- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- e2-390-892/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02420-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- P. J.
- Trečiasis asmuo
- BIGBANK
- Advokatai
- Juozas Cibulskis
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei R. J.
ieškovės atstovui advokatui A. P.
atsakovui P. J.
išvadą teikiančios institucijos atstovui Dmitrijui Charitonovui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui P. J. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų bei atsakovo P. J. priešieškinį ieškovei R. J. dėl santuokos nutrukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretysis asmuo BIGBANK "AS filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pateiktu ieškiniu ieškovė prašė: 1) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) dieną Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 289), tarp R. J. ir P. J., nutraukti dėl sutuoktinio P. J. kaltės, sutuoktinių pavardes palikti nepakeistas; 2) nustatyti vaikų K. J. ir K. J. gyvenamąją vietą su mama – R. J.; 3) iš atsakovo P. J. priteisti išlaikymą vaikams po 150,00 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; 4) iš atsakovo P. J. priteisti sūnaus K. J. žvairumo operacijai ½ dalį reikalingų lėšų (1090 Eur ) -545 Eur; 5) pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 10/29 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priteisti P. J. asmeninės nuosavybės teise; 6) priteisti iš atsakovo P. J. ieškovei R. J. 23 000 Eur piniginę kompensaciją, už atsakovui tenkančią ½ turto dalį; 7) priteisti automobilį FORD FOCUS C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) – WF0MXXGCDM4L65946, registruotą R. J. vardu, R. J. asmeninės nuosavybės teise; 7) priteisti automobilį FORD FOCUS C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) WF0MXXGCDM5D27348, registruotą P. J. vardu, P. J. asmeninės nuosavybės teise; 8) priteisti atsakovui P. J. asmeninės nuosavybės teise daiktus įgytus santuokoje, kuriems nereikalinga teisinė registracija: miegamojo lovą su čiužiniu, vertė – 700 Eur; dviejų durų spintą, vertė – 100 Eur; sofą – lovą, vertė – 100 Eur, rašomojo stalo komplektą, vertė – 300 Eur, atvirą knygų lentyną, vertė – 35 Eur; spintą su slenkančiomis durimis, vertė – 600 Eur; sulankstomą stalą, vertė – 30 Eur; kampą su miegojimo funkcija, vertė – 200 Eur; valgomojo stalą, vertė – 150 Eur; televizorių, vertė 100 Eur; komodą, vertė – 100 Eur; virtuvės baldų komplektą su buitine technika, vertė – 1400 Eur; skalbimo mašiną, vertė – 150 Eur; lauko baldų komplektą, vertė – 300 Eur; žoliapjovę vertė – 150 Eur; trimerį, vertė – 100 Eur; betono maišyklę, vertė 150 Eur (bendra vertė 4600 Eur); 9) priteisti iš atsakovo P. J. ieškovei R. J. ½ dalį - 2300,00 Eur piniginę kompensaciją, už atsakovui atitenkantį turtą, kuriam nereikalinga teisinė registracija; 10) priteisti iš atsakovo P. J. bylinėjimosi išlaidas.
2. 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškimu ieškovė atsisakė reikalavimo dėl kilnojamų daiktų ir už juos paskaičiuotos 2 300 Eur piniginės kompensacijos priteisimo bei prašė priteisti 75 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą (po 37,50 Eur kiekvienam vaikui).
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje, jos ir atsakovo santykiai ėmė prastėti dėl atsakovo kaltės, pagrindinės santuokos nutraukimo priežastys yra skirtingi gyvenimo prioritetai, pernelyg skirtingos gyvenimo vertybės, konfliktų sprendimo skirtumai. Atsakovas užaugo šeimoje, kur ginčai vyko nuolat, ieškovei ginčytis nepatinka, ji prie to nėra pratusi, skiriasi šalių suvokimas apie problemų sprendimo būdus, konfliktų sprendimo metu iš vyro skambėjo tik menkinantys, žeminantys, skaudinantys žodžiai, ieškovė jaučiasi pažeminta, įskaudinta, minėtas aplinkybes ieškovė laiko psichologiniu smurtu. Pažymėjo, kad šalys negalėjo susikalbėti įvairiomis temomis, vaikų auklėjimo, gydymo klausiamais, nesutarimai kilo dėl buities, dėl vyro nenoro auklėti ir prižiūrėti vaikus, atsakovas ne tik nesirūpino vaikų sveikata ir gerove, bet ir draudė gydytis pas gerus specialistus (oftalmologas ir urologas). Taip pat pažymėjo, kad vaikai ne visada buvo saugūs, išgyveno psichologinį ir fizinį smurtą, nes atsakovas emociškai atstumdavo, neparodydavo užuojautos ar palaikymo, kritikuodavo, žemindavo vyresnįjį vaiką, bandė fiziškai smurtauti prieš jį, tėvo pykčio protrūkio metu vyresnysis vaikas jautė baimę ir stengėsi neprovokuoti tėvo, fizinį ir psichologinį smurtą išgyveno ir jaunesnis vaikas (2 kartus būdamas 9 ir 11 mėnesių), psichologinis smurtas pasireikšdavo tada, kai vaiką reikėjo migdyti - jeigu vaikas prieš miegą darėsi kaprizingas, vyras tiesiog pasodindavo verkiantį arba klykiantį vaiką ir laukdavo kol jis užmigs („nuo verkimo“) nesistengdamas net nuraminti. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, smurtavo prieš mane ir vaikus, todėl ieškovė 2018 m. rugsėjo 19 d. su vaikais išėjo gyventi pas mamą. Nurodė, kad 2009 metais vyras fiziškai smurtavo prieš ieškovę ir jos motiną. Įvertinusi teisinį reglamentavimą, vaikų poreikius, ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, ieškovė nurodė sutinkanti, kad kiekvienam vaikui būtų skiriama po 150 Eur per mėnesį išlaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad 10 mėnesių gyvename atskirai, tai P. J. abiejų vaikų išlaikymui turėjo skirti 3 000 Eur, skyrė 1 900 Eur, todėl skola, už laikotarpį gyvenant atskirai, yra 1 100 Eur. Ieškovė prašė priteisti pusę sumos reikalingos sūnaus K. J. operacijai – 549 Eur. Ieškovė nurodė, kad šalys santuokoje įgijo 10,29 dalis 0,5800 ha ploto žemės sklypo bei pastatą - ūkinį pastatą, esančius Jaunimo g. 38B, Kalvelių sen., Kalvelių k., Vilniaus r. 2019 m. gegužės 14 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad dalinamo nekilnojamojo turto vertė yra 46 000 Eur. Prašė minėtą turtą priteisti atsakovui, o iš atsakovo priteisti ieškovei 23 000 Eur piniginę kompensaciją. Santuokoje įgytą automobilį FORD FOCUS C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) – WF0MXXGCDM4L65946, registruotą R. J. vardu, asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei R. J., automobilį FORD FOCUS C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) WF0MXXGCDM5D27348, registruotą P. J. vardu priteisti P. J.. Nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi, atsakovas P. J. kreditorinių įsipareigojimų turėjo, bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Pateiktu priešieškiniu patikslinęs reikalavimus atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, priteisti žemės sklypą ir ūkinį pastatą, esančius Jaunimo g. 38B, Kalvelių k., Kalvelių sen., Vilniaus r., natūra atsakovui, iš jo priteisti ieškovei 1 928 Eur dydžio kompensaciją, priteisti R. J. mokėti likusią 1 201,13 Eur dydžio periodinių mokėjimų skolą Bigbank AS filialui pagal 2015 m. rugsėjo 29 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 1505857/95au. Atsakovas nurodė, kad negali būti taip, jog 2019 m. pradžios įvykiai galėtų kaip nors paveikti santuokos iširimo aplinkybes, atsiradusias pusę metų anksčiau, jis visą laiką nesutiko nutraukti santuoką, labai išgyvena dėl sutuoktinės išėjimo iš namų, prašė ją grįžti, pyko dėl to, kad yra ardoma šeima, traumuojami vaikai, atsakovo emocijos, išlietos 2019 m. pradžioje buvo tik reakciją į santuokos faktinį iširimą, bet ne jos priežastis. Atsakovas neigė ieškovės nurodytas aplinkybes dėl to, kad jis smurtavo jos ar vaikų atžvilgiu, pažymėjo, kad iki šiol su vaikais puikiai sutaria, mano, kad santuokos iširimo priežastimi yra ieškovės netikėtas sprendimas išeiti iš namų ir pradėti vesti ūkį atskirai, motyvai dėl tariamos atsakovo kaltės yra tik siekis savo pačios kaltę dėl santuokos iširimo nepagrįstai primesti atsakovui. Pažymėjo, kad 2018 m. nebuvo jokių priežasčių iš jo pusės ieškovei išardyti santuoką - nebuvo jokio smurto, dėl kurio būtų kviesta policija, ar nusiskundimų bei pastebėjimų iš kaimynų, todėl prašė pripažinti santuoką iširus dėl ieškovės kaltės. Atsakovas nurodė pritariantis ieškovės prašomai nekilnojamojo turto padalinimo tvarkai, tačiau nesutiko su turto įvertinimu ir priteistinos ieškovei kompensacijos dydžiu. Pažymėjo, kad turto vertinimo ataskaita negali būti tokia laikoma dėl neatitikimo visai eilei įstatymo reikalavimų, t.y. šis dokumentas netenkina įrodymų leistinumo reikalavimų ir negali būti laikomas įrodymu nagrinėjamoje byloje, nes 2019 m. gegužės 14 d. Turto vertinimo ataskaitą sudaręs asmuo nėra turto vertintojas, turintis turto vertintojo kvalifikaciją patvirtinantį kvalifikacinį pažymėjimą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše žemės sklypo vertė nurodyta 6 580 Eurų, įvertinus tai, kad šio daikto šalims priklausanti dalis sudaro 10/29 dalių (2 269 Eurų), tuo tarpu ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė – 1 410 Eur, darė išvadą, kad viso dalintino turto bendra vertė sudaro 3 679 Eur, o piniginė kompensacija ieškovei – 1 840 Eur. Atsakovas nurodė, kad šalys yra pasiskolinę lėšų 2015 m. rugsėjo 29 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 1505857/95au pagrindu iš Bigbank AS filialo, sutartis vykdoma tinkamai ir laiku, likusi mokėtina bendra 22 periodinių įmokų suma sudaro 1 201,13 Eur (54,61 x 21)+54,32. Kadangi iki šiol įmokas pagal šią sutartį mokėjo tik atsakovas, šalims sutarus, atsakovas prašo teismą šią likusią 1 201,13 Eur dydžio periodinių mokėjimų skolą priteisti mokėti ieškovei.
5. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė nesutinkanti su atsakovo nurodytu kompensacijos dydžiu, pažymėjo, kad kilnojami daiktai: lova su čiužiniu, sulankstomas stalas ir pan. negali būti pagal savo paskirtį ūkiniame name, atsakovas nurodo nekilnojamo turto vertę, kuri yra kelis kartu mažesnė už kilnojamo turto vertę, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos 2019 m. rugsėjo 3 d. akte nurodyta, kad namas, kuriame gyvena atsakovas, priskirtinas prie ūkinių pastatų, tačiau jame yra visi patogumai, krosninis šildymas, namai švarūs, jaukūs. Teismui pateiktos foto nuotraukos, nekilnojamo turto brokerio parengta turto vertinimo ataskaita vertina turtą kaip gyvenamąjį namą, 2020 m. sausio 21 d. kadastrinių duomenų byloje taip pat nurodyta, kad namo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Ieškovė nurodė iniciavusi procedūrą dėl namo paskirties pakeitimo, tačiau siekiant pakeisti turto paskirtį yra būtina atidalinti žemės sklypą.
6. Tretysis asmuo BIGBANK "AS filialas 2020 m. sausio 20 d. atsiliepime nurodė, kad sudarant 2015 m. rugsėjo 29 d. Vartojimo kredito sutartį buvo vertintos tik atsakovo P. J. pajamos, išlaidos ir finansiniai įsipareigojimai, todėl prievolė pagal minėtą sutartį yra asmeninė atsakovo prievolė ir negali būti modifikuojama.
7. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsakovas gyvenant santuokoje smurtavo prieš ieškovę ir jos motiną, nurodė, kad gerų vyrų sutuoktinės nepalieka, atsakovas nori susitaikyti, nes ieškovė yra gera sutuoktinė, pripažino, kad ji paliko atsakovą ir išėjo gyventi atskirai. Ieškovė paaiškino, kad jos pajamos sudaro apie 900 Eur per mėnesį, už automobilį buvo sumokėta 1 000 Eur, likusią vartojimo paskolos dalį atsakovas panaudojo savo reikmėms, šalia dalintino pastato gyvena atsakovo tėvas ir brolis, ieškovė santuoką siekia nutraukti dėl atsakovo vartoto smurto, todėl grįžti gyventi su atsakovu kartu negali. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas mokėjo išlaikymą vaikams, tačiau nepastoviai, taip pat pirko drabužių, vyresnysis dažnai leisdavo laiką su tėvu, likdavo nakvoti, mažasis mažiau, atsakovas bendrauja su vaikais, ginčų dėl bendravimo tvarkos nekyla.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje atsakovas nurodė nesuprantantis, kodėl, jei jis buvo blogas vyras, anot ieškovės, smurtavo prieš ją, šeima susilaukė antro vaiko, kartu atostogavo, vedė šeimyninį gyvenimą, pažymėjo, kad ieškovei išėjus gyventi atskirai jos sesuo bandė taikyti sutuoktinius, tuo atveju, jei atsakovas būtų blogas sutuoktinis, ji nebūtų tai dariusi, aplinkiniai sakydavo, kad jie yra pavyzdinga šeima. Paaiškino, kad namas buvo statytas už lėšas, gautas tėvams pardavus žemę, paskolų būdu gautos lėšos išleistos buities priemonių įsigijimui. Nurodė, kad jo gaunamas pajamas sudaro 134 Eur pensija bei 700 Eur darbo užmokestis, buvo paimta 3 000 Eur vartojimo paskola, iš kurios 2 100 Eur panaudota automobilio pirkimui. Pripažino, kad dalintinas pastatas pradėtas statyti 2015 metais, iki tol jokio pastato nebuvo. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė sutinkantis su 9 000 Eur kompensacijos priteisimu. Atsakovas nurodė padengsiantis vartojimo paskolą asmeniškai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys tenkintinas iš dalies
9. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris 389. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. J., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. J.
Dėl santuokos nutraukimo
10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Civiliniame kodekse nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tačiau prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-480-378/2017).
11. Ieškovė teigė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kuris smurtavo prieš ieškovę, jos motiną, netinkamai elgėsi su vaikais, buvo su jais nepakantus, emociškai juos atstumdavo, neparodydavo užuojautos ar palaikymo, kritikuodavo. Atsakovas minėtas aplinkybės neigė nurodydamas, kad ieškovė be priežasties paliko atsakovą ir išėjo gyventi atskirai.
12. Pažymėtina, kad šalies vienoks ar kitoks aiškinimas nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis), tačiau reikšmingesnių įrodymų, galinčių patvirtinti buvus tik vieno iš sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, šalys į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl pastaraisiais metais atsakovo naudoto smurto nėra patvirtintos kitais įrodymais, todėl laikytinos neįrodytomis. Vien į bylą pateiktos 2009 metų specialisto išvados bei atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pakankami smurto faktui konstatuoti, nes atsakovo veika nėra įrodyta įstatymo nustatyta tvarka, be to, galimas smurtas 2009 metais nepagrindžia šeimos iširimo po beveik 10 metų. Bylos duomenys patvirtina, kad iki 2018 metų šalys gyveno kartu, 2017 metais susilaukė antro sūnaus, minėti duomenys netgi laikant smurto faktą 2009 metais buvus nesuponuotų išvados, kad santuoka iširo vien dėl atsakovo kaltės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje ieškovė nurodė, jog pagrindinės santuokos nutraukimo priežastys yra skirtingi gyvenimo prioritetai, pernelyg skirtingos gyvenimo vertybės, konfliktų sprendimo skirtumai, šalys negalėjo susikalbėti įvairiomis temomis, vaikų auklėjimo, gydymo klausimais, nesutarimai kilo dėl buities, dėl vyro nenoro auklėti ir prižiūrėti vaikus. Atsakovas santuokos iširimo priežastimi nurodė aplinkybę, kad ieškovė išėjo gyventi atskirai, tačiau byloje esančių įrodymų visuma suponuoja išvada, kad minėtas veiksmas buvo ne santuokos iširimo priežastimi, bet pasekmė.
13. Taigi, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kasacinio teismo doktriną, teismas neturi pagrindo išvadai, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (CPK 185 straipsnis). Remdamasis byloje esančiais duomenis, o būtent šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais teismas laiko nustatytu, kad sutuoktiniai, gyvendami šeimoje, pažeidė pareigą būti vienas kitam lojaliems, jų santykiuose laikui bėgant pradėjo trūkti tarpusavio pagarbos bei supratimo, pakantumo, įsivyravus konfliktams šalys nesugebėjo įveikti jų bei jų keliamų pasekmių, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas ir santuoka faktiškai iširo (CPK 185 straipsnis, CK 3.27 straipsnis). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.61 straipsnis).
14. Šalims sutinkant, jų santuokinės pavardės paliktinos nepakeistos (CK 3.69 straipsnis).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
15. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, atsakovas ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas tokiam reikalavimui neprieštaravo, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CPK 185 straipsnis, CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
16. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 150 Eur periodinėmis išmokomis. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įvertinus šalių paaiškinimus dėl jų gaunamų pajamų, kurios iš esmės yra tolygios, duomenis apie turimą turtą, vaikų amžių, išvadą teikiančios institucijos poziciją byloje, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 150 Eur periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovo nuo ieškinio pateikimo dienos 2019 m. liepos 31 d. iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
17. Ieškovė taip pat prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 37,50 Eur kiekvienam vaikui. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad pervesdavo lėšas ieškovei vaikų išlaikymui, taip pat pirko jiems drabužių, dažnai leisdavo su jais laiką, vaikai nakvodavo pas atsakovą. Pastarųjų aplinkybių ieškovė neginčijo. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad ji už laikotarpį, kai išėjo gyventi atskirai 2018 metų spalio mėnesio iki ieškinio pateikimo išleido nepilnamečių vaikų išlaikymui 3 000 Eur sumą (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodyto, byloje nustačius, kad atsakovas pervedinėjo vaikų išlaikymui lėšas bei faktiškai pirko jiems daiktus, maistą ir pan., remiantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai). Atsakovui teismo posėdyje sutikus padengti dalį K. J. žvairumo operacijai skirtų lėšų, minėtas ieškovės reikalavimas tenkintinas nurodant, kad atsakovas įpareigojamas padengti ne didesnę nei 545 Eur sumą sūnaus K. J. žvairumo operacijai išleistų lėšų.
Dėl turto padalijimo, kreditorinių reikalavimų pobūdžio
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje įgijo 10/29 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu registruota transporto priemonė FORD FOCUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atsakovo vardu registruota transporto priemonė FORD FOCUS C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas 2015 m. rugsėjo 29 d. sudarė su BIGBANK AS filialu vartojimo sutartį.
19. Byloje kilo ginčas dėl dalintino nekilnojamo turto rinkos vertės. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 23 000 Eur vertės kompensaciją, atsakovas priešieškiniu prašė priteisti 1 928 Eur vertės kompensaciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad parengiamuosiuose teismo posėdžiuose nė viena iš šalių nesutiko, kad jai būtų priteista jos pačios prašoma priteisti kompensacija atitinkamai turtą priteisiant kitai šaliai. Ši aplinkybė netiesiogiai pagrindžia, kad šalių reikalavimuose nurodytos nekilnojamo turto kainos nėra realios ir teisingos. Be to, teismo posėdyje atsakovo atstovo sutiko, kad iš atsakovo būtų priteista 9 000 Eur kompensacija, minėta aplinkybė papildomai pagrindžia, kad VĮ „Registrų centras“ nurodyta turto kaina yra akivaizdžiai maža, neatitinka tikrosios rinkos vertės.
20. Ieškovė grįsdama reikalavimą dėl priteistinos kompensacijos pateikė Nekilnojamo turto patariamąją turto vertinimo ataskaitą, kurioje pastato su žemės sklypu vertė nurodyta 46 000 Eur. Nepaisant to, kad minėta ataskaita nėra parengta asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikaciją, nesutiktina su atsakovo pozicija, kad minėtas įrodymas neturi jokios įrodomosios vertės. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nekilnojamo turto brokerio pateikta ataskaita gali būti vertinama kaip paprastas rašytinis įrodymas, pateiktas specialių žinių turinčio asmens.
21. Nekilnojamo turto ataskaitoje nurodyta, kad sklypo teritorija neaptverta, privažiavimas prie vertinamo žemės sklypo bei pastatų – žvyruotas kelias, iki asfalto kelio – 150 metrų, šalia vertinamo turto gamtinių dujų, nuotekų šalinimo tinklų nėra, sklypas sutvarkytas, sklype iškasta kūdra, naudojimosi tvarka nenustatyta, pastato – ūkinio pastato fizinė būklė gera, pastatas statytas 2012 m., pritaikytas gyvenamajai paskirčiai, pastato paskirtis į gyvenamąją – nepakeista, gyvenamojo pastato šildymas – krosninis, antras aukštas – elektriniai radiatoriai, vandentiekis – vietinis, nuotekų šalinimas – vietinė. Turto vertinimo ataskaitoje analizuojama nekilnojamo turto rinka vietovėje, kurioje vertinamas turtas, pateikiami tik charakteringi pirkimo – pardavimo sandorio atvejai bet ne pilnas (duomenys neskelbtini)fiksuotų pirkimo – pardavimo sandorių sąrašas. Lyginamieji objektai – artimiausi savo fizinėmis, funkcinėmis ir ekonominėmis charakteristikomis į vertinamą turtą nekilnojamo turto objektai, kurie buvo parduoti per pastaruosius 24 mėnesius, iš fiksuotų pardavimų pasirenkami lyginamieji objektai turto rinkos vertei nustatyti lyginamuoju metodu. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė argumentų dėl ataskaitoje nurodytų faktinių duomenų, vertinimo ataskaitos esmės nepagrįstumo.
22. Byloje buvo paskirta nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. 2020 m. balandžio 17 d. Ekspertizės akte daroma išvada, kad 10/29 dalies žemės sklypo ir ūkinio pastato rinkos vertė apžiūros dienai yra 18 100 Eur. Ekspertas nurodo, kad vertinamas turtas yra nutolęs nuo Vilniaus miesto 28 km į rytus, aplinkoje vyrauja individualūs gyvenamieji namai, neužstatyti žemės sklypai, šalia vertinamo turto (apie 50 metrų) nutiesti geležinkelio bėgiai, daroma išvada, kad vieta vidutiniškai patraukli vertinamo turto paskirties objektams išdėstyti. Pažymėta, kad apžiūros metu pagalbinio ūkio pastate užfiksuotos patalpos: prieškambaris, trys kambariai, san. mazgas, koridorius, pastatas naudojamas kaip gyvenamosios patalpos. Ekspertas nurodo, kad pastato statybos metai – 1988, inžineriniai tinklai: elektra – ESO, vietinis vandentiekis (iš šulinio tiekiamas vanduo) ir vietinis nuotekų šalinimas, inžineriniai tinklai naudojami bendrai su gyvenamuoju namu ir kitu ūkio paskirties pastatu, šildymo tipas – kieto kuro krosnis, antrame aukšte įrengti elektriniai radiatoriai, karštas vanduo – elektrinis boileris. Nurodyta, kad vertinamo turto išplanavimas atitinka kadastrinių matavimų pateiktus duomenis, vertinamas turtas yra geros būklės, jo įrengimas geresnis nei vidutiniško pagalbinio ūkio pastato, yra įrengtas šildymas, vandentiekis, nuotekų šalinimas, viryklė, tualeto – dušo patalpa. Ekspertizės akte nurodyta, kad dėl paskelbto COVID – 19 viruso (nuo 2020 m. kovo 16 d.) sparčiai pradėjo kristi obligacijų ir akcijų kainos, kurių kritimas kelia grėsmę bendram ekonominiam stabilumui, skirtingai nuo akcijų rinkų nekilnojamas turtas nepasižymi tokiu aukštu likvidumu ir pirmieji ženklai apie pokyčius nekilnojamo turto rinkoje fiksuojami šiek tiek vėliau, visi turimi sandorių duomenys yra susiję su laikotarpiu, buvusiu iki vertinimo datos, vertintojas gali pagrįstai tikėtis, kad šis įvykis turės neigiamą poveikį pirkėjų nuotaikoms vertės nustatymo dieną, taigi, po įvykio (karantino paskelbimo) vyravusioms kainoms. Ekspertas taip pat nurodo, kad tikėtini turto pirkėjai – vidutinėmis ir aukštesnėmis pajamomis disponuojantys asmenys, gretimų pastatų savininkai, sklypo, ant kurio stovi pastatas, bendrasavininkai. Ekspertas pažymi, kad vertinamo turto paklausumas ir likvidumas rinkoje – žemesnis nei vidutinis. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad, kadangi vertinamas pastatas turi registruotą tik tūrį, nagrinėjama sandorių kaina taikant kainos/kub. m kriterijų, toliau ekspertas pažymi, kad gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), užfiksuoti devyni pasiūlymai, kurių aritmetinis vidurkis – 320 Eur/kv. m. (įskaičiuojant ir žemės sklypo kainą). Atsižvelgiant į metodikos rekomendacijas, pakankamą lyginamųjų objektų skaičių rinkoje, vertinamo turto vertė nustatoma lyginamuoju metodu.
23. Bylos duomenys patvirtina, kad dalintinas pastatas yra įrengtas kaip gyvenamasis namas, tačiau jo paskirtis nėra pakeista, žemės sklypas (atidalintas) nėra atidalintas. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad egzistuoja teisinės prielaidos įvykdyti pastato paskirties pakeitimą bei žemės sklypo atidalinimą, tačiau nereikalauja įrodinėjimo aplinkybė, kad tokios procedūros reikalauja finansinių bei žmogiškų išteklių bei neigiamai įtakoja nekilnojamo turto kainą. Minėti duomenys bei kiti individualūs turto požymiai (pastatas ir žemės sklypas yra 50 nuo geležinkelio bėgių, pastato gyvenamasis plotas yra apie 50 kv. m, pastatas įrengtas per du aukštus, gyvenamosios patapos nėra didelės (pirmame aukšte 22,70 kv. m. (joje yra įrengta virtuvė, nurodytas plotas apima įėjimą į patalpą), antrame – 12,25 kv. m. bei 9.29 kv. m.)), šildymas – krosninis ir elektra, kaip nurodyta ieškovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje šalia nėra vertinamo turto gamtinių dujų, nuotekų šalinimo tinklų ir kt.) sudaro pagrindą išvadai, kad turtas nėra objektas, kuris būtų patrauklus dėl galimo jo kainų kilimo ateityje, dėl ko jį galima būtų laikyti patraukliu investiciniu objektu. Tokių aplinkybių ieškovės atstovas teismo posėdyje nenurodė. Ekspertizės akte konstatuota, jog vertinamo turto tikėtini pirkėjai – vidutinėmis ir aukštesnėmis pajamomis disponuojantys asmenys, dėl paskelbto COVID – 19 viruso (nuo 2020 m. kovo 16 d.) sparčiai pradėjo kristi obligacijų ir akcijų kainos, kurių kritimas kelia grėsmę bendram ekonominiam stabilumui, tai gali turėti neigiamą poveikį pirkėjų nuotaikoms. Argumentų, kad minėtų išvadų nepagrįstumo ieškovės atstovas nepateikė. Visuotinai žinoma, kad pirkėjų nuotaikos/ekonominiai lūkesčiai turi svarią įtaką nekilnojamo turto kainoms. Esant neapibrėžtai rinkos situacijai kaip nagrinėjimu atveju dėl pandemijos, vidutines ar aukštesnes pajamas turintys asmenys nėra linkę sudaryti nekilnojamo turto sandorių, kurių objektai turi teisinį neapibrėžtumą (negyvenamosios patalpos, įrengtos kaip gyvenamosios), minėtos aplinkybės neigiamai įtakoja objekto paklausą bei jo kainą.
24. Ieškovės atstovas, vertindamas ekspertizės akto pagrįstumą ypatingą dėmesį sutelkė į aplinkybę, jog ekspertizės akte nurodyta, kad kadangi vertinamas pastatas turi registruotą tik tūrį, nagrinėjama sandorių kaina taikant kainos/kub. m kriterijų. Viena vertus, nėra aišku, dėl kokių priežasčių ekspertas lyginamuosius objektus vertino pagal tūrį, tačiau, kita vertus, ploto parametrai yra tūrio parametrų sudedamoji dalis, atstovas neargumentavo, dėl kokių priežasčių toks lyginimo metodas yra akivaizdžiai neteisingas. Teismas pažymi, kad ekspertizės akte nurodyta, jog pasiūloje neužfiksuota atskirai parduodamų ūkio pastatų, bet gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), užfiksuoti devyni pasiūlymai, kurių aritmetinis vidurkis - 320 Eur/kv. m., kaina svyruoja nuo 170 Eur/kv. m. iki 426 Eur/kv. m. (skaičiuojant ir žemės sklypo kainą). Ieškovės atstovas argumentų dėl minėtos akte nurodytos aplinkybės nepagrįstumo nenurodė. Teismo posėdyje ieškovės atstovas esminį dėmesį sutelkė į ekspertizės akte nurodytus pastato metus. Nebejotina, kad jie įtakoja turto vertę, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ekspertizės akte nurodyta, kad turtas yra geros būklės, jo įrengimas geresnis nei vidutiniško pagalbinio ūkio pastato, taigi, ekspertizės akte įvertinta faktinė turto būklė.
25. Atsižvelgiant į išdėstytą, byloje esančių įrodymų visumą, dalintino turto vietą, įrengimą, būklę, aplinkybę, kad dalintinas pastatas yra ūkinis pastatas, pritaikytas gyventi, yra galimas jo paskirties pakeitimas, dėl ko nustatyti jo galimą kainą vadovaujantis vien gyvenamųjų namų ar negyvenamųjų namų kainomis toje pačioje vietovėje nebūtų teisinga, aplinkybę, kad ekspertas Ekspertizės akte lygindamas objektus rėmėsi registruotu tūriu nepaaiškindamas tokio pasirinkimo pagrindų bei lygino objekto kainą su panašių 1988 metų objektų statybos kainomis, nors faktinė aplinkybė, kad pastatas statytas vėliau buvo pakankamai aiški, atsakovui išreiškus tik formalius prieštaravimus dėl 2019 m. gegužės 14 d. Nekilnojamo turto patariamąją turto vertinimo ataskaitos, tačiau nenurodžius faktinių argumentų dėl jos nepagrįstumo, įvertinus turto kaip nekilnojamo turto objekto patrauklumą, galimus jo pirkėjus, egzistuojančią neapibrėžtą ekonominę situaciją dėl pandemijos, ekspertizės akte nurodytą aplinkybę, kad vidutinė siūlomo parduoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rinkos kaina (320 Eur/kv. m.) teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad galima reali dalintino turto kaina yra apie 26 000 Eur (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsnis).
26. Taigi, šalims sutikus dėl nekilnojamo turto būdo, atsakovui teismo posėdyje nurodžius, kad jis galėtų išmokėti 9 000 Eur piniginę kompensaciją, tuo tikslu spręstų dėl kredito sutarties sudarymo, vadinasi, įvertinus atsakovo pajamas kiek didesnės kompensacijos priteisimas netaptų nepakeliama našta, tenkinti šalių reikalavimai dėl pastato su žemės sklypo dalimi priteisimo atsakovui, ieškovei priteisiant 13 000 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 3.127 straipsnis).
27. Ieškovė 2019 m. gruodžio 27 d. pareiškimu nurodė atsisakanti reikalavimo dėl kilnojamų daiktų priteisimo atsakovui ir 2 300 Eur kompensacijos priteisimo iš atsakovo. Ieškovės atsisakymas nuo dalies reikalavimo priimtinas ir šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 140 straipsnis, 293 straipsnio 4 punktas). Nekilus ginčo tarp šalių, jų vardu registruotos transporto priemonės priteistinos kiekvienai iš šalių nepriteisiant kompensacijos. Atsakovui bylos nagrinėjimo metu sutikus mokėti įmokas pagal Vartojimo kredito sutartį, įsipareigojimai pagal su BIGBANK AS 2015 m. rugsėjo 29 d. sudarytą su vartojimo sutartį, įvertinus trečiojo asmens pateiktą poziciją, pripažintini asmeniniais atsakovo įsipareigojimais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
29. Ieškovė 2019 m. liepos 27 d. sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, 2019 m. rugpjūčio 18 d. sumokėjo 444 Eur žyminio mokesčio, 2019 m. lapkričio 28 d. sumokėjo 7 Eur žyminio mokesčio (bylos priedo lapas 2), 2020 m. kovo 2 d. sumokėjo 665,50 Eur už teismo paskirtą turto ekspertizę bei patyrė 1 900 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (2020 m. birželio 2 d. mokėjimas), bylinėjimosi išlaidų ataskaitoje nurodytos paslaugos: ieškinio parengimas, atsiliepimo į priešieškinį parengimas, atstovavimas šešiuose teismo posėdžiuose. Iš viso ieškovė patyrė 3 216,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu atsakovas 2019 m. gruodžio 8 d. sumokėjo 157 Eur žyminio mokesčio, 2019 m. gruodžio 16 d. sumokėjo 37 Eur žyminio mokesčio, 2020 m sausio 9 d. sumokėjo 4 Eur žyminio mokesčio (bylos priedo lapai 22, 45, 54) bei patyrė 750 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (bylos priedo lapas 10). Iš viso atsakovas patyrė 948 Eur bylinėjimosi išlaidų.
30. Teismas pažymi, kad šalių reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, esminis ginčas byloje buvo susijęs su reikalavimu dėl kompensacijos už nekilnojamą turtą priteisimo, ieškovė prašė jai priteisti 23 000 Eur kompensacijos, atsakovas – 1 928 Eur kompensaciją, priteista 13 000 Eur kompensacija, taigi, iš esmės minėti šalių reikalavimai patenkinti 50 procentų, todėl, šalims nepareiškus prieštaravimų dėl priešingos šalies bylinėjimosi išlaidų dydžio ar pagrįstumo (CPK 178 straipsnis), remiantis CPK 3 straipsnio 8 dalies, 93 straipsnio 2, 4 punktais, kiekvienai šaliai priteistina po pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taigi, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 608,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu iš ieškovės atsakovui priteistina 474 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 93 straipsnio 2, 4 dalys).
31. Teismo turėtos pašto išlaidos iš viso sudarė 10,10 Eur, teismui konstatavus, kad ieškinys ir priešieškinys iš esmės patenkinti lygiomis dalimis, teismo pašto išlaidos valstybei iš šalių priteistinos lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvienos šalies po 5,05 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris 389, tarp R. J., a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Sutuoktinių pavardes palikti nepakeistas.
Nustatyti nepilnamečių K. J., gim. (duomenys neskelbtini) bei K. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. J..
Priteisti iš atsakovo P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių K. J., gim. (duomenys neskelbtini) bei K. J., (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019 m. liepos 31 d. iki vaikų pilnametystės išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka paskiriant ieškovę R. J. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.
Įpareigoti atsakovą padengti ne daugiau nei 545 Eur sūnaus K. J. žvairumo operacijai išleistų lėšų.
Priteisti atsakovui P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 10/29 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 13 000 Eur (trylika tūkstančių eurų) pinginę kompensaciją.
Priteisti ieškovei R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį FORD FOCUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį FORD FOCUS C-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad atsakovo P. J. įsipareigojimai pagal Vartojimo kredito sutartį, sudarytą su BIGBANK AS 2015 m. rugsėjo 29 d., yra asmeniniai atsakovo P. J. įsipareigojimai.
Likusioje dalyje ieškinį, priešieškinį atmesti.
Bylą pagal ieškovės R. J. reikalavimą dėl kilnojamų daiktų padalijimo bei 2 300 Eur kompensacijos priteisimo nutraukti.
Priteisti ieškovei R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 608,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 474,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.