Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant ieškovei A. K., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Jelenai Jermolajevai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui R. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad E. G., gimusi 2004 m. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gimęs 2007 m. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės A. K. ir atsakovo R. G. vaikai (e. b. 1 t., b. l. 4, 5).

Dėl teismingumo

Dėl ieškovės reikalavimo

17. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos A. T. 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

19. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos A. T. 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos A. T. 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

20. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

21. Ieškovė nurodo, kad po 2016 m. vasario 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo spendimo priėmimo nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo, atsirado papildomų vaikų priežiūros išlaidų. Šiuo metu išlaidos vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti sudaro apie 800 Eur kiekvienam, t.y. 120 Eur išlaidos maistui namuose, 100 Eur pietums mokykloje, 60 Eur drabužiams ir avalynei, 30 Eur higienos priemonėms, kirpyklai, 50 Eur vaistams ir vitaminams, 260 Eur būsto išlaikymo išlaidos, 30 Eur lavinimo priemonėms, 100 Eur pramogoms, 100 Eur transporto išlaidoms. Be to, vaikai aktyviai sportuoja, lanko rankinio treniruotes, todėl ieškovė papildomai patiria apie 50 Eur išlaidų bei turi papildomų išlaidų sportinei aprangai.

22. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik 4 metams nuo jo priteisimo. 2016 m. vasario 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo spendimo priėmimo metu E. G. buvo 11 metų amžiaus, M. G. - 8 metų amžiaus, šiuo metu E. G. yra 15 metų amžiaus, M. G. - 12 metų amžiaus. Taigi, nepilnamečių vaikų E. G. ir M. G. poreikiai po 2016 m. vasario 5 d. priimto teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kas mėnesį, neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo, per šį laikotarpį pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sprendimą vykti gyventi su šeima į Norvegijos Karalystę priėmė abi šalys dar gyvendamos santuokoje 2010 metais. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog Norvegijos Karalystėje yra aukštesnis pragyvenimo lygis, o tuo pačiu ir didesnis minimalus darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis – po 150 Eur kiekvienam vaikui nebeatitinka išaugusių vaikų poreikių ir yra pakitęs iš esmės.

23. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos A. T. 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

24. Ieškovė nurodo, kad norint patenkinti vaikų poreikius per mėnesį jų išlaikymui reikėtų skirti kiekvienam apie 800 Eur. Byloje pateiktas nepilnamečių vaikų išlaikymui būtinųjų išlaidų paskaičiavimas (ieškinio 4 punktas). Iš jo matyti, kad vidutiniškai nepilnamečių vaikų išlaikymui reikia apie 900 Eur per mėnesį. Į bylą ieškovė 2020 m. liepos 7 d. DOK-25650 pateikė mėnesio išlaidų namų ūkiui 2 asmenims (mergaitei nuo 14 iki 17 metų ir berniukui nuo 10 iki 13 metų) paskaičiavimo lentelę iš kurios matyti, kad mėnesinių išlaidų visam namų ūkiui suma – 13260 NOK (apie 1237 Eur). Iš šių paskaičiavimų nustatyta, kad vienam vaikui vidutiniškai į mėnesį tenkanti išlaidų suma būtų apie 619 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nepilnamečiai vaikai yra aktyvūs, lanko lanko rankinio treniruotes, vyksta į įvairias sportines varžybas ir pan., jiems reikalinga speciali sportinė apranga, inventorius, vaikams reikia pakankamai daug maisto, papildų. Atsakovas atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad išlaidos nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti sudaro po 800 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas paaiškino, kad kartais nuveža vaikus į treniruotes, susitikus su jais skiria papildomai išlaidų pramogoms, drabužiams, elektronikos prekėms, ieškovei pateikus duomenis sumoka pusę sumos nepilnamečių vaikų rankinio treniruočių metinio mokesčio. Teismas, atsižvelgęs į byloje šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei įvertinęs nurodytas vaikų poreikių sumas, neturi pagrindo manyti, kad ieškovės nurodyti vaikų būtini poreikiai būtų neatitinkantys ekonominės realybės, vaikų amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Įvertinus vaikų amžių, poreikius, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016 m. vasario 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo priėmimo praėjo beveik ketveri metai, nepilnamečiai E. G. ir M. G., paaugo, todėl jų poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, vaikai aktyviai sportuoja, dalyvauja varžybose, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtu laikotarpiu pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis, į tai, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Norvegijos Karalystėje, kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas pakeisti iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad nepilnamečių vaikų poreikių dydis sudaro po 650 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui ir toliau vertina šalių turtinę padėtį.

25. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės pajamas sudaro apie 20 084,20 Nok (Norvegijos kronų) (apie 1 884,55 Eur) darbo užmokestis per mėnesį (100 421 Nok/5 mėn.). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, negyvenamoji patalpa (tvartas), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir 1/12 dalis negyvenamųjų patalpų (viralinė) adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat patvirtino, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Norvegijos Karalystėje, ir bendrosios nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis Norvegijos Karalystėje. Nurodė, kad į mėnesį ieškovė moka 300 Eur už butą, 400 Eur moka bendrijos mokestį, už namą priklausanti jai mokėti suma sudaro 400 Eur, šiuo metu jos įmokos dalį sumoka jos gyvenimo draugas. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso automobilis Opel Astra, už kurį ieškovė moką lizingą.

27. Iš atsakovo bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo pajamas sudaro apie 21 876,83 Nok (Norvegijos kronų) (apie 2 052,76 Eur) darbo užmokestis per mėnesį (131 261 Nok/6 mėn.). Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi, jam priklauso transporto priemonė Volvo XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

28. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad šiuo metu jų pajamos yra sumažėjusios ir vidutiniškai siekia apie 1400 Eur per mėnesį. Teismas, vertindamas šalių galimybę teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymui reikalingą sumą, atkreipia dėmesį, kad išaugo šalių nepilnamečių vaikų poreikiai bei pasikeitė šalies ekonominė padėtis - išaugo maisto, rūbų, komunalinių patarnavimų, vaistų, higienos priemonių kainos. Svarbu paminėti ir tai, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su ieškove, vadinasi ji taip pat prisiima ir didesnę nepilnamečių vaikų kasdienių išlaidų dalį. Teismo posėdžio metu atsakydama į užduotą klausimą ieškovė nurodė, kad vaikai su atsakovu bendrauja, ji į jų bendravimą nesikiša, tačiau vaikai pas tėvą su nakvyne nevyksta. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturi sąlygų dėl gyvenamosios vietos pasiimti vaikų per naktį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, jog atsakovas yra 44 metų sveikas ir darbingas vyras, teismo vertinimu, gali prisidėti prie savo vaikų didesne išlaikymo dalimi nei jį teikia šiuo metu. Pažymėtina, jog nors atsakovas nurodo, kad jis dirba tik Norvegijoje, tačiau joje būna ne nuolatos, jo pajamos svyruoja, kadangi dirba statybų sektoriuje, todėl priklausomai nuo užsakymų kartais darbo turi tik keliems mėnesiams, vėliau – būna prastovos nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti didesnių pajamų ir tokiu būdu užtikrinti išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą. Ieškovė nurodė, kad turi 2 gyvenamųjų būstų paskolas, moka lizingą už automobilį. Pažymėtina, kad ginčo šalys prisiimdamos prievoles kreditoriams turi elgtis apdariai ir rūpestingai, įvertinti galimybę šias prievoles tinkamai vykdyti, todėl vien ta, aplinkybė, jog šalys turi įsipareigojimų kreditoriams nesudaro pakankamo pagrindo, jog jos negali lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Taigi, objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nei viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Ir ieškovė, ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečių vaikų poreikius.

29. Kartu pabrėžtina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė Norvegijoje gauna išmoką vaikams – po 3 125 Nok (Norvegijos kronų) (suapvalinus apie 300 Eur) per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog ieškovės pateiktos pažymos duomenimis jos gaunamos išmokos vaikams sudaro 6 250 Nok (Norvegijos kronų) (suapvalinus apie 600 Eur) per mėnesį. Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas pažymi, kad 2020 m. balandžio mėnesį ieškovei buvo sumokėta iš viso 6 324 Nok (Norvegijos kronų) (suapvalinus apie 600 Eur) išmoka už vaikus, t.y. po 3 162 Nok (Norvegijos kronų) (suapvalinus apie 300 Eur) 2020 m. balandžio 1 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jai skiriama vidutiniškai po 3 125 Nok (Norvegijos kronų) (suapvalinus apie 300 Eur) per mėnesį išmoka abiems vaikams (po 150 Eur kiekvienam). Kadangi 2020 m. balandžio mėn. gauta išmoka buvo sumokėta atitinkamai 1 d. ir 30 d., tikėtina, kad ji buvo sumokėta už 2020 m. kovo mėn. ir 2020 m. balandžio mėn., t.y. 6 324 Nok (Norvegijos kronų) (suapvalinus apie 600 Eur) išmoka buvo už du mėnesius. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ieškovės pateiktus paaiškinimus ieškovei davus priesaiką, teismas vertina, nėra pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad 2020 m. balandžio mėn. ieškovės gauta išmoka vaikams buvo už du mėnesius, ir ieškovei mokama išmoka vaikams į mėnesį sudaro apie 3 125 Nok (Norvegijos kronų) (suapvalinus apie 300 Eur) abiems vaikams, t.y. po 150 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Atsakovas šią aplinkybę paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos A. T. 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Teismo nuomone, ši kasacinio teismo praktika taikytina ir tuo atveju, kai tikslines išmokas vaikui vienas iš tėvų gauna užsienio valstybėje.

31. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad išmoką vaikams, uzufrukto teise valdo ieškovė. Tačiau ši aplinkybė nekeičia nurodytų išmokų naudojimo paskirties – jos turi būti naudojamos vaikų poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Pažymėtina, kad ieškovė, tvarkydama vaikams skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių vaikams mokamą po 3 125 Nok (Norvegijos kronų) (suapvalinus 300 Eur) abiems vaikams (po 150 Eur kiekvienam vaikui) per mėnesį išmoką, kuri yra skirta tik vaikų poreikių tenkinimui, vadinasi nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį ši suma vadovaujantis Lietuvos A. T. praktika turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos ir padalinta iš dviejų (šiuo atveju: 650 Eur - 150 Eur = 500 Eur/2 = 250 Eur). Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina po 250 Eur kas mėnesį nepilnamečių vaikų – E. G., gimusios 2004 m. (duomenys neskelbtini) ir M. G., gimusio 2007 m. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai).

32. Teismas pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiams vaikams, kurį uzufrukto teise tvarko jų įstatyminė atstovė, t. y. vaiko motina arba tėvas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

34. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo 54 Eur (250 Eur – 150 Eur = 100 Eur x 2 × 12 × 3 proc. x 75 proc. = 54 Eur) dalies žyminio mokesčio mokėjimo, ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 straipsnis).

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

36. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 962 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuris sudaro 800 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 162 Eur išlaidos už dokumentų vertimą. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų būtų atsižvelgiama į tai, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, t.y. 2020 m. birželio 22 d., t.y. tą pačią dieną, kai byloje buvo paskirtas teismo posėdis, į bylą pateikė papildomus dokumentus bei neprisijungė prie nuotoliniu būdu organizuoto teismo posėdžio, dėl ko minėtas teismo posėdis buvo atidėtas. 2020 m. liepos 8 d., t. y. likus vienai dienai iki 2020 m. liepos 9 d. teismo posėdžio, ieškovė pateikė papildomus dokumentus, dėl ko teismo posėdžio metu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.

37. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Vertindamas atsakovo atstovės nurodytas aplinkybes teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju 2020 m. birželio 22 d. posėdis buvo atidėtas, kadangi ieškovė neprisijungė prie nuotoliniu būdu organizuoto teismo posėdžio, ir ji taip pat teismo posėdžio dieną pateikė papildomus dokumentus, tačiau šie ieškovės veiksmai buvo įvertinti teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartimi, kuria teismas netenkino atsakovo atstovės prašymo dėl baudos ieškovei skyrimo. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad šiuo atveju nenustatyta ieškovės nesąžiningų veiksmų, o teismo posėdis dėl ieškovės nedalyvavimo atidėtas pirmą kartą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju 2020 m. kovo 13 d. ir 2020 m. liepos 15 d. teismo posėdžiai buvo atidėti dėl atsakovo atstovės ligos. Aplinkybė, kad ieškovė 2020 m. liepos 8 d., t. y. likus vienai dienai iki 2020 m. liepos 9 d. teismo posėdžio, pateikė teismui papildomus duomenis, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Nurodytus duomenis ieškovė pateikė 2020 m. liepos 8 d. 11.38 val., pastarieji nėra didelės apimties, todėl darytina išvada, kad atsakovas turėjo galimybę su šiais dokumentais susipažinti iki 2020 m. liepos 9 d. 9.30 val. teismo posėdžio.

38. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat svarbu pažymėti, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

39. Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą už ieškinio parengimą numatytas koeficientas 2,5, todėl laikytina, jog maksimalios išlaidos už ieškinio parengimą galėtų būti 3 396,50 Eur (1 358,60 Eur x 2,5). Taigi, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą yra daugiau nei 4 kartus mažesnės už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį.

40. Esant išdėstytoms aplinkybėms, patenkinus 83,33 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina atitinkamai 83,33 proc., t. y. 801,63 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

41. Atsakovas taip pat byloje patyrė rašytiniais įrodymai patvirtintas 1 542,75 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (e.b. 2 t., b.l. 16). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad sutinka su atsakovo patirtomis bylinėjimosi išlaidomis už atsiliepimo į ieškinį parengimą, tačiau mano, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose yra nepagrįstos ir pernelyg didelės.

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas patyrė 508,20 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 108,90 Eur išlaidų, susijusių su taikos sutarties sudarymu, 435,60 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2020 m. vasario 20 d. teismo posėdyje, po 108,90 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2020 m. gegužės 14 d., 2020 m. birželio 22 d., 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. liepos 29 d. teismo posėdžiuose, 54,45 Eur už teisinę konsultaciją.

43. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą koeficientas 0,1. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Bendra teisme vykusių posėdžių civilinėje byloje trukmė yra 2 val. 45 min. Vadovaujantis Rekomendacijomis, laikytina, jog maksimalios išlaidos už atstovavimą teisme galėtų būti 3 val. x 0,1 x 1 381 Eur, t.y. 414,30 Eur. Vis dėlto, kaip matyti, iš byloje pateiktos bylinėjimosi išlaidų detalizacijos į atsakovo patirtas išlaidas įskaičiuotas ir pasirengimas bylos nagrinėjimui. Taigi, vadovaujantis pateikta detalizacija, bendra pasirengimo bylos nagrinėjimui ir atstovavimo teismo posėdyje trukmė yra 12 val. 15 min. bei 1 val. 30 min. už atstovavimą, susijusį su taikos sutarties sudarymu. Taigi, vadovaujantis Rekomendacijomis, laikytina, jog maksimalios išlaidos galėtų būti 14 val. x 0,1 x 1 381 Eur, t.y. 1 933,40 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo patirtos išlaidos už nurodytas teisines paslaugas sudaro 1 034,55 Eur ir neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio.

44. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atmetus 16,67 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovui priteistina atitinkamai 16,67 proc., t. y. 257,18 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

45. Įvertinus ieškovei ir atsakovui mokėtinas bylinėjimosi išlaidas (atlikus įskaitymą), ieškovei iš atsakovo priteistina 544,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (801,63 Eur - 257,18 Eur = 544,45 Eur).

46. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2016 m. vasario 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3327-676/2016 iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyto išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. G., gimusiai 2004 m. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., gimusiam 2007 m. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams E. G., gimusiai 2004 m. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., gimusiam 2007 m. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 29 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams E. G., gimusiai 2004 m. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., gimusiam 2007 m. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 544,45 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 45 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.