Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2023-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-277-800/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-05-12Alytaus apylinkės teismas
  2. TS-73-482/2023Nutartis · 2023-11-13Marijampolės apylinkės teismas
  3. TS-12-416/2024Nutartis · 2024-04-30Marijampolės apylinkės teismas
  4. TS-74-878/2024Nutartis · 2024-12-05Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-05-12
Bylos Nr.
1-277-800/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23293-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Kaltinamasis
L. J., M. M.
Advokatai
Deimintas Radzevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-277-800/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23293-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.1; 2.1.7; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 12 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,dalyvaujant prokurorei Astai Bernatavičienei,kaltinamajam L. J., kaltinamajam M. M., jo gynėjui advokatui Deimintui Radzevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjime, teistas:

1) 2020 m. sausio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus, bausmę atlikęs 2020 m. spalio 20 d.;

2) 2021 m. gruodžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dal, taikant BK 641 straipsnį , laisvės apribojimu 4 mėnesiams, 2022 m. gegužės 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

3) 2022 m. gegužės 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams,

4) 2023 m. sausio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu, patikslintu Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartimi, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių, bausmę atlieka Marijampolės kalėjime,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

L. J. veikdamas bendrai su M. M. 2022 birželio 25 dieną apie 18.40 val. Alytaus r(duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo prieš M. B., t. y. M. M. ranka išdaužė automobilio „VW Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinį kairės pusės durų stiklą ir vairuotojui M. B. čiupo už rankos, tempė iš automobilio bei sudavė mažiausiai du smūgius nukentėjusiajam M. B. į veidą, tuo pat metu L. J. įsėdo į automobilį ir sudavė M. B. mažiausiai du smūgius į galvą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruvos kairės akies jungtinėje, odos nubrozdinimų dešiniame dilbyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba asmuo trumpam susargdinamas.

Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (trumpam susargdinus). Nors nusikalstamos veikos motyvas ir nėra BK 140 straipsnio 1 dalies numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.

Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. Teismo vertinimu nagrinėjant situacijas kurias galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti.

III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

L. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu teik bylą nagrinėjant teisme katę pripažino. Kaltinamasis L. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kad 2022 m. birželio 25 d. vakare, galėjo būti apie 16-17 val., jis važiavo savo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su B. B. dviem nepilnamečiais vaikais iš Metelių ežero link Alovės kaimo, prie prūdo buvo B. su M.. Apie 15-20 min. maudėsi, pradėjus skirstytis išvažiavo su tais pačiais dviem vaikais link Alytaus miesto. Nuvažiavus apie tris kilometrus paskambino B. ir pasakė, kad jos M. neišleidžia, prašė atvažiuoti paimti jos vaiką, Su trimis vaikais važiavo link Alytaus. Nuvažiavus apie pora kilometrų sulaukė B. žinutės į programėlę „Snapchat“. Ji rašė, kad M. rėkia, jos neišleidžia ir ji bijo. Būnant degalinėje, kuri yra važiuojant link Alovės, tikslaus pavadinimo neprisimena, paskambino M. M. ir klausė, kur yra B., suprato, kad B. ir jam rašė. B. per „messenger“ programėlę atsiuntė buvimo vietą. M. atvažiavo į degalinę, kurioje jis buvo su automobiliu Opel. Atskirais automobiliais važiavo link B. buvimo vietos, privažiavo tą patį prūdą, kuriame buvo prieš tai, ten stovėjo M. automobilis VW Passat, kuriame sėdėjo jis su B.. M. išlipo iš automobilio prie M. automobilio, bandė atidaryti vairuotojo dureles, tačiau jam nepavyko. Durelės buvo užrakintos. M. pradėjo važiuoti, o M. šoko ant M. automobilio variklio dangčio. M. ir toliau važiavo, visaip pavojingai manevravo, buvo panašu, kad bando numesti M. nuo variklio dangčio. Jis savo automobiliu pradėjo važiuoti iš paskos. Važiavo apie kilometrą. M. visą laiką pavojingai manevravo. Vėliau M. pradėjo važiuoti kelkraščiu, važiavo labai lėtai, vos riedėjo, M. buvo ant variklio dangčio. Kadangi M. važiavo labai lėtai ir kelkraščiu, nutarė jį apsilenkti. Pradėjus lenkti M. ir dar nebaigus manevro, jis pasuko vairą į kairę pusę ir atsitrenkė į jo automobilį, matė, kad M. vairą pasuko tyčia, kadangi jie tilpo ant kelio. Po eismo įvykio M. nušoko nuo kapoto ar nukrito, nesuprato. Jis sustojo ten kur įvyko eismo įvykis ir išlipo iš automobilio. Kol jis lipo ir apėjo aplink, M. automobilis riedėjo į griovį ir per tą laiką M. išdaužė priekinį kairės pusės durelių stiklą, kaip - nematė. Kai M. automobilis buvo griovyje, M. bandė M. ištraukti iš automobilio pro vairuotojo dureles, tačiau jam nepavyko. Tada jis atsidarė keleivio kairės pusės galines dureles, įlipęs į automobilį bandė M. stumti, kad M. jį ištrauktų iš automobilio. M. ištraukti iš automobilio nepavyko. Tada M. atsisuko į jį, pradėjo grasinti, kad sumuš, įžeidinėjo. Dėl M. žodžių supyko ir susinervinęs M. sudavė vieną smūgį kumščiu, kur tiksliai - nežino, nesitaikė, smūgis buvo suduotas dėl sukeltų emocijų. Po suduoto smūgio matė, kai M. taip pat sudavė smūgį M.. Matė tik tą vieną M. smūgį, ar M. daugiau sudavė smūgių, nežino. Pamatęs smūgį išlipo iš automobilio ir skambino 112, pranešė apie įvykį. M. atsitraukė nuo M., M. kažkur išėjo. Kada B. išlipo iš automobilio nežino, tačiau kai atvažiavo pareigūnai, ji jau buvo išlipusi iš automobilio. (2 t., b. l. 11-13).

Papildomos apklausos metu paaiškino, kad M. B. sudavė vieną smūgį, dėl antro smūgio nėra tikras, neprisimena, tačiau galėjo suduoti ir antrą. 2022 m. birželio 25 d. (duomenys neskelbtini) M. M. nukritus nuo M. B. variklio dangčio, jis atsikėlė ir iškart priėjo prie M. VW Passat automobilio, kiek žino, M. išdaužė M. automobilio vairuotojo durelių langą. Pats tiesiogiai to nematė, tačiau sužinojo po įvykio iš M.. Jis matė kaip M. bandė M. tempdamas už rankos ištraukti iš automobilio, tačiau jam nepavyko. Jeigu gerai prisimena, jis įlipo į M. automobilio galą ir stūmė M. iš nugaros, o M. jį tempė už rankos norėdamas ištempti iš automobilio pro vairuotojo dureles, M. ištraukti iš automobili nepavyko. Vėliau jis sėdėdamas M. automobilyje, už jo, jam sudavė į galvą. Jam atrodo po jo suduotų smūgių M. M. sudavė smūgius, tačiau kiek tiksliai ir kaip jis nežino. Jis M. sudavė dešiniu kumščiu, jautė, kad pataikė kažkur į veidą, tačiau kur tiksliai nežino. Po to jis šoko iš M. automobilio, pasiėmė iš savo automobilio telefoną ir paskambino 112, kas vyko tarp M. ir M. nematė. Dėl to, kad smurtavo prieš M. jis labai gailisi. Nori paminėti, kad su M. ne kartą bandė susitaikyti, norėjo jam atlyginti žalą, tačiau jiems niekaip nepavyko susitarti. M. visą laiką norėjo, kad jis jam sumokėtų 10 000 eurų, o tokių pinigų jis jam mokėti negali, per didelė suma. M. nenusileido nei vieno euro, todėl jie nesusitarė ir susitaikyti su juo neįmanoma (3 t., b. l. 11-14).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis davė analogiškus parodymus. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Dėl patirto streso ligonių kasai pervedė ne 140 eurų, o 300 eurų. Yra atsakingas, padeda tėvui. Stengiasi kabintis į gyvenimą. Dabar nedirba, nes keičia darbą. Iš (duomenys neskelbtini) pereina dirbti prie tiltų. Gyvena kartu su tėvu, jo žmona ir močiute. Tėvas turi savo įmonę. Santykiai su tėvu yra geri, kaip sūnaus ir tėvo.

M. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino pilnai. Kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu atlikinėjo bausmę Marijampolės kalėjime, todėl jo dalyvavimas teismo posėdyje buvo užtikrintas garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis. Kaltinamasis 2023 m. kovo 30 d. pažymoje patvirtino, jog sutinka dalyvauti bylos nagrinėjime vaizdo konferencijos būdu. Kaltinamojo prašymas parodymus duoti tiesiogiai teismo posėdžių salėje nebuvo tenkintas, nes visos kaltinamojo teisės jam buvo išaiškintos ir gynyba užtikrinta. Atsižvelgiant į tai, siekiant proceso operatyvumo bei ekonomiškumo byla išnagrinėta esant kokybiškam vaizdo konferencijos ryšiui.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu kaltę pripažino, paaiškino aplinkybes, tačiau buvo nuspręsta remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos pagarsinus kaltinamasis juos patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. nurodė, kad 2022 m. birželio 25 d. apie 17 val. jam parašė jo draugė B. B. sms žinutę, kad nori namo, jos nepaleidžia, ją grabalioja. Jis žinojo, kad B. tuo metu buvo su M. B.. B. jam „messenger“ programėle atsiuntė savo buvimo vietą, todėl jis važiavo jos ieškoti. Važiuodamas degalinėje pamatė L. J.. Jis privažiavo prie L., jie pakalbėjo. Jis jam sakė, kad ir jam B. rašė, todėl abu važiavo jos ieškoti ir gelbėti. L. važiavo su BMW automobiliu, kuriame su juo buvo dar trys B. nepilnamečiai vaikai. Jis važiavo su Opel Astra automobiliu. Važiuojant pagal B. atsiųstą buvimo vietą, pamatė M. automobilį VW Passat. M. automobilis buvo Alovėje prie mažo tvenkinio. Jis privažiavo prie M. automobilio, išlipo ir nuėjo prie B., ji sėdėjo automobilio priekyje, keleivio vietoje, o vairuotojo vietoje sėdėjo M.. Jis pabeldė į B. langą ir liepė jai išlipti, tačiau B. jam pasakė, kad jos neišleidžia. M. automobilis buvo užrakintas, B. negalėjo atsidaryti nei lango, nei durų. Jis apėjo aplink automobilį ir priėjo prie M. lango, pabeldė į lango stiklą, sakė, kad atidarytų duris, tačiau M. buvo be jokių emocijų ir durų neatidarė, B. neišleido. Iš niekur nieko M. užsivedė automobilį ir pradėjo važiuoti, jis užšoko ant variklio dangčio. Galvojo, kad taip jį sustabdys ir jis jo ant variklio dangčio nesiveš, sustos. Jis rėkė B., kad ji ištrauktų automobilio raktelius, tačiau B. nepavyko, nes M. jai neleido, laikė jos rankas, kad ji neištrauktų automobilio raktų. M. manevravo po visą kelią, bandė jį numesti, tačiau jis nenukrito. Jiems taip nuvažiavus apie kilometrą, B. vėl bandė ištraukti raktus, griebti už vairo, tačiau jis ją nustumdavo ir jai neišėjo sustabdyti automobilio. Tuo momentu, kai B. bandė ištraukti automobilio raktus, M. prilėtino savo važiavimą ir pasuko šiek tiek dešiniau. Kai M. važiavo kelkraščiu L. M. lenkė. L. lenkė taip pat važiuodamas lėtai. Jam atliekant lenkimo manevrą M. pasuko į kairę ir atsitrenkė tiesiai į L. automobilio dešinį kampą. Po automobilių smūgio jis nuo variklio dangčio nukrito ant žemės. Jam atsistojus jis pribėgo prie M. lango, daužė į langą, sakė kad jis išliptų, tačiau jis į jo žodžius nereagavo. Kadangi M. neatrakino automobilio ir neišleido B., jis savo dešine alkūne išdaužė M. langą. Jam išdaužus stiklą M. atidarė dureles, automobilis pradėjo riedėti atbulas. Automobilis atbulas nuvažiavo į griovį. Jis bėgo paskui automobilį. Automobiliui važiuojant atgal M. durelės užsikabino už kelio borto ir užsilenkė į priešinga pusę. Jis pribėgo prie M., kuris vis dar sėdėjo automobilyje. Čiupo M. už rankos ir bandė jį ištraukti iš automobilio, taip pat rėkė B., kad liptų iš automobilio ir eitų. M. jam ištraukti nepavyko jis muistėsi, spardėsi. Tuo metu L. pribėgo prie automobilio, jis įlipo į automobilio galą už M.. L. bandė iš galo M. išstumti, tačiau ir jam nepavyko. Vėliau L. sudavė M. vieną arba du smūgius į galvos sritį. Jis M. bandė už rankos ištraukti iš automobilio, tačiau jis priešinosi, spardėsi ir tada jis M. sudavė kairiu kumščiu du smūgius į veido sritį. M. pradėjo iš veido bėgti kraujas, todėl daugiau smūgių nesudavė. Kai sudavė smūgius B. automobilyje jau nebuvo, ji jau buvo išlipusi. Matė, kad B. lipo į kalną, todėl jis nuėjo paskui ją. L. skambino 112. Atvykus policijai aiškinosi apie įvykį. Dėl to ką padarė gailisi (2 t., b. l. 65-68 l., 3 t., b. l. 53-56).

Kaltinamieji L. J. ir M. M. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti bylos įrodymai nebūtų tiriami. Dėl to, neprieštaraujant prokurorei ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti bylos įrodymai nebuvo tiriami, o buvo perskaityti.

Be kaltinamųjų prisipažinimų, jų kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta kita bylos medžiaga:

Nukentėjusysis M. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas paaiškino, kad 2022 m. birželio 25 d. ryte jis susitiko su B. B. Alytaus mieste prie prekybos centro „IKI“ Naujojoje gatvėje. Buvo susitarę, kad praleis visą dieną, važiuos prie ežerų. B. buvo su savo vaikais, K., E., bei B. draugės dukra, kurios vardo neprisimena ir L.. L. kaip suprato buvo B. draugės dukters draugas. Visi kartu išvažiavo į kavinę „Ties riba“, kuri yra važiuojant nuo Alytaus link Lazdijų. Po kavinės visi važiavo prie Metelių ežero, ten pasibuvo ir vėliau visi važiavo prie Alovės ežero. Vėliau važiavo prie Ilgų ežero ir vėliau važiavo į Alytų. Važiuojant link Alytaus jie su B. pradėjo kalbėti, kad jiems abiem reikia rimtai pasikalbėti dėl jų santykių. Automobilyje važiavo ir B. dukra E., kuriai 9 arba 12 metų. Visi kiti važiavo kitu automobiliu, kurį vairavo L.. Jiems su B. važiuojant jis jai pasakė, kad perkeliam E. į L. automobilį ir tada jie pasikalbės, taip ir padarė. Su B. dviese važiavo į Alovę prie jo draugo tvenkinio. Atvažiavus jie su B. kalbėjosi, B. sutiko su jo sąlygomis, kad važiuos į Klaipėdą. Su B. nesipyko, abiem tiko mintis važiuoti į Klaipėdą. B. apsidžiaugė, kad vaikai kažką pamatys. Jie su B. nesipyko, jie pasibučiavo, tai vyko jų abiejų noru. Kai jie kalbėjosi, B. kažkam rašė žinutės, kam, nežino. Kadangi viskas buvo gerai, jie su B. jau ruošėsi važiuoti į Alytų, kai pamatė, kad link jo atvažiuoja du automobiliai. Matė, kad atvažiuoja L. BMW automobilis ir Opel Astra. Kas važiavo su Opel Astra tuo metu nežinojo. Automobiliai sustojo prie jo automobilių iš šonų. Iš abiejų automobilių išlipo vairuotojai. Vienas buvo L., o kitas buvo jam iš matymo pažįstamas M.. M. prišoko prie jo pusės durelių ir bandė atidaryti automobilio durelės, tačiau kai jis juos pamatė, savo automobilį užrakino. M. trenkė į jo durelių stiklą. Kaip ir su kuo jis trenkė nematė, kadangi tuo metu užvedinėjo automobilį, pradėjo važiuoti ir tuo metu M. užšoko ant jo automobilio variklio dangčio. Jis važiavo su M. ant automobilio dangčio apie du kilometrus, per tą laiką bandė jį nusimesti. Jis važiuodamas vinguriavo, spaudė stabdžius, visaip bandė M. numesti, tačiau jam nepavyko. M. rėkė B.i, kad ji ištrauktų raktą. Jam važiuojant su M. ant kapoto, automobilyje buvo B., kuri visą laiką rėkė „M. ne“. B. bandė savo koja kišti jam prie kojų, kad nuspaustų stabdžius. Kišdama koją B. sujudino automobilio užvedimo raktelį, tada po truputį, iš lėto automobilis pradėjo stoti. Už jo važiavo L. su savo BMW automobilio ir tuo metu, kai jis pradėjo stoti, jis jam užkišo savo automobilį. L. išvažiavo priešais jį ir automobiliai susidūrė. Po smūgio M. nušoko nuo automobilio variklio dangčio, priėjo prie jo pusės durelių ir kumščiu išdaužė jo durelių stiklą, jam atrodo, kad M. buvo užsidėjęs vadinamą „kastetą“ ar kažką panašaus. Išdaužęs stiklą M. atidarė jo duris. Tai viskas vyko automobiliui riedant atgal, kadangi po smūgio automobilis pradėjo riedėti atbulas. Automobilis riedėdamas peršoko šaligatvį ir nuriedėjo į griovį, kadangi M. buvo atidaręs jo duris automobilis dėl jų neapsivertė. Kai buvo automobilis griovyje, M. prie jo prišoko ir pradėjo jį daužyti. M. jam sudavė smūgius kumščiais, mažiausiai 10 smūgių į veido sritį. Tuo pačiu metu, kai M. jį daužė, L. atsidarė automobilio galines dureles ir pro jas jam sudavė smūgius. Jautė, kad L. suduodami smūgiai buvo kumščiais, kadangi jis jam smūgius sudavė iš galo, jis jo nematė. L. jam sudavė mažiausiai 5 smūgius į galvos sritį. Po suduotų smūgių M. nuėjo prie B. durelių ir ją išsivedė. L. taip pat išėjo. Kai jį mušė, jis nesigynė, tik rankomis dengėsi veidą, negalėjo atsisegti diržo. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kas juos iškvietė jis nežino. Po smūgių ir juos suduodant jis jautė fizinį skausmą, jam skaudėjo visą galvos sritį. Po smūgių jam bėgo kraujas iš veido ir nosies, buvo ištinęs visas veidas, skaudėjo dešinę ausį. Į įvykio vietą buvo atvykę medikai, kurie jį išsivežė į Alytaus S. Kudirkos priėjimo skyrių. Po kokių dviejų trijų savaičių jis dar kreipėsi į medikus dėl ausies pūliavimo. Kreipėsi į privačią kliniką Klaipėdoje, kurios pavadinimo nežino. Ausies skausmas yra pasekmė po šio įvykio. Sužalojimų atriboti negali, negali pasakyti kokie sužalojimai jam atsirado nuo L. veiksmų ir kokie nuo M.. Įvykio metu jis buvo su automobiliu Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis priklauso ne jam, o (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-9, 54-58, 98-101).

Liudytoja B. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2022 m. birželio 25 d. po pietų, ji sms žinutėmis susirašinėjo su M. B., M. jai sakė, kad reikia susitikti pasikalbėti. Kadangi tą dieną nieko neveikė, ji sutiko su M. susitikti. Tikslaus laiko pasakyti negali. M. atvažiavo ją paimti iš namų esančių (duomenys neskelbtini). Su M. važinėjo dviese po Alytaus miestą ir Alovės kaimą. Su M. bendrauja apie metus laiko, ji jį laikė draugu, tačiau jis norėjo būti daugiau ne draugais, o pora. Važinėdami su M. kalbėjo, kad jis nori būti su ja, o ji nenori. Būnant Alovės kaime prie kažkokio ežero, M. pradėjo prie jos kabinėtis, ji jį atstūmė. Su M. sėdėjo jo automobilyje, automobilis buvo užrakintas, todėl ji negalėjo išlipti. Ji M. sakė, kad nori išlipti iš automobilio ir išeiti, tačiau jis automobilio neatrakino ir vis sakė, kad reikia pakalbėti. Kadangi jos M. neišleido, ji savo draugui M. M. „messenger“ programėle nusiuntė savo buvimo vietą ir prašė, kad atvažiuotų jos paimti, nes M. jos neišleidžia. Taip pat savo buvimo vietą nusiuntė ir L. J., kadangi prieš tai ji buvo susitikus su L. kavinėje pavalgyti, todėl L. žinojo, kad ji yra su M.. L. su M. atvažiavus prie ežero, kur buvo ji su M., M. išlipo iš automobilio ir priėjo prie M. automobilio. L. sėdėjo savo automobilyje, L. ir M. buvo su atskirais automobiliais. M. prašė M., kad šis atidarytų duris, tačiau M. jų neatidarė. Tada M. pradėjo važiuoti ir tuo metu M. užšoko ant M. automobilio variklio dangčio. M. nesustojo, važiavo toliau, ant kapoto buvo M.. Taip važiavo apie 1,5 km. M. visą kelią neatsargiai manevravo, buvo panašu, kad jis bando M. numesti nuo variklio dangčio. Paskui važiavo L.. Kažkuriuo metu L. lenkė M. automobilį, o tuo metu M. pasuko į kairę ir atsitrenkė į L. automobilį. Girdėjo, kad M. šaukė „ištrauk raktelius“, ji ištraukė iš M. automobilio spynelės raktelius, automobilis pradėjo riedėti atgal, nuvažiavo į griovį. Sustojus M. priėjo prie M. durelių ir vėl jo prašė, kad šis atidarytų duris, tačiau M. neatidarė. M. dešine alkūne išdaužė M. durelių langą, tada M. atidarė duris. Ji išlipo iš automobilio ir nuėjo iš griovio ant kelio, todėl kas vyko toliau ji nematė. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Įvykio metu buvo neblaivi, tačiau viską prisimena puikiai (1 t., b. l. 133-136, 141-144).

Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vieta, yra (duomenys neskelbtini) Protokole nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) netoli namo pažymėto Nr. 35 yra mėlynos spalvos automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio galinė dalis t. y. galinė lempa, galinis dešinės pusės sparnas bei galinis buferis yra apgadinti. Ir už trisdešimt metrų, dešinėje pusėje, griovyje matomas automobilis VW Passat pilkos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio apgadintas priekinis buferis, variklio gaubtas, išdužęs vairuotojo pusės, t. y kairės pusės priekinis stiklas. bei durelės užlinkę taip jog durelių išorinė dalis liečiasi prie šio automobilio kairės pusės priekinio sparno. Nuo šaligatvio iki šio automobilio, pievoje matosi važiavimo žymės. Įvykio vieta filmuota mobiliais vaizdo registratoriais NVR Nr. 28EDE0E9DE8 ir B0F1EC5EA092 (1 t., b. l. 16-29).

2022 m. liepos 11 d. Daiktų apžiūros protokole apžiūrėti juodos spalvos marškinėliai su baltu pumos logotipu ir baltu užrašu raudoname fone (stačiakampyje) „BETTER SPORTSWEAR“. Marškinėlių viršuje ties abiem pečiais iširę per siūles (1 t., b. l. 30-36).

2022 m. birželio 25 d. Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės O. Ž. tarnybiniame pranešime nurodytos įvykio metu užfiksuotos faktinės aplinkybės apie susidūrusius automobilius, bei pirminė dalyvavusių asmenų apklausa (1 t., b. l. 45-47).

2022 m. birželio 29 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G287/2022 (06) nurodyta, kad M. B. nustatyta muštinė žaizda kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruva kairės akie junginėje, odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje (1 t., b. l. 77-78).

Esant nurodytų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumai spendžiama, kad byloje yra pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog L. J. ir M. M. tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį M. B., t. y. veikdami kartu asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo prie nukentėjusįjį, M. M. M. B. čiupo už rankos, tempė bei sudavė mažiausiai du smūgius į veido sritį, tuo pat metu L. J. automobilyje nukentėjusiajam sudavė du smūgius į galvos sritį, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kraujosruvos kairės akies junginėje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje. Veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį.

IV. Dėl kaltinamajam M. M. skirtinos bausmės ir kaltinamojo L. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo L. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis L. J. pateikė prašymą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kur pasiūlyta laiduotojas tėvas V. J..

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodė, kad kaltinamasis praeityje neteistas. Jis dėl to, kas atsitiko išgyvena. Žalą, padarytą Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino, todėl formalūs reikalavimai dėl laidavimo taikymo yra. Laiduotojas V. J. nurodė, kad šeimoje yra kalbama apie smurtą. Kaltinamasis savo kaltę pilnai pripažino gailisi dėl to, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Mano, kad būtų teisinga prašymą tenkinti ir L. J. atžvilgiu taikyti laidavimo institutą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 1 metų terminą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius ir aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad yra visi pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

V. J., kaltinamojo L. J., tėvas sutinka laiduoti už sūnų, nurodė, kad jis vertas pasitikėjimo, jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai. V. J. yra kaltinamojo tėvas su kuriuo gyvena kaltinamasis, jie palaiko glaudų ryšį, prieš priimdamas sprendimus sūnus pasitaria, padeda jam buityje. Tiki ir gali garantuoti, kad sūnus ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad V. J. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje gali būti laiduotoju ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Dėl M. M. skirtinos bausmės. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu, praeityje teistas 4 kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis kaltinamasis M. M. administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 84), psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 89). Įvertinus aukščiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijos vidurkis Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Byloje nustatyta, kad M. M. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. gegužės 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. kovo 22 d., todėl, reikia išspręsti bausmių subendrinimo klausimą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikaltimą prieš M. B. padarė iki 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžio priėmimo, įvertinus M. M. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes subendrina, jas iš dalies sudedant. Pažymima, kad pagal BK 63 straipsnio 4 dalį pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiais (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Dėl turtinės žalos atlyginimo ir kt. klausimai

Baudžiamojoje byloje 144,53 Eur civilinį ieškinį buvo pareiškusi Vilniaus teritorinė ligonių kasa (1 t., b. l. 104-107). 2023 m. balandžio 18 d. gautas civilinio ieškovo pareiškimas dėl atsisakymo nuo civilinio ieškinio, kuriame nurodyta, kad L. J. atlygino PSDF biudžetui padarytą žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas priima atsisakymą nuo ieškinio ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukia.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, L. J. paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. 14698142) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (2 t., b. l. 17-20, 3 t., b. l. 32-35).

M. M. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikintina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2023 m. balandžio 27 d. pažymą Nr. APD-2023-07446 dėl 205,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl gynėjo būtino dalyvavimo, išieškojimo iš M. M. (3 t., b. l. 126).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nustačius, kad kaltinamasis M. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų. Teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, paskyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktą advokatą Deimintą Radzevičių kaltinamojo M. M. gynėju. Atsižvelgiant į gynėjo dalyvavimo procese pagrindą, į kaltinamojo M. M. turtinę padėtį (nedirba, atlieka bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, duomenų, kad turi turto, nėra) teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybei neišieškotinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos suplėšyti marškinėliai, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (1 t., b. l. 39), sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

L. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo V. J. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti L. J. paskiras kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. 14698142) paėmimą.

Išaiškinti L. J., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. M. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, patikslintu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 27 d. nutartimi, paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą ir įskaitytą pagal 2023 m. sausio 23 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. gegužės 12 d.

Po nuosprendžio paskelbimo panaikinti M. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutraukti procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio 144,53 Eur sumai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos suplėšytus marškinėlius, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Živilė Janavičienė