- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-30
- Bylos Nr.
- eAS-526-662/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01382-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- Š. M.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- I. D., Valstybinė teritorijų̨ planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, I. Drakšaitės individuali įmonė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Š. M. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. M. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – I. D. individuali įmonė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Š. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2023 m. birželio 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) raštą Nr. (19.5 E) D3-2072 „Dėl statybos leidimo panaikinimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti atsakovą panaikinti 2021 m. lapkričio 9 d. (pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta data – 2021 m. lapkričio 19 d., laikytina rašymo apsirikimu) išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos leidimas), suteikiantį teisę atlikti statinio – gyvenamojo namo su verslo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbus bei keisti statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtį į maitinimo paskirties pastatą. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Statybos leidimo, suteikiančio trečiajam suinteresuotam asmeniui – I. D. individualiai įmonei vykdyti jame numatytas subjektines teises, galiojimą iki sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. liepos 18 d. nutartimi, be kita ko: 1) priėmė pareiškėjo skundą; 2) į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija); 3) netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo; 4) skyrė bylą teismo posėdžiui baigus jos pasiruošimą.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas atitinka tokiam procesiniam dokumentui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamus reikalavimus, todėl buvo priimtas nagrinėti.
Teismas nurodė, kad statybų priežiūrą atlieka Inspekcija, todėl ji įtrauktina į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis).
Vertindamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pirmosios instancijos teismas, aptaręs aktualias ABTĮ nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad pareiškėjo skundo dalyku yra Administracijos Raštas, kuriuo buvo išspręstas pareiškėjo 2023 m. gegužės 31 d. prašymas. Išvestiniu skundo reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą panaikinti Statybos leidimą.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjo minimoje Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. 13-3178-583/2023 išnagrinėtas pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. S-56405 „Dėl registro tvarkytojo priimto sprendimo“; 2) įpareigoti Registrų centrą panaikinti Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui I. D. individualiai įmonei (toliau – ir Įmonė) nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovą panaikinti registre įrašytus duomenis, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Šiaulių bankas“ nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas minėtoje administracinėje byloje nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose iškilo abejonė, ar pagrįstai į registrą įrašyta, jog Įmonei nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, adresais (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), 16/100 dalis gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas su verslo patalpomis adresu (duomenys neskelbtini). Teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, teismo sprendimas neįsiteisėjo (apskųstas apeliacine tvarka).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas sprendžiamas tik dėl konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų, todėl šiuo atveju neaktualu, kokia byla nagrinėjama Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas neprašė teismo panaikinti Statybos leidimą. Be to, pareiškėjas yra praleidęs vieno mėnesio terminą ginčyti minėto Statybos leidimo panaikinimą (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis).
Įvertinęs skundo dalyką, kad yra skundžiamas Raštas, o išvestiniu skundo reikalavimu prašoma įpareigoti atsakovą panaikinti Statybos leidimą, teismas vertino, jog nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.
Teismas, pacitavęs ABTĮ 64 straipsnio 2 dalies ir 71 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad administracinės bylos nagrinėjimas teismo posėdyje skirtinas baigus pasiruošimą bylą nagrinėti teisme.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį ir: 1) nustatyti, kad pareiškėjo skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka; 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Statybos leidimo, suteikiančio Įmonei vykdyti jame nustatytas subjektines teises, galiojimą iki sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas pažymi, kad prašė teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šios aplinkybės teismas neįvertino, o tai patvirtina, kad teismas neįsigilino į skundą ir prie jo pridėtus priedus.
Nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri buvo susijusi su ginčytinais teisiniais santykiais, kurie, savo ruožtu, yra susiję su pareiškėjo skunde nurodytomis civilinėmis bylomis. Nesant teismų sprendimų, susijusių su išduoto statybos leidimo (ne)teisėtumu, nesant konkrečiai nustatyto nekilnojamojo turto savininko, atsakovo išduotas ir šioje byloje ginčijamas Statybos leidimas yra skubotas ir neatsakingas atsakovo veiksmas, galintis sukelti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą turtinę žalą pareiškėjui. Įgyvendinus Įmonei išduotą Statybos leidimą ir jo nesustabdžius, susiklosčiusi teisinė padėtis taptų nevaldoma. Todėl pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo buvo teisėtas, pagrįstas ir būtinas. Teismui nusprendus kitaip, gali pasikeisti pastatų tankis ir tūris, o tai yra nepriimtina.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo dalyku yra Raštas, taip pat išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą panaikinti Statybos leidimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis prašė panaikinti Raštą, įpareigojant atsakovą panaikinti Statybos leidimą, suteikiantį teisę atlikti statinio – gyvenamojo namo su verslo patalpomis rekonstravimo darbus bei keisti statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtį į maitinimo. Taigi, skundo dalykas susideda iš dviejų dalių – panaikinti Raštą ir įpareigoti atsakovą panaikinti Statybos leidimą, todėl vertinti juos pagrindiniais ar išvestiniais, taip pat apeliuoti į nagrinėjamą civilinę bylą teismas neturėjo teisinio pagrindo.
Argumentas, kad pareiškėjas neprašo panaikinti Statybos leidimo, yra nepagrįstas, nes reikalavimas panaikinti minėtą dokumentą suformuluotas įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus pagrindu. Pareiškėjui apie nepagrįstą Statybos leidimą tapo žinoma tik 2022 m. spalio mėn. Pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti, kadangi teismas suklydo dėl pagrindinio skundo dalyko priėmimo datos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti, kad pareiškėjo skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka.
Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2021 m. lapkričio 9 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiančio trečiajam suinteresuotam asmeniui – Įmonei vykdyti jame numatytas subjektines teises, galiojimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, reikalavimas gali būti užtikrinamas, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).
Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-498-520/2018).
Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas arba sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių).
Taigi, būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pagrįstumą, o prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais, kuriais remiantis vertintinos (nustatinėtinos) galimos finansinės bei materialiosios pasekmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; kt.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentus ir pirmosios instancijos teismo išvadas šiuo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė būtinumo taikyti jo prašomą reikalavimo priemonę ir sustabdyti Statybos leidimo galiojimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos išvados.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad: 1) dėl nekilnojamojo turto – dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (ir gyvenamojo namo šiuo adresu) ir (duomenys neskelbtini), yra nagrinėjamos bylos civiline ir administracine tvarka, todėl jų nuosavybė Statybos leidimo išdavimo metu nebuvo nustatyta; 2) esant ginčui dėl nuosavybės, išduotas Statybos leidimas yra niekinis.
Atsižvelgus į anksčiau išdėstytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėtina, kad pareiškėjas skunde neįrodė galinčių kilti neigiamų finansinių ar kitų pasekmių, kurių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones išsamiai nemotyvavo, taip pat nepateikė savo išvadas patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė, jog, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas arba sudėtingas, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau minėtas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Išdėstytų aplinkybių kontekste taip pat pažymėtina, kad, nors nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ši teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012, 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-199-789/2022).
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas atskirajame skunde prašo nustatyti, kad pareiškėjo skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Šis prašymas nespręstinas, kadangi tai priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (ABTĮ 67, 71–72 str.).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat apibendrinus šioje nutartyje padarytas išvadas, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjui šio prašymo nepagrindus konkrečiais įrodymais ar pagrįstais argumentais, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Š. M. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.