- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-1379-254/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00145-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“
- Kategorijos
- 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-668-408/2011 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“ dėl žalos atlyginimo perduoti pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus 2-ajam apylinkės teismui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. K. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą prašydamas pripažinti 2009-12-24 įvykį dėl krautuvo JCB Robot 170 vagystės, įvykdytos Pagirių g. 30, Ilgakiemio k., Kauno rajone (žalos Nr. 15894-0411_2-001) draudžiamuoju įvykiu, pripažinti draudimo taisyklių 5.1. punkto „i“ papunkčio sąlygą siurprizine (netikėta), priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškovo D. K. naudai 86 580 Lt dydžio žalą, 3937,52 Lt metinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos draudimo išmokos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 1-7).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 6 d. nutartimi (b. l. 172-173) civilinę bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui, nurodė, kad atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 2011-02-04 į Kauno rajono apylinkės teismo specialiąją sąskaitą įmokėti 90 517,52 Lt, nutarčiai įsiteisėjus bus pervesti į Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo specialiąją sąskaitą. Teismas patenkino atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ prašymą nustatęs, kad ieškovas, vadovaudamasis CPK 30 straipsnio 6 dalimi ieškinį atsakovui pareiškė Kauno rajono apylinkės teisme pagal ieškovo gyvenamąją vietą ir žalos padarymo vietą. Byloje ginčas vyksta ne dėl žalos atlyginimo, bet dėl draudimo išmokos pagal draudimo sutartį išmokėjimo, draudimo sutartinių santykių dėl netinkamo ar tinkamo draudimo sutarties vykdymo, todėl apibūdinant draudimo santykius, reikia vadovautis ne civilinės atsakomybės santykiais, o sutartiniais teisiniais santykiais, atsirandančiais draudimo sutarties pagrindu. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ši civilinė byla turi būti nagrinėjama pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles – ieškinys turėjo būti pateiktas atsakovo buveinės vietos teismui. Kadangi ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis), o nustatyta atsakovo buveinė yra adresu Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius, ieškovo D. K. ieškinys atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ perduotas nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui paaiškėjus, kad Kauno rajono apylinkės teisme byla buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnis).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas D. K. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atmesti atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ prašymą (b. l. 179-181) dėl šių priežasčių:
1. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino reikalavimo pobūdžio, kuris susijęs su žalos ieškovo turtui padarymu. Aplinkybė, kad atsakovui atsakomybė dėl ieškovo patirtos turtinės žalos atlyginimo kyla ne delikto, o sutartinės atsakomybės pagrindais įtakos teismingumo pasirinkimui neturi. Dėl šios priežasties ieškinys dėl žalos, padarytos ieškovo turtui gali būti reiškiamas laikantis CPK 30 straipsnio 6 dalyje numatytų alternatyviojo teismingumo taisyklių pagal ieškovo buveinės arba žalos padarymo vietą. Ieškovo gyvenamoji vieta yra Kauno rajone, todėl ši byla pagal ieškovo pasirinkimą turėtų būti išnagrinėta Kauno rajono apylinkės teisme.
2. Teismo nutartis pažeidžia bylos ekonomiškumo, lygiateisiškumo bei koncentruotumo principus. Vagystė įvyko Kauno rajone, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01980-09 dėl Krautuvo vagystės (BK 178 str. 3 d.) pradėtas Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, mobilių mašinų ir aparatų KASKO draudimo sutartis Nr. 412-0015894 buvo sudaryta UADB „ERGO Lietuva“ Kauno klientų aptarnavimo padalinyje, krautuvas įgytas Kauno rajone ir jo savininkas ieškovas D. K. gyvena Kauno rajone, pranešime apie žalą Nr. 15894-0411_2-001 nurodytas korespondencijos adresas - Kauno rajone, ieškovo prašomi iškviesti liudytojais asmenys - R. J. ir I. A. gyvena Kauno rajone, vagystės metu patirtos žalos Nr. 15894-0411_2-001 tyrimo eigą kontroliavo, teikė informaciją ieškovui bei ikiteisminio tyrimo institucijai atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ Kauno regioninis centras. CPK 34 str. 2 d. 1 p. numato, kad teismas perduoda bylą nagrinėti kitam teismui jei pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme, konkrečiai pagal daugumos įrodymų buvimo vietą. Iš paminėtų faktų matyti, kad įrodymai, reikalingi šios bylos operatyviam išnagrinėjimui, yra Kauno rajone. Tuo tarpu teismas ginčo nutartyje nepasisakė dėl ieškovo argumentų, susijusių su ieškinio teismingumu. Be to, ieškovas yra fizinis asmuo, o atsakovas - juridinis. Ieškovas neturi tokių finansinių išteklių kaip atsakovas, todėl teismingumas pagal atsakovo registracijos vietą suteiktų atsakovui pranašumą byloje. Teismas nevertino galimybės vadovaujantis CPK 30 str. 3 d. ieškinį nagrinėti pagal atsakovo filialo registracijos vietą. Sistemiškai aiškinant materialiosios teisės nuostatas, darytina išvada, kad teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą gali būti taikomas ir tuo atveju, kai ieškinys susijęs su juridinio asmens aptarnavimo padalinio ar regioninio centro sudarytais sandoriais bei kitais juridinio asmens atliktais veiksmais, t. y. draudimo sutarties sudarymas, žalos administravimo veiksmai, susirašinėjimas su ieškovu bei ikiteisminio tyrimo institucija. Dėl šių priežasčių ieškovas mano, kad teismas, neįvertinęs visų aplinkybių, susijusių su teismingumu, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.
Atsiliepimas
Atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 190-192) prašo palikti teismo nutartį nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti dėl šių motyvų:
1. Dėl reikalavimų pobūdžio. Atsakovas nesutinka su ieškovo nuomone, jog šioje civilinėje byloje pareikštas ieškinys dėl žalos, padarytos ieškovo turtui, todėl gali būti reiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Nors praktikoje įprasta sakyti, kad įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas atlygina draudėjo žalą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartiniai teisiniai santykiai atsiranda sutarties pagrindu, juos apibūdinant nevartotinos sąvokos, būdingos analizuojant civilinę atsakomybę. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas atlygina ne žalą, o vykdydamas sutartį moka draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl tariamai netinkamo draudimo sutarties vykdymo, o ne dėl atsakovo žalos padarymo ieškovo turtui.
2. Dėl bylos ekonomiškumo, lygiateisiškumo bei koncentruotumo principų. Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, kad dauguma įrodymų yra Kaune arba Kauno rajone, todėl byla operatyviau ir ekonomiškiau būtų išnagrinėta Kauno rajono apylinkės teisme, kadangi „tam, kad bylą būtų galima perduoti kitam tos pačios pakopos teismui tuo pagrindu, kad ji būtų operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinėta <...> byla turi būti priimta laikantis teismingumo taisyklių (CPK 35 straipsnio 1 dalis)“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario mėn. 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-9/2010), be to visi įrodymai jau yra surinkti ir pateikti byloje. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo argumentu, kad jis yra fizinis asmuo, o atsakovas - juridinis, todėl teismingumas pagal atsakovo registracijos vietą suteiktų atsakovui pranašumą byloje, nes bylos priskyrimas kompetentingam teismui pagal teisės aktuose įtvirtintas teismingumo taisykles negali būti laikomas pranašumo suteikimu ar lygiateisiškumo principo pažeidimu. Atsakovas nesutinka ir su ieškovas CPK 30 straipsnio 3 dalies plečiamu aiškinimu, kad įstatyme suteikiama galimybė ieškinį reikšti pagal atsakovo filialo registracijos vietą. CK 2.53 str. 1 d. yra aiškiai įtvirtinta, kad juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Atsakovas savo filialų Kaune neturi, todėl nėra jokio pagrindo taikyti CPK 30 straipsnio 3 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis - vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės bei tinkamai įgyvendinama ieškovo, kaip fizinio asmens, teisė į teisminę gynybą.
Teritorinio teismingumo taisyklės paskirsto tos pačios grandies - apylinkės ar apygardos - teismų kompetenciją. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį, alternatyvųjį, išimtinį, sutartinį ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą. Pagal bendrojo teismingumo taisyklę, įtvirtintą CPK 29 straipsnyje, ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą. Tačiau bendrojo teismingumo taisyklė taikoma tik tuo atveju, jeigu ieškovas neturi teisės ar nepasinaudoja alternatyviojo teismingumo taisykle (CPK 30 straipsnis) arba įstatyme nėra įsakmiai nurodytas teismas, turintis nagrinėti bylą (išimtinis teismingumas CPK 31 straipsnis) arba šalys tarpusavio susitarimu nėra pasirinkusios teismo, nagrinėsiančio jų ginčą (sutartinis teismingumas CPK 32 straipsnis) arba kelių susijusių bylų teismingumo nelemia kurios nors vienos bylos teismingumas (CPK 33 straipsnis).
CPK 30 straipsnyje išvardinti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių - alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Taigi, teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatytas bylose, kuriose ginamos itin reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui numatytos lengvatos, kad jis ekonomiškiau ir lengviau galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis teisinės gynybos.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas D. K. atsakovo žalos atlyginimo prievolę kildina iš draudėjo pareigos išmokėti draudimo išmoką: pripažinti 2009-12-24 įvykį dėl krautuvo JCB Robot 170 vagystės, įvykdytos Pagirių g. 30, Ilgakiemio k., Kauno rajone draudžiamuoju įvykiu, pripažinti draudimo taisyklių 5.1. punkto „i“ papunkčio sąlygą siurprizine (netikėta), priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškovo D. K. naudai 86 580 Lt dydžio žalą, 3 937,52 Lt metinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovu byloje nurodytas UADB „Ergo Lietuva“. Geležinio Vilko g. 6a, 03507 Vilnius. VĮ „Registrų centro“ duomenys patvirtina, kad UADB „Ergo Lietuva“ neturi filialų Kaune, todėl atskirojo skundo argumentas dėl bylos teismingumo nustatymo pagal CPK 30 straipsnio 3 dalį nepagrįstas.
Ieškovas nepagrįstai vadovaujasi ir CPK 30 straipsnio 6 dalimi, nes iš ieškinio turinio matyti, kad ieškinys atsakovui pareikštas ne dėl deliktinės atsakomybės, o dėl draudimo išmokos priteisimo pripažinus krautuvo JCB Robot 170 vagystę draudiminiu įvykiu, t. y. ginčas kilęs dėl draudimo sutarties vykdymo, o ne dėl atsakovo žalos padarymo ieškovo turtui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog alternatyviojo teismingumo pasirinkimo galimybė sutinkamai su CPK 30 straipsnio 6 dalies nuostatomis numatoma tik reiškiant ieškinį dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo asmeniui, tiesiogiai atsakingam už tos žalos padarymą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nedalyvavo įvykyje, kurio metu buvo padaryta žala, jis yra tik draudikas, kuris sudarydamas draudimo sutartį su draudėju ir draudimo sutarties galiojimo metu atsitikus tam tikram joje nurodytam įvykiui, įsipareigoja išmokėti draudimo išmoką, bet ne prisiimti atsakomybę už padarytą žalą ir ją atlyginti.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bylos teismingumas turi būti nustatymas pagal CPK 29 straipsnio nuostatas - ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo, juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad atsakovo filialo buveinė yra Vilniuje, todėl ieškinys turi būti reiškiamas atsakovo buveinės teisme (CPK 29 straipsnis). Tokią išvadą pagrindžia ir teismų praktika: „Esant tokioms aplinkybėms, kai draudimo sutarties šalys sutartyje nenurodė jos įvykdymo vietos ir nesusitarė dėl to kitokiu būdu, tarp šalių kilęs ginčas, ar įvykis, kai buvo pagrobtas ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas, laikomas draudiminiu ir draudikas turi pareigą išmokėti sutartyje nustatyto dydžio draudimo išmoką, ar vis dėlto šis įvykis nėra draudiminis ir draudimo išmoka neturi būti išmokama, turi būti nagrinėjamas pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles (CPK 29 straipsnis)“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1109/2009).
Dėl virš išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno rajono apylinkės teismas, perduodamas civilinę bylą pagal teismingumą Vilniaus miesto 2-jam apylinkės teismui, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, dėl ko jos naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.