Alytaus apylinkės teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistojo M. M. bausmės vykdymo pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės vykdymo pabaiga – (duomenys neskelbtini). Jis (duomenys neskelbtini) bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) (toliau ir – Komisija) (duomenys neskelbtini) priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau ir - Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam M. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos rekomenduojant kreiptis į priklausomybių specialistus dėl dalyvavimo priklausomybių reabilitacijos programose, siekiant spręsti alkoholio vartojimo problemą; tęsti darbą. Nustatytas 5 mėnesių šių rekomendacijų įgyvendinimo terminas ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos data – (duomenys neskelbtini). Nutarime nurodė, jog, nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, taip pat reikia nustatyti, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija vertino individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas (duomenys neskelbtini) kartą, šiuo metu yra atlikęs 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teistas (duomenys neskelbtini) kartus. Dabartinis nusikaltimas yra padarytas bendrininkų grupėje ir yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nusikaltimą įvykdė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu. Vienas iš nuteistojo įvykdytų nusikaltimų labai sunkus – sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, interesų, įpročių, poreikių deformacija pasireiškė nusikalstamu elgesiu. Tai rodo nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimą socialiai nepriimtinais būdais. Paskutinis nusikaltimas padarytas kartu su kitu asmeniu, t. y. kartu su bendrininku. Praeityje teistas ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Nusikaltimą įvykdė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bendra ieškinio suma (duomenys neskelbtini) Eur, iki (duomenys neskelbtini) išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur. Pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) bendra ieškinio suma (duomenys neskelbtini) Eur, iki (duomenys neskelbtini) išmokėta (duomenys neskelbtini) Eur. Turimi dideli finansiniai įsipareigojimai apsunkintų nuteistajam integraciją laisvėje. Nuteistojo kriminalinė istorija rodo, jog asmeniui yra būdingas agresijos prieš kitus naudojimas. Nusikaltimuose dominuoja smurtinis elgesys, fizinio smurto panaudojimą galima susieti su savitvardos praradimu, impulsų kontrolės problemomis. Asmuo geba atpažinti savo problemas ir supranta, kad visų veiksmų eiga turi daug pasekmių, tiek teigiamų, tiek neigiamų. Bausmės atlikimo metu stebima, kad asmuo jaučia poreikį ir atsakomybę spręsti problemas ir stengiasi keisti savo elgesį bei mąstymą teigiama linkme. Bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) atlikimo vietoje. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau ir – ANK) (duomenys neskelbtini) už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 14 km/val., t. y. važiavo 64 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Skirtą 6 eurų baudą sumokėjo (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu neskatintas. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais išlieka: turi skolų, ieškinių ir piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; piktnaudžiavimas alkoholiu. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta (duomenys neskelbtini). Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Neatliktos bausmės dalis ((duomenys neskelbtini)), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam M. M. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

(Duomenys neskelbtini) R. U. pateikė atsiliepimą į nuteistojo M. M. Skundą. Prokurorė nesutinka su Skundo motyvais. Komisijos sprendimas yra pagrįstas, nes surinktų aplinkybių visuma rodo, kad dar nėra pagrindo nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. M. M. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką išlieka (duomenys neskelbtini), nors jis jau vertintas kelis kartus ir teiktas Komisijai dėl lygtinio paleidimo. Akivaizdu, kad nuteistasis deda nepakankamai pastangų, kadangi rizika (duomenys neskelbtini), o pokyčiai yra (duomenys neskelbtini). Nuteistajam nustatyti kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kuriuos jis turi galimybę sumažinti arba visai eliminuoti, todėl stengtis yra kur, o pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vis dar negali būti vertinama kaip itin akivaizdi. Nuteistojo atžvilgiu vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: skolų, ieškinių ir baudų menkos apmokėjimo galimybės, piktnaudžiavimas alkoholiu. Jis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atlygino dalį ieškinių, tačiau daugiau nei (duomenys neskelbtini) eurų skola apsunkintų nuteistajam integraciją laisvėje. M. M. anksčiau teistas (duomenys neskelbtini) kartus, baustas administracine tvarka. Laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), neskatintas, nebaustas. Nusikalstamas veikas darė ir laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu. M. M. anksčiau teistas dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, nors priklausomybę neigia. Taip pat dalis nusikalstamų veikų padarytos būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors nuteistasis ir dalyvavo programoje, susijusioje su (duomenys neskelbtini) sprendimu, tačiau akivaizdu, jog šių problemų sprendimas reikalauja nuolatinių ir nenutrūkstamų pastangų. Nuteistasis deda per mažai pastangų siekiant suvaldyti šį rizikos veiksnį, tai kelia pagrįstų abejonių dėl jo motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje, todėl Komisijos skirta rekomendacija nėra laikoma nereikalinga ar pertekline. Atsižvelgiant į ankstesnių teistumų skaičių, skirtas švelnesnio pobūdžio bausmes, akivaizdu, kad tai jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau nusikalto, tai rodo, jog jis nėra linkęs gyventi pagal visuotinai nustatytas taisykles, ir tai kelia pagrįstą abejonę, jog, lygtinai paleidus asmenį, jis gebės tinkamai gyventi visuomenėje ir daugiau nenusikalsti. Nuteistajam taip pat būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, nusikaltimuose dominuoja smurtinis elgesys, fizinio smurto naudojimą galima susieti su savitvardos praradimu, impulsų kontrolės problemomis. Nors nuteistasis deda pastangas, siekiant keisti savo elgesį ir mąstymą, tačiau šie rizikos veiksniai vis dar išlieka aktualūs ir gali lemti tolesnį asmens nusikalstamumą. Aptartų aplinkybių visuma neleidžia spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Per trumpas bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Manytina, kad suvaržymai dar nepadarė pakankamo poveikio, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamą elgesio modelį, jo elgesio ir mąstymo pokyčiai nėra tokie įtikinami ir akivaizdūs teigiama linkme. Spręsti šį klausimą žodinio proceso tvarka nėra pagrindo. Prašo atmesti M. M. Skundą ir palikti galioti Komisijos Nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio korekcijos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis M. M. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant.

Nuteistojo M. M. rizika pakartotinai nusikalsti pagal OASys metodiką vertinta (duomenys neskelbtini) kartus. Pirmojo vertinimo metu užfiksuota (duomenys neskelbtini) rizika, kuri nekito ir vėlesnių rizikos vertinimų metu. Ir nors (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vis dar išliekantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; turi skolų, ieškinių ir/ ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; piktnaudžiavimas alkoholiu ir nustatyta (duomenys neskelbtini) rizika, teismui neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, sugebės pasirinkti tinkamą elgesio modelį. Svarbu atkreipti dėmesį, jog du iš šių kriminogeninių veiksnių įvardijami kaip dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos, dėdamas pastangas, nuteistasis turi ir turėjo galimybę valdyti (sumažinti jų įtaką pakartotiniam nusikalstamam elgesiui).

Teismas vertina ir Skunde pateiktą argumentą, jog iš aplinkybių, kurios nurodytos prie nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių, matyti, kad nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai jam buvo priskirti įvertinus jo kriminogeninę praeitį (ankstesnius teistumus, nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas, pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir kt.), to M. M. niekuomet nebegalės pakeisti. Vis tik tai neleidžia daryti išvados, jog į nustatomus kriminogeninius veiksnius, ypač dinaminius, negali būti atsižvelgiama sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Net ir tuo atveju, kai nuteistojo riziką nusikalsti didinantys dinaminiai veiksniai yra susiję išimtinai su jo elgesiu, mąstymu, nuostatomis ir t. t. iki bausmės atlikimo, o ne šiam būnant įkalinimo įstaigoje, jie ir toliau išlieka reikšmingais nusikalstamo elgesio rizikos veiksniais ir gali būti aktualiais visą asmens gyvenimą, nes, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, jie gali būti vėl aktyvinami. Struktūruotoje laisvės atėmimo vietų įstaigos aplinkoje asmuo gali gebėti valdyti tam tikrus kriminogeninius poreikius, tačiau tai savaime nereiškia, kad tie poreikiai bus suvaldyti ir likusią bausmės dalį atliekant probacijos sąlygomis, ar, juo labiau, probacijai pasibaigus. Ypatingai šiuo atveju, kada iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog M. M. yra padaręs nusikalstamas veikas ir jam taikytos laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebaustas drausmine tvarka, tačiau baustas administracine tvarka už (duomenys neskelbtini) padarytą administracinį nusižengimą – vairuojant transporto priemonę viršytą 14 km/val. greitį, baudą sumokėjęs (duomenys neskelbtini), todėl administracinė nuobauda dar galioja. Tai rodo, jog nuteistasis net ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu negeba laikytis įstatymų, tai neleidžia M. M. elgesio laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo skatintas, tai rodo, kad jis stokoja savarankiškų iniciatyvų resocializacijos procese ir elgiasi tik taip, kaip ir turi elgtis kiekvienas nuteistasis struktūrizuotoje aplinkoje.

Skunde nurodyta, jog nuteistasis yra sumokėjęs dalį priteistų skolų, motyvuotas kelti kvalifikaciją ir daugiau dirbti, t. y. ieškoti papildomo darbo tam, kad greičiau padengtų turimus įsiskolinimus, kurie mokami iš jo (duomenys neskelbtini) darant išskaitas ir savanoriškai. Tačiau teismui kyla pagrįstų abejonių, jog nuteistasis, išėjęs į laisvę, sieks ir toliau sistemingai mokėti įsiskolinimus. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs prie Skundo pridedamų priedų – (duomenys neskelbtini) pažymose pateiktą informaciją, iš kurios matyti, jog nuteistasis šioje (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) ir kad per šį laikotarpį ((duomenys neskelbtini) duomenimis) pagal patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendra suma (duomenys neskelbtini) Eur, yra sumokėjęs (duomenys neskelbtini) Eur priteistos skolos, pagal patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendra suma (duomenys neskelbtini) Eur, yra sumokėjęs (duomenys neskelbtini) Eur priteistos skolos, tai yra beveik per (duomenys neskelbtini) laikotarpį nuteistasis, turėdamas didesnius nei (duomenys neskelbtini) eurų įsiskolinimus bei gaudamas (duomenys neskelbtini), sugebėjo padengti tik (duomenys neskelbtini) Eur. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis Skunde nurodo, kad jis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) jis gauna jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, tad šiuo atveju skolų išieškojimui skiriama suma nėra laikytina sąmoningu siekiu padengti įsiskolinimus, o veikiau formalumu norint pagrįsti, jog įsiskolinimai yra dengiami. Ypatingai šiuo atveju, kada pragyvenimui tenkantys finansiniai kaštai, būnant laisvės atėmimo vietų įstaigoje, yra žymiai mažesni, turint galimybę patenkinti minimalius savo poreikius, lyginant su kaštais, tenkančiais gyvenant laisvėje.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis įvykdė smurtinį nusikaltimą veikdamas kartu su bendrininku, kad praeityje, būdamas laisvėje, dažnai dalyvaudavo veiklose, kurios skatino jo nusikalstamą elgesį. Ir nors pokalbio su vertintoju metu nuteistasis teigė, jog nutraukė bet kokius ryšius su buvusiais nusikaltimų bendrininkais ir teistais asmenimis, tačiau bausmės atlikimo metu gali ir nebūti poreikio bendrauti su neigiamą įtaką jam dariusiais asmenimis, tad, įvertinus nustatytus kriminogeninius veiksnius, negalima kategoriškai teigti, jog ir laisvėje nuteistasis jau sugebės atsisakyti bendravimo su neigiamai jį įtakojančiais asmenimis. Ypatingai šiuo atveju, kada iš Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžio galima spręsti, jog nusikalstamos veikos bendrininkas gyvena (duomenys neskelbtini), kuriame ketina (duomenys neskelbtini) M. M., paleidus jį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistasis Skundą argumentuoja, jog (duomenys neskelbtini) įregistravo (duomenys neskelbtini), prisideda prie (duomenys neskelbtini) turimų kitų (duomenys neskelbtini) išlaikymo, (duomenys neskelbtini) (tai pagrindžia prie Skundo pateiktas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), medicininių dokumentų išrašas apie B. M. (duomenys neskelbtini)). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis gyveno kartu su (duomenys neskelbtini), rūpinosi jos (duomenys neskelbtini) ir tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, tad teismui nėra pagrindo tikėti, jog (duomenys neskelbtini) sudarymas, (duomenys neskelbtini) ir rūpinimasis (duomenys neskelbtini) gali būti tvirtu apsauginiu veiksniu, įtakosiančiu M. M. elgesį taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistasis Skunde nurodo, jog ilgiau nei (duomenys neskelbtini) nėra vartojęs jokių alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės atlikimo pradžioje dalyvavo programoje, susijusioje su (duomenys neskelbtini) sprendimu ir jos buvo veiksmingos bei pakankamos. Priešingų duomenų nėra užfiksuota, todėl skundžiamu Nutarimu nurodyta rekomendacija kreiptis į priklausomybių specialistus dėl dalyvavimo priklausomybių reabilitacijos programose, siekiant spręsti alkoholio vartojimo problemą, yra nepagrįsta ir perteklinė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog M. M. anksčiau teistas dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (nors priklausomybę ir neigia, teigdamas, kad tai buvo vienkartinis atvejis, tačiau pirko asmeniniam naudojimui), bei į tai, jog dalis nusikalstamų veikų padarytos būnant apsvaigus nuo alkoholio, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šių problemų sprendimas reikalauja nuolatinių ir nenutrūkstamų pastangų. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, pritaria prokurorės atsiliepime nurodytai pozicijai, jog nuteistasis deda per mažai pastangų, siekiant suvaldyti šį rizikos veiksnį, pats akcentuodamas ir vertindamas, kad rekomendacija kreiptis į priklausomybių specialistus dėl dalyvavimo priklausomybių reabilitacijos programose, siekiant spręsti alkoholio vartojimo problemą, yra nepagrįsta perteklinė, kas teismui kelia pagrįstas abejones dėl jo motyvacijos ir siekio valdyti šį kriminogeninį veiksnį bei savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje.

Teismo vertinimu, nuteistojo resocializacijos procesas neabejotinai turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus, tikslingai vykdant Komisijos nurodytas rekomendacijas. Ypatingai šiuo atveju, kada iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad be statinių kriminogeninių veiksnių vis dar yra išlikusių dinaminių veiksnių.

Teismas vertina ir tai, jog neatliktos bausmės dydis dar yra reikšmingas, kadangi nuteistajam iš jam paskirtos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės likusi bausmės dalis yra (duomenys neskelbtini) (Nutarimo priėmimo dieną). Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam ji jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui svarbias ir aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, negalima daryti išvados, jog M. M. toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju, esant (duomenys neskelbtini) rizikai, nenustatyta akivaizdi pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, tai nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, M. M. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybės M. M., priešingai nei (duomenys neskelbtini) prieš tai sprendžiant šį klausimą, Komisijos nariai balsavo prieš lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymą šiam asmeniui. Pastarosios aplinkybės rodo, jog tiesiogiai su nuteistuoju dirbančių asmenų dalis šiame etape nepritaria pozicijai, jog M. M. jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

Teismas taip pat pažymi, kad Skunde prašoma jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į tai, Skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, proceso dalyvių į teismo posėdį nešaukiant.

Išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis M. M. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis M. M. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog Komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo M. M. Skundas dėl Nutarimo panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. M. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.