Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

2023 m. spalio 11 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (teisme ir Zoom vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. M. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys I. D. individuali įmonė, Valstybinė teritorijų̨ planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Š. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi skundu į teismą, prašydamas:

1) panaikinti 2023 m. birželio 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) raštą „Dėl statybos leidimo panaikinimo” Nr. (19.5 E) D3-2072 (toliau – ir skundžiamas sprendimas);

2) įpareigoti atsakovę panaikinti 2021 m. lapkričio 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. LRS-33-2111098-00021, suteikiantį teisę atlikti statinio - gyvenamojo namo su verslo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbus bei keisti statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtį į maitinimo paskirties pastatą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. spalio 28 d. Administracija raštu Nr. (8.6 E) D3-3864 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėją informavo, kad statybos leidimas Nr. LSKR-33-190530-00004 I. D. individualiai įmonei (toliau – ir I. D. IĮ), pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, išduotas teisėtai, nes pagal Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) duomenis žemės sklypui nustatyta naudojimosi tvarka ir rekonstravimo projektuojami statytojo nurodytoje žemės sklypo (toliau – ir žemės sklypas) dalyje. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia Administracijos pozicija, 2023 m. gegužės 31 d. raštu „Dėl statybos leidimo panaikinimo“ prašė Administracijos panaikinti statybos leidimą Nr. LSKR-33-190530-00004, išduotą pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijai. 2023 m. birželio 16 d. gavo 2023 m. birželio 14 d. Administracijos raštą „Dėl statybos leidimo panaikinimo“ Nr. (19.5 E) D3-2072, kuriame nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSKR-33-190530-00004 yra išduotas žemės sklypui (duomenys neskelbtini). Administracija nepagrįstai ir be teisinio pagrindo teigia, kad 2021 m. lapkričio 9 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LRS-33-2111098-00021 yra teisėtas, nors išduotas be pareiškėjo (pastato bendrasavininko) sutikimo. Pareiškėjo manymu, viešojo administravimo subjektas, išdavęs statybos leidimą, gali jį atšaukti, todėl pareiškėjas sąmoningai nesikreipia į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) dėl statybos leidimo teisėtumo ar neteisėtumo patikrinimo. Pagal VĮ Registrų centro duomenis sklypo ir jame esančio statinio nurodytu adresu bendraturtis yra ir pareiškėjas, todėl dokumento, suteikiančio teisę atlikti statinio - gyvenamojo namo su verslo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbus ir keisti statinio paskirtį į maitinimo paskirties pastatą, išdavimui buvo būtinas pareiškėjo (bendrasavininko) sutikimas. Žemės sklypo naudojimosi tvarka su pareiškėju derinta nebuvo, todėl rekonstrukcija numatoma ne asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančioje žemės sklypo dalyje, o statinio paskirties į maitinimo paskirties pastatą neturi nieko bendro su žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atsakovei žinoma, kad dėl nekilnojamojo turto teismuose yra nagrinėjamos bylos civiline ir administracine tvarka, todėl nekilnojamojo turto priklausomybė (nuosavybė) statybą (rekonstrukciją) leidžiančio dokumento išdavimo momentu galutinai nėra nustatyta. Nesant konkretaus subjekto, kurio nuosavybės teisė į numatomą rekonstruoti statybos objektą yra ginčijama, atsakovės išduotas statybos leidimas yra niekinis.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas advokatas V. Ž. nurodo, jog palaiko skundą, prašo jį tenkinti skunde pateiktų argumentų pagrindu. Pareiškėjas paaiškino, kad apie statybos leidimo išdavimą sužinojo 2022 m. spalio mėnesio pabaigoje ar lapkričio mėnesio pradžioje. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašo administracinę bylą sustabdyti, iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje, nagrinėjamoje Plungės apylinkės teisme. Teigia, kad pareiškėjas turėjo pirmumo teisę įsigyti nekilnojamojo turto objektą.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, jog nesutinka su skunde keliamais reikalavimais, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas nėra pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtis. Rekonstrukcija vykdoma žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl dėl rekonstrukcijos tame sklype pareiškėjo sutikimo nereikėjo. Pareiškėjas nenurodo, kuo pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) remontas, nekeičiantis nei tankumo, nei intensyvumo, nei pastato aukščio, pažeidžia jo teises. Be to, yra galiojanti ir nenuginčyta 2016 m. liepos 7 d. turto pardavimo be varžytinių sutartimi Nr. 16-0094 nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, I. D. IĮ buvo leista remontuoti pastatą tik jai priklausančioje žemės sklypo dalyje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 23 dalyje nurodyto atvejo, kada Administracija galėtų panaikinti statybos leidimą. Administracijos vertinimu, pagrindinis ir esminis ginčas yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-46-588/2023, kurioje sprendžiamas turto, (duomenys neskelbtini), teisinis likimas. Nestabdžius bylos, į administracinę bylą reikėtų įtraukti visus civilinės bylos Nr. 2-46-588/2023 proceso dalyvius, nes civilinė byla nulems, kuriam subjektui atiteks ar liks minėtas turtas ir tas subjektas turėtų būti išklausytas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas V. K. nurodo, jog palaiko poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad atsakovė šiuo atveju negali pati pasinaikinti statybos leidimo, todėl statybos leidimo turinys neturi jokios reikšmės. Papildomai nurodo, kad dėl administracinės bylos sustabdymo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų̨ planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, administracinę bylą nagrinėti Inspekcijos atstovui nedalyvaujant.

Nurodo, kad Inspekcijoje 2022 m. spalio 17 d. gautas pareiškėjo skundas dėl galimai neteisėtai Administracijos išduoto statybos leidimo rekonstruoti pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Inspekcijos 2022 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 2D-23118 „Dėl Jūsų skundo“ pareiškėjui pateiktas atsakymas į skundą, nurodant, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 8 punktu ir šio straipsnio 3 dalimi, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama, kadangi remiantis IS „Infostatyba“ duomenimis buvo nustatyta, kad Administracijos sprendimas išduoti statybos leidimą buvo priimtas 2021 m. lapkričio 9 d., t. y. nuo sprendimo priėmimo iki pareiškėjo skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai ir Inspekcija neturi duomenų, kad dėl minimo sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Pažymi, kad atvejai, kai statybą leidžiantį dokumentą išdavęs subjektas gali jį panaikinti, yra aiškiai apibrėžti Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punkte. Pabrėžia, kad Administracija neturi teisės tenkinti panaikinti kitam statytojui išduoto statybos leidimo, nes statybos leidimas buvo išduotas ne pareiškėjui, o statytojai I. D. IĮ. Statybą leidžiančio dokumento galiojimas gali būti panaikinamas tik Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punkto nuostatų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. D. IĮ atsiliepime į skundą su skundu nesutinka. Paaiškina, kad laikotarpyje nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. I. D. IĮ dalyvavo atsakovės organizuotame patalpų laisvajame pardavime. Atsakovės turto pardavimo nuostatų nustatyta tvarka atsakovė I. D. IĮ buvo pripažinta patalpų laisvojo pardavimo laimėtoja bei 2016 m. gegužės 17 d. pasirašė Turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartį. Praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo turto įsigijimo aukcione, I. D. IĮ visiškai atsiskaitė su BAB bankas „Snoras“, tapo 37,67 kv. m. patalpų, esančių pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 212,04 kv. m. patalpų, esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresai (duomenys neskelbtini), savininke. Šiuo metu žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), I. D. IĮ siekia atlikti patalpų rekonstrukciją bei gavo statybą leidžianti dokumentą. Pareiškėjas teisinį ginčą su I. D. IĮ pradėjo dar 2018 metais, todėl mano, jog pareiškėjas siekia pakenkti I. D. IĮ vykdomam verslui bei šioje byloje nagrinėjamu skundu iš esmės siekia kenkti toliau. Žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo nustatyta iki pareiškėjui įsigyjant turtą, pareiškėjas žinojo ir suprato, kad įsigyja turtą su tam tikromis sąlygomis bei šiuo metu neturi jokio teisinio pagrindo keisti nustatytą tvarką ir/ar kitu būtu pažeisti kaimyno ir bendraturčio teises. I. D. IĮ turi tiek įstatyminę, tiek konstitucinę teisę jai priklausančia nuosavybe naudotis savo nuožiūra, taip pat atlikti rekonstrukcijos darbus. Nagrinėjamu atveju išduotas tik statybą leidžiantis dokumentas, kuris nėra neteisėtas ir negali niekaip pažeisti pareiškėjo interesų. Prašo administracinę bylą nagrinėti I. D. IĮ atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2023 m. birželio 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto „Dėl statybos leidimo panaikinimo“ Nr. (19.5 E) D3-2072 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2022 m. spalio 28 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos raštu Nr. (8.6 E) D3-3864 „Dėl informacijos pateikimo” pareiškėjui buvo pranešta, jog statybos leidimas Nr. LSKR-33-190530-00004 (toliau – ir statybos leidimas) I. D. IĮ, pastato su unikaliuoju numeriu (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, išduotas teisėtai, nes pagal VĮ Registrų centro duomenis žemės sklypui nustatyta naudojimosi tvarka ir rekonstravimo darbai projektuojami statytojo nurodytoje žemės sklypo dalyje.

Nesutindamas su tokia Administracijos pozicija, pareiškėjas 2023 m. gegužės 31 d. raštu „Dėl statybos leidimo panaikinimo“ prašė Administracijos panaikinti statybos leidimą Nr. LSKR-33-190530-00004, išduotą pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai.

2023 m. birželio 14 d. Administracija raštu Nr. (19.5 E) D3-2072 „Dėl statybos leidimo panaikinimo“ (minėta, toliau - ir skundžiamas sprendimas) pareiškėjui nurodė, kad dar 2022 m. spalio 28 d. Administracija raštu Nr. D3-3864 informavo pareiškėją, jog patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau - IS „Infostatyba“) nustatyta, kad pagal pareiškėjo prašyme nurodytą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSKR-33-190530-00004 leidimas išduotas žemės sklypui (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Skundžiamu sprendimu Administracija taip pat paaiškino, kad IS „Infostatyba“ 2021 m. lapkričio 9 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LRS-33-211109-00021, suteikiantis teisę atlikti statinio - gyvenamojo namo su verslo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbus bei keisti statinio paskirtį į maitinimo paskirties pastatą. IS „Infostatyba“ nėra pateiktas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) bendrasavininko sutikimas, nes pagal VĮ Registrų centro duomenis žemės sklypui nustatyta naudojimosi tvarka ir rekonstravimo darbai projektuojami statytojo nurodytoje žemės sklypo dalyje. Projekto sprendiniams pritarė: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Palangos skyrius ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius. Taip pat Administracija informavo pareiškėją, kad rašte išdėstytos aplinkybės nepasikeitė ir statybos priežiūrą pagal kompetenciją atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri turi teisę atlikti statybos leidimų išdavimo teisėtumo patikrinimą, todėl Administracija teisės atlikti statybos leidimo teisėtumo patikrinimo neturi. Dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo pareiškėjas turėtų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.

Dėl administracinės bylos sustabdymo

Administracija atsiliepimu bei pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu, be kita ko, prašo sustabdyti šią administracinę bylą, kol Plungės apylinkės teisme bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-46-588/2023. Daro prielaidą, kad jei ieškinys būtų patenkintas, turtas pereitų bankams, o vėliau pačiam pareiškėjui Š. M.. Civilinėje byloje Nr. 2-46-588/2023 yra sprendžiamas turto (duomenys neskelbtini), teisinis likimas. Patenkinus reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-46- 588/2023, dingtų ginčas šioje byloje, nes Š. M. pereitų statytojo teisės, jis turėtų teisę statyti arba įgytų teisę pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies nuostatas paprašyti panaikinti statybos leidimą. Administracija nepasisako dėl civilinės bylos Nr. 2-46-588/2023 perspektyvų, tik aptaria teisinius variantus, kokią įtaką šiai bylai turėtų vienoks ar kitoks teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje. Atmetus ieškinį civilinėje byloje, galimai būtų atsiimtas skundas šioje administracinėje byloje. Administracijos vertinimu, pagrindinis ir esminis ginčas yra nagrinėjamas civilinėje byloje. Nestabdžius bylos, į administracinę bylą reikėtų įtraukti visus civilinės bylos Nr. 2-46-588/2023 proceso dalyvius (ypač bankus ir atestuotą projekto vadovę, kuri yra apsidraudusi atsakomybę ir, pasirašiusi, atsako, kad projektas atitinka visus teisės aktų reikalavimus), nes civilinė byla nulems kuriam subjektui atiteks ar liks minėtas turtas ir tas subjektas turėtų būti išklausytas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, yra prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, kad administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301-2011).

LVAT 2011 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS822-691/2011 pabrėžė administracinio teismo pareigą kiekvienu atveju motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę. Teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, įvertinti tiek vienos, tiek kitos bylos aplinkybes bei tinkamai identifikuoti jose sprendžiamus klausimus ir pagrįsti bylos sustabdymo būtinumą. Bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-484-438/2017, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-419-602/2017).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovė, prašydama sustabdyti administracinę bylą nesiremia tuo, kad civilinėje byloje Nr. 2-46-588/2023 nustatinėjami šioje administracinėje byloje nagrinėjamam ginčui reikšmingi faktai ar aplinkybės. Teismas konstatuoja, kad tarp šios bylos ir civilinės bylos Nr. 2-46-588/2023 nėra prejudicinio ryšio, kadangi šioje byloje nagrinėjamam ginčui reikšmingi faktai ar aplinkybės civilinėje byloje Nr. 2-46-588/2023 nenustatinėjami.

Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė sustabdyti bylą; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių bylos asmenų iniciatyva (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-520/2018). Teismas dėl bylos sustabdymo privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, apsvarstęs, ar tam tikros aplinkybės, sudarančios pagrindą stabdyti bylą, netrukdo teismui visapusiškai ir teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes, tikruosius šalių tarpusavio santykius, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-415/2018).

Šiuo aspektu paminėtina, kad fakultatyvusis bylos nagrinėjimo sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti. Administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 straipsnis). Dėl to teismas, spręsdamas bylos fakultatyviojo sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme įtvirtintam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad procesas civilinėje byloje Nr. 2-46-588/2023 vyksta nuo 2018 m., taigi, visiškai neaišku, kada byla bus išnagrinėta iš esmės ir įsiteisės priimtas sprendimas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog remiantis nacionaline teise gali būti svarbu, esant tam tikroms aplinkybėms, palaukti kito proceso pabaigos, kaip priemonės siekiant proceso efektyvumo (žr., pvz., žr. 2007 m. sausio 11 d. sprendimą Herbst prieš Vokietiją (pareišk. Nr. 20027/02), 78 p.). Tačiau tokia priemonė, t. y. sprendimas sustabdyti bylą, turi būti proporcinga, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., 2006 m. liepos 13 d. sprendimo Stork prieš Vokietiją (pareišk. Nr. 38033/02) 44 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nebeprašė stabdyti administracinės bylos, o klausimą dėl administracinės bylos sustabdymo paliko spręsti teismo nuožiūra.

Nenustačius kitų aplinkybių, kurių pagrindu, vadovaujantis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, galėtų būti sustabdyta ši administracinė byla, atmestinas atsakovės bei pareiškėjo atstovo prašymas stabdyti šią bylą iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civilinio proceso tvarka.

Dėl 2023 m. birželio 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos rašto „Dėl statybos leidimo panaikinimo“ Nr. (19.5 E) D3-2072 teisėtumo ir pagrįstumo

Pareiškėjas skundu prašo teismo panaikinti 2023 m. birželio 14 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (19.5 E) D3-2072 „Dėl statybos leidimo panaikinimo“ ir įpareigoti Administraciją panaikinti 2021 m. lapkričio 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. LRS-33-2111098-00021, suteikiantį teisę statytojai I. D. IĮ, atlikti statinio - gyvenamojo namo su verslo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbus bei keisti statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtį į maitinimo paskirties pastatą.

Visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1dalis).

Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarką reglamentuoja Statybos įstatymo 27 straipsnis, o šio straipsnio nuostatos, reglamentuojančios statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras detalizuojamos statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ IV skyriuje ir 1-8 Reglamento prieduose.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalyje išvardinti atvejai, kada statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas: įsiteisėjusiu teismo sprendimu (1 punktas); viešojo administravimo subjekto, išdavusio šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu šiais atvejais: jeigu, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą; jeigu buvo pakeisti žemės sklypo matmenys jį padalijant į atskirus žemės sklypus, sujungiant žemės sklypus, atlikus žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją) ir dėl to pažeidžiami leidžiami žemės sklypo užstatymo rodikliai ir kiti teisės aktai; statytojo (užsakovo) prašymu (2 punktas); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimu – leidimo tęsti sustabdytą statybą, jeigu statinio statyba po šio statybą leidžiančio dokumento išdavimo pakartotinai sustabdyta (3 punktas); užbaigus statinio statybą (4 punktas).

LVAT yra pažymėjęs, kad ginčijami viešojo administravimo subjekto veiksmai naikinant ar keičiant savo priimtą sprendimą yra susiję su įstatymų viršenybės ir teisėtumo principų įgyvendinimu. LVAT praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Šis principas, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnis). Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato. Vis dėlto pagal VAĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (šiais aspektais žr. 2014 m. spalio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-227/2012; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-151/2012; 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2104/2012). Atsižvelgiant į tai, kad administracinių aktų priėmimo pagrindai yra įtvirtinti įstatyme, toks teisinis reguliavimas, kuris leistų pakeisti (panaikinti) teises (jų apimtį, ribas) suteikusį (nustačiusį) administracinį aktą, taip pat turėtų turėti įstatyminį pagrindą. Nesant tokio įstatyme įtvirtinto pagrindo pakeisti (panaikinti) teises suteikusį (nustačiusį) administracinį aktą, bet įtvirtinus tokią galimybę poįstatyminiu teisės aktu, iš esmės būtų sukurta nauja bendro pobūdžio teisės norma ir tokiu būdu iš esmės pakeistas įstatymo lygmens visuminis teisinis reguliavimas (2012 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. I502-6/2012, LVAT biuletenis Nr. 23, 2012, p. 40–48). Taigi teisės pakeisti (panaikinti) savo priimtą sprendimą, nustačiusį asmenims teises (jų apimtį, ribas), suteikimas viešojo administravimo institucijai reikalauja įstatyminio reguliavimo, ir toks įgaliojimas negali būti įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte (2012 m. kovo 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. I502-6/2012, LVAT biuletenis Nr. 23, 2012, p. 40–48). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius negali reikšmingai pasikeisti asmeniui suteiktų teisių apimtis (būtų nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu) (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1206-492/2021).

Atsižvelgęs į anksčiau paminėtas taisykles, LVAT ne kartą yra patvirtinęs draudimą viešojo administravimo subjektams panaikinti anksčiau savo priimtus individualius administracinius sprendimus, be kita ko, šiuo pagrindu – konstatavęs viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų neteisėtumą.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. LVAT praktikoje pažymima, kad Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020). Institucija, vykdanti viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį (neteisėtas administracinis aktas), tik jeigu tokia galimybė yra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato. Tačiau pagal VAĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje eA-290-602/2017, kt.).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis sklypo ir jame esančio statinio, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtis yra ir pareiškėjas, todėl dokumento, suteikiančio teisę atlikti statinio - gyvenamojo namo su verslo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbus ir keisti statinio paskirtį į maitinimo paskirties pastatą, išdavimui buvo būtinas pareiškėjo (bendraturčio) sutikimas.

Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą su verslo patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruota I. D. IĮ. Pareiškėjui priklauso dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir dalis kito pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas nėra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtis.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad statinio rekonstrukcijos pavadinimą lėmė statinio rekonstrukcija žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriame esantis pastatas buvo rekonstruojamas, todėl tai ir nulėmė viso projekto pavadinimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturtis, todėl dėl rekonstrukcijos šiame sklype pareiškėjo sutikimo nereikėjo.

Statinio rekonstravimas - statyba, kurios tikslas perstatyti statinį – pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punktas). Statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas pertvarkyti statinį – pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 punktas).

Iš Pastato - gyvenamojo namo su verslo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Palangoje rekonstravimo ir padalinimo į du pastatus, keičiant antro atidalinto pastato (duomenys neskelbtini)pagrindinę naudojimo paskirtį į maitinimo paskirties pastatą, projekto Nr. 20/09 matyti, kad paliekami esami (nedidinami) sklypo užstatymo tankumas ir intensyvumas; pastato aukštis - esamas; užstatymo tankumas - 37,7 proc. (esamas); užstatymo intensyvumas - 0,43 (esamas) ir pastato aukštis - 7,40 m (esamas) + 0,3 m apšiltinimui; aukštų skaičius 1 aukštas su mansarda ir rūsys (esama). Taigi, atliekant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto darbus, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas ir leistinas užstatymo intensyvumas nekeičiamas, todėl pastato remonto darbams atlikti žemės sklype (duomenys neskelbtini), bendraturčio sutikimo nereikia. Bendraturčio teisėms atliekamo remonto darbai jokios įtakos neturi. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės išdėstyta pozicija, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), I. D. IĮ priklausantis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo ne rekonstruojamas, o remontuojamas.

ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nenustatyti pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimai.

Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalyje nurodyto atvejo, pagal kurį Administracija galėtų panaikinti išduotą statybos leidimą. Pažymėtina ir tai, kad statybą leidžiantis dokumentas Nr. LRS-33-2111098-00021 buvo išduotas statytojai I. D. IĮ, o ne pareiškėjui. Todėl atmestinas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovę panaikinti 2021 m. lapkričio 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. LRS-33-2111098-00021, suteikiantį teisę atlikti statinio - gyvenamojo namo su verslo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbus bei keisti statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtį į maitinimo paskirties pastatą.

Skundžiamas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. birželio 14 d. sprendimas „Dėl statybos leidimo panaikinimo“ Nr. (19.5 E) D3-2072 priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. birželio 14 d. rašto „Dėl statybos leidimo panaikinimo“ Nr. (19.5 E) D3-2072 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Š. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.