Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. ir nuteistosios V. V. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, E. V. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, bausmes visiškai sudedant, E. V. paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 10 d.;

V. V. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

V. V. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (epizodas adresu (duomenys neskelbtini)), ir nuteista 60 MGL dydžio bauda;

V. V. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (epizodas adresu (duomenys neskelbtini)), ir nuteista 60 MGL dydžio bauda;

V. V. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (epizodas automobilyje „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nuteista 60 MGL dydžio bauda;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, V. V. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Bausmės pradžią V. V. nuspręsta skaičiuoti nuo realaus jos sulaikymo ir nukreipimo vykdyti bausmę dienos pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį.

V. V. iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį palikta galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Iš V. V. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – telefono „Apple iPhone 13 Pro“, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 299 (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt devynis) eurus.

Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

3. Be to, V. V. nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 14 d. neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – 3-CMC, kurios grynasis kiekis 0,2994 g ir psichotropinę medžiagą – 4-CMC, kurios grynas kiekis 0,0010 g, iki kol 2023 m. sausio 14 d., apie 20.45 val., kratos metu jas rado ir paėmė pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

5. Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, ir atitinkamai sumažinti paskirtą bausmę.

5.4. Pažymima, kad net ir pačiame skundžiamame nuosprendyje yra nurodyta, jog V. V. psichotropinių medžiagų apeliantui neperdavė, todėl apelianto veika nelaikytina baigta, o jo veiksmų negalima kvalifikuoti kaip baigtos nusikalstamos veikos tik pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

- V. V. prisipažinimą pripažinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę;

- taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti V. V. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę;

6.1. Gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai V. V. kvalifikavo nusikalstamas veikas ir pripažino jo ginamąją kalta bei pripažino įrodyta, jog jos veiksmuose yra trys BK 259 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos. Šios pirmosios instancijos teismo išvados dėl apeliantės neva atliktos baigtos nusikalstamos veikos yra nepagrįstos, jos nulemtos teismo padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų vertinant įrodymus bei pagrindžiant nuosprendį ir neatitinka bylos aplinkybių. Gynėjas nurodo, kad nuteistojo V. V. su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, laiko jį neteisėtu, nepagrįstu ir naikintinu dėl žemiau išdėstytų teisinių ir faktinių apeliacinio skundo argumentų.

6.2. Toliau skunde cituojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 190 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas, skunde pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų; skunde cituojama su nekaltumo prezumcijos principu susijusi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus teisių Teismo bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pozicija pažymint, kad visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo / kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Pažymima, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Pažymima ir tai, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas.

6.3. Akcentuojama, kad sutinkamai su BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teismas savo išvadas pagrindžia teisminio nagrinėjimo metu betarpiškai ištirtais įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Gynėjas mano, kad apylinkės teismas, pripažindamas V. V. kalta įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), nesilaikė aptartų imperatyvių BPK reikalavimų. Apeliantės nusikaltimo įvykdymo kaltė trijuose epizoduose yra grindžiama tik subjektyvaus pobūdžio įrodymų šaltiniais – netiesioginiais įrodymais, kurių pirmos instancijos teismas nesugebėjo įvertinti taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos – išsamiai ir nešališkai. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota, kad V. V. įvykdė jai inkriminuotas tris nusikalstamas veikas.

6.5. Dėl BK 259 straipsnio 1 dalies (trys veikos) kvalifikavimo skunde toliau teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu V. V. buvo pripažinta kalta įvykdžiusi trijuose epizoduose dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Nustatyta, jog nuteistoji narkotines medžiagas laikę skirtose vietose, tai yra (duomenys neskelbtini), Vilnius (3-CMC), (duomenys neskelbtini) (3-CMC, 4-CMC) ir automobilyje „Toyota Land Cruiser“(kokainas). Laikomos narkotinės medžiagos buvo tuo pačiu laiku, bet inkriminuotos narkotinių medžiagų vietos skiriasi, tačiau iš esmės tai buvo nuteistosios vieningas sumanymas ir tyčia laikyti narkotines medžiagas be tikslo jas platinti. Kasacinio teismo praktikoje (nurodomos kasacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose) nurodoma, kad tyčios, nukreiptos į neapibrėžtą skaičių analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, konstatavimas savaime nepaneigia nusikalstamos veikos tęstinumo. Gynėjo vertinimu, šiuo atveju V. V. tyčia, kuri buvo nukreipta į nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnyje, padarymą, tačiau šiuos visus veiksmus jungiant vienam tikslui – laikyti narkotines medžiagas skirtingose vietose be tikslo jas platinti. Teismo nustatytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad šie nuteistosios veiksmai buvo atlikti esant vieningam sumanymui ir vieningai tyčiai, tai yra laikytini paviene tęstine nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje. Todėl pirmos instancijos teismas, kvalifikuodamas jas kaip atskirus nusikaltimus, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, gynėjas mano, kad nuteistosios 3 (trys) nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį perkvalifikuotinos ir laikytinos kaip viena tęstinė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika.

6.6. Dėl apeliantės nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skunde cituojama minėta baudžiamojo įstatymo nuostata, atkreipiamas dėmesys, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimu laikomi veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotinių medžiagų, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas. Pagal teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo atveju svarbu nustatyti, kad šios medžiagos buvo kaltininko žinioje ir jis turėjo realią galimybę su jomis elgtis savo nuožiūra, laikė turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Atsižvelgdamas į tai gynėjas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, jog jo ginamosios daroma BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamas veika buvo užkardyta dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių t. y. ji buvo sulaikyta su narkotinėmis medžiagomis pasikėsinant jas platinti savo broliui įkalinimo įstaigoje. Kaip nustatė pirmos instancijos teismas, narkotinė medžiaga į rinką nepateko, o atsižvelgiant į veikos aplinkybes ir negalėjo patekti, kas atitinkamai ne tik nesukėlė jokių neigiamų padarinių įstatymo saugomam gėriui – visuomenės sveikatai –tačiau net ir jokio realaus pavojaus neigiamiems padariniams atsirasti. Kadangi nuteistosios veiksmai nesukėlė net potencialaus pavojaus BK 260 straipsniu saugomiems teisiniams gėriams, tai suponuoja vienareikšmę išvadą, kad V. V. veika yra mažesnio pavojingumo, nei tipinė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, todėl bausmės paskyrimas tinkamai neįvertinus šių aplinkybių, o lemiamą reikšmę suteikus tik rūšiniam veikos pavojingumui, nelaikytinas atitinkančiu baudžiamojo įstatymo turinį.

6.7. Gynėjas taip pat nurodo, kad V. V. skiriant bausmę teismas netinkamai įvertino nuteistosios asmenybės pavojingumą bei veikos realų pavojingumą ir tokiu būdu netinkamai individualizavo jai paskirtą bausmę. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistoji kalta prisipažino, dirba, lankosi pas psichologą, naujų nusikalstamų veikų neketina daryti, todėl ją pašalinus iš socialinės aplinkos, tai turės neigiamų pasekmių jos ateičiai. Gynėjas laiko, kad vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, bei atsižvelgiant į tai, kad gynamoji ankščiau nebuvo teista, jai gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant maksimaliam laikotarpiui.

6.8. Atkreipiamas aukštesnio teismo dėmesys į tai, kad apeliacinio skundo padavimo dienai konfiskuotino turto – mobilaus ryšio telefono „Apple iPhone 13 Pro“, pardavimo kainos pagal www.skelbiu.lt siekia nuo 530,00 eurų iki 700,00 eurų, todėl atsižvelgiant į šiuos viešai prieinamus duomenis gynėjas prašo iš nuteistosios konfiskuoti 500,00 eurų, kadangi konfiskavimo dieną yra tokia reali konfiskuotino turto vertė. Gynėjos mano, kad priešingai, nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, atsižvelgiant į skunde cituojamą kasacinio teismo praktiką, skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistosios konfiskuota naujo mobilaus ryšio telefono vertė nėra proporcinga priemonė.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

Dėl BPK reikalavimų, reglamentuojančių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymą, pažeidimų

8. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 297 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307 straipsniu, apeliantų E. V. ir V. V. atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalėjo laikytis apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies struktūrai ir turiniui keliamų reikalavimų, nustatytų BPK 305 straipsnio 1 dalyje Tuo pačiu pažymėtina, kad visos apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies struktūrinės dalys yra būtinos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-292-139/2016, 2K-769/2007), jos išdėstomos BPK nustatytu eiliškumu, jose išsamiai ir tiksliai nurodomi visi būtini duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2011, 2K-7-255/2012). Šios struktūrinės dalys turi būti tarpusavyje suderintos, neprieštarauti viena kitai. O, kad teismo nuosprendis, kaip didžiausios teisinės galios procesinis dokumentas, įgyvendintų savo misiją, jis turi būti teisėtas, pagrįstas, teisingas ir įtikinantis. Teisėtas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, esant būtinybei ir kitas teisės aktas, taip pat kuris priimtas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

9. BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Taigi, šioje byloje, be kitų reikalavimų, skundžiamame nuosprendyje pirmiausia turėjo būti išdėstytos įrodyta pripažintos apeliantam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės: nurodytos jų padarymo vietos, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, šioje nuosprendžio dalyje teismo nustatytas veikų aprašymas turi atitikti baudžiamojo įstatymo dispozicijos turinį, nurodant visus, tiek pagrindinius, tiek fakultatyvinius nusikalstamos veikos sudėties elementus, jos įvykdymo laipsnį ir visa, kas reikšminga nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nurodo įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas bei bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvus. Visų minėtų BPK reikalavimų nesilaikymas teismų praktikoje pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, suvaržančiu įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, kliudančias teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-304/2007, 2K-418/2008, 2K-351/2010, 2K-538/2010, ir kt.).

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. V. ir V. V. nuteisti kaip bendrininkai, padarę nusikalstamą veiką, numatytą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Be to, V. V. dar nuteista už tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

11. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika aprašoma bendrai, aiškiai nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, kiekviena veika aprašoma atskirai. Paprastai laikytina netinkama teismų praktika, kai nuosprendžio aprašomojoje dalyje bendrininkų padarytos veikos aprašomos po kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai, o ne sujungiant į visumą, kurioje be pasikartojimų bendrai būtų aprašyta bendrininkų padaryta veika, nuosekliai atskleidžiant tiek padarytos nusikalstamos veikos požymius, tiek kiekvieno bendrininko vaidmenį padarant šią veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-511/2019).

12. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje apylinkės teismas aprašė tik nuteistojo E. V. bendrininkei V. V. įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (skundžiamo nuosprendžio 1–2 pastraipos) ir BK 259 straipsnio 1 dalį (skundžiamo nuosprendžio 3, 4, 5 pastraipos). Tuo tarpu apylinkės teismas pripažindamas E. V. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, visiškai nesuformulavo BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių, tai yra jos padarymo vietos, laiko, padarinių ir kitų svarbių aplinkybių. Duomenų, kad pagal pirmiau paminėtą kasacinio teismo praktiką abiem bendrininkams (tai yra E. V. ir V. V.) inkriminuotus veikų požymius apylinkės teismas būtų sujungęs į vieną visumą, nenustatyta.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad E. V. ikiteisminio tyrimo metu suformuluotas kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jis perduotas teismui už tai, kad jis iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su V. V. organizavo psichotropinių medžiagų įgijimą ir gabenimą (duomenys neskelbtini) kalėjimą tikslu jas platinti (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, šiomis aplinkybėmis: jis, E. V., nuo 2022 m. liepos 25 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, iki 2023 m. sausio 14 d. susitarė su seserimi V. V., kad ši įgys lapus impregnuotus psichotropine medžiaga, kuriuos atgabens į (duomenys neskelbtini) kalėjimą ir trumpalaikio pasimatymo metu perduos jam. V. V., veikiant išankstiniu susitarimu su E. V., iki 2023 m. sausio 14 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo 8 (aštuonis) popieriaus lapelius impregnuotus psichotropine medžiaga - sintetiniu kanabinoidu 4-fluoro-MDMB-BUTICA, kurios grynasis kiekis – 0,4277 g, kuriuos iki 2023 m. sausio 14 d. neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir tą pačią dieną gabeno iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tikslu šiuos lapelius, impregnuotus psichotropine medžiaga, perduoti jam (E. V.) trumpalaikio pasimatymo metu, paslėpusi savo dešinės kojos bate, įnešė į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu pasikėsino išplatinti psichotropines medžiagas, tačiau psichotropinių medžiagų jam (E. V.) neperdavė, kadangi 2023-01-14 apie 12.05 val. kalėjimo pareigūnai atlikdami V. V. asmens apžiūrą, šiuos 8 (aštuonis) popieriaus lapelius, impregnuotus psichotropine medžiaga - sintetiniu kanabinoidu 4-fluoro-MDMB-BUTICA, surado ir paėmė.

14. Apylinkės teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, laikė įrodyta, kad E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai neaprašė įrodyta pripažintos E. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, tokio savo sprendimo niekaip nemotyvuojant. Tai yra pirmosios instancijos teismo nuosprendyje visiškai neatskleistos nusikalstamos veikos, už kurią E. V. yra nuteistas, padarymo aplinkybės, atitinkančios BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijos turinį. Nenurodžius nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodyta pripažintos veikos aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti E. V. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl veikos perkvalifikavimo į BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.

15. Pažymėtina, kad neatskleidus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžiama asmens, kaltinamo padarius tokią veiką, teisė į gynybą, nes tampa neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas (kasacinė nutartis Nr. Nr. 2K-242-495/2019).

16. Taigi, nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kokias konkrečiai įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, ištyręs įrodymus, nustatė pirmosios instancijos teismas ir skundžiamame nuosprendyje laikė, kad E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas savarankiškai nustatydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nesant prokuroro apeliacinio skundo, pablogintų nuteistojo E. V. teisinę padėtį, nes pastarasis, nuosprendyje išdėstytų įrodymų pagrindu, ginčija veikos kvalifikacija.

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus dėl tinkamo nuosprendžio surašymo. Tai pripažintina esminiu BPK nuostatų pažeidimu, kuris suvaržė įstatymų garantuotą nuteistojo E. V. teisę į gynybą ir teisingą bylos procesą, o apylinkės teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, o tai sukėlė abejonių dėl teismo nešališkumo.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šia konstitucine nuostata yra įtvirtintas asmens teisės į tinkamą teismo procesą principas, kurio laikymasis yra būtina sąlyga teisingai išspręsti bylą. K. T., aiškindamas šį principą, inter alia yra pažymėjęs, kad Konstitucijos reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad teismas turi teisingai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, teisingai pritaikyti baudžiamuosius įstatymus; teismo nešališkumo užtikrinimas – viena iš teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų; asmuo negali būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą ir kriminalinė bausmė niekam negali būti paskirta be tinkamos teisminės procedūros, leidžiančios kaltinamajam žinoti viską, kas jam inkriminuojama ir kuo pagrįsti reiškiami kaltinimai, taip pat parengti ir pateikti įrodymus gynybai; tai turi būti užtikrinta baudžiamojo proceso normomis, kurios turi atitikti konstitucinius teisėtumo, lygybės įstatymui ir teismui, teismo ir teisėjų nešališkumo ir nepriklausomumo, viešo ir teisingo bylų nagrinėjimo principus; teisminio nagrinėjimo dalyviams – kaltintojui, teisiamajam, gynėjui, nukentėjusiajam ir jo atstovui, civiliniam ieškovui ir civiliniam atsakovui bei jų atstovams – teisminiame posėdyje turi būti įstatymų užtikrintos lygios teisės teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pareikšti prašymus; bylos turi būti nagrinėjamos laikantis rungimosi principo; baudžiamasis procesas turi būti toks, kad nebūtų pažeistos ir asmens, įtariamo, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, konstitucinės teisės: turi būti užtikrinta jo teisė į gynybą, teisė turėti advokatą, teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir kt.; konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę; neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, konstitucinis teisinės valstybės principas.

19. Atitinkamai ir pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (toliau – ir EŽTT) teisėjo nešališkumas turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus; vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 29369/10). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Micallef prieš Maltą, pareiškimo Nr. 17056/06, par. 94). Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 22399/93). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (žr., pvz., EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimą byloje De Cubber prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 9186/80; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Micallef prieš Maltą, pareiškimo Nr. 17056/06). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (žr. EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 28194/95).

20. Minėta nacionalinė ir tarptautinė teismų praktika leidžia daryti išvadą, jog tam, kad būtų konstatuotas teisėjo šališkumas objektyviąja prasme, nereikia turėti neabejotinų teisėjo šališkumo įrodymų, tarp jų ir esminio BPK reikalavimų pažeidimo. Užtenka, kad būtų nustatytos tokios prielaidos situaciją vertinant per objektyvaus stebėtojo prizmę, t. y. jei aplinkybių visuma objektyviam pašaliniam stebėtojui leidžia suabejoti teisėjo nepriklausomumu ir nešališkumu, tai tokios abejonės, siekiant užtikrinti teisę į teisingą teismą, yra pakankamos teisėjui nušalinti ir teisės į nešališką teismą pažeidimui nustatyti.

21. Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „a“ papunktį, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009).

22. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendis naikinamas, perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „a“ papunktis). Nustačius BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „a“ papunktyje numatytą pirmos instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo pagrindą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų. Visas apeliaciniuose skunduose nurodytas ir ginčijamas aplinkybes nagrinėjimo teisme dalyviai galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl kiti, su Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimu nesusiję, apeliacinių skundų argumentai paliekami nenagrinėti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

23. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 8 d. pažyma Nr. APD-2024-01495 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtas garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ginant nuteistąjį E. V. sudaro 131,25 Eur (vienas šimtas trisdešimt vienas euras 25 ct).

24. .BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismas2024 m. sausio 3 d. pranešimu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl nuteistajam E. V. gynėjo parinkimo. Šio pranešimo pagrindu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo skyrius minėtam nuteistajam ginti parinko advokatą Kęstutį Gudyną.

25. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikytinos ir apeliacinėje instancijoje, tačiau išieškant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-52-942/2016, Nr. 2K-331-976/2018 ir kt.).

26. Kaip matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą apeliantui E. V. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėta pagal nuteistųjų (tame tarpe ir E. V.) skundus, skundžiamas nuosprendis naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Esant tokioms aplinkybėms, o taip pat ir neturint duomenų apie stabilią ir užtikrintą apelianto turtinę padėtį, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš E. V. valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto „a“ papunksčiu

nutaria:

nuteistųjų E. V. ir V. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. lapkričio 10 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Iš nuteistojo E. V. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.