyti vekselius, su šiuo pasiūlymu sutiko ir pasirašė vekselius. Teigė, jog Anglijoje eismo įvykyje atsiradusią žalą atlygino ne A. B., o draudimas. Po Anglijoje įvykusio eismo įvykio, A. B. jam teigė, jog daiktų neparsivežė, o įvykis buvo pirmas, todėl pasitikėdamas juo leido ir davė mikroautobusą dar kartą. Antrą kartą, jis važiavo ne pilnas, todėl A. B. paprašė, kad gal jis galėtų pagelbėti ir surastų jam kitų asmenų, kad būtų kompensuoti A. B. kelionės išlaidų kaštai. Per platformą surado asmenis, kurie norėjo grįžti į Lietuvą. Persiuntė keletą kontaktų A. B., jis su asmenims sukontaktavo ir juos gabeno. Tokiu pat būdu A. B. iš Anglijos parvežė ir M. V. Atsakovas nesidomėjo, koks draudimas buvo sudarytas, visi dokumentai buvo palikti automobilyje. Teigė, jog tuo metu pats vykdė individualią veiklą, tačiau kitų asmenų jis nedarbino. (duomenys neskelbtini) atidaryta 2018 m. liepos gale ir įmonę atidarė, su tuo tikslu, kad didelėms įmonėms reikėjo PVM sąskaitų faktūrų, o su individualia veikla tokių dokumentų negalėjo išrašyti. „Išleisti pinigai“, panaudos sutartis ištraukta iš interneto ir kas buvo nurodyta, tas ir palikta, o paties tik pakoreguoti: vardas, pavardė bei automobilio numerį. Panaudos sutartyse pakeisdavo tik kieno transporto priemonė, valstybinis numeris ir kėbulo numeris ir kas važiuodavo asmens duomenis (panaudos gavėjas ir panaudos davėjas).

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu liudytoja D. B. parodė, kad sūnus Anglijoje dirbo, tačiau gana neilgai. Dėl sveikatos būklės, nurodė, kad kai sūnui buvo 17 m. auglys buvęs smegenyse išoperuotas. Po operacijos A. atmintis suprastėjo, išliko sulėtėjęs mąstymas, jo darbų sparta ženkliai mažesnė. Dėl epilepsijos priepuolių, teigė, jog po atlikto auglio operacijos priepuoliai nebesikartojo. A. neįgalumas yra nustatytas iki senatvės pensijos, priežastis – liga, kuri gali bet kuriame organe gali išauginti auglius. Dėl sūnaus veiksnumo ribojimo, tai kalbant su neurologe, sakė, kad nereikia riboti jo veiksnumą ar nustatyti neįgalumą, tačiau sakė reikia jį priimti kiek kitokį – lėtesnį ir pan. A. grįžtant iš Anglijos susipažino su A. S. vairuotojais ir po kiek laiko įsidarbino būtent Kėdainių firmoje pas A. S. Klausė vaiko dėl darbo užmokesčio, tai buvo atsakyta, kad jam bus mokama už reisus. Buvo sutarta už reisą lyg 250 Eur. Kur A. B. dirbdavo, visur ilgai nedirbdavo, nes darbdavys reikalaudavo spartos, o sūnus viską darydavo lėčiau nei kiti asmenys, o tai darbdaviams netikdavo. Teigė, jog viso sūnus atliko 4 reisus. Tai, kad vaikas turėjo autoįvykių sužinojo, po trečiojo reiso. Kiek jai yra žinoma, buvo vežami kroviniai iš Lietuvos į Angliją arba atgal ir keleiviai vykdavo. A. gaudavo adresus ir turėdavo pasiimti. Su A. S. pirmą kartą susitiko ir kalbėjo 2018 m. rugpjūčio mėnesį, kodėl A. pasirašė tuos vekselius. A. S. paaiškino, kad tokiu būdu siekia išsiieškoti pinigus už padarytą žalą iš A. B., kuri atsirado po paskutinio eismo įvykio. Vėliau buvo kreiptasi į teismą dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, buvo susitarta taikiai ir susitarė, jog A. žalą atlygina 3 000 Eur apimtyje. Šią sumą sumokėjo dėl to, kad baigtųsi teismai, dėl ramybės ir t.t., suprato ir A. S. buvo paaiškinta, kad 3 000 Eur už padarytą žalą. Dėl sūnaus asmeninių daiktų ir jų persivežimo iš Anglijos, aplinkybių nežino, tačiau nurodė, jog per mėnesį laiko kuomet sūnus prabuvo Anglijoje, daiktų nespėjo „užgyventi“. Iš užsienio jis buvo pargabentas į Kėdainius, jam nebuvo atiduotas automobilis, kol sūnus nepasirašė vekselių už padarytą žalą. A. S. pasirašius taikos sutartį teigė, jog A. B. jam jau nebeskolingas. Jos žiniomis, už kelis atliktus reisus sūnus atlygio negavo, nes buvo padaryti eismo įvykiai.

12. Liudytojas M. V. teismo posėdyje parodė, kad A. B. yra matęs tik vieną kartą, o A. S. labai geri seni pažįstami, su juo santykiai itin draugiški, tačiau darbo santykiai kartu niekada nesiejo. A. B. turėjo jam padėti grįžti iš Anglijos į Lietuvą. Šiuo atveju, jis skambino A. S. ir jo paklausė, ar kas yra Anglijoje, tai atsakė, jog kaip tik yra A. ir parveš. A. B. gavęs jo telefono numerį iš A. S., su juo susisiekė ir sukontaktavo. Tada atvažiavo ir jį paėmė. Važiuojant link namų, kitų asmenų mikroautobuse taip pat buvo. Kėlėsi keltu iš Anglijos į Prancūziją, kas už keltą mokėjo, nežino. Pats už kelionę nemokėjo, o su A. kalbos apie atsiskaitymą nebuvo, nes su A. S. kaip visada grįždavo, nemokėdavo už draugišką pagalbą. Kadangi kelionė truko keletą valandų, nes Belgijoje įvyko eismo įvykis, tačiau gal kiek vėliau, gal ir būtų paklausęs ar yra skoloje ar kaip. Su A. S. automobilio panaudos sutarčių nėra sudaręs. Teigė, jog persikėlus keltu užmigo, o prabudo ligoninėje, nes eismo įvykis įvyko jam pačiam miegant. Su A. B. kelionės metu kalbėjosi, pasirodė, kad jis draugiškas žmogus, iš pokalbio suprato, kad jis tuo metu darbo neturėjo. A. B. vairavimas pačiam nekėlė jokių abejonių. Pokalbio metu suprato, kad su A. S. automobiliu A. B. važiuoja nebe pirmą kartą, tačiau ar tą automobilį pasiima ar pasiskolina iš jo, šių aplinkybių neprisimena. Po eismo įvykio, pats sužinojo, kad ligoninėje buvo kitų asmenų, apie šias aplinkybes jis sužinojo iš A. S., nes kreipėsi į jį ir prašė, kad vėlgi galėtų iš ligoninės parvežti namo. A. S. sakė, kad ieško transporto ir jam ir kitiems asmenims. Kodėl rūpinosi A. S., todėl, kad su juo turėjo labai gerus draugiškus santykius, jam draugiškai padėjo, todėl ir jis jam padėjo. Taip pat ir dėlto, kad sudaužytas buvo A. S. automobilis dėl kito asmens kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

13. 2018 m. liepos 4 d. automobilio panaudos sutarties Nr. 236 ir 2018 m. liepos 27 d. automobilio panaudos sutarties Nr. 258, pagrindu ieškovė D. S. perdavė atsakovui A. B. neatlygintinai naudotis automobiliu „Mercedes – Benz Sprinter“ 315, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. medž. 1 t., l. 15, 39-40, 41-42). (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu A. B., vairuodamas transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą automobilį. Eismo įvykio metu buvo sužaloti du kito automobilio keleiviai, apgadintas automobilis. Byloje pateiktas atsakovo A. B. ranka rašytas raštas, kuriame užfiksuota, jog jis dėl (duomenys neskelbtini) sukelto eismo įvykio kaltę pripažįsta visiškai bei pasižada atlyginti eismo įvykio metu atsiradusią žalą (el. medž. 2 t., l. 77). (duomenys neskelbtini) Vokietijoje, Kreuzstrasse-Adenauerplatz, Bylefelde įvyko antrasis eismo įvykis, kurio metu susidūrė transporto priemonė „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama A. B., ir „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Avarijos metu prarastas turtas (žmonių prarasti daiktai). (duomenys neskelbtini) Belgijoje įvyko trečiasis eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė „Mercedes-Benz 315 Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama A. B., atsitrenkė į priekabą. Padaryta žala tretiesiems asmenims bei nepataisomai apgadinta ieškovei D. S. transporto priemonė – „Mercedes-Benz Sprinter“ 315, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl įvykių kaltu pripažintas atsakovas A. B. Atsakovas A. B. vairuodamas ieškovės D. S. vardu registruotą transporto priemonę, kurios valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, sukėlė tris eismo įvykius, kurių metu buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala tretiesiems asmenims bei nepataisomai sugadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė „Mercedes-Benz Sprinter 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktų Kauno apylinės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo bei Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. nutarties turinio matyti, jog dėl visų eismo įvykių atsiradusių žalų AB „Lietuvos draudimas“ atlygino tretiesiems asmenims jų patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Atlyginęs žalą, AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus prašydamas regreso tvarka iš ieškovės D. S. priteisti 50 procentų išmokėtų draudimo išmokų ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2019-1106/2021 patenkino AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį ir priteisė AB „Lietuvos draudimas“ naudai iš D. S. 22 866,80 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 27 d.), 515,00 Eur žyminį mokestį, 981,24 Eur advokato padėjėjos pagalbos išlaidas ir 14,19 Eur kuro išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-150-513/2022, Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d., sprendimą paliko nepakeistą ir AB „Lietuvos draudimas“ iš D. S. priteisė 210,27 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. medž. 1 t., l. 43-52, 2 t., l. 3-19, 20-29). Ieškovė D. S. AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. balandžio 22 d. sumokėjo 5 000,00 Eur, 2022 m. gegužės 23 d. sumokėjo 10 000,00 Eur, 6 000,00 Eur, 3587,50 Eur (el. medž. 1 t., l. 53, 54, 55, 56). Iš į bylą pateiktos AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. gruodžio 7 d. išvados apie transporto priemonės likutinę vertę matyti, jog transporto priemonės „Mercedes-Benz Sprinter 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtumas tarp vardinės ir likutinės vertės yra 7 507,00 Eur (el. medž. 21 t., l. 59, 2 t., l. 75). Ieškovė ieškinyje nurodė, jog būtent šios sumos draudimas jai neatlygino, todėl šią sumą prašo priteisti iš atsakovo A. B.

14. Atsakovas A. B. pateikė į bylą ieškinio dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir praturtėjimo be pagrindo kopiją, kurią teikė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams, A. S. atsiliepimo į A. B. ieškinį kopiją, jo ir A. S. 2019 m. kovo 12 d. sudarytą taikos sutartį, kuri Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutartimi buvo patvirtinta (el. medž. 2 t., l. 1-2, 30, 33-34, 36-39). Taip pat pateikta antstolio Arturo Bložės 2018 m. rugpjūčio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopija, kurioje užfiksuota, jog 2018 m. rugpjūčio 14 d. konstatuojant faktines aplinkybes naudojant techninės priemones užfiksuota (duomenys neskelbtini) pateikiama informacija bei 2018 m. rugpjūčio 17 d. D. B. telefone buvusios žinutės, kur buvo užfiksuota kontakto A. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) atsiųstų žinučių momentinė ekrano kopija (el. medž. 2 t., l. 40, 41-61). Iš darbingumo lygio pažymos matyti, jog A. B. iki 2053 m. birželio 22 d. nustatytas 55 proc. darbingumas (el. medž. 2 t., l. 31).

Dėl trečiojo asmens ir liudytojų parodymų

15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek vienos šalies pusės, tiek kitos šalies pusės liudytojai palaiko šeimyniškus/draugiškus/pažįstamus ryšius su atitinkama šalies puse, todėl šioje byloje teismas apklaustų liudytojų parodymais remiasi tik ta apimtimi, kiek jų nurodytos aplinkybės yra pagrįstos, logiškos ir sutampa su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis (CPK 185 straipsnis). Teismas atskirai įvertinęs šioje byloje esančio trečiojo asmens A. S. santykį su ieškove, t. y. jog jie yra sutuoktiniai, sugadinta transporto priemonė „Mercedes-Benz Sprinter 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sprendžia, jog šioje byloje yra trečiojo asmens suinteresuotumas ir siekis, jog ieškovės patikslintas ieškinys būtų patenkintinas visiškai, todėl šios asmens paaiškinimais teiktais teisme teismas taip pat remsis tik ta apimtimi, kiek tai bus pagrįsta, logiška ir jo nurodytas aplinkybes, galės patvirtinti ar paneigti kiti byloje esantys duomenys bei įrodymai (CPK 185 straipsnis). Be to, trečiojo asmens A. S. teikti paaiškinimai (dėl atitinkamų aplinkybių) yra visiškai priešingi liudytojo M. V. teisme nurodytoms aplinkybėms, o tai taip pat leidžia abejoti trečiojo asmens nurodytų aplinkybių patikimumu, kaip pvz. liudytojas teigė, jo po eismo įvykio būdamas ligoninėje, pats sužinojo, kad joje buvo kitų asmenų, apie šias aplinkybes jis sužinojo iš A. S., nes kreipėsi į jį ir prašė, kad vėlgi galėtų iš ligoninės parvežti namo. Tuo tarpu trečiasis asmuo A. S. teisme teigė, jog nukentėjusius asmenis, kurie buvo ligoninėje jam įvardijo M. V. Liudytojas M. V. teigė, jog skambino A. S. ir klausė ar kas galėtų jį iš Anglijos parvežti namo bei nurodė, jog už kelionę nemokėjo, su A. kalbos apie atsiskaitymą nebuvo, nes su A. S. kaip visada grįždavo, jam nemokėdavo už draugišką pagalbą, tuo tarpu trečiasis asmuo A. S. teisme teigė, jog, kadangi A. B. jo paprašė papildomai surasti asmenų, kuriuos jis galėtų pervežti į Lietuvą ir taip A. B. galėtų pasidengti savo kelionės išlaidas, jis surado papildomus keleivius ir tame tarpe M. V.

Dėl senaties taikymo

16. Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog CK 1.125 straipsnio 9 dalis nustato trijų metų senaties terminą žalos atlyginimui, o nagrinėtinoje byloje šis terminas suėjo (duomenys neskelbtini). Teigė, jog ieškovė turėjo laiku pareikšti ieškinį ir kol paaiškės žalos dydis galėjo stabdyti bylą todėl byloje prašo taikyti senaties terminą.

17. Pagal CK 1.124 straipsnio 1 dalį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikšti. Pažymėtina, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), tačiau atskirų rūšių reikalavimams įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. CK 1.125 straipsnio 9 dalis, kurią prašo taikyti atsakovas, nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties termino pradžią, yra įtvirtintos CK 1.127 straipsnyje. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

18. Įvertinus šios bylos duomenis matyti, jog realiai nuostoliai ieškovei D. S. kilo ne nuo paskutinio eismo įvykio datos (duomenys neskelbtini) (nuo kurio terminą skaičiuoja atsakovas), kur dar nebuvo žinoma ar ieškovei iš vis kils žala, ar atsiras nuostoliai, ar juos (ne)atlygins draudimo bendrovė ir pan., taip pat ieškovei tikrai nebuvo žinoma, kad ji turės dalį išmokėtos draudimo išmokos grąžinti draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ ir tokiu būdu patirs papildomų nuostolių. Akivaizdu, jog nagrinėtinu atveju, ieškovė D. S, apie jai atsiradusius nuostolius sužinojo būtent 2022 m. kovo 17 d. Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį, kuria paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, todėl nuo šio termino ir skaičiuotinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas trijų metų senaties terminas, kuris ir šiai dienai dar nėra pasibaigęs. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovė nėra šioje byloje praleidusi trijų metų senaties termino savo reikalavimams reikšti.

Dėl nuostolių atlyginimo

19. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad ieškovės D. S. priklausančio automobilio „Mercedes-Benz Sprinter 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudiko AB „Lietuvos draudimas“ Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu. Eismo įvykių, įvykusių (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini) Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) Belgijoje, dėl ieškovės automobilį įvykių metu vairavusio atsakovo A. B. kaltės, buvo sužaloti keleiviai, apgadintas tiek ieškovės automobilis, tiek apgadinti ir kiti eismo įvykio metu dalyvavę automobiliai. Vykdydamas įsipareigojimus pagal Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir atlygindamas nukentėjusiesiems asmenims draudikas AB „Lietuvos draudimas“ už (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje eismo įvykio metu padarytą nuostolį, išmokėjo 13 250,82 Eur dydžio draudimo išmoką; (duomenys neskelbtini) Belgijoje, eismo įvykio metu padarytą nuostolį, išmokėjo nukentėjusiesiems draudimo išmokas, kurių bendra suma yra 29 849,88 Eur; (duomenys neskelbtini) Vokietijoje eismo įvykio metu padarytą nuostolį išmokėjo 2 632,90 Eur dydžio draudimo išmoką bei pareikalavo iš ieškovės grąžinti 50 proc., t. y. 22 866,80 Eur, draudimo išmokos, nes automobilį eismo įvykio metu vairavo asmuo neturintis 2 metų vairavimo stažą, bei D. S. pažeidė ir draudimo sutarties 1.5.2.1 punktą, kuriame buvo numatyta, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų. Ieškovė, vykdydama Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu priteistas draudikui sumas (draudimo išmokas bei draudiko iškeltoje civilinėje byloje atlygino draudikui bylinėjimosi išlaidas), iš viso sumokėdama draudikui 24 587,50 Eur.

20. Iš esmės tarp šalių nekilo ginčo, jog (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini) Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) Belgijoje, įvykusių aplinkybių, t. y. jog eismo įvykių metu ieškovei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę vairavo atsakovas A. B., ir dėl to, kad eismo įvykiai įvyko dėl atsakovo kaltės. Tarp šalių nekilus ginčui dėl eismo įvykių aplinkybių, teismas plačiau jų nenagrinėja ir nevertina. Teismas taip pat nenagrinėja ir nevertina draudiko AB „Lietuvos draudimas“ atlygintos nukentėjusiems asmenims žalos dydžio, atsižvelgiant, kad atsakovas A. B. nepareiškė jokių prieštaravimų dėl žalos dydžio apskritai bei dėl ieškovės grąžintos draudikui draudimo išmokos sumos. Atsižvelgiama taip pat į tai, kad atsakovas A. B. dalyvavo trečiuoju asmeniu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2019-1106/2021, kurioje buvo nagrinėjamas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys D. S. dėl draudiko išmokėtos sumos grąžinimo. Duomenų, kad nurodytoje civilinėje byloje buvo ginčytas žalos dydis, taip pat nėra.

21. Be to, byloje nėra ginčo ir niekas nepareiškė jokių prieštaravimų dėl nepataisomai sugadintos transporto priemonės „Mercedes-Benz Sprinter 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 7 507,00 Eur vertės (skirtumas tarp vardinės ir likutinės) (el. medž. 21 t., l. 59, 2 t., l. 75), kurios dydį ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo. Todėl teismas taip pat plačiau dėl nepataisomai sugadinto automobilio vertės nepasisako ir vertina, jog byloje ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dėl nepataisomai sugadintos transporto priemonės „Mercedes-Benz Sprinter 315“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė yra patyrusi 7 507,00 Eur dydžio turtinę žalą.

22. Patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas A. B. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) panaudos sutarčių pagrindu perduotu, ieškovės automobiliu, padarė tris eismo įvykius, kurių metu buvo padaryta žala tretiesiems asmenims, bei nepataisomai sugadinta ieškovei D. S. priklausanti transporto priemonė, todėl esant panaudos sutartyje numatytiems šalių įsipareigojimams, ieškovei grąžinus draudikui dalį draudiko išmokėtos išmokos, ieškovė įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo bei esant atsiradusiai žalai už sugadintą transporto priemonę, kurios neatlygino draudimo bendrovė, minėtos žalos apimtyje ieškovė ją taip pat prašo priteisti iš atsakovo A. B.

23. Atsakovas A. B. bylos nagrinėjimo procese siekė įrodyti, jog šalių sudarytos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) automobilių panaudos sutartys yra apsimestiniai sandoriai.

24. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2006; kt.).

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismo vertinimu atsakovo A. B. argumentai dėl jo nurodytų sandorių apsimestinumo nepakankami ir neteikia pagrindo automobilio panaudos sutartis teismo iniciatyva ex officio pripažinti apsimestiniais sandoriais. Teismas pastebi, jog atsakovas šiame procese siekdamas įrodyti apsimestinių sandorių faktines aplinkybes, nebuvo itin konkretus, faktines aplinkybes arba iš vis nenurodė (teisme teikdamas, jog neprisimena arba teikdamas, jog tai buvo ne jo reikalas, viskuo turėjo rūpintis A. S. ir pan.), tuo tarpu procesiniuose dokumentuose teigė, jog sudarydamas sutartis jis dėl sveikatos būklės nesuprato jų esmės, kitu atveju, teigė, jog minėtos sutartys buvo sudarytos su tikslu paslėpti tikruosius darbo santykius siejusius jį su ieškovės sutuoktiniu, trečiuoju asmeniu A. S. Teisme siekiant išsiaiškinti automobilio panaudos sutarčių sudarymo aplinkybes atsakovas A. B. parodė, jog kokiomis aplinkybėmis pasirašė (duomenys neskelbtini) panaudos sutartį, nelabai atsimena, tik žino, kad kai pateikdavo tas sutartis buvo pats A. S.; biure A. S. liepdavo tas sutartis pasirašyti, saugumo atžvilgiu; plačiau nesidomėdavo dėl kokio saugumo, tiesiog pasirašydavo ir tiek, nes pasitikėjo A. S.; pasirašydamas panaudos sutartis jau pats turėjo sveikatos problemų, tačiau apie jas A. S. nepranešė, o ir pats A. S. nesidomėjo taip pat; pasirašant panaudos sutartį, apie jas per daug nesidomėjo, tiesiog pasitikėjo A. S., kur liepė, ten pasirašė. Byloje nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonė priklausė ieškovei, tačiau visus klausimus susijusius tiek su transporto priemonės draudimu, jos perdavimu kitiems asmenims, sprendė ir veiksmus atliko būtent ieškovės sutuoktinis A. S., kuriam bendrosios sutuoktinių nuosavybės teisė priklausė ieškovės vardu registruota transporto priemonė. Atsakovas A. B. nagrinėtinu atveju nebūdamas itin atidus, rūpestingas ir dėmesingas, sudarė transporto priemonės panaudos sutartis, nors turėjo visas sąlygas susipažinti tiek su teikiamos pasirašyti panaudos sutarties tekstu, tiek įvertinti šalis, kurias sudaro minėtas sutartis, tiek į(si)vertinti pasirašomų sutarčių pagrindu kilsiančias pasekmes, tačiau sąmoningai ir pilnai neatlikdamas šių veiksmų pasirašė minėtus sandorius, kur teisiniai padariniai išliko, todėl laikytina, kad sandorius sudariusių asmenų valia išreikšta automobilio panaudos sutartyse, atitiko jų vidinę valią, t. y. transporto priemonę teisėtai valdyti įgijo ir ją eismo įvykių metu valdė atsakovas A. B. (CPK 178, 185 straipsniai).

26. Šiame automobilių panaudos sutarčių sudarymo kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į kitų byloje dalyvavusių asmenų išreikštą poziciją ir jų valią. Ieškovė D. S. teisme pripažino, kad panaudos sutartis sudarė jos vyras su atsakovu, o ji tik pasirašė; panaudos sutartį suruošė ir davė pasirašyti tiek A. B., tiek jai, jos vyras; pati nesidomėjo, kam bus perduotas jos automobilis, nes ji pasitikėjo savo vyru; kodėl panaudos sutartis neatlygintina, nežino, nes dėl panaudos sutarties sąlygų viską tarėsi ir derino vyras. Atsakovės sutuoktinis, trečiasis asmuo A. S. teisme teigė, jog panaudos sutarčių tekstas buvo internete; panaudos sutartyse pakeisdavo tik kieno transporto priemonė, valstybinis numeris ir kėbulo numeris ir kas važiuodavo asmens duomenis (panaudos gavėjas ir panaudos davėjas); su A. B. pasirašydami panaudos sutartį papildomai aptarė sąlygas, jog jeigu nusifotografuotų (viršytų greitį), tikslas panaudos sutarčių, kad galėtų susimokėti jis pats baudas. Remiantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, jog ne tik atsakovas A. B. sudarymas ir pasirašydamas automobilio panaudos sutartis, bet ir kita sutarčių šalis ieškovė D. S. bei jos sutuoktinis panaudos sutarčių sudarymo metu nebuvo itin dėmesingi, atidūs bei elgėsi gana lengvabūdiškai (CPK 185 straipsnis).

27. Be to, vertinant aplinkybes, kurias siekė įrodyti atsakovas, jog iš tiesų atsakovas A. B. dirbo pas A. S. ir perduota transporto priemonė jam buvo kaip darbo įrankis, todėl ir su šia transporto priemone padaryta žala/žalos atlygintinumas, turėtų būti vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, svarbu atkreipti dėmesį į kitas byloje nustatytas aplinkybes. Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį, jog nė vienas iš byloje dalyvavusių asmenų nebuvo nuoširdus ir atviras, jų pateiktos aplinkybės viena kitai itin prieštaraujančios. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į toliau nurodytas aplinkybes. Trečiasis asmuo A. S. teisme kiek nelogiškai paaiškino transporto priemonės perdavimo A. B. aplinkybes bei panaudos sutarčių sudarymo aplinkybes ir jose užfiksuotų numerių eiliškumą, kas leidžia teismui vertinti tokius paaiškinimus kritiškai, t. y. jog kadangi su A. B. buvo pažįstamas (dvi dienas), sutiko jam paskolinti transporto priemonę (teismas pastebi, jog sudaryta neatlygintinė automobilio panaudos sutartis); panaudos sutartys su numeriais Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) todėl, kad pridėdavo skaičius, nes norėjo pagražinti, pasigirti prieš draugus, nes buvo pradedantysis verslininkas (teismas pastebi, jog iš byloje pridėto Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžio matyti, jog A. S. vėlesniais laikotarpiais iš esmės taikė analogišką schemą, kuri buvo pritaikyta A. B. atžvilgiu, t. y. kiekvieną kartą, prieš išvažiuojant asmenims, kurie oficialiai būdavo neįdarbinti A. S. įmonėje, duodavo pasirašyti automobilio panaudos sutartis (el. medž. 2 t., l. 107, 108)), o tai sudaro pagrindo teigti, jog automobilio panaudos numeriai vis dėl to per trumpą laiko tarpą ženkliai pakitę ne dėl A. S. siekio pasirodyti prieš draugus, o dėl to, jog tokios automobilių panaudos sutartys buvo teikiamos pasirašyti ir buvo sudaromos su kitais asmenims (CPK 185 straipsnis). Be to, A. S. teisme, kodėl automobilio panaudos sutartyje nurodyta „Išleisti pinigai“, tiksliai paaiškinti negalėjo, tik nurodė, jog panaudos sutartis ištraukta iš interneto ir kas buvo nurodyta, tas ir palikta, o paties tik pakoreguoti: vardas, pavardė bei automobilio numerį, kas taip pat leidžia abejoti tiek A. S. teiktais paaiškinimais, o esant neaiškumų, netikslumų byloje negalima tiksliai identifikuoti santykius siejusius atsakovą A. B. ir A. S. Vertinant tikruosius santykius siejusius atsakovą A. B. ir A. S. svarbu atkreipti dėmesį, jog ir atsakovas A. B. skirtinguose civiliniuose procesuose nebuvo nuoseklus, t. y. šios bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog jis pas A. S. dirbo, t. y. teisme teigė, jog tiesiogiai pats bendravo su A. S., kuris jį priėmė į darbą, tik jokių dokumentų nedavė; jam buvo nurodyta, jog čia įsidarbinimo lapas, tačiau jo neskaitė, tiesiog pasirašė ir tiek; teigė, jog jeigu pasirašė tokius dokumentus, tai reiškiasi, toks įdarbinimo būdas pačiam tiko; pats nesidomėjo, kaip kokiu būdu jis buvo įdarbintas, teigė, jog tai turėjo viską padaryti ir tinkamai sutvarkyti A. S. Tuo tarpu iš byloje esančios ieškovės atstovės pateiktos stenografuotų A. B. paaiškinimų, kurie buvo teikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-2019-1106/2021, kurioje iš esmės buvo aiškinamos aplinkybės susijusios su tais pačiais jo padarytais eismo įvykiais užsienyje, matyti, jog procese A. B. teigė, jog D. S. priklausančią transporto priemonę jis vairavo panaudos sutarties pagrindu, nes tiesiog, taip, ją pasiskolino; tikslas buvo tiesiog nuvažiuoti į vietą, jeigu būtų prireikę ten persivežti, bet pasikeitė planai visiškai (el. medž. 2 t., l. 130). Vertinant judviejų tarpusavio santykius ir ryšius svarbu pastebėti, jog teisme trečiasis asmuo A. S. teigė, jog mikroautobusas, kurio valstybinis numeris buvo (duomenys neskelbtini), buvo skirtas šeimos reikmėms, asmeniniams reikalams, nuvažiuoti į sodybą, todėl nematė poreikio drausti kitokiu (platesniu draudimu), tačiau remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-1881-188/2019, užfiksuota, jog A. S. savo pateiktame priešieškinyje nurodė, kad 2018 m. balandžio mėn. pabaigoje ieškovas kreipėsi į jį telefonu dėl krovinio pargabenimo iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą; (duomenys neskelbtini) jis atvyko mikroautobusu „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į ieškovo nurodytą vietą Didžiojoje Britanijoje; bei byloje buvo pateikta rašytinė medžiaga, jog administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-292-971/2018 2018 m. birželio 22 d. nutarimu T. Š. nubaustas už tai, kad 2018 m. gegužės 9 d., 10.42 val., Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, magistralinio kelio Šiauliai-Palanga 52 kilometre automobiliu Mercedes Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu D. S., be gabenimą arba įsigijimą patvirtinančių dokumentų gabeno naudotus vaikų vežimėlių komplektus, kas pagrindžia aplinkybes, jog iš tiesų mikroautobusas „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo skirtas šeimos reikmėms, asmeniniams reikalams, tačiau juo buvo vykdomas komercinis krovinių pervežimas, kai kuriuos pervežimus atliko ne tik A. S., bet ir kiti asmenys. Taip pat šios aplinkybės paneigia tiek A. S. teisme duotus paaiškinimus, tiek ir ieškovės nurodytas aplinkybes, jog 2018 m. jos vyras dirbo vykdydamas individualią veiklą ir jai pasakė, jog draugui reikia duoti automobilį, kuris buvo skirtas šeimos reikalams, nes nori jis persivežti daiktus, ir leidžia abejoti tiek D. S., tiek A. S. teiktais paaiškinimais teisme (CPK 178, 185 straipsnis). Nors A. S. teisme teigė, jog atsakovas A. B. jo paprašė mikroautobusiuko, nes jam reikėjo pasiimti tam tikrus daiktus iš Anglijos, tačiau atsakovo A. B. mama liudytoja D. B. teisme parodė, kad dėl sūnaus asmeninių daiktų ir jų persivežimo iš Anglijos, aplinkybių nežino, tačiau nurodė, jog per mėnesį laiko kuomet prabuvo Anglijoje, daiktų jis nespėjo „užgyventi“. Įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėtinu atveju, mikroautobuso perdavimo įvykyje, dalyvavo du asmenys, kurie skirtingai pateikia aplinkybes susijusias su transporto priemonės perdavimo aplinkybėmis, tiek su juos siejusiais tikraisiais santykiais, bet kuriuo atveju, riboja byloje nustatyti tikrąją tiesą ir identifikuoti tikrąją šalių valią bei siekius ir tikslus (CPK 185 straipsnis). Todėl teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, labiau tikėtina ir logiška pripažintina atsakovo A. B. pozicija, jog jis dirbo A. S. Pastebėtina, jog ir Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartyje, kuri šiame procese turi res judicata teisinę galią, pažymėta, jog teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, jog A. B. apdraustu D. S. priklausančiu automobiliu vykdė mokamą keleivių ir krovinių pervežimo veiklą Europoje būtent A. S. nurodymu ir jo naudai, tikėtina, jog taip pat buvo nelegalus darbuotojas (nutarties 43 punktas) (el. medž. 2 t., b. l. 14).

28. Pažymėtina, kad pagal bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla), todėl subjektinė teisė negali atsirasti iš teisės pažeidimo. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus. Taigi, teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise.

29. Nagrinėtinu atveju, teismui padarius išvadai, jog labiau byloje tikėtina, jog atsakovas A. B. vis dėl to ir dirbo A. S. ir buvo nelegalus darbuotojas, kuris vykdė mokamą keleivių ir krovinių pervežimo veiklą Europoje būtent pagal A. S. nurodymus, tačiau teismo manymu, vadovaujantis principu ex injuria jus non oritur, byloje taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų negalima, nes tiek atsakovui A. B., tiek trečiajam asmeniui A. S. tiko tokios susitartos veikimo (darbo) sąlygos (legaliai neįdarbinant A. B.) ir veiksmai, kurių ėmėsi abu asmenys, abiem buvo priimtini, todėl pripažintina, jog abu asmenys veikė neteisėtai, todėl ir jų veiksmų bei atsiradusių pasekmių vykdant neteisėtus (teisei prieštaraujančius) veiksmus, ginti atitinkamomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatomis nėra galima (CPK 185 straipsnis).

30. Kaip jau buvo minėta ieškovė atsakovui atsakomybę kildina (duomenys neskelbtini) automobilių panaudos sutarčių pagrindu, bei nurodė, jog atsakovas A. B. turi pareigą atlyginti ieškovei D. S. jos patirtas išlaidas dėl atsakovo kaltės įvykusių eismo įvykių, kurių metu buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala tretiesiems asmenims, o taip pat nepataisomai sugadinta ieškovei D. S. priklausanti transporto priemonė - automobilis Mercedes-Benz Sprinter 315, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

31. Nagrinėtinu atveju nors ieškovė D. S. ir kildina atsakovo A. B. civilinę atsakomybę automobilio panaudos sutarčių pagrindu, tačiau šioje byloje yra svarbu įvertinti kokiu pagrindu yra susidarę būtent ieškovės nuostoliai, t. y. šioje byloje yra reiškiamas ieškovės D. S. reikalavimas atsakovui A. B. atlyginti nuostolius, kuriuos ši patyrė grąžindama draudikei išmokėtos draudimo išmokos dalį pagal jos su draudimo bendrove sudarytos draudimo sutarties tam tikrų sutarčių punktų pažeidimus, bei nuostoliai, kuriuos ji patyrė bylinėdamasi su draudimo bendrove civiliniame procese, ir nuostoliai, kuriuos ji patyrė už nepataisomai sugadintą transporto priemonę, kurių nepadengė (neapmokėjo) draudimas.

32. Šios bylos atveju atsakovo A. B. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis ieškovei priklausančia transporto priemone sukėlė tris eismo įvykius, dėl kurių buvo kaltas ir buvo apgadintos tretiesiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kitas jų turtas bei sužaloti ieškovei priklausančia transporto priemone vežti asmenys. Iš byloje pateiktų teismo sprendimų ir nutarčių kopijų matyti, jog D. S. ir AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta draudimo sutartis nenumatė jokių draudimų atsakovui A. B. vairuoti D. S. apdraustą transporto priemonę. Automobilį atsakovas vairavo turėdamas teisę vairuoti bei atsakovo amžius bei vairavimo stažas nesudarė jam jokių kliūčių valdyti transporto priemonę. Tokių kliūčių nesudarė ir ieškovės su draudiku AB „Lietuvos draudimas“ sudaryta draudimo sutartis. Pastebėtina, jog atlikus įvykio aplinkybių tyrimą įvykis draudiko buvo pripažintas draudiminiu, ko pasekoje, esant apdraustai transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei, draudikas, vykdydamas draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atlygino, išmokant draudimo išmoką, nukentėjusiesiems asmenims žalą, padarytą atsakovo A. B. kaltais veiksmais, kurie pasireiškė Kelių eismo taisyklių, nesusijusių nei su atsakovo amžiumi, nei vairavimo stažu, nei su sveikatos būkle, pažeidimu.

33. Remiantis sprendimo 32 punkte nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovės pretenzijos atsakovui (nuostolių dalyje grąžintos draudikei išmokėtos draudimo išmokos dalies bei patirtų ir draudimo įmonei sumokėtų bylinėjimosi išlaidos, viso 24 587,50 Eur) yra nepagrįstos. Šias išvadas teismas daro ir dėl toliau nurodytų motyvų. Ieškovės D. S. nuostolius, kuriuos ši patyrė grąžindama draudikei išmokėtos draudimo išmokos dalį (bei papildomi nuostoliai – bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovė turėjo atlyginti draudikei išnagrinėjus civilinę bylą dėl draudimo išmokos priteisimo), pripažintina, kad ieškovė šias išlaidas patyrė dėl to, kad netinkamai vykdė draudimo sutartimi prisiimtas prievoles, t. y. draudimo sutartyje nustatyta tvarka nepranešė draudikei apie padidėjusią draudimo riziką (draudimo sutarties 1.5.2, 1.5.2.1 ir 1.5.2.5. punktų pažeidimai). Nagrinėtinu atveju ieškovės šiuos nuostolius lėmė tai, kad ji nevykdė draudimo sutarties. Jeigu ieškovė būtų tinkamai atlikusi savo prievolę pagal draudimo sutartį, tai ji nuostolių dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo nebūtų patyrusi. Nors eismo įvykių metu dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės vairuotojo (atsakovo A. B.) kaltės buvo padaryta žala (tiek tretiesiems asmenims, tiek jų turtui ir t.t.), tačiau žalos atlyginimas vyko civilinės atsakomybės draudimo sutarties pagrindu, nuostolius atlyginti privalėjo draudikė, kuri į žalą padariusį asmenį turi ribotą reikalavimo teisę. Nagrinėtinu atveju nenustatyta, kad į žalą padariusį asmenį draudikė būtų turėjusi reikalavimo teisę. Tai reiškia, kad eismo įvykių metu padaryta žala yra/buvo draudikės nuostoliai, kurių neatlygina kaltasis asmuo ir kurie iš dalies gali/galėjo būti padengiami tik transporto priemonės draudėjos, kuri nevykdė savo sutartinių pareigų. Kaip jau buvo minėta sprendimo32 punkte kaltasis asmuo neprivalėjo atlyginti nuostolių draudikei, nes jo atsakomybė buvo apdrausta. Pastebėtina, jog šie ieškovės nuostoliai kilo tik todėl, kad draudėja (D. S.) pati pažeidė sutartį. Kalto dėl eismo įvykio vairuotojo veiksmai sudarė pagrindą draudikei išmokėti draudimo išmoką, tačiau vien jie nesudaro pagrindo reikalauti draudimo išmokos iš draudėjo. Išmokėtos draudimo išmokos dalies išreikalavimo pagrindas buvo sutarties pažeidimas. Kadangi be šio pažeidimo nebūtų pagrindo draudikei reikalauti ir gauti išmokėtos draudimo išmokos dalį, tai draudimo išmokos dalies mokėjimo priežastis yra draudimo sutarties pažeidimas, o ne vairuotojo dėl eismo įvykio kalti neteisėti veiksmai. Pastebėtina, jog iš esmės tas pačias aplinkybes buvo nurodęs ir civilinėje byloje Nr. e2A-150-513/2022, Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartyje (nutarties 45 punktas) (el. medž. 2 t., l. 15). Taigi, nagrinėtinu atveju nėra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo A. B. kaltų veiksmų, eismo įvykių metu atsiradusių žalų ir tarp ieškovės D. S. nuostolių, patirtų dėl draudiko išmokėtos draudimo išmokos dalies atlyginimo bei patirtų kitų nuostolių (iš D. S. priteistos bylinėjimosi išlaidos), kurie jai susidarė CPK tvarka bylinėjantis su draudimo bendrove. Tad nėra vienos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos – priežastinio ryšio tarp A. B. neteisėtų veiksmų ir atsiradusių ieškovės 24 587,50 Eur dydžio nuostolių. Pastebėtina, kad ne atsakovas A. B., bet ieškovė D. S. pati nevykdė savo sutartinių prievolių, kurios buvo numatytos jos su draudiku sudarytoje sutartyje (buvo nustatyta ieškovės kaltė), dėl ko jai pačiai (ieškovei) kilo civilinė atsakomybė ir ji privalėjo grąžinti draudikei išmokėtos draudimo išmokos dalį ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas (D. S. patyrė nuostolių). Taigi, apibendrintai nurodytina, kad jeigu, D. S. nebūtų pažeidusi draudimo sutarties (būtų sudariusi tinkamą draudimo sutartį), draudikas būtų išmokėjęs visą draudimo išmoką ir nebūtų kilęs pagrindas iš D. S. reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos (taip pat nebūtų užvesti teisme atskiri civiliniai procesai ir t.t.), tuo pačiu ieškovė nebūtų patyrusi 24 587,50 Eur nuostolių susijusių grąžintos draudikei išmokėtos draudimo išmokos dalimi bei draudimo įmonei sumokėtų bylinėjimosi išlaidų. Esant nustatytoms aplinkybėms atsakovui A. B. nekyla pareiga atlyginti 24 587,50 Eur dydžio nuostolių ir vadovaujantis automobilio panaudos sutarčių 3.2.2. punkto nuostatomis. Todėl ieškinio dalis dėl 24 587,50 Eur nuostolių atlyginimo, pareikšta CK 6.263 straipsnio, 6.280 straipsnio pagrindu, atsakovui atmestina kaip nepagrįsta.

34. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Civilinės atsakomybės prasme asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

35. Toliau sprendime teismas vertina atsakovo A. B. civilinę atsakomybę už padarytą žalą (atsiradusius nuostoliui D. S.) pagal (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) automobilio panaudos sutartis ir jose susitartus šalių įsipareigojimus. CK 6.154 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Vertinant pateiktų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) automobilių panaudos sutarčių turinį visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog pagrindinės sutarčių nuostatos iš esmės yra vienodos. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) automobilių panaudos sutartyse yra įtvirtintinos nuostatos: 3. Šalių teisės ir pareigos: 3.2. Panaudos gavėjas (nors sutartyse nėra sunumeruoti papunkčiai, tačiau darant prielaidą, jog kiekvienas papunktis parašytas iš naujos eilutės, laikytina, kad tai naujas papunktis), tad 3.2.2. numatyta, jog panaudos gavėjas atlyginti panaudos davėjui visus su šiuo automobiliu susijusius nuostolius, jeigu tokie nuostoliai buvo patirti dėl panaudos gavėjo kaltės. Pastebėtina, jog ši nuostatos nėra visiškai aiški, t. y. nėra nurodyta ar panaudos gavėjas ar privalo, ar turi teisę, ar pareigą ir pan., atlyginti, tačiau vadovaujantis sisteminio sutarties aiškinimo principu, pripažintina, jog nuostatoje praleistas žodis „privalo“, nes tiek prieš tai minėtų sutarčių papunkčiuose, tiek sekančiuose papunkčiuose būtent įtvirtinta, jog panaudos gavėjas „privalo“. 3.2.7. numatyta, jog panaudos gavėjas privalo atlyginti žalą, padarytą tretiesiems asmenims perduotu pagal šią Sutartį automobiliu (tame tarpe kaip padidinto pavojaus šaltiniu), jeigu šios žalos ar jos dalies neatlygina draudimo įmonė; 3.2.8. panaudos gavėjas privalo atlyginti visus nuostolius, kurie atsirado dėl pablogėjus automobiliui ne dėl panaudos davėjo kaltės arba nuostolius, kurie padaromi panaudos davėjui dėl automobilio sužalojimo ar praradimo (tame tarpe dėl automobilio vagystės). 4. Šalių atsakomybė: 1 p. numatyta, jog panaudos gavėjas visais atvejais atsako už panaudos davėjui ir (ar) tretiesiems asmenims padarytą žalą, jei jis pažeidė Sutartyje numatytą automobilio eksploatavimo tvarką, gabeno juo neleistinus daiktus, suteikė automobilį naudotis tokios teisės neturinčiam asmeniui ir žalos nedengia draudimas.

36. Remiantis sprendimo 33 punkte nurodytoms aplinkybėms, ir įvertinus tai, jog ieškovės 24 587,50 Eur nuostoliai yra atsiradę ne dėl atsakovo A. B. kaltės, o būtent dėl pačios ieškovės kaltės, kuri pažeidė su AB „Lietuvos draudimas“ sudarytos draudimo sutarties sąlygas, todėl teismas sprendžia, jog nei pagal automobilio panaudos sutarties 3.2.2. punktą, nei 3.2.7. ir kt. punktų nuostatas atsakovui A. B. 24 587,50 Eur nuostolių apimtyje civilinė atsakomybė nekyla, kadangi tarp ieškovės D. S. 24 587,50 Eur atsiradusių nuostolių ir atsakovo A. B. neteisėtų veiksmų nėra tiesioginio priežastinio ryšio ir nuostoliai atsirado ne kaip atsakovo A. B. neteisėto veikimo rezultatas, o būtent pačios ieškovės D. S. netinkamo elgesio rezultatas. Bei šiuo atveju, A. B. civilinė atsakomybė buvo drausta, todėl AB „Lietuvos draudimas“ eismo įvykius pripažino draudžiamaisiais ir pilnai atlygino padarytą žalą tretiesiems asmenims, todėl remiantis automobilio panaudos sutarties nuostatomis, negalima daryti išvados, jog nuostoliai (žala) padaryti perduota transporto priemone tretiesiems asmenims draudimo nėra padengta (CPK 185 straipsniai).

37. Vertinant likusią nuostolių dalį, kurią yra patyrusi ieškovė D. S., t. y. 7 507,00 Eur dydžio žalą (nepataisomai apgadinta transporto priemonė „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog eismo įvykių metu mikroautobusą vairavo atsakovas A. B. ir dėl jo kaltės įvykus trims eismo įvykiams ir buvo nepataisomai apgadinta minėta transporto priemonė. Iš bylos duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) įvykus pirmajam eismo įvykiui Jungtinėje Karalystėje, už tuo metu apgadintą transporto priemonę draudimo bendrovė ieškovei D. S. atlygino jos patirtą žalą. Nors rašytiniu savo pasižadėjimu A. B. buvo pasižadėjęs atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą (el. medž. 2 t., 77 l.), tačiau atsižvelgiant į tai, jog ją atlygino draudimo bendrovė (2 599,56 Eur), ieškovė šios žalos atlyginti iš atsakovo ir nebereikalavo (automobilio panaudos sutarties 3.2.7., 3.2.8.). Tačiau įvykus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) eismo įvykiams draudimo bendrovė atsisakė mokėti draudimo išmoką, todėl ieškovei liko neatlyginti 7 507,00 Eur dydžio nuostoliai.

38. Civilinei atsakomybei taikyti yra būtina nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Vertinant sprendimo 35 punkte pacituotas automobilio panaudos sutarties nuostatas matyti, jog draudimo bendrovei atsisakius atlyginti 7 507,00 Eur dydžio žalą už nepataisomai apgadintą transporto priemonę „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakomybė atlyginti panaudos davėjai D. S. atsiradusius nuostolius 7 507,00 Eur dydžio apimtyje, kyla panaudos gavėjui atsakovui A. B. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog būtent dėl kaltų atsakovo A. B. veiksmų įvyko eismo įvykiai, kurių metu buvo nepataisomai apgadinta ieškovei D. S. priklausanti transporto priemonė „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to ieškovei atsirado papildomi nuostoliai. Tarp atsakovo A. B. kaltų veiksmų (pažeisdamas Kelių eismo taisyklių nuostatas sukėlė trys eismo įvykius) ir kilusių pasekmių (nepataisomai apgadinta transporto priemonė) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pripažintina, jog ieškovės D. S. reikalavimas priteisti iš atsakovo A. B. 7 507,00 Eur dydžio nuostolius yra teisėtas ir pagrįstas.

39. Atsakovas A. B. tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek teisme teikdamas paaiškinimus siekė įrodyti, jog jis išpirkdamas vekselius (iš A. S.), atlygino samdomo darbuotojo atsakomybės ribose padarytą ieškovei D. S. žalą, todėl nebėra skolingas. Teismas pastebi, jog atsižvelgiant į tai, kad dėl taikytinų DK normų jau yra pasisakęs sprendimo 29 punkte, todėl plačiau dėl neva samdomo darbuotojo atsakomybės ir atlygintinų žalų ribų taikymo plačiau nebepasisako. Aiškinantis vekselių surašymo, išpirkimo aplinkybes nustatyta, jog po paskutinio eismo įvykio A. B. trečiojo asmens A. S. kita transporto priemone jis buvo parvežtas į Lietuvą ir neva dėl atsakovui daromo spaudimo, jis pasirašė du vekselius 5 000,00 Eur sumai už neva dėl jo veiksmų atsiradusių, bet nežinomo dydžio nuostolių, atlyginimo. Liudytoja D. B. teisme paaiškino, kad su A. S. pirmą kartą susitiko ir kalbėjo 2018 m. rugpjūčio mėnesį, kodėl A. pasirašė tuos vekselius; A. S. paaiškino, kad tokiu būdu siekia išsiieškoti pinigus už padarytą žalą iš A. B., kuri atsirado po paskutinio eismo įvykio; vėliau buvo kreiptasi į teismą dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, buvo susitarta taikiai ir susitarė, jog A. B. žalą atlygina 3 000 Eur apimtyje ir šią sumą sumokėjo dėl to, kad baigtųsi teismai, dėl ramybės ir t.t., suprato ir A. S. buvo paaiškinta, kad 3 000 Eur už padarytą žalą; A. S., pasirašius taikos sutartį, teigė, jog A. B. jam jau nebeskolingas. Teismo posėdžio metu A. S. aiškindamas vekselių pasirašymo ir išpirkimo aplinkybes nurodė, kad po eismo įvykio skubiai reikėjo atgabenti sugadintą mikroautobusą iš Belgijos, todėl iškilo didelės transportavimo išlaidos ir todėl iškilo būtinybė atlyginti žalą, taip pat reikėjo papildomai pinigų sužalotiems asmenims (keleiviams) pergabenti iš Belgijos ligoninės į Angliją ir į Lietuvą; A. B. sakė, jog neturi pinigų, todėl jam pasiūlė pasirašyti vekselius, su šiuo pasiūlymu sutiko ir pasirašė vekselius. Pastebėtina, jog atsakovas A. B. savo ieškinyje, kurį teikė Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais ir t.t., buvo nurodęs ir pripažinęs faktus, jog išduodamas vekselius, jo atsakomybė prieš A. S. sutuoktinę pagal sudarytą panaudos sutartį nepasibaigė (el. medž. 2 t., l. 38). Iš Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. kovo 15 d. nutarties turinio matyti, kad buvo patvirtinta A. B. ir atsakovo A. S. sudaryta taikos sutartis, iš kurios matyti, jog šalys susitarė, kad A. S. ne vėliau kaip šalims pasirašant šią taikos sutartį, perleidžia A. B. arba bet kuriam jo nurodytam trečiajam asmeniui abu ginčo vekselius bendrai 5 000 Eur sumai; vekselių perdavimo metu A. B. pagal pakvitavimą sumoka A. S. 3 000 Eur grynaisiais pinigais; A. S. gavus aukščiau paminėtą pinigų sumą, jis atsisako visų pretenzijų, reikalavimų, kurie kyla iš minėtų vekselių; taip pat atsisako notaro vykdomųjų įrašų padarymo ir priverstinio išieškojimo pagal nurodytus vekselius (el. medž. 2 t., l. 1-2). Atsižvelgiant į tai, jog A. B. buvo pripažinęs faktus, jog išduodamas vekselius, jo atsakomybė prieš A. S. sutuoktinę D. S. pagal sudarytas panaudos sutartį nepasibaigė, o 3 000 Eur sumą jis sumokėjo išpirkdamas vekselius, kurie buvo atsakovo A. B. išrašyti už kilusios, tik nežinomo dydžio žalos atlyginimą, iš A. S., kuris po A. B. sukeltų eismo įvykių tiesiogiai pats turėjo nuostolių susijusių su sugadinto mikroautobuso pergabenimu iš Belgijos į Lietuvą, taip pat keleivių pervežimu iš Belgijos ligoninės į Angliją ir į Lietuvą (pats atsakovas A. B. buvo trečiojo asmens A. S. dėka pargabentas į Lietuvą), todėl teismas sprendžia, jog sumokėta 3 000 Eur suma laikytina, jog tai A. B. atlyginti nuostoliai, kurie buvo kilę tiesiogiai A. S., bei dėl kurių šalys A. B. ir A. S. tokia forma (surašant vekselius ir juos išperkant) buvo susitarė dėl jų atlyginimo (CPK 178, 185 straipsniai).

40. Teismui pripažinus, jog ieškovės D. S. reikalavimas priteisti iš atsakovo A. B. 7 507,00 Eur dydžio nuostolius yra teisėtas ir pagrįstas, bei padarius išvadą, jog A. B. sumokėta 3 000 Eur suma pripažintina, jog tai yra nuostolių atlyginimas tiesiogiai A. S. už jo patirtus nuostolius, todėl sprendžia, jog ieškovės D. S. patikslintas ieškinys iš dalies pagrįstas, todėl tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo A. B. ieškovės D. S. naudai 7 507,00 Eur dydžio nuostolių atlyginimą.

41. Teismas, dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

42. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimis, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo A. B. ieškovės naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 7 507,00 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2022 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, jų atlyginimo ir kiti klausimai

43. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

44. Ieškovė D. S. pareikšdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinį, kurį vėliau patikslino, bei už teiktus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumokėjo viso 813,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Be to, naudojosi advokato (padėjėjo) paslaugomis, ko pasekoje turėjo papildomai 1 190,00 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinėms paslaugoms apmokėti (el. medž. 1 t., l. 20, 2 t., l. 135, 137,139, 141). Atsakovo A. B. interesus taip pat atstovavo advokatas Rolandas Tamašauskas, todėl atsakovas patyrė 825,00 Eur dydžio išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas (el. medž. 2 t., l. 146-147). Pastebėtina, jog prašomų priteisti advokato (advokato padėjėjos) pagalbos išlaidų dydžiai neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio.

45. Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies (23,40 proc.), proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo A. B. priteistina ieškovei D. S. 190,24 Eur žyminis mokestis bei 278,46 Eur patirtų advokato pagalbos išlaidų, viso 468,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 98 straipsnis). Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies (23,40 proc.), proporcingai atmestų reikalavimų daliai (76,60 proc.) iš ieškovės D. S. priteistina atsakovui A. B. 631,95 Eur patirtų advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

46. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

47. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (el. medž. 1 t., l. 74-76 ) paliktinos iki sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės keistinos, sumažinant areštuotos sumos mąstą, t. y. sumą sumažinant iki 7 975,70 Eur, ir jos paliktinos iki visiško sprendimo įvykdymo (CPK 145 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 3 dalis).

48. Atsakovas A. B. šioje byloje teikdamas priešieškinius sumokėjo viso 107,00 Eur -žyminio mokesčio (el. medž. 1 t., l. 106, 116), todėl teismui nepriėmus priešieškinių, atsakovui A. B. grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 507,00 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus septynis eurus) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 507,00 Eur dydžio sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 468,70 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 70 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią patikslinto ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 631,95 Eur (šešių šimtų trisdešimt vieno euro 95 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti atsakovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 20 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 110 – 75,00 Eur) ir 2023 m. vasario 28 d. (mokėjimo nurodymas Nr. 112 – 32,00 Eur) (už A. B. mokėjo D. B.) sumokėtą 107,00 Eur (vieno šimto septynių eurų) žyminį mokestį.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti iki sprendimo įsiteisėjimo, o sprendimui įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti, sumažinant areštuotinos sumos mąstą, t. y. sumą sumažinti iki 7 975,70 Eur (septynių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 70 centų) ir jas palikti iki visiško sprendimo įvykdymo.

Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laura Miniotienė