Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-131-795/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-26
Bylos Nr.: 1A-131-795/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-39634-2024-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Kristina Kakurinė
Nuteistasis: K. A.
Nukentėjusysis: A. Ž., A. Ž. Kolegija

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-795/2025Proceso Nr. 1-01-1-39634-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.2.22.4.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,dalyvaujant (duomenys neskelbtini) D. A.,nuteistojo K. A. gynėjui (duomenys neskelbtini) R. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 60 (šešiasdešimt) parų arešto;

K. A. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 254 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. A. paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir K. A. paskirta galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, K. A. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. spalio 9 d. 21.10 val. iki 2024 m. spalio 10 d. 16 val. (viena diena).

Kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo A. Ž. civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš K. A. priteistas 200 Eur turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam A. Ž.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. A. buvo nuteistas už tai, kad, įsibrovęs į patalpą, pagrobė svetimą turtą, taip pat pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: 2024 m. spalio 9 d., apie 20 val., K. A., tyčia plyta išdaužęs A. Ž. nuosavybes teise priklausančių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), durų stiklą, kurio vertė 56,51 Eur, įsibrovė į namo vidų ir pagrobė A. Ž. priklausančius 460 Eur vertės televizorių ,, (duomenys neskelbtini)“, 300 Eur vertės (duomenys neskelbtini) kompiuterį ,, (duomenys neskelbtini)“, 230 Eur vertės (duomenys neskelbtini) pjūklą „(duomenys neskelbtini)“ ir tris blokus cigarečių su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, kurių bendra vertė 78 Eur, o taip pat pagrobė 100 Eur bendros vertės jam priklausančius (duomenys neskelbtini) gamybos (duomenys neskelbtini) kalibro (duomenys neskelbtini) pistoletą „(duomenys neskelbtini)“ (Nr. (duomenys neskelbtini)), skirtą šaudyti (duomenys neskelbtini) kalibro kulkomis, kuris yra „(duomenys neskelbtini)“ kategorijos šaunamasis ginklas, bei penkis (duomenys neskelbtini) gamybos (duomenys neskelbtini) kalibro (duomenys neskelbtini) šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti šaudyti „(duomenys neskelbtini)“ kategorijos šaunamaisiais ginklais, taip įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą A. Ž. priklausantį 1 168 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistasis K. A. apeliaciniu skundu prašo išteisinti jį pagal BK 254 straipsnio 1 dalį, nes šio nusikaltimo nepadarė, taip pat paskirti švelnesnę bausmę. Nuteistasis nurodo, jog paėmė maišelį su cigaretėmis, kuriame buvo A. Ž. priklausantis ginklas, bet K. A. apie tai nežinojo. Nuteistasis nurodo, jog per paskutinius 5 metus jo teistumai yra išnykę, savarankiškai gydėsi (duomenys neskelbtini) ir gydymą norėtų tęsti.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo K. A. gynėjas (duomenys neskelbtini) R. G. prašė apeliacinį skundą tenkinti ir išteisinti K. A. pagal BK 254 straipsnio 1 dalį, taip pat sumažinti jam paskirtą bausmę, o kitą nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą. (duomenys neskelbtini) D. A. prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo K. A. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 10 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė K. A. pagal BK 254 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos požymių nebuvimo ir K. A. nekaltumo nėra pagrįstos byloje ištirtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo išvadai, kad vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio ar šioje byloje išvados būtų grindžiamos neleistinais ar nepatikimais įrodymais, jie būtų įvertinti šališkai, neišsamiai ar byloje būtų ignoruotos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl įrodymų vertinimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų yra nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai, dėl to nusprendžia, kad byloje nenustatyta esminių pažeidimų, sukliudžiusių teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl įrodymų vertinimo ir K. A. kaltės klausimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 254 straipsnio 1 dalyje, sprendimo

6. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nuteistasis K. A. neginčija savo kaltės ir nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą), todėl, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, aukštesnės instancijos teismas dėl šio klausimo nepasisako. Nutartyje yra tik nagrinėjamas K. A. nuteisimo pagal BK 254 straipsnio 1 dalį (dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų pagrobimo) pagrįstumas. BK 254 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo objektas – visuomenės saugumas, nes, kam nors pagrobus ir neteisėtai užvaldžius šaunamąjį ginklą ar šaudmenis, kyla pavojus, kad nusikaltimo dalykas gali būti panaudotas kitims nusikaltimams daryti. Šis nusikaltimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šaunamieji ginklai, šaudmenys pagrobiami iš valstybės ar savivaldybės institucijų, visuomeninių organizacijų, juridinių ar fizinių asmenų (neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo valdomi teisėtai, ar ne). Pagrobimas – tai šaunamojo ginklo, šaudmenų užvaldymas bet kokiu neteisėtu būdu (vagiant, plėšiant, sukčiaujant, pasisavinant ir pan.), turint tikslą juos pasisavinti ar perduoti kitiems asmenims, ar kitokiu būdu užvaldytais daiktais savarankiškai disponuoti. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo nurodytus daiktus ir turi galimybę jais disponuoti. Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad siekia užvaldyti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį šaunamąjį ginklą, šaudmenis, ir nori taip veikti.

6.1. Nagrinėjamu atveju K. A. buvo nuteistas už tai, kad 2024 m. spalio 9 d., apie 20 val., tyčia plyta išdaužęs A. Ž. nuosavybes teise priklausančių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), durų stiklą, kurio vertė 56,51 Eur, įsibrovė į namo vidų ir pagrobė A. Ž. priklausančius 460 Eur vertės televizorių ,, (duomenys neskelbtini)“, 300 Eur vertės (duomenys neskelbtini) kompiuterį ,, (duomenys neskelbtini)“, 230 Eur vertės (duomenys neskelbtini) pjūklą „(duomenys neskelbtini)“ ir tris blokus cigarečių su (duomenys neskelbtini) banderolėmis, kurių bendra vertė 78 Eur, o taip pat pagrobė 100 Eur bendros vertės jam priklausančius (duomenys neskelbtini) gamybos (duomenys neskelbtini) kalibro (duomenys neskelbtini) pistoletą „(duomenys neskelbtini)“ (Nr. (duomenys neskelbtini)), skirtą šaudyti (duomenys neskelbtini) kalibro kulkomis, kuris yra „(duomenys neskelbtini)“ kategorijos šaunamasis ginklas, bei penkis (duomenys neskelbtini) gamybos (duomenys neskelbtini) kalibro (duomenys neskelbtini) šovinius, kurie yra šaudmenys, skirti šaudyti „(duomenys neskelbtini)“ kategorijos šaunamaisiais ginklais, taip įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą A. Ž. priklausantį 1 168 Eur vertės turtą. Kaip jau ir minėta K. A. padarytos vagystės neneigia, sutinka, jog pagrobė visus daiktus, nurodytus kaltinime, bet nežinojo, kad tarp jų yra ir šaunamasis ginklas (t. 2, b. l. 55).

6.2. Iš 2024 m. spalio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad, pagal iškvietimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), svetainėje pastebėti asmenys J. J., jam su alkoholio kiekio matuokliu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,51 promilių neblaivumas, kuris laikė prie žemės prispaustą galbūt į namo patalpą įsibrovusį asmenį K. A., jis atsisakė nustatyti neblaivumą. Taip pat namo viduje buvo savininkas A. Ž., kuriam su alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,50 promilių neblaivumas, bei V. P. (duomenys neskelbtini), kuriai su alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,78 promilių neblaivumas. Namo savininko A. Ž. teigimu, šis apie 20 val. grįžo į namus kartu su J. J. ir V. P., o tada pastebėjo, jog namo viduje dega šviesa, namo durys atrakintos. Iš namo vidaus, svetainės, buvo pavogtas (duomenys neskelbtini) spalvos ,,(duomenys neskelbtini)“ televizorius, kurio vertė siekia apie 500 Eur, ir (duomenys neskelbtini) spalvos (duomenys neskelbtini) kompiuteris ,,(duomenys neskelbtini)“, kurio vertė siekia apie 300 Eur, tikslios žalos įvykio metu negalėjo nurodyti. A. Ž. taip pat paaiškino, jog, jam apžiūrint savo namų vidų, staiga ant jo puolė V. P. (duomenys neskelbtini) K. A., kuris ir įsilaužė į namus bei pavogė daiktus. Aiškinantis įvykio aplinkybes, buvo bendrauta su J. J., kuris nurodė, jog pamatė, kaip K. A. puolė ant A. Ž., dėl to šis puolė ginti (duomenys neskelbtini), ko pasekoje tarp jo ir K. A. įvyko konfliktas, jis sulaikė K. A. (t. 1, b. l. 1–9).

6.3. Iš 2024 m. spalio 10 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio vietoje nustatytų aplinkybių matyti, kad, dirbant įvykio vietoje, apžiūrint įvykio vietos prieigas, kitoje kelio pusėje, šalikelėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų sklypų, žolėje buvo rastas televizorius „(duomenys neskelbtini)“, atitinkantis nurodyto pavogto televizoriaus požymius, (duomenys neskelbtini) spalvos maišelis, kuriame buvo (duomenys neskelbtini) kompiuteris „(duomenys neskelbtini)“, atitinkantis nurodyto pavogto (duomenys neskelbtini) kompiuterio požymius, trys blokai cigarečių su (duomenys neskelbtini) banderolėmis ir „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pjūklas, kuriuos parodžius A. Ž., jis daiktus atpažino, nurodė, kad tai jo daiktai, kurie buvo name. Taip pat įvykio vietoje netoli daiktų buvo rastas galimai (duomenys neskelbtini) pistoletas „(duomenys neskelbtini)“ su 7 vnt. (duomenys neskelbtini) šovinių Nr. (duomenys neskelbtini) (patikrinus per (duomenys neskelbtini) sistemą, nustatyta, kad ginklas neregistruotas). A. Ž. neigė turėjęs ginklą. Patikrinus per (duomenys neskelbtini) sistemą, nustatyta, kad ginklų jo vardu neregistruota. Ginklas paimtas (t. 1, b. l. 22–23).

6.4. Iš 2024 m. spalio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto namas su palėpe. Lauke, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) atstumu nuo namo (duomenys neskelbtini) teritorijos, dešinėje kelio pusėje, šalikelėje, žolynuose, rasti daiktai: televizorius, (duomenys neskelbtini) staklės, 3 blokai cigarečių, (duomenys neskelbtini), pistoletas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su 7 vnt. (duomenys neskelbtini) šovinių. Pistoletas buvo užtaisytas, vienas šaudmuo (duomenys neskelbtini) įvestas į šaudymo kanalą, dėtuvėje 6 vnt. (duomenys neskelbtini) šovinių (t. 1, b. l. 32–34, 35–43). Iš 2024 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta (duomenys neskelbtini) pareigūnų (duomenys neskelbtini) filmuotos medžiagos apžiūra. Pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnai kartu su (duomenys neskelbtini) apžiūri įvykio vietą lauke. Eidami pagal metalinę tvorą, pareigūnai prieina žolėse esančius daiktus (vaizdo įraše daiktai nesimato), tačiau įraše girdisi pareigūnės žodžiai –„va, žolėse televizorius, kažkoks maišiukas, kraujas, (duomenys neskelbtini) pjūklas, (duomenys neskelbtini) ar kas“. Įraše matyti, kad pareigūnė praskleidžia (duomenys neskelbtini) spalvos su rankenėlėmis polietileninį maišelį ir sako: „cigarečių trys blokai ir (duomenys neskelbtini)“. Pareigūnai atsiveda A. Ž. prie žolėse esančių daiktų ir jam parodo. Pastarasis nurodo, kad šie daiktai priklauso jam, tačiau jokio „(duomenys neskelbtini)“ jis neturėjo ir iš kur jis atsirado prie žolėse sudėtų jo daiktų, nežino (t. 1, b. l. 44–46, 47–52).

6.5. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. A. nurodė, jog, kai iš spintos išėmė cigaretes ir (duomenys neskelbtini) kompiuterį, ten buvo ir pistoletas bei penki šoviniai, padėti spintoje po rūbais, juos taip pat paėmė. Jis suprato, kad tarp jo pagrobtų daiktų buvo ir pistoletas, taip pat suprato, kad tai šaunamasis ginklas. Visus daiktus, tarp jų ir ginklą, vogė, turėdamas tikslą juos parduoti ir užsidirbti pinigų (t. 1, b. l. 138–141, 147–150). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Ž. prisipažino, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnams įvykio vietoje pamelavo, kad neturi ginklo. Iš tiesų maždaug prieš (duomenys neskelbtini) metų, apie (duomenys neskelbtini) metais, ginklą nusipirko iš nepažįstamo asmens (duomenys neskelbtini), mokėjo 400 litų. Ginklas buvo neregistruotas, jį laikė namuose, spintoje, apkrautą drabužiais (t. 1, b. l. 63–67). Liudytoja S. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog įvykio vietoje, netoli kitų daiktų, buvo rastas ir (duomenys neskelbtini) pistoletas „(duomenys neskelbtini)“, skirtas šaudyti (duomenys neskelbtini) kalibro kulkomis, kartu su 7 vnt. (duomenys neskelbtini) šovinių (t. 1, b. l. 112–115).

7. Taigi, visų pirma, matyti, jog dėl šaunamojo ginklo ir šovinių pagrobimo nuteistasis K. A. viso proceso metu keitė savo parodymus, siekdamas juos priderinti pagal bylos medžiagoje surinktus duomenis (įrodymus) ir jam palankesnę poziciją. Iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu K. A. prisipažino, jog pagrobė šaunamąjį ginklą, radęs jį spintoje tarp drabužių, nes norėjo parduoti. Šaunamąjį ginklą lauke buvo numetęs ant žolės kartu su kitais daiktais, nes po to ketino apžiūrėti. Vis dėlto, siekdamas sulaukti švelnesnės baudžiamosios atsakomybės arba jos apskritai išvengti, pirmosios instancijos teisme K. A. neigė, jog pagrobė šaunamąjį ginklą, nurodydamas, kad to nežinojo, nes nepastebėjo, ką pagrobė. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. A. jau tvirtino, kad apie grobiamą ginklą nežinojo, nes pastarasis buvo maišelyje. Vis dėlto pažymėtina, kad visi šie parodymai, neigiantys, jog K. A. žinojo, kad pagrobia šaunamąjį ginklą, neatitinka bylos medžiagoje esančių duomenų. Skirtingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, šaunamasis ginklas nebuvo rastas maišelyje, kuris grobiant galėtų trukdyti pastebėti, kokie daiktai yra grobiami. Maišelyje buvo rastos cigeretės ir (duomenys neskelbtini) kompiuteris, bet ne šaunamasis ginklas su šoviniais. Kitas svarbus momentas, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Ž. patvirtino, kad šaunamąjį ginklą laikė spintoje tarp drabužių, o tai atitinka būtent pirminius nuteistojo K. A. parodymus, kuomet jis prisipažino pagrobęs ginklą ir radęs jį spintoje užkrautą drabužiais. Šios aplinkybės taip pat atskleidžia, kad, prieš rasdamas ginklą, K. A. turėjo nuimti kitus daiktus (drabužius), vadinasi šaunamąjį ginklą matė, suvokė, ką pagrobia, ir norėjo taip elgtis. Papildomai pažymėtina, jog šaunamasis ginklas nebuvo rastas numestas vienas pats ant žolės, kas galbūt galėtų liudyti, jog jis K. A. pasirodė nenaudingas ar bevertis, atvirkščiai, ant žolės numesti buvo ir visi kiti pagrobti daiktai, o tai rodo, kad nuteistasis ketino grįžti ir juos susirinkti.

8. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pateikta 2024 m. lapkričio 5 d. (duomenys neskelbtini) išvada patvirtina, jog pistoletas, 2024 m. spalio 9 d. paimtas adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį pagrobė K. A., yra (duomenys neskelbtini) gamybos (duomenys neskelbtini) kalibro (duomenys neskelbtini) pistoletas „(duomenys neskelbtini)“, numeris (duomenys neskelbtini), tai šaunamasis „(duomenys neskelbtini)“ kategorijos ginklas, skirtas šaudyti (duomenys neskelbtini) kalibro (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šoviniais, šaudyti šis ginklas yra tinkamas (t. 2, b. l. 89–92). Ta aplinkybė, jog A. Ž. neturėjo leidimo laikyti ginklą, savaime nešalina K. A. atsakomybės dėl ginklo pagrobimo. Bylos medžiagoje esantys duomenys paneigia, jog K. A. galėjo nežinoti, jog pagrobia šaunamąjį ginklą, ar to nepastebėti, be to, ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino, kad pagrobė šaunamąjį ginklą, norėdamas parduoti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų. Taigi apeliacinės instancijos teismas argumentus, jog K. A. nepastebėjo grobiantis šaunamąjį ginklą, laiko jo gynybos versija, iškelta siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jokių kitų argumentų, objektyviai galinčių paneigti K. A. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 254 straipsnio 1 dalyje, padarymo, apeliaciniame skunde nebuvo išdėstyta. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagoje esančius duomenis, nuosprendžio argumentus ir apeliacinio skundo motyvus, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad išdėstytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma visiškai įrodo, jog nuteistasis K. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 254 straipsnio 1 dalyje, t. y. jo veiksmuose yra visi šaunamojo ginklo ir šaudmenų pagrobimo sudėties požymiai, todėl skundžiamu nuosprendžiu jo veiksmai buvo kvalifikuoti tinkamai, o jis nuteistas pagrįstai.

Dėl nuteistajam K. A. paskirtos bausmės pagrįstumo

9. Nors nuteistasis K. A. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

9.1. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, jog, nors buvo konstatuota nuteistojo K. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, akivaizdu, jog dėl BK 254 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos jis neprisipažino, nesutiko su nustatytomis aplinkybėmis, neigė savo kaltę, o tai rodo, jog ne tik neturėjo būti nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet taip pat negalėjo būti nagrinėjama byla sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kas leido, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirti vienu trečdaliu mažesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas negali išeiti už apeliacinio skundo ribų ir sunkinanti nuteistojo padėtį, nesant (duomenys neskelbtini) skundo, tačiau nurodytos aplinkybės leidžia tvirtinti, jog bausmės švelninimas nagrinėjamu atveju būtų visiškai nepagrįstas, nes nuteistajam K. A. ir taip buvo paskirta per švelni bausmė. K. A. buvo paskirta ne pati griežčiausia bausmės rūšis, o areštas, be to, už apysunkį ir sunkų nusikaltimus arešto dydis buvo parinktas artimas vidurkiui. Jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl bausmės sušvelninimo, nuteistasis savo apeliaciniame skunde nenurodo.

9.2. K. A. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, teistas (t. 1, b. l. 189–200), daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 4–24), nedirba. Nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, ankščiau paskirtos bausmės nepadarė įtakos K. A. elgesiui ir požiūriui, jis toliau nusikalsta ir nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad jis ateityje vėl nenusikals. Taigi nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti švelnesne bausme negu areštas. Tuo pačiu būtina atkreipti dėmesį, jog teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas).

9.3. K. A. yra (duomenys neskelbtini) tačiau šiuo metu niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi (t. 2, b. l. 1–3). Taigi akivaizdu, jog ankstesniais teismo nuosprendžiais K. A. skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – nepasiekė, nes nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Toks K. A. poelgis rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas. Nuteistojo K. A. asmenybės ir jo padarytų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad, remiantis bylos medžiagos duomenimis, yra nustatyta daug K. A. ir jo veiksmus neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Jo neteisėtų veiksmų sistemingumas, reikšmingų socialinių ryšių nebuvimas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, leidžia tvirtinti, jog nesama pagrindo daryti išvadą, kad ateityje K. A. nebenusikals. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

10. Apygardos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, daro išvadą, kad K. A. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų ir sušvelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

11. Klaipėdos apygardos teisme 2025 m. gegužės 19 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2025 m. gegužės 19 d. prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 137,50 Eur – iš K. A. (t. 2, b. l. 85–88).

11.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi K. A. buvo paskirtas gynėjas (duomenys neskelbtini) R. G. (t. 2, b. l. 81).

11.2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti (duomenys neskelbtini) yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti (duomenys neskelbtini) kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

11.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-895/2015, 2K-14-895/2015, 2K-110-699/2015 ir kt.). Kaip jau minėta, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo būtinas, dėl to buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) tarnybą ir tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu parinktas (duomenys neskelbtini), suteikęs K. A. antrinę teisinę pagalbą. Nuteistojo (duomenys neskelbtini) nepateikė jokių procesinių dokumentų teismui (apeliacinį skundą pasirašė pats nuteistasis). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, įrodymų tyrimas buvo atliekamas itin siaura apimtimi (dėl (duomenys neskelbtini) išvados prijungimo prie bylos medžiagos), (duomenys neskelbtini) R. G. pasisakė tik baigiamųjų kalbų metu, posėdis truko tik 13 minučių (t. 2, b. l. 94–95), byla nedidelės apimties ir nesudėtinga. Kadangi nuteistajam K. A. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta arešto bausmė, o šiuo metu jis yra nedirbantis, manytina, jog ir artimoje ateityje nuteistasis gali neturėti legalaus pajamų šaltinio, todėl atstovavimo išlaidų atlyginimas gali būti itin apsunkintas. Esant nurodytoms aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. A. apeliacinį skundą atmesti.

(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymą iš K. A. priteisti 137,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmesti.

Teisėjai Dalius JocysKristina KakurinėAurelija Sadauskaitė