Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. M. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – (duomenys neskelbtini) individuali įmonė, Valstybine? teritorijų? planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas šiuo atveju negali pats pasinaikinti statybos leidimo, todėl statybos leidimo turinys neturi jokios reikšmės. Papildomai nurodė, kad dėl administracinės bylos sustabdymo palieka spręsti teismo nuožiūra.

II.

12. Iš byloje pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 28 d. raštu Nr. (8.6 E) D3-3864 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui buvo pranešta, jog statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) IĮ, pastato su unikaliuoju numeriu (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, išduotas teisėtai, nes pagal VĮ Registrų centro duomenis žemės sklypui nustatyta naudojimosi tvarka ir rekonstravimo darbai projektuojami statytojo nurodytoje žemės sklypo dalyje. Nesutikdamas su tokia Administracijos pozicija, pareiškėjas 2023 m. gegužės 31 d. raštu prašė Administracijos panaikinti statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Administracija skundžiamu sprendimu atsakė pareiškėjui į minėtą jo raštą.

13. Dėl prašymų sustabdyti administracinę bylą, kol Plungės apylinkės teisme bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-46-588/2023, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakovas, prašydamas sustabdyti administracinę bylą nesiremia tuo, kad civilinėje byloje Nr. 2-46-588/2023 nustatinėjami šioje administracinėje byloje nagrinėjamam ginčui reikšmingi faktai ar aplinkybės. Teismas konstatavo, kad tarp šios bylos ir civilinės bylos Nr. 2-46-588/2023 nėra prejudicinio ryšio, kadangi šioje byloje nagrinėjamam ginčui reikšmingi faktai ar aplinkybės civilinėje byloje Nr. 2-46-588/2023 nenustatinėjami. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, procesas civilinėje byloje Nr. 2-46-588/2023 vyksta nuo 2018 m., taigi, visiškai neaišku, kada byla bus išnagrinėta iš esmės ir įsiteisės priimtas sprendimas. Be to, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nebeprašė stabdyti administracinės bylos, o klausimą dėl administracinės bylos sustabdymo paliko spręsti teismo nuožiūra. Teismo vertinimu, nenustačius kitų aplinkybių, kurių pagrindu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, galėtų būti sustabdyta nagrinėjama administracinė byla, atmetė atsakovo bei pareiškėjo atstovo prašymus stabdyti šią bylą iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civilinio proceso tvarka.

14. Pasisakydamas dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teismas pirmiausiai apžvelgė Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 27 straipsnio 2 ir 23 dalies nuostatas, bei pažymėjo, kad Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarką reglamentuoja Statybos įstatymo 27 straipsnis, o šio straipsnio nuostatos, reglamentuojančios statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras detalizuojamos statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ IV skyriuje ir Reglamento 1–8 prieduose.

16. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą su verslo patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruota (duomenys neskelbtini) IĮ. Pareiškėjui priklauso dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir dalis kito pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad pareiškėjas nėra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtis. Bei teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturtis, todėl dėl rekonstrukcijos šiame sklype pareiškėjo sutikimo nereikėjo.

17. Teismas apžvelgė Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 ir 72 punktus ir iš Pastato – gyvenamojo namo su verslo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir padalinimo į du pastatus, keičiant antro atidalinto pastato (duomenys neskelbtini) pagrindinę naudojimo paskirtį į maitinimo paskirties pastatą, projekto Nr. 20/09, nustatė, kad paliekami esami (nedidinami) sklypo užstatymo tankumas ir intensyvumas; pastato aukštis – esamas; užstatymo tankumas – 37,7 proc. (esamas); užstatymo intensyvumas – 0,43 (esamas) ir pastato aukštis – 7,40 m (esamas) + 0,3 m apšiltinimui; aukštų skaičius 1 aukštas su mansarda ir rūsys (esama). Taigi, teismo vertinimu, atliekant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) remonto darbus, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas ir leistinas užstatymo intensyvumas nekeičiamas, todėl pastato remonto darbams atlikti žemės sklype (duomenys neskelbtini), bendraturčio sutikimo nereikia. Bendraturčio teisėms atliekamo remonto darbai jokios įtakos neturi. Teismas sutiko su atsakovo išdėstyta pozicija, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) IĮ priklausantis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo ne rekonstruojamas, o remontuojamas.

18. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitiko nė vieno Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalyje nurodyto atvejo, pagal kurį Administracija galėtų panaikinti išduotą statybos leidimą. Teismas pažymėjo ir tai, kad statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas statytojui (duomenys neskelbtini) IĮ, o ne pareiškėjui. Todėl atmestas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą panaikinti 2021 m. lapkričio 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę atlikti statinio – gyvenamojo namo su verslo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbus bei keisti statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtį į maitinimo paskirties pastatą.

19. Teismo vertinimu, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nebuvo pagrindo. Įvertinęs minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs skundžiamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

22.1. Pagal VĮ Registrų centro duomenis žemės sklypo ir jame esančio statinio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturtis yra ir pareiškėjas, todėl dokumento, suteikiančio teisę atlikti statinio – gyvenamojo namo su verslo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbus ir keisti statinio paskirtį į maitinimo paskirties pastatą, išdavimui buvo būtinas pareiškėjo (bendrasavininko) sutikimas.

22.2. Žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka su pareiškėju derinta nebuvo, todėl rekonstrukcija numatoma ne asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančioje žemės sklypo dalyje, o statinio paskirties į maitinimo paskirties pastatą neturi nieko bendro su žemės sklypo naudojimosi tvarka.

22.3. Atsakovui yra puikiai žinoma, kad dėl nekilnojamojo turto, o būtent, dviejų žemės sklypų su unikaliaisiais numeriais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių, atitinkamai, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 16/100 dalys pastato – gyvenamojo namo su unikaliuoju numeriu: (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), dalių ir pastato – gyvenamojo namo su verslo patalpomis su unikaliuoju numeriu (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas) yra nagrinėjamos bylos civiline ir administracine tvarka teismuose, todėl jų priklausomybė (nuosavybė) statybą (rekonstrukciją) leidžiančio dokumento išdavimo momentu galutinai nėra nustatyta. Minėtose bylose ginčo dalykas yra susijęs su išduoto statybos leidimo teisėtumu ar neteisėtumu. Pareiškėjo nuomone, nesant konkretaus subjekto, kurio nuosavybės teisė į numatomą rekonstruoti statybos objektą yra ginčijama, atsakovo išduotas statybos leidimas yra niekinis. Pareiškėjo vertinimu, esant tokiai situacijai, suteikti privilegijuotą padėtį vienai iš ginčo šalių, kurie galimai abu yra potencialūs rekonstrukcijos vykdytojai nurodytame objekte, yra neteisėta atsakovo pozicija sprendžiamu klausimu.

22.4. Kai viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, tai gali padaryti teismas, kurio įsiteisėjęs sprendimas yra vienas iš statybą leidžiančio dokumento panaikinimo pagrindų, konstatavus statinio (jo dalies) bendraturčio rašytinio sutikimo nebuvimą (Statybos įstatymo 27 str. 23 d. 1 p., 27 str. 5 d. 4 ir 7 p.). Be to, teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jei tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo.

22.5. Statinio paskirties pakeitimas visiškai nėra susijęs su Statybos įstatymo nuostatomis. Jo teisinis reguliavimas taip pat nėra susijęs su Inspekcijos kompetencija, todėl pareiškėjo skunde keliami klausimai yra tiesiogiai susiję su atsakovo kompetencija, tenkinant tariamo statytojo – (duomenys neskelbtini) IĮ prašymus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

25. Byloje kilo ginčas dėl Administracijos 2023 m. birželio 14 d. priimto skundžiamo sprendimo, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2023 m. gegužės 31 prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo atsakovą panaikinti statybos leidimą.

28. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateikto apeliacinio skundo ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

30. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 31 d. prašymu „Dėl statybos leidimo panaikinimo“ prašė Administracijos panaikinti statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, atsakovas skundžiamu sprendimu pareiškėją informavo, kad dar 2022 m. spalio 28 d. Administracija raštu Nr. D3-3864 atsakydamas į analogišką prašymą informavo pareiškėją, jog patikrinus duomenis IS „Infostatyba“ nustatyta, kad pagal pareiškėjo prašyme nurodytą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) leidimas išduotas žemės sklypui (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Skundžiamu sprendimu Administracija taip pat paaiškino, kad IS „Infostatyba“ 2021 m. lapkričio 9 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę atlikti statinio – gyvenamojo namo su verslo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbus bei keisti statinio paskirtį į maitinimo paskirties pastatą. IS „Infostatyba“ nėra pateiktas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) bendrasavininko sutikimas, nes pagal VĮ Registrų centro duomenis žemės sklypui nustatyta naudojimosi tvarka ir rekonstravimo darbai projektuojami statytojo nurodytoje žemės sklypo dalyje. Projekto sprendiniams pritarė: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Palangos skyrius ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius. Taip pat Administracija informavo pareiškėją, kad rašte išdėstytos aplinkybės nepasikeitė ir statybos priežiūrą pagal kompetenciją atlieka Inspekcija, kuri turi teisę atlikti statybos leidimų išdavimo teisėtumo patikrinimą, todėl Administracija teisės atlikti statybos leidimo teisėtumo patikrinimo neturi. Dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo pareiškėjas turėtų kreiptis į Inspekciją.

31. Taigi, byloje yra sprendžiama ar Administracija atsakydama į pareiškėjo prašymą panaikinti statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, pagrįstai skundžiamu sprendimu atsisakė tai padaryti.

32. Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą su verslo patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruota (duomenys neskelbtini) IĮ. Pareiškėjui priklauso dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir dalis kito pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nėra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturtis, taip pat pareiškėjas nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturtis.

33. Iš Pastato – gyvenamojo namo su verslo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir padalinimo į du pastatus, keičiant antro atidalinto pastato (duomenys neskelbtini) pagrindinę naudojimo paskirtį į maitinimo paskirties pastatą, projekto Nr. 20/09, nustatyta, kad paliekami esami (nedidinami) sklypo užstatymo tankumas ir intensyvumas; pastato aukštis – esamas; užstatymo tankumas – 37,7 proc. (esamas); užstatymo intensyvumas – 0,43 (esamas) ir pastato aukštis – 7,40 m (esamas) + 0,3 m apšiltinimui; aukštų skaičius 1 aukštas su mansarda ir rūsys (esama). Statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) suteikiantis teisę atlikti statinio – gyvenamojo namo su verslo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbus bei keisti statinio paskirtį į maitinimo paskirties pastatą buvo išduotas statytojui (duomenys neskelbtini) IĮ. Pareiškėjas tiek į atsakovą, tiek ir į teismą kreipėsi siekdamas, kad atsakovas pats panaikintų 2021 m. lapkričio 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

34. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas skundžiamame sprendime, statybos priežiūrą pagal kompetenciją atlieka Inspekcija, kuri turi teisę atlikti statybos leidimų išdavimo teisėtumo patikrinimą, todėl Administracija teisės atlikti statybos leidimo teisėtumo patikrinimo neturi. Pažymėtina, jog Inspekcija procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Inspekcijoje 2022 m. spalio 17 d. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl galimai neteisėtai Administracijos išduoto statybos leidimo rekonstruoti pastatą, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Inspekcijos 2022 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 2D-23118 „Dėl Jūsų skundo“ pareiškėjui pateiktas atsakymas į skundą, nurodant, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25¹ straipsnio 1 dalies 8 punktu ir šio straipsnio 3 dalimi, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama, kadangi remiantis IS „Infostatyba“ duomenimis buvo nustatyta, kad Administracijos sprendimas išduoti statybos leidimą buvo priimtas 2021 m. lapkričio 9 d., t. y. nuo sprendimo priėmimo iki pareiškėjo skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai ir Inspekcija neturi duomenų, kad dėl minimo sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas.

35. Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalyje išvardinti atvejai, kada statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas: įsiteisėjusiu teismo sprendimu (1 punktas); viešojo administravimo subjekto, išdavusio šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu šiais atvejais: jeigu, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą; jeigu buvo pakeisti žemės sklypo matmenys jį padalijant į atskirus žemės sklypus, sujungiant žemės sklypus, atlikus žemės sklypų perdalijimą (amalgamaciją) ir dėl to pažeidžiami leidžiami žemės sklypo užstatymo rodikliai ir kiti teisės aktai; statytojo (užsakovo) prašymu (2 punktas); Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimu – leidimo tęsti sustabdytą statybą, jeigu statinio statyba po šio statybą leidžiančio dokumento išdavimo pakartotinai sustabdyta (3 punktas); užbaigus statinio statybą (4 punktas).

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad atvejai, kai statybą leidžiantį dokumentą išdavęs subjektas gali jį panaikinti, yra aiškiai apibrėžti Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punkte. Taigi, statybą leidžiančio dokumento galiojimas gali būti panaikinamas tik Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 2 punkto nuostatų pagrindu, statytojo prašymu, o šiuo atveju, prašomas panaikinti statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas ne pareiškėjui, o statytojui (duomenys neskelbtini) IĮ.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog viešojoje teisėje, galioja principas, kad leidžiama tik tai, kas tiesiogiai numatyta teisės aktuose. Detalizuojant ir papildant šį teisės principą administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje taikomas ir viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Taigi, teisės pakeisti (panaikinti) savo priimtą sprendimą, nustačiusį asmenims teises (jų apimtį, ribas), suteikimas viešojo administravimo institucijai reikalauja įstatyminio reguliavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2021 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1145-789/2021 ir kt.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius negali reikšmingai pasikeisti asmeniui suteiktų teisių apimtis (būtų nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1206-492/2021).

38. Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina, jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (žr., 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-869-492/2020; 2014 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A624-1563/2014; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad institucija, vykdanti viešąjį administravimą, gali teisėtai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį sprendimą, kuris suteikia teises tam tikriems subjektams, tačiau buvo priimtas pažeidžiant taikytinas teisės normas arba joms prieštarauja pagal savo turinį (neteisėtas administracinis aktas), tik jeigu tokia galimybė yra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose. Taigi teisės pakeisti (panaikinti) savo priimtą sprendimą, nustačiusį asmenims teises (jų apimtį, ribas), suteikimas viešojo administravimo institucijai reikalauja įstatyminio reguliavimo. Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenumato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje eA-290-602/2017, kt.).

40. Teisėjų kolegija, apibendrinusi nustatytas bylos aplinkybes, vadovaudamasi nurodytais teisės aktais ir remdamasi suformuota teismų praktika, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalyje nurodyto atvejo, pagal kurį Administracija galėtų panaikinti išduotą statybos leidimą, todėl pagrįstai atmestas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą panaikinti 2021 m. lapkričio 19 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę atlikti statinio – gyvenamojo namo su verslo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbus bei keisti statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtį į maitinimo paskirties pastatą.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Administracijos skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Taip pat pažymėtina, kad skundžiamame sprendime nurodyti pakankami motyvai, kurie leidžia suprasti, kodėl negali būti tenkinamas pareiškėjo 2023 m. gegužės 31 d. prašymas ir 2021 m. lapkričio 9 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti Administracijos panaikintas, be kita ko, tinkamai pareiškėjas informuotas apie tai, kad dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo turėtų kreiptis į Inspekciją. Taigi nagrinėjamu atveju Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, teisėtai ir pagrįstai, atsisakė tenkinti pareiškėjo 2023 m. gegužės 31 d. prašymą.

42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Š. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.