Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei D. S. dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B., pagal atsakovės D. S. priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas. Priešieškinis netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad 2017-11-11 tarp šalių buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė transporto priemonės „Mercedes Benz Sprinter 315“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. Transporto priemonės draudėja D. S.. Sutarties 1.5.2 punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama sutarties 1.5.2 punkte nurodytomis sąlygomis, tarp jų – kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo, taip pat asmuo, kurio vairavimo stažas vairuoti sutartyje nurodytą transporto priemonę yra mažesnis nei 2 metai, nepriklausomai nuo jo amžiaus, pažymint, kad šis reikalavimas netaikomas draudimo sutartį sudariusiam draudėjui (sutarties 1.5.2.5 punktas).

2018-07-07 Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu A. B., vairuodamas transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė kitą automobilį. Eismo įvykio metu buvo sužaloti du kito automobilio keleiviai, apgadintas automobilis. Ieškovė išmokėjo 13 250,82 Eur dydžio draudimo išmoką,

Iš eismo įvykio deklaracijos matyti, kad 2018-07-28 Vokietijoje, Kreuzstrasse – Adenauerplatz, Bylefelde, 12.00 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė transporto priemonės „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. B., ir „Renault Clio“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). A. B. skirta piniginė bauda.

Avarijos metu žmonių prarasti daiktai įvertinti 725,50 Eur suma. AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavo ir išmokėjo: 2020-02-10 200,00 Eur E. J. už neturtinę žalą; 2020-02-10 900,00 Eur G. K. už neturtinę žalą; 2020-02-11 1 621,68 Eur A. Č. už M. Č. patirtą turtinę žalą; 2020-02-11 2 707,31 Eur N. V. už M. V. patirtą turtinę ir neturtinę žalą; 2020-02-11 4 166,24 Eur A. Č. už S. Č. patirtą turtinę ir neturtinę žalą; 2020-02-11 4 177,91 Eur A. Č. už A. Č. patirtą turtinę ir neturtinę žalą; 2020-02-11 306,00 Eur AZ M. M. už E. J. patirtą žalą; 2020-02-11 111,13 Eur B. M. G., kompensuojant M. V. padarytą žalą; 2020-02-13 2 333,59 Eur A. Č. už E. Č. patirtą turtinę ir neturtinę žalą; 2020-02-13 700,00 Eur E. Č. už M. Č. patirtą žalą; 2020-03-12 767,68 Eur B.V.B.A. A. L.V. den B. – E. B., kompensuojant G. K. patirtą žalą; 2020-03-12 197,55 Eur H. C., kompensuojant G. K. patirtą žalą; 2020-03-20 10 970,29 Eur A. Č. už A. Č. netektas pajamas ir kelionės išlaidas; 2020-03-25 45,00 Eur A. Č. už S. Č. daiktų sugadinimą; 2020-03-25 177,50 Eur A. Č. už M. Č. daiktų sugadinimą; 2020-03-25 178,00 Eur A. Č. už E. Č. daiktų sugadinimą; 2020-03-25 290,00 Eur A. Č. už A. Č. daiktų sugadinimą.

„InterEurope“ AG pateikė AB „Lietuvos draudimas“ duomenis, kad dėl transporto priemonės „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamos A. B., 2018-07-28 kilusio eismo įvykio metu buvo padaryta žala, kuri įvertinta 2 458,06 Eur, taip pat priskaičiuotos kitos išlaidos (1 339,71 Eur, 363 Eur, 156,10 Eur).

AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo „InterEurope“ AG draudimo išmokas.

2017-11-30 šalys sudarė transporto priemonės „Mercedes Benz 315 Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį, kuria apdrausta ši transporto priemonė bei vairuotojas ir keleiviai nuo nelaimingų atsitikimų. 2018-08-08 AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo D. S. 2 599,56 Eur dydžio išmoką už transporto priemonės „Mercedes Benz 315 CDI Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimą 2018-07-07 įvykio metu.

2018-07-31 Belgijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė „Mercedes Benz 315 Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama A. B., atsitrenkė į priekabą. A. B. pripažintas kaltu dėl eismo įvykio. D. S. apie šį įvykį 2019-03-18 pranešė AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė mokėti D. S. kasko išmoką, nes tai buvo antras įvykis, kai transporto priemone naudojosi asmuo, kuris nėra draudimo sutartyje apibrėžtos valdytojų grupės valdytojas. Įvykis negali būti priskirtas prie draudžiamųjų.

2018-09-13 AB „Lietuvos draudimas“ atliko transporto priemonės „Mercedes Benz 315 Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobiliui padaryta 7 485 Eur žala.

2018-08-07, 2019-09-30, 2019-11-29 AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į D. S. su pretenzijomis dėl dalies draudimo išmokos atlyginimo.

Šalys rėmėsi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021, patvirtintomis 2017-02-07 AB „Lietuvos draudimas“ Draudimo rizikos vertinimo komiteto sprendimu Nr. 11.

Interneto portaluose buvo skelbiami pasiūlymai nuvežti siuntas iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, vyko susirašinėjimas su klientais.

Dėl patikslinto ieškinio reikalavimo

Šioje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad kilo trys eismo įvykiai, kuriuos sukėlė trečiasis asmuo A. B., vairavęs atsakovės D. S. vardu registruotą transporto priemonę, kurios valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Priešingai nei teigė atsakovės atstovas, rašytiniai bylos duomenys ir paties trečiojo asmens A. B. paaiškinimai patvirtina, kad jis vairavo atsakovei priklausančią transporto priemonę visų trijų eismo įvykių metu, t. y. ir atstovo ginčijamame 2018-07-28 eismo įvykyje. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu išliko nenuosekli ir skirtinga atsakovės ir jos atstovo pozicija. Atsakovė teigė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, tačiau negalėjo nurodyti konkrečios sumos. Tuo tarpu atsakovės atstovas iš pradžių teigęs, kad atstovaujamoji sutinka su ieškiniu iš dalies, baigiamojoje kalboje prašė patikslinto ieškinio netenkinti. Kita vertus, nurodė, kad prašo reikalaujamą sumą sumažinti iki 25 procentų ir jos mokėjimą išdėstyti. Taipogi, pažymėtina, kad atsakovės atstovo procesiniuose dokumentuose ir baigiamojoje kalboje cituotose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ratio decidendi yra kitokios nei šioje byloje, todėl nurodytomis nutartimis šioje byloje nesiremiama.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra viešoji sutartis - draudėjai turi pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsisakyti ją sudaryti. Ši sutartis taip pat yra ir rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), ją sudarydamos šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Toks šios sutarties pobūdis glaudžiai susijęs su jos fiduciariniu pobūdžiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Draudėjas sutarties galiojimo metu turi informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016).

Standartinėse transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygose nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių sąlygų 38 punkte nustatyta tvarka (36 punktas); laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas); jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką (38 punktas); padidėjus draudimo rizikai, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką (39 punktas).

Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. TPVCAPDĮ 22 straipsnio, reglamentuojančio draudiko sumokėtų sumų grąžinimą, 2 dalyje, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu: sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (62.1 punktas); draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016).

Sprendžiant dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, nustatytina, ar atsakovė pažeidė draudimo sutarties sąlygas ir kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimo turi teisę reikalauti ieškovė.

Šalių sudarytoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje buvo numatyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama sutarties 1.5.2 punkte nurodytomis sąlygomis, tarp jų – mokamam keleivių pervežimui (1.5.2.1 punktas), kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo, taip pat asmuo, kurio vairavimo stažas vairuoti sutartyje nurodytą transporto priemonę yra mažesnis nei 2 metai, nepriklausomai nuo jo amžiaus, pažymint, kad šis reikalavimas netaikomas draudimo sutartį sudariusiam draudėjui (sutarties 1.5.2.5 punktas).

Nustatyta, kad atsakovei priklausančią transporto priemonę eismo įvykių metu vairavo trečiasis asmuo A. B.. 2018 m., kai kilo visi eismo įvykiai, A. B. buvo 30 m. amžiaus ir neturėjo 2 m. vairavimo stažo. Nors byloje šalys neteikė A. B. vairuotojo pažymėjimo kopijos, ši aplinkybė nustatyta iš A. B. paaiškinimų. Posėdžio metu A. B. nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą turi penkerius metus. Jis nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas jam išduotas (duomenys neskelbtini). Ši data laikytina vairuotojo pažymėjimo keitimo data, nes priešingu atveju 2018 m. liepos mėnesį jis nebūtų turėjęs teisės vairuoti, o tai byloje nenustatyta. Pagal Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 4 punkto redakciją, galiojusią iki 2019-03-20 (t. y. galiojusią eismo įvykių kilimo metu), pradedantiems vairuotojams vairuotojo pažymėjimas išduodamas dvejiems metams. Iš to seka išvada, kad 2018 m. liepos mėnesį – eismo įvykių kilimo metu, A. B. neturėjo dvejų metų vairavimo stažo.

Tai, kad atsakovė elgėsi pasyviai, perleisdama sutarties sudarymą savo sutuoktiniui, nesidomėdama sutarties tekstu ir sąlygomis, nesirūpindama, kam perduodama vairuoti jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė vertintina kaip didelis atsakovės nerūpestingumas ir veikimas savo rizika, kuri viršija vidutiniškai atsargaus ir protingo žmogaus elgesio standartą. Taigi, automobilio perdavimas A. B. kvalifikuotinas kaip draudimo sutarties nuostatų pažeidimas, kai draudikas nebuvo informuotas apie draudimo rizikos padidėjimą.

Rašytiniai bylos duomenys, trečiojo asmens A. B. paaiškinimai, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad transporto priemonė „Mercedes Benz Sprinter 315“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama vykdyti mokamą keleivių (krovinių) pervežimą. 2018-07-28 eismo įvykio metu nukentėję žmonės informavo ieškovę, kad pagal skelbimą užsakė mokamą vežimą minėta transporto priemone, už tai sumokėjo nurodytą kainą. Šiems žmonėms, kurių buvo ne vienas, buvo sumokėtos draudimo išmokos už sužalotą sveikatą ir sugadintą turtą. Liudytojas A. S. nurodė radęs skelbimą internete, kad žmonės ieško pervežėjo ir tiesiog informavo apie šį skelbimą A. B., nors negalėjo paaiškinti kodėl taip padarė ir kokią naudą jis iš to gavo. Tai prieštarauja S. B. parodymams, kuris nurodė, kad atsakovės sutuoktinis A. S. prašė jo pervežti kelis žmones ir daiktus. A. B. nurodė, kad pinigų jam šie žmonės nemokėjo. Jis tiesiog nuvyko į nurodytą vietą ir juos paėmė. Patikrinus LITEKO duomenis, nustatyta, kad ne kartą nagrinėtos bylos dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo, iš kurių matyti, kad A. S. priklauso (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojams už kelių eismo taisyklių pažeidimus kitose valstybėse buvo skirtos piniginės baudos. Tai sudaro pagrindą kritiškai vertinti A. S. parodymus ir manyti, kad keleivių bei krovinių pervežimas buvo sisteminga veikla. Pažymėtina, kad nėra teisiškai reikšminga, ar pervežimą atliko A. B. (nors nustatyta, kad 2018-07-28 vairavo A. B.) ar kitas asmuo, reikšminga yra tai, kad transporto priemonė buvo naudojama atlikti mokamas vežimo paslaugas, kas yra didelės rizikos ir atsakomybės veikla, kurios atsakovė, sudarydamas sutartį su ieškove, nenurodė. Liudytoja O. N., sudariusi draudimo sutartį su atsakovės sutuoktiniu A. S., patvirtino, kad draudėjos atstovas nenurodė, jog transporto priemonė bus naudojama keleiviams, kroviniams pervežti. Tokiu atveju draudimo įmoka būtų kelis kartus didesnė. Priešingai nei teigia atsakovės atstovas, teismas neturi pagrindo kritiškai vertinti liudytojos O. N. parodymus vien tik dėl to, kad ji yra AB „Lietuvos draudimas“ draudimo konsultantė. Taigi, konstatuotina, kad atsakovė pažeidė pareigą informuoti ieškovę apie padidėjusią draudimo riziką.

Ieškovė reikalauja grąžinti 50 procentų draudimo išmokos. Įvertinus bylos duomenų visumą, nėra pagrindo mažinti priteistinos draudimo išmokos sumą. Visų pirma, pažymėtina, kad draudėja nuslėpė esminę informaciją, t. y. kad transporto priemonė bus naudojama teikti atlygintines keleivių vežimo paslaugas. Vežimo veikla pasižymi itin padidinta rizika, todėl draudikas, prisiimdamas pareigą išmokėti draudimo išmokas nelaimingo atsitikimo atveju, privalo būti informuotas, kad atitinkamai įvertintų draudimo riziką ir apskaičiuotų draudimo įmokos dydį. Tai, kad ne pati atsakovė, o jos sutuoktinis sudarė sutartį ir neatskleidė šios informacijos bei tai, kad atsakovė yra pasyvi įvykių kontekste, yra atsakovės rizika ir atsakomybė. Antra, A. B. pripažino seniai sergantis epilepsija ir turintis atminties problemų. Esant pakankamam pagrindui manyti, kad buvo verčiamasi ilgalaike vežimo paslaugų teikimo praktika, transporto priemonės perdavimas asmeniui, turinčiam tokio pobūdžio sveikatos sutrikimą, perduodant transporto priemonę vežti keleivius, yra itin neatsakingas elgesys. Trečia, 2018-07-28 eismo įvykio metu buvo sužeisti keturi žmonės, sugadintas turtas, t. y. kilo grėsmė esminei vertybei – žmonių sveikatai ir gyvybei. Ketvirta, esant pagrindui teigti buvus ilgalaikę ir pastovią vežimo paslaugų teikimo praktiką, nesant prieštaravimų, kad draudimo sutartys buvo sudaromos ne kartą, rizikos sąlygų nuslėpimas laikytinas tyčiniu. Penkta, transporto priemonė buvo perduota asmeniui, žinant, kad jis vyks į užsienį, bei nepasidomint, ar jis turi reikiamą vairavimo stažą.

Vadovaujantis aukščiau cituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo taisykle, šiuo atveju, ieškovei neatskleista informacija apie transporto priemonės naudojimą vežti keleivius didele apimtimi lėmė draudimo rizikos padidėjimą, nes draudimo sutartyje apskritai nebuvo numatyta tokia sąlyga. Ieškovė neturėjo pagrindo numatyti ir įvertinti tokios rizikos galimybę. Neatskleista informacija yra susijusi su draudžiamuoju įvykiu, nes jo metu buvo sužaloti keturi žmonės ir sugadintas jų turtas, kai ieškovė nebuvo prisiėmusi ir negalėjo įvertinti tokio draudiminio įvykio atsiradimo rizikos. Draudėja D. S. draudimo sutarties sudarymo metu turėjo kur kas didesnį nei dviejų metų vairavimo stažą, tuo tarpu A. B. – mažiau nei dviejų metų, kas sudaro ženklų rizikos skirtumą. Viename iš rašytinių paaiškinimų, esančių žalos byloje, A. B. nurodė tamsoje nepastebėjęs kliūties. Tai patvirtina, kad mažą vairavimo stažą ir patirtį turinčio vairuotojo reakcijos laikas yra ilgesnis nei ilgesnę vairavimo patirtį turinčio vairuotojo.

Atsakovės atstovas prašo mažinti priteistiną draudimo išmokos dalį iki 25 procentų ir ją išdėstyti, motyvuojant, kad priešingu atveju tai būtų didelė turtinė našta atsakovei ir tai nebūtų teisinga. Pažymėtina, kad atsakovė apskritai neteikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl neįmanoma jos įvertinti. Neigiamos turtinės pasekmės už neteisėtus veiksmus yra civilinės atsakomybės esmė, todėl turtinės padėties pablogėjimas nėra priežastis mažinti priteistinos žalos dydį. Be to, viso bylos nagrinėjimo metu ieškovė buvo atvira deryboms dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau atsakovė visą laiką elgėsi pasyviai ir nerodė jokių pastangų ieškoti kompromiso, siekdama apsaugoti savo turtinę padėtį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovei priteisiama 22 866,80 Eur turtinė žala.

Esant CK 6.37 straipsnio sąlygoms, iš atsakovės ieškovei taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (22 866,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl priešieškinio reikalavimo

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 7 507 Eur dydžio žalą pagal sudarytą savanorišką transporto priemonių draudimo sutartį Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini) už 2018-07-31 Belgijoje kilusį eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala atsakovės transporto priemonei.

Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2017-02-07 redakcija) 8.1.1 punkte numatyta, kad įvykis bus laikomas nedraudžiamuoju, jei atsitiko antras ir bet kurie kiti vėlesni įvykiai, kai transporto priemone naudojosi asmuo, kuris nėra draudimo sutartyje apibrėžtos valdytojų grupės valdytojas; įvykis atsitiko transporto priemonei, kuri yra skirta ir (ar) naudojama nestandartinei rizikai, išskyrus atvejus, kai tai numatyta draudimo sutartyje (8.1.16 punktas). Nustatyta, kad A. B., neturėdamas 2 m. vairavimo stažo, ta pačia transporto priemone „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė tris eismo įvykius – 2018-07-07, 2018-07-28 ir 2018-07-31. 2018-07-07 eismo įvykį ieškovė pripažino draudžiamuoju ir draudėjai išmokėjo 2 599,56 Eur draudimo išmoką. 2018-07-31 eismo įvykis laikytinas trečiuoju, todėl pagal minėtas Taisyklių nuostatas nelaikytinas draudiminiu.

Priešieškinyje remiamasi Taisyklių 8.1.1 punkto nuostata, kad įvykis nelaikomas nedraudžiamuoju, jeigu įvykio kaltininkas nustatytas ir draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką (galioja 9.11.3.2 punkto sąlygos). Pagal 9.11.3.2 punktą, jei draudžiamojo įvykio kaltininkas nustatytas ir draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką, apskaičiuota suma nemažinama besąlyginės išskaitos ir (ar) procentinės išskaitos suma, kai kaltininkas yra Lietuvos Respublikos pilietis.

Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalį draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įgyja regreso teisę ir turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia. Šis atvejų sąrašas yra baigtinis.

Taigi, nors 2018-07-31 eismo įvykio kaltininkas yra nustatytas – tai A. B., tačiau nėra nei vienos iš TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatytų imperatyvių sąlygų. Kitaip tariant, ieškovė neįgijo regreso teisės reikalauti žalos atlyginimo iš A. B.. Eismo įvykis yra pakartotinis, taigi, draudimo išmoką atsisakyta mokėti pagrįstai. Todėl priešieškinio argumentai ir reikalavimas priteisti atsakovei draudimo išmoką negali būti tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal ieškovės pateiktus dokumentus ir prašymus matyti, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 515 Eur žyminis mokestis, 981,24 Eur išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti bei 14,19 Eur kuro išlaidos.

Išlaidas detalizuojantys dokumentai rodo, kad atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma yra proporcinga. Mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą.

Tenkinus patikslintą ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisiamos išvardintos bylinėjimosi išlaidos.

Su ieškinio ir patikslinto ieškinio priedais buvo pateikta sąskaitų už dokumentų vertimą. Iš šių dokumentų negalima vienareikšmiškai nustatyti, kad tai sąskaitos būtent už ginčo žalos bylų dokumentų vertimą, be to, ieškovės atstovė nedetalizavo šių išlaidų ir neteikė prašymo jas priteisti, todėl šios išlaidos nepriteisiamos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 8,95 Eur (CPK 92 straipsnis). Tenkinus patikslintą ieškinį, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybei.

Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 225 Eur žyminį mokestį, tačiau turėjo sumokėti 169 Eur, kadangi procesinis dokumentas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Sumokėjus daugiau žyminio mokesčio, atsakovei grąžintina 56 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti patikslintą ieškinį, priešieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834: 22 866,80 (dvidešimt dviejų tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 80 ct) Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (22 866,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-27) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 515 (penkių šimtų penkiolikos eurų) Eur žyminį mokestį, 981,24 (devynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 24 ct) Eur išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, 14,19 (keturiolikos eurų 19 ct) kuro išlaidas.

Priteisti iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,95 (aštuonių eurų 95 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56 (penkiasdešimt šešių eurų) Eur žyminio mokesčio permoką (mokėjimas atliktas 2020-11-27).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.