- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- e2-2387-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01847-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. P., G. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko
- Trečiasis asmuo
- P. P., notarė A
- Kategorijos
- 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas, sekretoriaujant Martai Makutonovič, žodinio proceso tvarka dalyvaujant ieškovams A. P., G. P. ir G. P., ieškovų atstovei advokatei P. S., išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų A. P., G. P. ir G. P. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko, tretieji asmenys P. P. ir notarė A. A., dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai prašė teismo pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 4-ojo biuro notarės A. A. išduotą 2018-07-24 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 7987, taikyti restituciją natūra, įpareigojant Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto bankas, grąžinti G. P., G. P., A. P., butą, (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų G. P., G. P. tėvas ir ieškovės A. P. sutuoktinis P. P.. Atsiradusiam paveldėjimui taikytina palikimo atsiradimo momentu galiojusi teisė. Paveldėjimo santykius palikėjo P. P. mirties momentu reguliavo 1964 metų Civilinis kodeksas. Tiek pagal nagrinėjamam ginčui spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 str. 2d. , tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 str. 2d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Mirusysis P. P. mirė būdama santuokoje su A. P.. Tokiu būdu paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės mirusiojo vaikai, sutuoktinis (1964 m . CK 573 str.). 1964 m. CK 587 str. buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiškos nuostatos yra nurodytos ir šiuo metu galiojančio CK 5.50 str. 2d., 5.51 str.
3. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (1964 m. CK 573 str., CK 5 2 str. 1,2d., 5.11-5-14 str.). Pagal palikimo metu galiojusio CK 573 str. nuostatas paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės mirusiojo vaikai, sutuoktinis. Pastebėtina, kad asmuo , turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (1964 m. CK 591str.). Tokiu būdu nei vienam iš įstatyminių įpėdinių neatsisakius paveldėjimo teisės P. P. palikimą pagal įstatymą galėjo priimti visi jo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai: jo vaikai sūnūs P. P., G. P., dukra G. P. ir sutuoktinė A. P.. Pažymėtina, kad į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė sutuoktinė ir visi P. P. įstatyminiai įpėdiniai.
4. Pagal tuo metu galiojusį 1970 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 str. šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tokiu būdu ½ šio likusio turto priklausė pergyvenusiam sutuoktiniui A. P., o ½ šio turto yra turtas paveldimas įstatyminių įpėdinių po P. P. mirties.
5. P. P. ieškovai faktiškai palikimą priėmė aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą (1964m. CK- 6 mėnesių terminą), nes gyveno iki jo mirties ir liko gyventi po jo mirties tame pačiame bute ir jame gyvena iki šiol, naudoja, moka komunalinius mokesčius, naudojosi likusiais baldais, namų apyvokos daiktais. Po P. P. mirties ieškovai A. P. norėdama įteisinti P. P. palikimo priėmimą kreipėsi 1996-05-28 į (duomenys neskelbtini) seniūnijos UAB „(duomenys neskelbtini) valda“, 1996-06-28 ir 1996-07-02 į VĮ Respublikinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą, dėl reikiamų notarui dėl paveldėjimo priėmimo pažymų gavimo, šias pažymas gavo, manė,kad paveldėtiname bute gyvens toliau, todėl į notarą nesikreipė ir gautų pažymų notarui nepateikė. Tačiau šios pažymos patvirtina, kad bute po P. P. mirties ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) bute gyveno visi ieškovai, jie buvo bute priregistruoti iki palikėjo mirties ir jame gyveno po jo mirties, mokėjo už butą komunalines paslaugas ir įsiskolinimų už jas neturėjo.
6. 2018-07-27 ieškovai iš atsakovo sužinojo, kad po P. P. mirties jo palikimas perėjo Valstybei. Šią aplinkybę patvirtina ginčijamas notarės A. A. išduotas 2018-07-24 Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 7987. Su šiuo liudijimu ieškovai visiškai nesutinka, kadangi nors ir nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei mirus vienam sutuoktinių lieka turto, turinčio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą, pergyvenęs sutuoktinis, kaip 1/2 turto dalies savininkas, turi teisę gauti dokumentą, patvirtinantį jo nuosavybės teisę – nuosavybės teisės liudijimą.
8. Šiuo atveju yra reikšminga aplinkybė, kad A. P. bute gyveno kartu su sutuoktiniu iki jo mirties, liko jame gyventi po jo mirties ir tai buvo ir yra jos vienintelė gyvenamoji vieta. P. P. palikimą priėmė jo sutuoktinė A. P. kaip pergyvenęs sutuoktinis (CK 5.13 str.), o jo vaikai G. P., G. P. palikimą priėmė kaip pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1d. 1p.) faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Ieškovų gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).
9. CK 4.95 str. numato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, todėl prašome taikyti restituciją natūra, įpareigojant Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto bankas, grąžinti G. P., G. P., A. P. butą (CK 1.80 str., 4.95 str., 5.50 str., 5.51 str.).
Atsiliepimas
10. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovai žinodami apie palikėjo mirtį nebuvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino. Valstybė, gavusi pranešimą apie per įstatymo nustatytą terminą nepriimtą mirusiojo palikimą, pagrįstai vykdė mirusiojo asmens turto paveldėjimo procedūrą ir nesant registruotų palikimo priėmimo faktų notarė teisėtai išdavė paveldėjimo teisės liudijimą valstybei. Valstybė teisėtai paveldėjo turtą CK 5.62 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Ieškovų reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestini, nes byla inicijuota ne dėl to, kad atsakovas dėl kaltų veiksmų pažeidė ieškovų teises.
11. Tretieji asmenys atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai G. P. ir G. P. yra palikėjo P. P., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai, o A. P. sutuoktinė.
13. P. P. jo mirties dienai nuosavybės teise priklausė Butas. P. P. ir A. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. P. P., santuokos metu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagal 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 25-86 pagrindu, nuosavybės teise Butą įsigijo (privatizavo). Visi ieškovai Bute gyveno ir buvo deklaravę gyvenamąją vietą.
14. Po P. P. mirties ieškovė A. P. norėdama įteisinti P. P. palikimo priėmimą kreipėsi (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) seniūnijos UAB „(duomenys neskelbtini) valda“, 1996-06-28 ir 1996-07-02 į VĮ Respublikinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą, dėl reikiamų notarui dėl paveldėjimo priėmimo pažymų gavimo, šias pažymas gavo.
15. Pareiškėjai teigia, kad P. P. palikimą priėmė faktiškai valdydami turtą. CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
16. Teisminio nagrinėjimo dalykas byloje nustatomas pagal pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 143 straipsnio 3 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008). Taigi teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga. Nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio (pagal pareigas) privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
17. Nors ieškovai ieškinio rezoliucinėje dalyje nenurodo reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusiojo palikimą priėmė faktiniu valdymu, tačiau ieškinyje šią aplinkybę įrodinėja ir, teismo vertinimu, šios aplinkybės nustatymas būtinas, siekiant išspręsti ginčą. Teismo nuomone, nurodytas netikslumas nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai (CPK 115 str. 4 d.).
18. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirūpino turtu ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstamas palikimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).
20. 1964 m. CK 587 str. buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
21. Po P. P. mirties atsirado paveldėjimas pagal įstatymą, nes testamento mirusysis nepaliko. Įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes, jų teigimu, jiems notaro kontoros darbuotoja paaiškino, kad bute nuolatos gyvenantiems įpėdiniams jokių paveldėjimo procedūrų atlikti nereikia. Nagrinėjamoje byloje iš pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovai nuolatos nuo buto suteikimo gyveno ir po P. P. mirties (duomenys neskelbtini) toliau gyvena jam priklausiusiame bute, turtu rūpinasi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūri ir išlaiko, iš dalies moka mokesčius už suteiktas būstui paslaugas.
22. Pažymėtina, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011). Taip pat pažymėtina, kad ieškovė A. P. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o ieškovas G. P. yra ligotas it turi 40 procentų darbingumą. Ieškovai neturi teisinio išsilavinimo. Atsižvelgiant į ieškovų paaiškinimus bei įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad ieškovai po P. P. mirties pagal galimybes atliko aktyvius veiksmus, faktiškai valdė palikėjo P. P. turtą, siekdami įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
23. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto ieškovai negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami.
24. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovų ir atstovo paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, šis reikalavimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad ieškovai po tėvo bei sutuoktinio P. P. mirties ((duomenys neskelbtini)), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
25. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis).
26. CK 5.8 straipsnyje įtvirtinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
27. Asmenų, galinčių būti įpėdiniais, sąrašas įtvirtintas CK 5.5 straipsnyje. Teismui pripažinus, jog ieškovai priėmė faktiniu valdymu palikimą, jie laikomas pirmos eilės įpėdiniu (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis), turinčiu teisę reikšti prašymą pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 4-ojo biuro notarės A. A. išduotą 2018-07-24 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
28. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
29. Ieškovai nepraleido CK 5.8 str. nustatyto vienrių metų termino ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi ieškovai įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjo P. P. palikimą, pradėdami turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), dėl ko palikėjo turtas valstybei perėjo nepagrįstai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti Vilniaus miesto 4-ojo biuro notarės A. A. išduotą 2018-07-24 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 7987 (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis, 5.62 straipsnio 1 dalis). Panaikinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr.3528, šalys turi būti grąžinamos į pirminę padėtį, butas ieškovams gali būti perduodamas vykdant paveldėjimo procedūras, todėl ieškovų reikalavimas taikyti restituciją perduodant butą ieškovų nuosavybėn atmetamas.
30. Bylinėjimosi išlaidos (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos) iš atsakovo nepriteisiamos, nes nagrinėjama situaciją susidarė dėl pačių ieškovų aplaidaus neveikimo (CPK 93 str. 4 d.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis CK 1.80 str., 4.95 str., 5.50 str., 5.51 str., CPK 270 str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovai G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po P. P. mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiškai pradėjus turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 4-ojo biuro notarės A. A. išduotą 2018-07- 24 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 7987.
Reikalavimą taikyti restituciją natūra, įpareigojant Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto bankas, grąžinti ieškovams butą, (duomenys neskelbtini), atmesti.
Sprendimą išsiųsti Nekilnojamojo turto ir Testamentų registrams.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.