Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. Š. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Prie plento“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja (skolininkė) G. Š. padavė antstolei V. M. 2022 m. rugpjūčio 12 d. skundą, kuriuo reikalauja nedelsiant grąžinti raktus nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir visą „pavogtą“ turtą, stabdyti vykdymo veiksmus bei taikyti restituciją.

Pareiškėja nurodo, kad gavo antstolės 2022 m. liepos 25 d. priimtą patvarkymą Nr. S-22-15-18344 dėl iškeldinimo su lydraščiu iš nepažįstamo asmens M. Č., be vertimo į skolininkes suprantamą kalbą. Pareiškėjos manymu, patvarkymuose surašyti duomenys neatitinka tikrovės.

Pasak pareiškėjos, užklausus duomenų iš VĮ „Registrų centras“, buvo pažeista jos asmens duomenų apsauga. Pareiškėja mano, kad antstolė bei M. Č. neturi tam įgaliojimų. Nurodo, kad antstolė 2022 m. rugpjūčio 3 d. atliko neteisėtus veiksmus, t. y. 2022 m. rugpjūčio 3 d., 10 val., įsibrovė į skolininkės gyvenamąjį namą; su savimi neturėjo veiklą patvirtinančių dokumentų bei atsisakė juos pateikti; nepateikė jokio patvarkymo, kad skolininkė galėtų suprasti kokiu pagrindu vykdomas iškeldinimas; „drasko dokumentus“; „atima telefoną, piniginę“; „rėkia“ ant skolininkės; „muša skolininkę“; antstolė liepė policijos pareigūnams neteikti pažymėjimus; policijos pareigūnai („policijos forma aprengti žmonės“) iškeldino skolininkę iš jos namo su miego apranga; antstolė ir jos įgalioti asmenys nesurašė turto arešto akto, todėl antstolė pažeidė įstatymų reikalavimus bei ginčo namo gyventojų konstitucines teises į nuosavybės neliečiamybę bei kitų trečiųjų asmenų teises. Nurodo, kad buvo pavogti (duomenys neskelbtini) bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai bei kitas tiek skolininko, tiek jos šeimos narių bei bendrijos daiktai.

Antstolė V. M. 2022 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. S1-59307 nutarė atsisakyti patenkinti pareiškėjos skundą ir jį kartu su vykdomąja byla pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad vykdo 2021 m. lapkričio 30 d. išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-145-1044/2021 dėl priverstinio iškeldinimo - iškeldinti atsakovus G. Š. ir A. Š. iš gyvenamųjų patalpų - vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje (ir priklausinių - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių - šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su visu atsakovams priklausančiu kilnojamuoju turtu.

Antstolė nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 769 straipsnio 2 dalimi, pranešė skolininkei apie iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas registruotąja pašto siunta, t. y. patvarkymas išsiųstas 2022 m. liepos 26 d. Taip pat patvarkymas 2022 m. liepos 26 d. paliktas skolininkei pašto dėžutėje (2022 m. liepos 26 d. priimtas aktas B-42250). Be to, priešingai nei nurodo skolininkė, iš skundžiamo patvarkymo turinio visiškai aišku, kad patvarkymą parengė antstolės V. M. padėjėja M. Č., o dokumentą elektroniniu parašu pasirašė antstolė V. M..

Motyvuojamoji dalis

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkė sąmoningai nesako tiesos ir žinojo apie priverstinio iškeldinimo datą ir laiką. Tai patvirtina ir antstolių kontoroje 2022 m. rugpjūčio 3 d., 8.55 val., gautas skolininkės elektroninis laiškas. Be to, elektroninius laiškus 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki priverstinio iškeldinimo pradžios gavo ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato tyrėjas. Tai dar kartą patvirtina, kad skundžiamą patvarkymą skolininkė gavo ne 2022 m. rugpjūčio 11 d., o anksčiau, kai jis buvo paliktas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pašto dėžutėje.

Iškeldinimas įvykdytas 2022 m. rugpjūčio 3 d. bei surašytas iškeldinimo protokolas Nr. S-22-15-19456. Visi daiktai, kurie palikti name, perduoti saugoti išieškotojai UAB „Prie plento“ vadovui. Po iškeldinimo visur buvo pakeistos spynos, ant priekinių durų iš gatvės pusės parašytas telefono numeris kur iškeldinamieji gali kreiptis ir suderinti, kada gali pasiimti jiems reikalingus daiktus. Telefonu susisiekus su išieškotojos vadovu buvo gauta informacija, kad G. Š. sūnus susisiekė nurodytu telefonu ir 3 kartus buvo atvykęs atsiimti iškeldinamųjų daiktus. 2022 m. rugpjūčio 20 d. atsiimant daiktus atvyko G. Š., dėl kurios veiksmų turto savininkui vėl prireikė policijos pareigūnų pagalbos.

Antstolės manymu, ji nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo skolininkės skundo dalies, susijusios su antstolio atliekamais procesiniais veiksmais vykdomojoje byloje, tenkinti.

Teisme 2022 m. lapkričio 17 d. gautas pareiškėjos atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame kartu išreikšti ir šie procesinio pobūdžio prašymai: 1) išreikalauti iš antstolės V. M. užpildytą 2021 m. lapkričio 30 d. vykdomąjį raštą; 2) išreikalauti iš antstolės V. M. 2022 m. rugpjūčio 3 d. iškeldinimo protokolo originalą; 3) apklausti liudytojais O. Š., V. P., I. V., M. K., M. S., S. N. R., G. B. B.; 4) skirti šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pamatyti ir patikrinti V. M. profesinės veiklos dokumentus ir nustatyti kaltus asmenis, kurie neteisėtai pasisavino svetimą turtą; 5) pateikti pareiškėjai asmeniškai visus teismo procesinius dokumentus su būtinu vertimu į jai suprantamą rusų kalbą.

Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2022 m. lapkričio 8 d. viešai paskelbtas teismo pranešimas apie šioje byloje paskirtą teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį tinkamai pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolė V. M. 2022 m. gegužės 5 d. patvarkymais priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-145-1044/2011 dėl skolininkų G. Š. ir A. Š. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų – vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje (ir priklausinių – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su visu atsakovams priklausančiu kilnojamuoju turtu išieškotojos UAB „Prie plento“ naudai. Teismas nustatė, kad dėl priverstinio vykdymo skolininkės G. Š. (pareiškėjos) atžvilgiu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), dėl priverstinio vykdymo A. Š. atžvilgiu užvesta kita vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra skundžiamas antstolės 2022 m. liepos 25 d. patvarkymas Nr. S-22-15-18344 dėl iškeldinimo, priimtas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), toliau teismas pasisakys dėl priverstinio iškeldinimo teisėtumo išimtinai pareiškėjos atžvilgiu.

Antstolė 2022 m. gegužės 11 d. raginimu įvykdyti sprendimą ragino skolininkę per 45 d. nuo raginimo gavimo dienos išsikelti iš gyvenamųjų patalpų - vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje (ir priklausinių - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių - šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su visu priklausančiu kilnojamuoju turtu ir sumokėti 107,90 Eur vykdymo išlaidų. Be to, analogiško turinio antstolė išsiuntė skolininkei 2022 m. birželio 6 d. raginimą įvykdyti sprendimą. Minėti raginimai skolininkei įteikti nebuvo – pašte neatsiėmė. Antstolė 2022 m. birželio 10 d. aktu, patikrinus įteikimo asmeniškai skolininkei galimybes, nustatė, kad (duomenys neskelbtini), Vilnius, nieko nėra, 2022 m. birželio 8 d. procesiniai dokumentai skolininkei buvo palikti pašto dėžutėje, patikrinimo metu šie dokumentai iš pašto dėžutės jau buvo paimti. 2022 m. liepos 25 d. patvarkymu dėl iškeldinimo informavo skolininkus, kad iškeldinimas bus vykdomas 2022 m. rugpjūčio 3 d., 10 val., bei prašė Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą užtikrinti pareigūnų dalyvavimą, o išieškotoją prašė pasirūpinti vartų, namo durų spynų atrakinimu. Minėtas patvarkymas taip pat buvo įteiktas pagal antstolės 2022 m. liepos 26 d. aktą (patvarkymas dėl iškeldinimo paliktas namo pašto dėžutėje). Antstolės kontoroje 2022 m. rugpjūčio 3 d., 8.55 val., buvo gautas skolininkės elektroninis laiškas su prašymu.

Priverstinis iškeldinimas įvykdytas 2022 m. rugpjūčio 3 d. pradžia 10 val., pabaiga 2022 m. rugpjūčio 3 d., 15 val., bei antstolė 2022 m. rugpjūčio 3 d. surašė iškeldinimo protokolą Nr. S-22-15-19456. Kaip nurodyta šiame iškeldinimo protokole, iškeldinimo metu dalyvavo skolininkė G. Š., A. Š. nebuvo. Visi daiktai, kurie palikti name, perduoti saugoti išieškotojos UAB „Prie plento“ vadovui. Pasibaigus iškeldinimo procedūrai visur buvo pakeistos spynos, ant priekinių durų iš gatvės pusės parašytas telefono numeris kur iškeldinamieji gali kreiptis ir suderinti, kada gali pasiimti jiems reikalingus daiktus.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018).

Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).

CPK 651 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog antstolis, pradėdamas vykdymo veiksmus, tik patikrina ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti. Nei vykdomojo rašto, nei jame nurodytų duomenų antstolis nekvestionuoja ir negali jų pakeisti. Jeigu vykdomasis dokumentas nėra panaikintas, jis yra galiojantis ir antstolis privalo jį vykdyti pagal jame nurodytus duomenis (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-888-275/2020).

Pažymėtina, kad antstolė jai pateikto vykdomojo dokumento (dėl iškeldinimo) teisėtumo neturėjo teisės kvestionuoti, kadangi tai reikštų antstolės veikimą ultra vires, t. y. viršijant savo kompetenciją. Kaip jau minėta, antstolis nesprendžia vykdomojo dokumento išdavimo pagrįstumo klausimo, tik sprendžia, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis).

Iškeldinimo tvarka reglamentuota CPK 769 straipsnyje. Nustatyta, jog pagal teismo sprendimą iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys su jiems priklausančiu turtu. Apie iškeldinimo laiką ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas registruotąja pašto siunta pranešama skolininkui. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui. Apie priverstinį iškeldinimą antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI) nustatytos formos iškeldinimo protokolą. Pagal teismo sprendimą iškeldinimas iš negyvenamųjų patalpų vykdomas laikantis šiame straipsnyje nustatytų taisyklių.

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus sprendžia, kad antstolė, vykdydama teismo sprendimą iškeldinti skolininkę iš gyvenamųjų patalpų nepažeidė CPK 763, 766, 769 straipsniuose įtvirtintų įstatyminių normų, reguliuojančių iškeldinimo procesą. Visų pirma, pažymėtina, kad antstolė visais įmanomai būdais siekė įteikti procesinius dokumentus skolininkei. Antra, pati skolininkė, žinodama apie priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dėl iškeldinimo (kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, pareiškėja jį buvo apskundusi apeliacine tvarka) turėjo jį geranoriškai įvykdyti, kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Byloje duomenų, kad skolininkė geranoriškai ketintų išsikelti iš ginčo gyvenamųjų patalų, bendradarbiautų su antstole, nėra. Todėl darytina išvada, kad dėl registruotosios pašto siuntos, siųstos skolininkės gyvenamosios vietos adresu, neatsiėmimo kylančios neigiamos pasekmės, skolininkei žinant apie priimtą įsiteisėjusį teismo sprendimą, atitenka pačiai skolininkei. Todėl antstolė pagrįstai, surašydama aktą, pašto siuntą palikdavo pašto dėžutėje. Byloje nustatyta, kad vadovaujantis CPK 769 straipsnio 2 dalimi, patvarkymas skolininkei išsiųstas 2022 m. liepos 26 d., be to, tą pačią dieną patvarkymas buvo paliktas skolininkei pašto dėžutėje (2022 m. liepos 26 d. aktas Nr. B-42250). Kaip anksčiau minėta, iškeldinimas įvykdytas 2022 m. rugpjūčio 3 d., t. y. praėjus ne mažiau kaip penkioms darbo dienoms. Svarbi aplinkybė, kad prieš pat paskirtą iškeldinimą, antstolės kontoroje 2022 m. rugpjūčio 3 d., 8.55 val., buvo gautas skolininkės elektroninis laiškas su prašymu. Šis faktas dar kartą patvirtina, kad skolininkė procesinius dokumentus gavo bei jų turinys buvo žinomas.

Skolininkė skunde nurodo, kad nesupranta, kas yra M. Č., be to, nesupranta, kokiu pagrindu buvo traukiami duomenys apie ją iš VĮ „Registrų centras“. Pažymėtina, kad Antstolių įstatymo 30 straipsniu numatyta, kad antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą. Antstolių įstatymo 28 straipsniu numatyta, kad antstolio padėjėju gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, sudaręs darbo sutartį su antstoliu dėl darbo antstolio padėjėju ir turintis teisę vykdyti antstolio padėjėjo veiklą. Teisė vykdyti antstolio padėjėjo veiklą suteikiama teisingumo ministro įsakymu įrašant į antstolių padėjėjų sąrašą. Asmenų įrašymo į antstolių padėjėjų sąrašą tvarką nustato teisingumo ministras. Byloje duomenų, kad antstolio padėjėja M. Č. neturi teisės eiti antstolio padėjėjo pareigas, nėra (CPK 178, 185 straipsnis). Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Be to, teismas pažymi, kad skolininkė neatskleidžia, kaip šios jos skunde nurodomos aplinkybės galėtų pagrįsti skundžiamo patvarkymo neteisėtumą, todėl minėtos aplinkybės šioje byloje plačiau nenagrinėtinos.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju bylos dalyką sudaro išimtinai skundžiamų antstolės atliktų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, todėl teismas dėl policijos pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumo nepasisako. Be to, teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnai viršytų savo įgaliojimus (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai priėmė 2022 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymą Nr. S1-59307 dėl skundo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas atmesti pareiškėjos skundą, atsakė į esminius pareiškėjos argumentus, o kiti pareiškėjos teismui nagrinėjamoje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl pareiškėjos 2022 m. lapkričio 17 d. prašymų

Teisme 2022 m. lapkričio 17 d. gautas pareiškėjos atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame kartu išreikšti ir šie procesinio pobūdžio prašymai: 1) išreikalauti iš antstolės V. M. užpildytą 2021 m. lapkričio 30 d. vykdomąjį raštą; 2) išreikalauti iš antstolės V. M. 2022 m. rugpjūčio 3 d. iškeldinimo protokolo originalą; 3) apklausti liudytojais O. Š., V. P., I. V., M. K., M. S., S. N. R., G. B. B.; 4) skirti šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pamatyti ir patikrinti V. Meškauskienės profesinės veiklos dokumentus ir nustatyti kaltus asmenis, kurie neteisėtai pasisavino svetimą turtą; 5) pateikti pareiškėjai asmeniškai visus teismo procesinius dokumentus su būtinu vertimu į jai suprantamą rusų kalbą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja G. Š. 2022 m. spalio 24 d. pateikė pakartotinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris buvo netenkintas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi. Pareiškėja 2022 m. lapkričio 17 d. skunde pakartotinai prašo skirti žodinį teismo posėdį, motyvuodama tuo, kad pareiškėjai kilo abejonių dėl antstolės teisės vykdyti profesinę veiklą, dėl jos surašytų vykdomosios bylos dokumentų galimo klastojimo, taip pat jog reikalingumą skirti žodinį nagrinėjimą pagrindžia bylos sudėtingumas, poreikis apklausti liudytojus. Tačiau teismas, įvertinęs šiuos pareiškėjos motyvus, sprendžia, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės nepagrindžia poreikio skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Pareiškėjai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartyje buvo išaiškintina teisė su vykdomosios bylos medžiaga susipažinti kreipiantis į antstolę tiesiogiai ar per pareiškėjai šioje byloje atstovaujantį advokatą.

Teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje pareiškėjai buvo išaiškinta, kad teismo priimti procesiniai sprendimai įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka bus verčiami į pareiškėjai suprantamą rusų kalbą. Pareiškėjai taip pat buvo išaiškinta, kad pareiškėja nesuprasdama antstolio surašytų patvarkymų ar kitos vykdomosios bylos medžiagos, turi teisę pasinaudoti CPK 597 straipsnyje numatyta teise ir pateikti vykdomąją bylą vykdančiai antstolei V. M. rašytinį prašymą kviesti vertėją, kad šis dalyvautų atliekant vykdymo veiksmus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, kuria buvo priimtas pareiškėjos skundas ir išspręsti kiti pasirengimo nagrinėti bylą klausimai buvo išversta į rusų kalbą ir įteikta pareiškėjai. Pažymėtina, kad po to, kai pareiškėja pasirūpino atstovavimu nagrinėjamoje byloje, pareiškėja taip pat gali kreiptis pagalbos į savo atstovą advokatą Aleksandrą Doroševą. Todėl pareiškėjos pakartotinis prašymas išversti visus teismo procesinius dokumentus į jai suprantamą kalbą netenkintinas.

Remiantis CPK 190 straipsniu, dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti jo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Pareiškėja poreikį apklausti nurodomus asmenis grindžia tuo, kad jie gali patvirtinti, jog didelė dalis pareiškėjos asmeninių daiktų statybinių atliekų konteineriuose buvo išvežta. Tačiau teismas pažymi, kad prašomų apklausti liudytojų parodymai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, kadangi nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas konkretaus skundžiamo antstolės patvarkymo teisėtumo klausimas, o pareiškėjai buvo suteikta pakankamai laiko galutinai suformuluoti savo argumentus, taip pat pareiškėjai buvo skirtas advokatas. Todėl šis prašymas taip pat atmestinas.

Pažymėtina, jog teismui nekilo abejonių dėl antstolės pateiktų vykdomosios bylos dokumentų galimo klastojimo, todėl teismas netenkina ir pareiškėjos prašymo išreikalauti tam tikrų dokumentų originalus iš antstolės. Be to, toks prašymas pareikštas pavėluotai ir jo patenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 114 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos G. Š. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Prie plento“, atmesti.

Pareiškėjos G. Š. 2022 m. lapkričio 17 d. prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, liudytojų apklausos, žodinio teismo posėdžio skyrimo, visų teismo procesinių dokumentų vertimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.