- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- e2-722-368/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00188-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- UAB „Vairima“
- Atsakovas
- ADB „Gjensidige“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Vairima“ ieškinio atsakovei ADB „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydama priteisti iš atsakovės 67978,80 Eur draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su atsakove buvo sudaryta Įmonių turto draudimo sutartis PZULT Nr. 2023382, pagal kurią apdraustas ieškovės įmonės turtas 95430,00 Eur sumai. 2016-01-01 kilusio gaisro metu nukentėjo ieškovės turtas, tačiau atsakovė, įvertinusi tai, jog gaisras kilo dėl autobuso (pavadinimas neskelbtinas) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) elektros instaliacijos avarinio darbo režimo, padarė išvadą, jog ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi minėtos transporto priemonės savininkė, todėl pačiai ieškovei kilo pareiga atlyginti šia transporto priemone, kaip padidinto pavojaus šaltiniu, padarytą žalą. Atsakovė įvertinusi tai, kad atlygino UAB „Arkonta“ dėl 2016-01-01 įvykio padarytą žalą, įgijo teisinį pagrindą reikšti subrogacinį reikalavimą dėl 68152,80 Eur žalos atlyginimo ieškovei, todėl atsisakymą mokėti ieškovei grindžia tuo, jog atsakovės prievolė išmokėti draudimo išmoką baigėsi įskaitymu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė ADB „Gjensidige“ prašo bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui, nes ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovės gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.). Teigia, kad tam tikrais proceso įstatyme numatytais atvejais ieškovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, t. y. įtvirtintas alternatyvusis teismingumas (CPK 30 str.). Teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, ieškovas gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu konkreti proceso įstatymo norma įtvirtina ieškovui tokią galimybę (CPK 30 str. 12 d.). Ieškinys draudikui reiškiamas pagal bendrąją teismingumo taisyklę, kuri remiasi forum domicile principu – pagal tinkamo atsakovo (draudimo kompanijos ADB „Gjensidige“) buveinės vietą (Žalgirio g. 90, Vilnius) (CPK 29 str.) arba pagal juridinio asmens filialo buveinę, jei juridinis asmuo turi filialą (CPK 30 str. 3 d.). Tvirtina, kad atsakovė savo filialų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovės prašymas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos teismai laikosi vieningos praktikos, kad ieškinys draudikui dėl draudimo išmokos (ar jos dalies) priteisimo reiškiamas pagal draudiko buveinės vietą arba pagal atsakovo filialo, kuriame buvo sudaryta draudimo sutartis, buveinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2009-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1109/2009; Kauno apygardos teismo 2011-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1379-254/2011; Kauno apygardos teismo 2009-09-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1488-254/2009; Klaipėdos apygardos teismo 2010-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-520-524/2010; Panevėžio apygardos teismo 2012-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-665-212/2012).
Teismas nesutinka su ieškovės pozicija, jog šiuo atveju nustatant teismingumą gali būti taikoma CPK 30 str. 6 d., numatanti, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškimas pagal ieškovės gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. CPK 30 str. 6 d. galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei nukentėjęs asmuo reikalautų priteisti žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens, tačiau atsakovė nėra asmuo, padaręs žalą ieškovei, ieškovės reikalavimas kyla ne iš delikto, o iš sutarties. Iš draudimo sutarties vykdymo kyla ginčai dėl draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką, o ne dėl žalos atlyginimo. Taigi, draudiko pareiga atlyginti žalą kyla ne iš delikto, bet iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Draudiko atsakomybė yra sutartinė ir draudimo išmoka mokama tokio dydžio ir tokia tvarka, kokia numatyta sutartyje.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra kilęs dėl draudimo išmokos (ar jos dalies) priteisimo, laikydamasis teismingumo taisyklių, perduoda civilinę bylą Nr. e2-722-368/2017 pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 29 straipsnis.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Perduoti civilinę bylą Nr. e2-722-368/2017 pagal teismingumą Vilniaus apygardos teismui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.