Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro O. M. skundą dėl 2024 m. balandžio 11 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-2862 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras O. M. prašo pakeisti 2024 m. balandžio 11 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-2862 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistajam M. M. netaikyti lygtinio paleidimo. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“. Nusikalstamo elgesio rizika vertinta 3 kartus, iš kurių visus kartus nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, akivaizdu, kad nuteistasis deda nepakankamai pastangų, kadangi rizika nesumažėjo, išliko vidutinė, o pokyčiai yra itin minimalūs ir neapčiuopiami. Šiuo atveju nuteistajam nustatyta gana nemažai kriminogeninių dinaminių veiksnių, kuriuos jis turi galimybę sumažinti arba visai eliminuoti, todėl pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vis dar negali būti vertinama kaip itin akivaizdi;

2) M. M. anksčiau teistas 4 kartus, baustas administracine tvarka. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nusikalstamas veikas darė ir laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į ankstesnių teistumų skaičių, skirtas švelnesnio pobūdžio bausmes, akivaizdu, kad tai jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau nusikalto. Tai rodo, jog jis nėra linkęs gyventi pagal visuotinai nustatytas taisykles, kas gelia pagrįstą abejonę, jog lygtinai paleidus asmenį, jis gebės tinkamai gyventi visuomenėje ir daugiau nenusikalsti;

3) nuteistasis šiuo metu neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – 1 metų 6 mėnesių 26 dienų (paskirta bausmė – 3 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo), o tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Per trumpas bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje;

4) M. M. anksčiau teistas dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, nors priklausomybę neigia. Taip pat dalis nusikalstamų veikų padarytos būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors nuteistasis ir dalyvavo programoje, susijusioje su priklausomybių problemų sprendimu, tačiau akivaizdu, jog šių problemų sprendimas reikalauja nuolatinių ir nenutrūkstamų pastangų. Šiuo atveju nuteistasis deda per mažai pastangų siekiant suvaldyti šį rizikos veiksnį, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jo motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje. Nuteistajam būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, nusikaltimuose dominuoja smurtinis elgesys, fizinio smurto naudojimą galima susieti su savitvardos praradimu, impulsų kontrolės problemomis. Sutinkama, kad nuteistasis deda pastangų, siekiant keisti savo elgesį ir mąstymą, tačiau šie rizikos veiksniai vis dar išlieka aktualūs, kurie gali lemti tolesnį asmens nusikalstamumą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje 1-3 punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

Nustatyta, jog M. M. teistas 2023-05-12 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 4, 9 dalimis, minėtu nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2023-0-23 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu, (patikslintu 2023-03-27 nutartimi) ir paskirta galutinė bausmė – 3 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2022-10-06, bausmės pabaiga – 2025-11-06. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 6 mėnesiai 26 dienos.

Komisija priėmė skundžiamą nutarimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Šiuo metu bausmę atliekant Marijampolės kalėjimo atviruose namuose, teisės pažeidėjas vyksta į trumpalaikes išvykas ir kasmetines atostogas, jų metu apsigyvena (duomenys neskelbtini). Asmens byloje yra gautas sutikimas, kuriame pažymima, kad D. ir R. Z. sutinka, kad į jiems nuosavybės teise priklausantį butą, adresu(duomenys neskelbtini), iš Marijampolės kalėjimo atvirųjų namų savaitgaliais grįžtų M. M. tol, kol galioja su M. M. ir B. M. sudaryta buto nuomos sutartis, bet ne ilgiau kaip iki 2024-12-15. M. M. darbo patirties turi įgijęs tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse (Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje). Atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą išreiškė teigiamą nuostatą darbinės veiklos atžvilgiu ir siekė save realizuoti darbinėje veikloje. Nuo 2023 m. gegužės mėn. iki 2023 m. spalio mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2023-11-08 iki šiol dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotoju. Taip pat nuo 2023 m. rugsėjo mėn. mokosi Marijampolės profesinio rengimo centre ir siekia įgyti suvirintojo profesinę kvalifikaciją. Charakteristikoje pažymima, kad M. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba plataus profilio darbuotoju. Sugeba operatyviai priimti sprendimus, susijusius su darbu, kolektyviniu sklandžiu darbu, sugebantis dirbti komandoje. Jo darbo metu nebuvo nei vieno nusiskundimo dėl jo darbo kokybės, spartos. M. M. yra kruopštus ir pareigingas darbuotojas, imlus įvairioms naujovėms ir greitai prisitaikantis prie besikeičiančių darbo sąlygų. Individualių pokalbių metu M. M. yra nurodęs, jog laisvėje pragyveno iš savo ir draugės gaunamų darbinių pajamų. Bet kokią didesnę finansinę naštą neigė, skolų neturėjo. Remiantis ankstesniame rizikos vertinime surinkta informacija, asmuo ieškinius mokėjo darant išskaitas iš darbo užmokesčio ir dengiant įsiskolinimus savanoriškai. Šiuo metu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, asmuo dirba, gauna stabilų darbo užmokestį. M. M. vedė 2023-02-24 bausmės atlikimo vietoje. Nuteistasis yra nurodęs, jog su artimaisiais santykiai geri, ryšius palaiko visos bausmės atlikimo metu. Pasimatymų kortelės duomenimis, nuteistasis Marijampolės kalėjime buvo lankomas žmonos, mamos, sesers. Komisija pristatomas antrą kartą. Paskutinį kartą Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos priimtą sprendimą. Komisija nutarimu „Dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo“ rekomendavo šias resocializacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones nuteistajam: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų.“ Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024-03-26 pranešime „Apie nuteistojo M. M. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę ir dalyvavimo elgesio pataisos programose“ Nr. RV-20-2393 rašoma, kad: „nuteistasis gerai elgiasi, nepažeidinėja režimo reikalavimų, tęsia pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą.“ Išskirti apsauginiai šie veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio rizikos valdymų: gyvenimo sąlygos (turi oficialiai patvirtintą gyvenamąją vietą); išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (lavina darbinius įgūdžius, mokosi ir siekia įgyti išsilavinimą); ryšiai (bendrauja su artimaisiais); nepiknaudžiauja narkotinėmis medžiagomis; emocinė gerovė (adekvati savivertė, neturi nusiskundimų psichine sveikata).

Prokuroras skunde nurodo, jog nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“. Nusikalstamo elgesio rizika vertinta 3 kartus, iš kurių visus kartus nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, akivaizdu, kad nuteistasis deda nepakankamai pastangų, kadangi rizika nesumažėjo, išliko vidutinė, o pokyčiai yra itin minimalūs ir neapčiuopiami. Šiuo atveju nuteistajam nustatyta gana nemažai kriminogeninių dinaminių veiksnių, kuriuos jis turi galimybę sumažinti arba visai eliminuoti, todėl pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vis dar negali būti vertinama kaip itin akivaizdi.

Teismas, pritardamas prokuroro pozicijai, pažymi, kad kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinim1 pagal „OASys“ metodiką, jam šiuo metu nustatoma vidutinė rizika. Nors rizika yra mažėjanti, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka net 6 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Dar vienas skundo argumentas – M. M. anksčiau teistas 4 kartus, baustas administracine tvarka. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Nusikalstamas veikas darė ir laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į ankstesnių teistumų skaičių, skirtas švelnesnio pobūdžio bausmes, akivaizdu, kad tai jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau nusikalto. Tai rodo, jog jis nėra linkęs gyventi pagal visuotinai nustatytas taisykles, kas gelia pagrįstą abejonę, jog lygtinai paleidus asmenį, jis gebės tinkamai gyventi visuomenėje ir daugiau nenusikalsti.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pažymi, kad nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis anksčiau teistas 4 kartus, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padaryto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Sutinkama su prokuroro pozicija, kad atsižvelgiant į ankstesnių teistumų skaičių, skirtas švelnesnio pobūdžio bausmes, akivaizdu, kad tai jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau nusikalto. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Prokuroras skunde nurodo, jog nuteistasis šiuo metu neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – 1 metų 6 mėnesių 26 dienų (paskirta bausmė – 3 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo), o tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Per trumpas bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Prokuroras nesutinka su nuteistojo lygtiniu paleidimu ir dėl to, kad M. M. anksčiau teistas dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, nors priklausomybę neigia. Taip pat dalis nusikalstamų veikų padarytos būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors nuteistasis ir dalyvavo programoje, susijusioje su priklausomybių problemų sprendimu, tačiau akivaizdu, jog šių problemų sprendimas reikalauja nuolatinių ir nenutrūkstamų pastangų. Šiuo atveju nuteistasis deda per mažai pastangų siekiant suvaldyti šį rizikos veiksnį, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jo motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje. Nuteistajam būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, nusikaltimuose dominuoja smurtinis elgesys, fizinio smurto naudojimą galima susieti su savitvardos praradimu, impulsų kontrolės problemomis. Sutinkama, kad nuteistasis deda pastangų, siekiant keisti savo elgesį ir mąstymą, tačiau šie rizikos veiksniai vis dar išlieka aktualūs, kurie gali lemti tolesnį asmens nusikalstamumą.

Teismas pritaria aptariamam prokuroro skundo argumentui ir pažymi, kad aukščiu nurodyti socialinio tyrimo išvadoje esantys faktai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Svarbu paminėti ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog išanalizavus nuteistojo kriminalinę istoriją, pastebima, kad M. M. polinkis neatsakingam gyvenimui būdui, interesų bei įpročių deformacija pasireiškė nusikalstamu elgesiu. Asmuo, gyvendamas laisvėje, nepakankamai geba išvengti rizikingų situacijų ir stokoja savęs realizavimo būdų. Tai, kad dabartinis nusikaltimas įvykdytas kartu su kitu asmeniu, rodo M. M. polinkį laisvalaikį leisti su netinkamomis kompanijomis. Asmeniui būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, fizinio smurto panaudojimą galima sieti su savitvardos praradimu, impulsų kontrolės problemomis.

Pažymima, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju Komisijos nebuvo įvertinta tinkamai. Asmens byloje yra duomenų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir pan., todėl skundžiamame nutarime išvardintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas mano, kad Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų bei nenusikals.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2024 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. RV-20-2862 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalie 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokuroro O. M. skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. RV-20-2862 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. M. ir jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.