- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-24
- Bylos Nr.
- 2A-372/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00313-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- B. Š.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybininkas“
- Trečiasis asmuo
- I. Š., D. Š., V. N., T. T.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. Š. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybininkas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1465-553/2011 pagal ieškovo B. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statybininkas“, tretieji asmenys I. Š., D. Š., V. N., T. T. dėl įmokų priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybininkas“ priešieškinį B. Š. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas B. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Statybininkas“, prašydamas priteisti iš atsakovo 300 000 Lt įmokų, sumokėtų pagal 2007 m. vasario 13 d. preliminarią statybos rangos sutartį, 14 385 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 9000 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2007 m. vasario 13 d. sudarė su atsakovu UAB „Statybininkas“ preliminarią statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas įsipareigojo suprojektuoti individualų 145 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą su garažu ir pagal patvirtintą projektą pastatyti ir perduoti ieškovui su jam priskirtu 8,7 arų dydžio sklypu ar jo dalimi. Šalys sutarė, kad numatomo statyti objekto kaina 570 000 Lt, kurią ieškovas įsipareigojo sumokėti dalimis. Ieškovas sutarties sąlygas įvykdė dalinai: 2007-02-14 pervedė į atsakovo sąskaitą 200 000 Lt, 2007-04-24 – 50 000 Lt ir 2007-05-09 – 50 000 Lt. Pasikeitus ieškovo finansinei padėčiai nebegalėjo mokėti įmokų, tačiau atsakovas ir tretysis asmuo V. N., negavę įmokų, sutarties nenutraukė ir vykdė gyvenamojo namo statybą. 2008 m. balandžio 1 d. atsakovas neperdavė ieškovui sutarties objekto, o žemės pirkimo-pardavimo sutartis su trečiuoju asmeniu V. N. nebuvo sudaryta. Nurodė, kad įvertinęs savo padėtį 2008 m. sausio 15 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu, kad pagal preliminariąją sutartį statomas namas būtų parduotas trečiajam asmeniui ir po pirkimo-pardavimo sutarties ieškovui būtų grąžintos sumokėtos įmokos. Nesulaukęs iš atsakovo pranešimo, 2008 m. balandžio 28 d. raštu pakartotinai kreipėsi į atsakovą. Internete rado informaciją, kad atsakovas ginčo namą pardavinėja per nekilnojamojo turto agentūrą UAB „Gralio turtas“ už 670 000 Lt. Atsakovo vienašališkas pagal preliminariąją sutartį pastatyto objekto ir žemės sklypo kainos padidinimas iš esmės pažeidžia ieškovo teisių ir pareigų pusiausvyrą, nes atsakovas neteisėtai naudojasi ieškovo sumokėta 300 000 Lt įmoka nuo to momento, kai 2008-04-28 pareikalavo nutraukti preliminariąją sutartį ir grąžinti įmokas. Atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Statybininkas“ pateikė priešieškinį, prašydamas ieškovo B. Š. ieškinį atmesti, o jį tenkinus – atidėti įvykdymą vieneriems metams, priteisti iš ieškovo 255 600 Lt nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas neginčija ir pripažįsta tą aplinkybę, jog gyvenamasis namas nebuvo priimtas ieškovo nuosavybėn ir nebuvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis dėl jo paties kaltės. Atsižvelgiant į tai, kita preliminariosios būsimo gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties šalis turi teisę į savo pažeistų interesų gynybą ir, atitinkamai, turi teisę reikalauti iš ieškovo, šiam nepagrįstai atsisakius priimti statybos rezultatą, atlyginti dėl atsisakymo vykdyti prievolę patirtus nuostolius. Atsakovas turi teisę į nuostolių atlyginimą prarastos galimybės pinigine verte. Nurodė, kad ieškovui 2008-01-15 prašymu sutikus namą parduoti tretiesiems asmenims, atsakovas jį pardavinėjo už 570 000 Lt, tačiau namo neperkant, pardavimo kaina buvo mažinama. 2009 m. gegužės mėnesį atsirado pirkėjas, sutikęs už namą su žemės sklypu sumokėti 400 000 Lt. Apie tai atsakovas 2009 m. gegužės 28 d. pranešimu informavo ieškovą bei prašė informuoti, ar sutinka, kad namas būtų parduotas už 400 000 Lt sumą, 200 000 Lt pervedant į atsakovo sąskaitą, o likusius 200 000 Lt – ieškovui, tokiu būdu laikant, kad ieškovo sumokėta 300 000 Lt suma grąžinta, taip šalims pasiskirsčius nuostolius. Ieškovas su pateiktu pasiūlymu nesutiko. Atsakovas nėra sudaręs nei vienos sutarties dėl namo pardavimo už 670 000 Lt, nebuvo ir nėra sudaręs jokių sutarčių su ieškovo nurodoma UAB „Gralio turtas“. UAB „Gralio turtas“ skelbime nurodytas ne ieškovo statytas namas. Ieškovas neteisingai ieškiniu reikalaujamą sumą vertina kaip avansą, nes šalių santykiu specifika ir preliminariosios sutarties turinys lemia tai, jog ieškovo sumokėtos piniginės lėšos buvo tikslinės paskirties – finansuoti namo statybą, t. y. jos buvo skirtos pirkti medžiagas, mokėti darbuotojų atlyginimus, mokesčius ir pan.
Trečiasis asmuo V. N. pateikė atsiliepimą, nurodydamas, jog nesutinka su ieškiniu, palaiko atsakovo UAB „Statybininkas“ poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo ir prašo jį atmesti.
Ieškovas B. Š. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašydamas jį atmesti, o ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad ieškovas 2008-04-28 kreipėsi į atsakovą dėl preliminariosios sutarties nutraukimo. Atsakovas reikalavimų dėl sutarties sąlygų tolesnio vykdymo nereiškė ir toliau vykdė statybą, panaudodamas ieškovo sumokėtus pinigus. Tokiu būdu nepasinaudojo CK 6.217 str. 1 d. suteikta teise nutraukti su ieškovu namo statybos preliminarią sutartį, taip pat teise reikalauti prievolę įvykdyti natūra. Nei viena preliminariosios sutarties šalis nesiekė sutarties įvykdymo, todėl nei viena iš jų neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimų dėl nuostolių atlyginimų, susijusių su preliminariosios sutarties neįvykdymu. Reikalaujamo nuostolių dydžio atsakovas neįrodė. Nuostolius grindžia V. J. įmonės 2009-09-08 preliminaria turto vertės nustatymo pažyma, kurioje konstatuota, kad vertės nustatymas atliktas nepateikus statybos leidimo, statybos darbai pilnai neužbaigti, nepajungtos komunikacijos. Atsakovas tariamus nuostolius patyrė dėl savo kaltės, nes atsakovo užkelta pardavimo kaina iki 670 000 Lt neatitinka rinkos kainos. Nesutinka su sprendimo išdėstymu, nes atsakovas nesąžiningas ir namo pardavimas gali užtrukti. Atsakovas naudojasi ieškovo pinigais nuo 2007 metų vasario mėnesio, o pagrindas nutraukti preliminarią sutartį atsirado 2007-09-01 ieškovui nesumokėjus eilinės įmokos, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškovo B. Š. ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo UAB „Statybininkas“ priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „Statybininkas“ ieškovo B. Š. naudai 300 000 Lt, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7000 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš ieškovo B. Š. 4 Lt, o iš atsakovo UAB „Statybininkas“ 67 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Atsakovo UAB „Statybininkas“ prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą netenkino.
Teismas nurodė, jog iš sutarties turinio matyti, kad rangovas neprisiėmė įsipareigojimo sudaryti su užsakovu gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties, numatyta tik rangovo pareiga iki 2008-04-01 namą pastatyti ir jį perduoti užsakovui, pasirašant priėmimo-perdavimo aktą. Atsižvelgdamas į sutarties turinį bei aplinkybes, kad buvo susitarta dėl namo statybos užsakovui jokiomis teisėmis nepriklausiusiame žemės sklype, vertino, kad šioje byloje nagrinėjami santykiai yra kilę iš preliminariosios sutarties dėl būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra fizinis asmuo, sutartimi siekęs savo šeimą aprūpinti būstu, o atsakovas atestuotas statybų verslu užsiimantis juridinis asmuo, ginčo sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį. Teismas nurodė, kad statybos objektas turėjo būti baigtas ir pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis dėl namo bei žemės sklypo sudaryta iki 2008-04-01. Nurodytu terminu šalims nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, prievolė sudaryti tokią sutartį abiems šalims pasibaigė, nes ieškovas (vartotojas) nereikalauja sutarties įvykdymo natūra. Kadangi preliminarioji sutartis liko neįgyvendinta, sprendė, jog pinigai, perduoti nepasiektam tikslui (pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta), turi būti grąžinti juos perdavusiems asmenims. Todėl vadovaudamasis CK 6.237 str., teismas iš atsakovo UAB „Statybininkas“ ieškovo B. Š. naudai priteisė 300 000 Lt.
Nurodė, kad 2009-01-15 raštas, kuriuo užsakovas išreiškė sutikimą, kad statomas namas būtų parduotas tretiesiems asmenims, o rangovo veiksmai – skelbimai ir sutartys su tarpininkais dėl statomo objekto pardavimo – patvirtina ginčo šalių pasiektą susitarimą statomą objektą pardavinėti tretiesiems asmenims ir leido teismui spręsti, kad nuo šio susitarimo nei užsakovas, nei rangovas nebesiekė sutarties įvykdymo joje nustatytu terminu. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad užsakovo atsisakymas nuo sutarties vykdymo rangovui buvo netikėtas ir apsunkino lėšų, kurios jau buvo panaudotos namo statybai grąžinimą, sprendė, jog nagrinėjamu atveju taikytinos CK 6.53 str. 2 d. nuostatos ir vertino, kad prievolei įvykdyti turėjo būti nustatytas protingas ir sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę sudarantis vienerių metų terminas, kurio pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2008-04-29. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas, paskaičiuotas nuo 2008-04-29 iki 2009-04-14 yra nepagrįstas.
Pasisakydamas dėl UAB „Statybininkas“ reikalavimo priteisti nuostolius, nurodė, jog tik rangovui įrodžius, kad užsakovas nepagrįstai vengė ar nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį iki tokios prievolės pasibaigimo 2008-04-01, pastarajam atsirastų pareiga kitai šaliai atlyginti tokiais veiksmais sukeltus nuostolius. Nurodė, kad užsakovas sutartį iki 2007-05-01 vykdė tinkamai ir tik po šios datos pažeidė įsipareigojimą pervesti 50 000 Lt V. N.. Tokiu atveju rangovas, nesulaukdamas mokėjimų, turėjo teisę pagal sutarties 5.2 p. reikalauti palūkanų arba sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti nuostolių atlyginimo. Rangovas tokiomis teisinėmis priemonėmis nepasinaudojo ir tęsė statybos darbus, todėl vertinti, kad dėl užsakovo neatliktų paskutinių mokėjimų sutartis nebuvo įvykdyta, nėra jokio pagrindo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pats rangovas iki 2008-04-01 jokiu būdu nebūtų spėjęs įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, kurių vykdymo niekaip neįtakojo finansavimo sustabdymas.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei įvertinęs tai, kad atsakovas yra ekonomiškai stipresnė ginčo šalis ir prievolės grąžinti įmokėtas lėšas nevykdo ilgą laiką, prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Statybininkas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir ieškovo B. Š. ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai kvalifikavo ginčo sutartį kaip preliminariąją sutartį dėl būsimo būsto pirkimo-pardavimo. Iš sutarties turinio matyti, kad joje nėra nustatyto šalių įsipareigojimo ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokios sąlygos nebuvimas yra vienas pagrindinių kriterijų, pagal kurį pagrindinė sutartis atskiriama nuo preliminariosios. Ginčo sutartyje numatytas 2008-04-01 terminas sietinas ne su pagrindinės sutarties sudarymu, o su atsakovo įsipareigojimu iki šios datos užbaigti sutarties objekto statybos darbus. Sutarties turinio analizė patvirtina, jog tai yra statybos rangos sutartis. Teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.165 str. 5 d. nuostatos, pagal kurią prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimas reiškia ir preliminariosios sutarties pabaigą ir tuo pagrindu laikyti, kad šalių tarpusavio prievolės baigėsi 2008-04-01. Pripažinus, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis ir atsižvelgus į aplinkybę, kad ieškovas pareikalavo nutraukti sutartį dėl finansinių sunkumų, tarp šalių kilęs ginčas turėjo būti sprendžiamas taikant CK 6.671 str.
2. Teismas nepagrįstai nevertino, kad ieškovas nesąžiningai pasinaudojo sutarties turinio neatitinkančiu pavadinimu „preliminariąja“ ir, remdamasis tuo, pareikalavo iš atsakovo grąžinti ieškovui jo namo statybai panaudotą 300 000 Lt sumą. Teismo nuostata, jog namas paliekamas atsakovo nuosavybėje, o ieškovas turi teisę susigrąžinti visus sumokėtus pinigus, neatitinka nei materialinės teisės normų, nei teisingumo, sąžiningumo bei protingumo reikalavimų. Kadangi tokia prievolė yra piniginio pobūdžio ir teismo sprendimo įvykdymas nebuvo atidėtas, tai reiškia atsakovo veiklos paralyžavimą, negalėjimą atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais. Ši suma vertintina kaip pakankamai didelė net ir sėkmingai veikiančiam verslo subjektui.
Ieškovas B. Š. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dalyje, kuria netenkintas reikalavimas priteisti 14 385 Lt palūkanų nuo 2008-04-29 iki 2009-04-14 panaikinti ir ieškovo reikalavimą šioje dalyje patenkinti, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas: 431,60 Lt žyminį mokestį, sumokėtą pirmosios instancijos teisme, 431,60 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Nurodė, kad teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, neišsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė CK 6.53 str. 2 d. Atsakovas buvo nesąžiningas ieškovo atžvilgiu, sutikdamas 2008-01-15 parduoti namą su žemės sklypu ir grąžinti ieškovui sumokėtas įmokas, kadangi žinojo, kad namo parduoti negali, kad namo statybos užbaigimo darbai užtruks ir sutartyje nustatytu terminu nebus užbaigti, kad reikalingas papildomas sutartyje neaptartas laikas namo statybos įteisinimui, žemės paskirties pakeitimui, namo ir žemės teisinei registracijai. Atsakovo veiksmai – namo pardavimo paskelbimas, sutarčių sudarymas su nekilnojamojo turto agentūromis – buvo atliekami dėl akių, su tikslu suklaidinti ieškovą, kad namo pardavimas vyksta, tačiau neatsiranda potencialus pirkėjas ir tai buvo daroma su tikslu, kad pradelsti įmokų grąžinimo ieškovui laiką, pasinaudojant ieškovo pinigais. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo ribotas finansines galimybes grąžinti ieškovui įmokas. Teismo padaryta išvada, kad prievolei vykdyti turėjo būti nustatytas protingas ir sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę sudarantis vienerių metų terminas, kurio pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo 2008-04-28, prieštarauja sprendime nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad žemės paskirties pakeitimo procedūra buvo pradėta tik 2010-10-07. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti palūkanas, neatsižvelgė į sprendime padarytą išvadą, kad preliminarioji sutartis liko neįgyvendinta, todėl pinigai perduoti nepasiektam tikslui turi būti grąžinti juos perdavusiam asmeniui.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Statybininkas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškovo B. Š. apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje nustatyta ir paties ieškovo pripažinta aplinkybė, kad būtent ieškovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų atsakovo ir trečiojo asmens atžvilgiu. Pagal sutartį žemės sklypo 0,1074 ha plotas buvo atidalintas iš 1,55 ha ploto žemės sklypo, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-07-26 patikrinimo aktu, sklypas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, 2007-10-20 ieškovo vardu gautas minimalus profesinio pasirengimo ūkininkauti pažymėjimas. Ieškovas, gavęs šį pažymėjimą, toliau turėjo įsigyti žemės sklypą nuosavybės teise ir įregistruoti šiame sklype ūkį, po ko, atitinkamų institucijų suderinimui pateikus namo projektą, būtų išduotas statybos leidimas. Ieškovas šių veiksmų neatliko. Nurodė, kad 2008-01-15 ieškovas atvyko pas atsakovą ir nurodė, kad savo finansinių įsipareigojimų toliau vykdyti nebegalės. Atsakovas, suprasdamas ieškovo sunkią padėtį, sutiko parduoti namą tretiesiems asmenims, geranoriškai pasiūlydamas sutarties šalims pardavus namą pasidalinti nuostolius, grąžinant ieškovui 200 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentas, kad atsakovas sąmoningai nuslėpė nuo ieškovo aplinkybes, dėl kurių namo pardavimas buvo negalimas, pažeidė šalių sąžiningumo ir bendradarbiavimo principą atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad aplinkybių, jog atsakovas su ieškovu būtų pasiekę susitarimą dėl statybai finansuoti perduotų pinigų grąžinimo terminų, ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tai buvo konstatuota skundžiamame sprendime. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti faktiniai duomenys dėl finansuoti perduotų pinigų grąžinimo termino laikytini įrodymais, kuriais ieškovas siekia pagrįsti savo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CPK 314 str., ieškovo argumentai dėl finansuoti perduotų pinigų grąžinimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti atmestini kaip nenagrinėtini. Nurodė, kad reikalavimas priteisti palūkanas už tai, kad atsakovas neatliko savo padėtį akivaizdžiai bloginančių veiksmų, dėl ko neturėjo galimybių 2008-04-29 grąžinti į ieškovo namo statybą investuotos sumos, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Sprendžiant dėl ieškovo reiškiamo reikalavimo nepagrįstumo reikšminga aplinkybė, jog atsakovo pastatytam namui yra uždėtas areštas, Vilniaus apygardos teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovo prašymu. Akivaizdu, kad atsakovas dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių net negalėjo ir negali parduoti namo, gauti už šio namo pardavimą piniginių lėšų ir jų pervesti ieškovui.
Ieškovas B. Š. pateikė atsiliepimą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimą dalyje, kurios ieškovas neskundė, palikti nepakeistą, o atsakovo UAB „Statybininkas“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
1. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog teismas neteisingai kvalifikavo ginčo sutartį kaip preliminariąją sutartį dėl būsimo būsto pirkimo-pardavimo. Iš sutarties sąlygų, kuriose sutarta, jog šalys ateityje pasirašys žemės sklypo, kuriame statomas gyvenamasis namas, pirkimo-pardavimo sutartį, akivaizdu, kad preliminarioji sutartis atitinka CK 6.165 str. nuostatas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ginčo sutartyje numatytas terminas – 2008-04-01 – sietinas ne su pagrindinės sutarties sudarymu, o su atsakovo įsipareigojimų iki minėtos datos užbaigti sutarties objekto statybos darbus. Atsižvelgdamas į sutarties turinį bei aplinkybes, kad buvo susitarta dėl namo statybos užsakovui jokiomis teisėmis nepriklausančiame žemės sklype, teismas padarė teisingą išvadą, jog šioje byloje nagrinėjami santykiai yra kilę iš preliminariosios sutarties dėl būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
2. Nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog sutarties turinio analizė patvirtina, kad buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Statybos rangos nuostatos numato tiktai avanso sumokėjimą, bet ne statybos darbų finansavimą, kaip tai numato CK 6.401 str. reglamentuotos būsimo gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Atsakovas pripažįsta, kad sutarties objektas – turtinės vertybės sukūrimas, t. y. namo pastatymas ir perdavimas ieškovui. Šios sutarties sąlygos atitinka CK 6.401 str. 1 d., 5 d. nuostatas dėl būsimo gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties.
3. Atsakovo nurodomas ieškovo nesąžiningumas, pasireiškęs tuo, kad ieškovas nepriėmė iš atsakovo gyvenamojo namo ir nesudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, esant ieškovo kaltei, prieštarauja faktinei bylos medžiagai, kurią teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bei padarė teisingą išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pagrindinė sutartis iki atitinkamos prievolės pasibaigimo nesudaryta dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų. Ieškovas pagal preliminariąją sutartį įsipareigojo finansuoti namo statybą ir sumokėti už žemės sklypą iki namo perdavimo, tokiu būdu užtikrino preliminariosios sutarties įvykdymą, todėl turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti sumokėtas įmokas, kadangi atsakovas sutiko parduoti namą kitam pirkėjui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo B. Š. ir atsakovo UAB „Statybininkas“ apeliaciniai skundai netenkinami.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nustatyta, kad ieškovas B. Š. ir atsakovas UAB „Statybininkas“ 2007 m. vasario 13 d. sudarė preliminarią statybos rangos sutartį (t. 1, b.l. 9-11), pagal kurią atsakovas įsipareigojo suprojektuoti individualų 145 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą su garažu, pastatyti ir perduoti ieškovui, o ieškovas įsipareigojo apmokėti ir priimti gyvenamąjį namą su garažu bei namui priskirtu 8,7 arų dydžio sklypu ar jo dalimi (sutarties 1.1-1.2 p.). Sutarties objekto su jam priskirta sklypo dalimi kaina – 570 000 Lt, kurią ieškovas įsipareigojo sumokėti dalimis (sutarties 3.1 p., 3.3 p.). Kaip matyti iš sutarties 2.1 p., žemės sklypas, ant kurio buvo statomas namas nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui V. N. (UAB „Statybininkas“ direktoriui), kuris sutiko, kad atsakovas organizuotų statybos darbus ir statinių bei sklypo pardavimo procedūrą. Sutarties 3.5 punktu UAB „Statybininkas“ įsipareigojo iki 2008 m. balandžio 1 d. užbaigti sutarties objekto statybos darbus bei priėmimo-perdavimo aktu perduoti B. Š. statomą namą, statybos metu panaudotų įrenginių pasus, suderintą statinio techninį projektą ir leidimą statyti. Priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dieną šalys sutarė notarų biure pasirašyti atskirto ir įregistruoto Registrų centre žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tarp ieškovo B. Š. ir žemės sklypo savininko V. N..
Nagrinėjamoje byloje ginčas visų pirma kilo dėl to, kokia sutartis – preliminari būsimo gyvenamojo namo pirkimo-pradavimo ar statybos rangos – buvo sudaryta tarp ieškovo B. Š. ir atsakovo UAB „Statybininkas“. Apelianto UAB „Statybininkas“ teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip preliminariąją būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi nėra nei vienos nuostatos, pagal kurią būtų galima spręsti, jog šalys įsipareigojo ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Apelianto teigimu, tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, todėl tarp šalių kilęs ginčas turėjo būti sprendžiamas taikant CK 6.671 str. nuostatas.
CK 6.681 str. 1 d. numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.401 straipsnio 1 dalyje pateikta būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties samprata. Pagal ją pirkėjas – fizinis asmuo – gali sudaryti preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas – juridinis asmuo – įsipareigoja pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nustatytą gyvenamąjį namą ar butą ir po to sudaryti su pirkėju gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, o pirkėjas įsipareigoja pastatytą gyvenamąjį namą ar butą nupirkti už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Taigi CK 6.401 straipsnio 1 dalyje pateikta būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties sąvoka atskleidžia šios sutarties ypatumus. Šalys iš pradžių sudaro preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutartį, galiojančią būsto statybos laikotarpiu bei susitaria, kad pirkėjas, gyvenamąjį namą ar butą pastačius, jį nupirks už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. CK 6.401 str. 5 d. numato, kad preliminariojoje sutartyje gali būti numatyta, kad pirkėjas finansuoja gyvenamojo namo ar buto statybą sutartyje numatytomis sąlygomis, o pardavėjas atlieka užsakovo funkcijas. Šiuo atveju visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo.
Pažymėtina, kad esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą. Kilus šalių ginčui, teismas turi nustatyti tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti susitarimą teisės taikymo požiūriu (CK 6.193 str.).
Apelianto teigimu, sudarytoje sutartyje nėra nei vienos nuostatos, pagal kurią būtų galima spręsti, jog šalys įsipareigojo ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį. Kaip minėta, sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2008-04-01 užbaigti statybos darbus, priėmimo-perdavimo aktu perduoti ieškovui namą ir akto pasirašymo dieną pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (sutarties 3.5 p.). Pažymėtina, kad ieškovas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijęs nuosavybės teisę į žemės sklypą, šio sandorio pagrindu įgytų ir nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį minėtame žemės sklype. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į sutarties turinį bei aplinkybes, tikruosius šalių ketinimus (gyvenamojo namo įsigijimas), taip pat į tai, kad buvo susitarta dėl namo statybos ieškovui jokiomis teisėmis nepriklausiusiame žemės sklype, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarp šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip preliminariąją būsimo būsto pirkimo-pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apelianto UAB „Statybininkas“ argumentu, jog tarp šalių buvo sudaryta ne preliminari būsimo būsto pirkimo-pardavimo, o statybos rangos sutartis ir kad kilęs ginčas turėjo būti sprendžiamas taikant CK 6.671 str. nuostatas.
Pažymėtina, jog specifinė būsimo būsto preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties subjektinė sudėtis ir sutarties šalių tikslai tais atvejais, kai pirkėjas – fizinis asmuo – gyvenamąjį namą ar butą įsigyja ne su vartotojo verslu ar profesija susijusiu tikslu, lemia tai, kad ši sutartis laikytina vartojimo sutartimi ir jai taikytinos pirkėjo (vartotojo) interesus apsaugančios specialiosios teisės normos (CK 6.188 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2008; 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas yra fizinis asmuo, kuris minėta sutartimi siekė aprūpinti save ir šeimos narius būstu, o atsakovas – statybų verslu užsiimantis juridinis asmuo, pagrįstai ginčo sutartį kvalifikavo kaip vartojimo sutartį (CK 1.39 str.). Kadangi tarp šalių nekilo ginčo dėl sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi, teismas plačiau dėl to nepasisako.
Apelianto UAB „Statybininkas“ teigimu, teismo nuostata, jog namas paliekamas atsakovo nuosavybėje, o ieškovas turi teisę susigrąžinti visus sumokėtus pinigus, neatitinka nei materialinės teisės normų, nei teisingumo, sąžiningumo bei protingumo reikalavimų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas B. Š., vykdydamas šalių pasirašytą sutartį, viso pervedė atsakovui 300 000 Lt (t. 1, b.l. 105-106B), tačiau pasikeitus finansinei padėčiai nebegalėjo toliau mokėti įmokų. Nepaisant to, atsakovas ir tretysis asmuo V. N. nepasinaudojo sutarties 5.2 p. įtvirtinta teise reikalauti palūkanų arba sustabdyti savo priešpriešinį prievolės vykdymą, sutarties nenutraukė ir toliau vykdė gyvenamojo namo statybą. Ieškovas 2008 m. sausio 15 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu, kad pagal sutartį statomas namas būtų parduodamas tretiesiems asmenims, o po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo grąžintos ieškovo sumokėtos įmokos (t. 1, b.l. 59). 2008 m. balandžio 28 d. ieškovas pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydamas nutraukti preliminarią sutartį ir grąžinti jam sumokėtą 300 000 Lt sumą (t. 1, b.l. 58). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių skelbimų ir sutarčių su tarpininkais dėl statomo objekto pardavimo, matyti, jog šalys nusprendė pardavinėti namą tretiesiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, t. y. kad preliminarioji sutartis liko neįgyvendinta bei kad atsakovas sutiko parduoti namą kitam pirkėjui, pagrįstai sprendė, jog pinigai, perduoti nepasiektam tikslui, turi būti grąžinti juos perdavusiems asmenims (CK 6.237 str.), todėl priteisdamas iš atsakovo 300 000 Lt priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Ieškovas B. Š. prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl 14 385 Lt palūkanų priteisimo laikotarpiu nuo 2008-04-29 iki 2009-04-14. Apelianto teigimu, teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.53 str. 2 d., taip pat nesutinka su teismo išvada, jog prievolei įvykdyti turėjo būti nustatytas protingas ir sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę sudarantis vienerių metų terminas. Nurodė, kad kreipdamasis į atsakovą 2008 m. balandžio 28 d. raštu dėl sumokėtų įmokų grąžinimo nustatė grąžinimo terminą iki 2008-05-23, kuris neprieštarauja CK 6.53 str. 2 d. nustatytam 7 dienų terminui, kadangi šalys neaptarė termino, per kurį atsakovas grąžina ieškovui įmokas tuo atveju, jei neįvykdoma preliminarioji sutartis.
Nustatyta, kad reikalavimą priteisti 14 385 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2008-04-29 iki 2009-04-14 ieškovas grindė CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str. nuostatomis, numatančiomis, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas.
Tiek šalių paaiškinimais, tiek byloje esančiais kitais dokumentais nustatyta, kad ieškovas B. Š. 2008 m. sausio 15 d. kreipėsi į atsakovą UAB „Statybininkas“, informuodamas, jog nebegalės vykdyti įsipareigojimų, dėl ko buvo nuspręsta pradėti pardavinėti namą tretiesiems asmenims (t. 1, b.l. 59, 210). Šios šalių nurodytos aplinkybės, byloje esantis ieškovo 2008 m. sausio 15 d. raštas, skelbimai ir sutartys su tarpininkais dėl statomo objekto (gyvenamojo namo) pardavimo, patvirtina, kad nuo 2008 m. sausio 15 d. susitarimo nei viena iš šalių nebesiekė sutarties įvykdymo joje nustatytu terminu. Kaip teisingai nurodė ieškovas, preliminariojoje sutartyje šalys nebuvo aptarusios termino, per kurį atsakovas grąžina ieškovui įmokas tuo atveju, jei preliminarioji sutartis būtų neįgyvendinta. Nors, apelianto B. Š. teigimu, 2008 m. balandžio 24 d. raštu buvo nustatęs atsakovui terminą iki 2008 m. gegužės 23 d. grąžinti įmokas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad būtent ieškovas atsisakė nuo sutarties vykdymo, kas apsunkino lėšų, kurios buvo panaudotos namo statybai, grąžinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.53 str. 2 d. nuostatas ir padarė teisingą išvadą, jog prievolei įvykdyti turėjo būti nustatytas protingas ir sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę sudarantis vienerių metų terminas, kurio pradžia skaičiuotina ieškovo pasirinktu būdu – nuo 2008 m. balandžio 29 d. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo B. Š. apeliacinio skundo dėl 14 385 Lt palūkanų priteisimo, kurios paskaičiuotos nuo 2008 m. balandžio 29 d. iki 2009 m. balandžio 14 d. (ieškinio surašymo dienos).
Apelianto UAB „Statybininkas“ teigimu, prievolė yra piniginio pobūdžio, o teismo sprendimo įvykdymas nebuvo atidėtas, kas reiškia atsakovo įmonės veiklos paralyžiavimą, negalėjimą atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais, valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetais.
CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Nagrinėjamu atveju atsakovas nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė dokumentų apie savo turtinę padėtį, kurie patvirtintų, jog neatidėjus sprendimo vykdymo įmonės finansinė padėtis neadekvačiai pablogėtų. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo būtina atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į ieškovo interesus, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad atsakovas yra ekonomiškai stipresnė ginčo šalis bei kad prievolės grąžinti įmokėtas lėšas nevykdo ilgą laiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi šiuo procesiniu sprendimu ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami. Teisėjų kolegija nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovo B. Š., tiek atsakovo UAB „Statybininkas“ apeliacinius skundus atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartimi atsakovui UAB „Statybininkas“ buvo atidėtas 6000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo (t. 3, b.l. 108-109). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo UAB „Statybininkas“ valstybės naudai priteistina 6000 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybininkas“ (į.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) 6000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai.