Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

2. 2024 m. kovo 13 d. teisme gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo M. B. nepilnamečių vaikų S. B. (gim. (duomenys neskelbtini) ) ir S. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 350,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad atsakovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra neadekvatus, neleidžiantis užtikrinti su ieškove gyvenančių šalių nepilnamečių vaikų poreikių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo M. B. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų S. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir S. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 300,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos – 2023 m. balandžio 26 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-195-955/2024 priėmimo dienos. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną I. B.. Nutarties vykdymą pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui.

4. Teismas nustatė, kad neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečių šalių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi pareigą abu tėvai, todėl atsakovas įpareigotas mokėti savo nepilnamečiams vaikams S. B. ir S. B. didesnį laikiną išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybių patikrinti, ar ieškovės nurodyta nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių suma yra pagrįsta, į atsakovo galimybes teikti prašomą išlaikymo dydį, mano, jog laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį tikslinga nustatyti po 300,00 Eur kas mėnesį.

5. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Atskirojo skundo argumentuose nurodė:

6.1. teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu retrospektyviai, t. y. nuo ieškinio padavimo dienos, o ne nuo prašymo dėl laikino išlaikymo priteisimo padavimo dienos, kas prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai ir tikslams (laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir galioja tik į ateitį). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš atsakovo nepagrįstai priteista 4 400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas;

6.2. vaikams šiai dienai užtikrinamas ne tik būtinųjų, bet ir papildomų poreikių tenkinimas, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir geriausius interesus, dėl ko nėra pagrindo dar labiau padidinti išlaikymo sumą. 100 Eur dydžio periodinių išmokų išlaikymas kiekvienam vaikui buvo nustatytas įvertinus tai, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise atiteko šalių santuokoje įgytas turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas;

6.3. ieškovė neteikia A. B. priteisto kas mėnesinio išlaikymo (137 Eur) t. y. šios sumos nemokant atsakovui pagal 2020 m. vasario 4 d. įsiteisėjusį teismo sprendimą. Be to, ieškovė gauna/turi teisę kas mėnesį gauti vaiko pinigus bendroje sumoje 458,70 Eur;

6.4. nutartyje nėra išsamiai atsakyta, kodėl priteistas laikinas išlaikymas turi būti priteistas iš atsakovo, nors įsiteisėjusiais teismų sprendimais jis yra užtikrinamas. Teismas rėmėsi išimtinai tik ieškovės nurodytais deklaratyviais teiginiais, todėl nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio, nesant nustatytiems tikriesiems vaiko poreikiams ir turtinei tėvų padėčiai, aiškiai nepagrįstai priteisė 300 Eur dydžio laikino išlaikymo iš atsakovo;

6.5. ieškovė neįrodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų yra reikalingas, nenustačius galimai palankaus sprendimo neįvykdymo grėsmės. Būtinybės padidinti išlaikymo dydį šioje proceso stadijoje nebuvo jokio pakankamo pagrindo. Nėra teisinio pagrindo teigti, jog yra reali grėsmė būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Didžioji dalis aplinkybių yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas;

6.6. priteistas virš 4 000 Eur įsiskolinimas ir padidintas po 300 Eur išlaikymas sukelia pasekmes ne tik atsakovui, bet ir su juo gyvenančiam vaikui. Pradėjus S. ir S. teikti po 300 Eur išlaikymą, būtų apribotos A. teisės gauti savalaikį ir priverstinį išlaikymą. Tokiu būdu A. B. išskirtas iš kitų vaikų tarpo.

7. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentuose nurodo:

7.1. nepagrįsti teiginiai, kad prašymas nepagrįstas, nes neva nepateikta jokių įrodymų, kadangi ieškovė teikė įrodymus apie dukros specialiuosius poreikius, taip pat padidėjusius sūnaus S. poreikius. Priteista išlaikymo suma yra neadekvati bei neleidžianti užtikrinti su ieškove gyvenančių šalių nepilnamečių vaikų (t. y. S. ir S.) poreikių;

7.2. teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 18 d. nutartimi nepažeidė CPK reikalavimų ir veikė atsižvelgiant į geriausius šalių nepilnamečių vaikų S. ir S. interesus;

7.3. laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra apsaugoti vaikų interesus, kol bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas, bet ne išlaikymo įsiskolinimui ar kt. Išlaikymo įsiskolinimas taip pat gali būti išieškomas tik iki ieškinio pareiškimo dienos;

7.4. argumentai, kad laikinosios apsaugos priemonės Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartimi taikomos retrospektyviai yra laikytini nepagrįstais bei neatitinkančiais tikrosios Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutarties esmės;

7.5. atsakovas vaikams per 2023 m. skyrė išlaikymo tik 2 500 Eur ir tai tik po ieškinio pateikimo teisme. Sūnus A. lankydavosi pas ieškovę, tad nurodytos piniginės lėšos buvo naudojamos visų trijų vaikų poreikių tenkinimui. Ieškovei pateikus ieškinį teisme, A. nustojo lankytis pas ieškovę;

7.6. Atsakovas po 100 Eur išlaikymą teikė spontaniškai, jo neindeksuodamas. Šiuo metu priteistas 300 Eur išlaikymas yra net mažesnis nei ½ MMA. Atsakovo įpareigojimas šalių nepilnamečiams vaikams teikti padidintą laikiną išlaikymą nėra laikytinas pažeidžiančiu sūnaus A. B. interesus (ieškovė visą laiką rūpinosi dalimi sūnaus išlaidų bei ketina šiuos veiksmus tęsti ateityje), o 2024 m. kovo 18 d. nutartis priimta atsižvelgiant į poreikį lygiaverčiai užtikrinti visų šalių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistas (padidintas) nepilnamečiams vaikams laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

11. CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Remiantis kasacinio teismo praktika, kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniems vaikų poreikiams patenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vienam vaikui, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos, iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013)

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą.

13. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.

15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 709 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 924 Eur, o skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 840 Eur – 633 Eur atskaičius mokesčius) laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

16. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

17. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3593-921/2020 buvo pakeista teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1881-214/2018 patvirtinta šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo ir bendravimo tvarka bei vieno iš nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta: šalių nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu M. B. bei ieškovė įpareigota teikti A. B. išlaikymą, periodinėmis išmokomis po 100 Eur, mokant nurodytą sumą kiekvieną mėnesį iki A. B. pilnametystės bei išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šalių nepilnamečių vaikų S. B. ir S. B. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove I. B. bei įpareigotas atsakovas M. B. teikti nepilnamečių vaikų išlaikymą, periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 100 Eur, mokant nurodytą sumą kiekvieną mėnesį iki kiekvieno vaiko pilnametystės bei išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

18. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nuo 2020 m. vasario 4 d. poreikis padidinti vaikams išlaikymą kilo dėl to, kad dukrai S. B. 2022 m. lapkričio 8 d. nustatytas specialiųjų poreikių lygis, o sūnaus poreikiai padidėjo jam augant, pradėjus lankyti neformaliojo ugdymo užsiėmimus, atsiradus būtinybei rūpintis vaiko regos sutrikimais, sąkandžio patologijos ir stuburo iškrypimu. Įvertinus nurodytus duomenis, šalies infliacijos lygį ir aplinkybę, kad nuo teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio praėjo 4 metai ir per šį laikotarpį vaikų poreikiai jiems augant (tapus paaugliais) yra padidėję, o nustatyto po 100 Eur (po 200 Eur abiejų tėvų vienam vaikui) priteisto išlaikymo akivaizdžiai nepakanka vaikų poreikiams ir interesams užtikrinti, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo padidinimo.

19. Pažymėtina, kad atsakovas atskirajame skunde kvestionuodamas teismo nutartimi nustatyto išlaikymo dydį iš esmės nenurodo argumentų, kad ginčijama nutartimi nustatytas išlaikymas neatitinka vaikų poreikių ar jo turtinės padėties. Apeliantas nurodo tai, kad vaikų poreikiai užtikrinti teismo sprendimu ir nėra pagrindo tenkinti laikinųjų apsaugos priemonių. Paaiškino, kad pati ieškovė neteikė ir neteikia priteisto išlaikymo su atsakovu gyvenančiam sūnui A. B.. Priteisus iš atsakovo vaikams po 300 Eur, trečiajam vaikui A. gyvenančiam su atsakovu būtų apribotos atsakovo galimybės išlaikyti sūnų A.. Tačiau teismas, įvertinęs laikinųjų apsaugo priemonių instituto taikymo tikslus (turtinių ar asmeninės neturtinių vaiko teisių apsauga), sprendžia, kad šie atsakovo argumentai nepagrįsti ir nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo būtinybės.

20. Teismui patikrinus SODRA duomenis nustatyta, kad abi šalys dirbančios ir gaunančios stabilias pajamas: ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos yra apie 4 000 Eur (neatskaičius mokesčių), atsakovas dirba (duomenys neskelbtini)“, pajamos šiek tiek virš 100 Eur (114, 120 ar 132 Eur), (duomenys neskelbtini)” – apie 150 Eur ir (duomenys neskelbtini) – apie 2 700 Eur (tačiau buvę mėnesių, kai pajamos sudarė 6 000 Eur ar 13 000 Eur) (neatskaičius mokesčių).

21. Teismas pažymi, kad atsakovas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymą grindžia sūnaus A. galimu interesų pažeidimu, tačiau, šiuo atveju, atsakovas, siekdamas užtikrinti su juo gyvenančio vaiko teises ir teisėtus interesus, turi/gali su juo gyvenančio vaiko teises ginti kitomis teisinės priemonėmis.

22. Kaip minėta, Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimu priteisė iš ieškovės sūnaus A. išlaikymui po 100 Eur, tokiu atveju ieškovė kiekvieną mėnesį nurodytą sumą (ją indeksavus) turėjo/privalėjo teikti vaiko A. B. uzufrukto teisės turėtojui M. B.. Iš atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų matyti, kad ieškovė neneigia, jog ji išlaikymo vaikui pinigais nemokėjo. Šiuo aspektu ji paaiškino, kad sūnus A. dažnai būdavo pas ją ir ji sūnui pirkdavo įvairias dovanas, drabužius ir kt. Taigi galima suprasti, kad ieškovė vertina, kad tokiu būdu teikė išlaikymą sūnui A. ir, jos vertinimu, tinkamai įgyvendino teismo nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigą. Tačiau teismas su tokia atsiliepime nurodyta ieškovės pozicija nesutinka, kuri aktuali atsakovo sūnaus A. teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo aspektu, o ne vaikų S. ir S. priteisto laikino išlaikymo dydžiui.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimą ieškovė turėjo/privalėjo kas mėnesį mokėti A. išlaikymą, paliekant atsakovui uzufrukto teise naudoti ieškovės pervestas lėšas sūnui, tačiau pati savarankiškai spręsti dėl išlaikymo panaudojimo, formos bei būdo pakeitimo negalėjo. Aplinkybė, kad vaikas A. leisdavo laiką su mama (ieškove), kad ši pirko jam dovanas, drabužius ir kt., atspindi vaiko ir motinos intensyvesnį ir glaudesnį bendravimą, išreiškiant meilę bei rūpestį vaiku, bei pačios ieškovės pasirinktą papildomą vaiko poreikių tenkinimo būdą, tačiau nurodytos aplinkybės negali būti prilyginamos teismo sprendimu priteisto išlaikymo teikimui ir nepanaikina (-o) ieškovės pareigos kas mėnesį teikti 100 Eur išlaikymą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovei nevykdžius teismo sprendimo dalies mokėti išlaikymą po 100 Eur, atsakovas turėjo/galėjo kreiptis dėl sprendimo vykdymo priverstine tvarka ir tokiu būdu užtikrinti su juo gyvenančio sūnaus A. interesus, tačiau atskirajame skunde atsakovo nurodyta - ieškovės sprendimo nevykdymo - aplinkybė savaime nepanaikina jo pareigos teikti išlaikymą kitiems nepilnamečiams vaikams pagal jų padidėjusius poreikius ir atsakovo galimybes.

24. Atsakovas argumentuoja, kad ieškovė gauna vaiko pinigus, už kiekvieną vaiką po 96,25 Eur ir jai skiriama po papildomą socialinio dydžio 56,65 Eur išmoką per mėnesį, t. y. iš viso gauna 458,70 Eur. Šiuo aspektu ieškovė nurodė, kad dėl su A. B. susijusių išmokų siūlo atsakovui atitinkamoms institucijoms teikti prašymus, pervedant išmokas į atsakovo sąskaitą, tačiau atsakovas būdamas aplaidus dėl šių įmokų nesikreipė, o ieškovė jam nėra dariusi jokių kliūčių. Taigi nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad šiuo aspektu atsakovas yra pasyvus ir pats nesiima veiksmų, kad vaiko pinigai ir papildoma socialinės išmokos suma už sūnų A. būtų perveda į jo sąskaitą tam, kad jis disponuodamas šiais pinigais galėtų užtikrinti vaiko interesus.

25. Be to, teismas pažymi, kad atsakovas, vertindamas su juo gyvenančio vaiko, kuriam šiuo metu 16 metų, poreikių apimtį ir jo pokytį nuo 2020 m. vasario 4 d., turi tokias pačias teises kaip ir ieškovė, kreiptis į teismą dėl sūnui A. B. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 4 d. spendimu priteisto išlaikymo padidinimo.

26. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius) yra 709 Eur, į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje realios kiekvienos iš šalių turtinės padėties teismas iš esmės nenustatinėja ir jų išsamaus vertinimo neatlieka, bei į tai, kad ieškovė turi teisę gauti 96,25 Eur valstybės išmoką (vaiko pinigus) už kiekvieną vaiką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus atitiktų 300 Eur dydžio laikino išlaikymo iš atsakovo priteisimas iki bus priimtas sprendimas byloje. Kartu pažymėtina, kad 300 Eur dydžio laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pagrįsto dydžio, laikinai užtikrinti vaikų būtinuosius poreikius, ir nėra toks, kad neproporcingai suvaržytų atsakovo galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą.

27. Šioje byloje teismas, taikydamas laikinąsias apsaugo priemones padidintą išlaikymą priteisė kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos – 2023 m. balandžio 26 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-195-955/2024 priėmimo dienos.

28. Atsakovas atskiruoju skundu su tokiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pradžios momento nustatymu iš esmės nesutiko.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti laikino išlaikymo nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. balandžio 26 d.).

30. Laikinajam išlaikymui, kaip laikinajai apsaugos priemonei, yra būdingi visi laikinųjų apsaugos priemonių kriterijai. Laikinasis išlaikymas yra procesinė priemonė ir tai nėra materialusis teisinis civilinių teisių gynimo būdas. Laikinasis išlaikymas yra laikino pobūdžio suvaržymas, jo taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir galioja iki galutinio ginčo išsprendimo. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir vykdoma skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje konstatuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir tikslas nulemia tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir galioja tik į ateitį, t. y. jos neveikia retrospektyviai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-189-464/2020).

31. Taigi, remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu negali būti išsprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. balandžio 26 d.) iki laikino išlaikymo priteisimo, t. y. materialinio pobūdžio reikalavimas. Nagrinėjamu atveju laikinas išlaikymas gali būti priteistas į ateitį nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2024 m. kovo 18 d.

32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, taip pat, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija, o ginčas tarp šalių, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra sprendžiamas.

33. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

34. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priteisė vaikams po 300 Eur laikino išlaikymo, tačiau netinkamai nustatė momentą, nuo kurio nurodytas išlaikymas priteistinas. Todėl skundžiama nutartis iš dalies keistina, nustatant, kad iš atsakovo laikinas išlaikymas priteisiamas ne nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. balandžio 26 d.), bet nuo skundžiamos nutarties priėmimo dienos (2024 m. kovo 18 d.) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį pakeisti iš dalies, nustatant, kad iš atsakovo M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiamas nuo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, t. y. 2024 m. kovo 18 d.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.