- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- ATP-745-557/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00917-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Kategorijos
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimo, kuriuo S. S. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur bauda su teisės vairuoti atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimu S. S. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad 2016 metų rugpjūčio 24 d. apie 17.00 val. Šilutės m., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdama į dešinę neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, todėl kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Iš įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė. Tokiais savo veiksmais S. S. pažeidė KET 5, 9, 101, 219.1, 222 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. S. prašo nutarimą pakeisti, paskirtą nuobaudą sušvelninti ir taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad nors teismas pagal nurodytų straipsnių atitinkamas dalis paskyrė minimalias sankcijose numatytas bausmes, tačiau šiuo konkrečiu atveju ir minimali bausmė jai yra aiškiai per griežta. Apeliantės įsitikinimu, teismas nutarime privalėjo pasisakyti dėl ATPK 30¹ str. numatytų nuostatų taikymo. Mano, kad taikyti paminėtą straipsnį buvo ir yra visos galimybės: ji kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl to, kas atsitiko, pažeidimas nėra piktybinio pobūdžio, tokį pažeidimą padarė pirmą kartą per dvidešimt penkerių metų transporto priemonės vairavimo laikotarpį, apskritai per paskutinius vienuolika metų padarė vienintelį KET pažeidimą (b.1. 24), per savo gyvenimą nebuvo bausta nei drausmine, nei baudžiamąja tvarka (b.1.26), tiek darbovietė, tiek seniūnija ją charakterizuoja vien tik teigiamai, nebuvo nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Nurodo, jog nors teismas nenustatė jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau tai neatitinka realios tikrovės. Nutarime teigiama, kad ji pažeidimo nepripažįsta, tačiau tokį teismo teiginį paneigia jos parodymai Šilutės r. PK 2016 m. rugsėjo 2 d. Tą dieną buvo apklausta policijos pareigūno R. K., kuriam nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. apie 17 val. savo vairuojamo automobilio dešinės pusės galinėmis durimis kliudė šalia stovėjusio automobilio priekį ir iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 22). Apklausos metu pažymėjo, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi. Teismo posėdyje dalyvavo pirmą kartą, buvo labai susijaudinusi ir galėjo nesąmoningai paaiškinti įvykio aplinkybes. Jeigu teismas būtų bent bandęs šalinti iškilusį prieštaravimą, be jokios abejonės būtų patvirtinusi savo pirmųjų parodymų teisingumą. Dėl to mano, kad tikslinga jos prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Pažymi, kad ATPK 31 str. 2 p. nurodyta lengvinanti aplinkybė, jog kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą. Dar iki administracinės bylos išnagrinėjimo nukentėjusiajai L. M. už automobilio sugadinimą sumokėjo penkis šimtus (500) Eur. Sumokėjo tiek, kiek nurodė nukentėjusioji. Teismo posėdžio metu šios aplinkybės nenurodė, nes nežinojo, kad tai padaryti yra būtina. Teismas apskritai neklausė nei jos, nei nukentėjusiosios apie nuostolių atlyginimą. Pastebi, kad L. M. savo iniciatyva teismui taip pat nenurodė, jog jai padaryta žala yra atlyginta. Po teismo sužinojo, kad nukentėjusioji iš draudimo už automobilio apgadinimą gavo dar šimtą (100) eurų, t. y. penkis kartus mažiau, nei pažeidėja atlygino jai. Dėl to laiko akivaizdžiu, kad nukentėjusioji tyčia nutylėjo teismui apie tai, jog nuostoliai jai buvo atlyginti, nes siekė papildomai gauti atlygį ir iš draudimo. Kadangi L. M. atlygino žalą savo noru, mano, kad ši aplinkybė turi būti pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti. Aplinkybė, kad iki bylos išnagrinėjimo atlygino žalą, rodo jos kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi.
Pažymi, jog iš 2016-11-14 pažymos Nr.D5-48 (3.10.) apie šeimos sudėtį akivaizdu, kad jos šeima susideda iš keturių asmenų: jos, sutuoktinio ir dviejų vaikų, kurie mokosi Šilalės r. Kvėdarnos gimnazijoje. Tik ji vienintelė iš visos šeimos turi teisę vairuoti automobilį, todėl jeigu ši teisė būtų atimta, ne tik ji, bet ir visa jos šeima bei kiti nuo jos priklausantys neįgalūs asmenys skaudžiai nukentėtų. Nuo 2008 m. rugpjūčio 25 d. pradėjo dirbti E. G. ūkyje melžėja, vėliau – fermos vedėjos pareigose. Darbas yra tolokai nuo namų. Kaip teigiama darbdavio charakteristikoje, kasdien į darbą ir iš darbo į namus važiuoja automobiliu. Vasaros laikotarpiais dėl įvairiausių priežasčių dažnai reikia važiuoti į ganyklas apžiūrėti gyvulius, be to, šiame ūkyje dirba ir jos sutuoktinis. Tinkamai atlikti pareigas gali tik turėdama teisę vairuoti automobilį. Pabrėžia, jog 2016 m. lapkričio 14 d. pažymoje Nr. D2-4.2-247 apie vaikų mokslą pažymėta, kad šie mokiniai gyvena nuo gimnazijos apie 20 kilometrų atstumu. Nors gimnazija stengiasi užtikrinti mokinių pavėžėjimą mokykliniu autobusu, tačiau būna, kad tėvams reikia patiems pavėžėti mokinius dėl pamokų tvarkaraščio pakeitimų ar gimnazijoje vykstančių renginių. Pastebėti, kad tokie pavėžėjimai yra ganėtinai dažni, todėl be automobilio šią problema spręsti būtų sudėtinga. Be to, 2016 m. lapkričio 14 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašte Nr.D5-47 dėl S. S. charakteristikos pažymėta, kad vairuotojo pažymėjimas jai yra būtinas ne tik dėl darbų savo ūkyje, darbo pas ūkininką bei pasiekti darbo vietą, bet yra būtinas ir dėl kitų labai svarbių priežasčių. Jos anyta gyvena Šilutės rajone, jai prieš kelis metus amputuota koja, serga cukriniu diabetu, nuolat turi vykti į gydymo įstaigą, kadangi jos šeimoje niekas neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl tik jai nuolatos tenka rūpintis anyta. Kaip nurodyta charakteristikoje, ji nuolat prižiūri ir savo nusenusią motiną, gyvenančią toli nuo jos namų Šilutės rajone.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) seniūnė puikiai suvokia, kad jai automobilis būtinas kiekvieną akimirką, kad be automobilio nei darbo namų ūkyje, nei darbo pas ūkininką, nei pagalbos anytai ir savo motinai tikrai negalės suteikti. Mano, kad seniūnė labai pasitiki ir tiki, kad po susigrąžinimo vairuotojo pažymėjimo ji labiau įvertins įvairias situacijas ir tokių klaidų nepadarys. Iš to, kas pasakyta, daro išvadą, kad seniūnė už ją prisiima moralinę atsakomybę. Tai yra garantija, jog jai palikus teisę vairuoti automobilį, ji pateisins pareigūnės pasitikėjimą. Nurodytas aplinkybes prašo traktuoti kaip išskirtinę aplinkybę, kuri leistų taikyti ATPK 30¹ str. ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o apsiriboti bauda, tai yra taikyti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Paskirta bauda jai yra taip pat skaudi ir pamokanti bausmė, turint mintyje, kad atlygino nukentėjusiajai keleriopai daugiau, negu realiai patirta žala.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantė skunde sutinka su jai paskirta pinigine bauda, tačiau nesutinka su ta nutarimo dalimi, kuria jai paskirta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, ir prašo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikyti, nes tokios papildomos nuobaudos skyrimas, įvertinus visas įvykio aplinkybes, yra neproporcingai griežtas nubaudimas.
ATPK 130 str. 1 d. inter alia numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 Eur iki 1158 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Šilutės rajono apylinkės teismas S. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 868 Eur baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones sankcijoje numatytam minimaliam terminui – 3 metams.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir skirdamas S. S. nuobaudą, nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima pritaikyti ATPK 30¹ str. Teismas, skirdamas nuobaudą, lakoniškai nurodė, kad atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, tačiau minėtų aplinkybių nedetalizavo. Be to, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo gailisi ir prašė nebausti, teismas neaptarė ir nenustatė S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nepasisakė ir dėl aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. ir jai skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatymo sankcijoje, egzistavimo. Apygardos teismas negali sutikti su tokia apylinkės teismo pozicija ir byloje surinktų duomenų vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės numatytos ATPK 31 str. 1 d. 1-10 punktuose. Pagal ATPK 31 str. 2 d., Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokių atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių. ATPK 31 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą. Nors apeliantė skunde nurodo, jog dar prieš pirmos instancijos teismo posėdį ji nukentėjusiajai sumokėjo 500 Eur turtinei žalai atlyginti, tačiau šios aplinkybės nagrinėjant bylą teismo posėdyje nenurodė nei pažeidėja, nei nukentėjusioji, byloje nėra žalos atlyginimo faktą patvirtinančių dokumentų, tokie dokumentai nepateikti ir prie apeliacinio skundo, todėl apygardos teismo vertinimu, byloje nesant jokių duomenų apie tai, kad S. S. atlygino žalą L. M., nėra pagrindo šią aplinkybę pripažinti lengvinančia pažeidėjos atsakomybę. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, jog S. S. 2016-09-02 paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, kad pripažįsta padariusi pažeidimą ir dėl jo gailisi, duodama parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu ji, nors ir nurodydama, kad nepajuto smūgio ir dėl to pažeidimų nepripažįsta, tačiau iš esmės pripažino, jog atsitrenkė į kitą automobilį, taip pat pripažino, jog po to iš įvykio vietos pasišalino, nuosekliai teigė, jog dėl padarytų pažeidimų gailisi, tokiu būdu padarytą pažeidimą iš esmės pripažino ir dėl jo gailėjosi, todėl S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji dėl padaryto pažeidimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).
ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus (LAT nutartis Nr. 2AT-21-648/2016).
Pagal sankciją ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė prilygsta ATPK 127 str. 3 d. sankcijai, kuri numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą, padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Sistemiškai vertinant abiejų normų turinį, ATPK 130 str. 1 d. griežta sankcija numatyta užkardyti neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, sukėlusių eismo įvykį, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos (LAT nutartis Nr. 2AT-78-697/2015). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu pažeidėja nurodė, kad iš įvykio vietos pasišalino, nes nesuprato kliudžiusi automobilį, o vėliau išlipusi iš savo automobilį ir jį apžiūrėjusi pamatė, kad jis nėra apgadintas, todėl pamanė, kad ir kito automobilio neapgadino (b. l. 47). Liudytojas A. B. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad išgirdęs, kaip pažeidėjos automobilis atsitrenkė į nukentėjusiosios mašiną, nurodė pamatęs nuvažiuojant S. S., tačiau nepastebėjo, jog nuvažiuojantis automobilis būtų įtartinai vinguriavęs po kelią. Tokiu būdu byloje nėra jokių duomenų, kad iš eismo įvykio vietos S. S. pasitraukė dėl girtumo, o ne dėl neatsakingo požiūrio į padarytą eismo pažeidimą bei sukeltą žalą.
Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką matyti, kad esant panašioms aplinkybėms kasacinis teismas atnaujintose administracinėse bylose paprastai taiko ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Byloje Nr. 2AT-34-507/2015 nustatyta, kad 2014 m. balandžio 11 d. apie 16.25 val. Kaune, ties Palangos g. 18 pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį „Ford Focus“, pradėdamas važiuoti atbuline eiga, nebuvo atidus, neužtikrino saugaus eismo, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį ir, eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusio asmens, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Nors O. T ginčijo savo kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d., teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad O. T. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių; pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo jis pripažino, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms trijose darbovietėse atlikti ir specialiųjų poreikių turinčiam šeimos nariui prižiūrėti, darbdavių apibūdinamas teigiamai, ir pareiškėjui O. T. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtą nuobaudą švelninto, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, t. y. paskyrė mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali – 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Byloje Nr. 2AT-21-2014 nustatyta, kad M. D. 2013-05-29 18.05 val., vairuodamas automobilį „Mazda 323“ ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį „Audi A6“ bei jį apgadino, o po to tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Priimdama sprendimą LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad pats eismo įvykis buvo pakankamai mažareikšmis. Nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms. Nukentėjusiosios automobilis apgadintas nežymiai. Tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pavojingumą. Be to, pareiškėjas, pasitraukdamas iš eismo įvykio, nesutrukdė policijai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, jis nebaustas administracine tvarka, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, charakterizuojamas teigiamai. Konstatavo, kad pasišalinant iš įvykio vietos, teisės pažeidimas buvo padarytas, dėl to teisėjų kolegija sutiko, kad M. D. pagal ATPK 130 str. 1 d. nubaustas pagrįstai. Tačiau teisėjų kolegija kartu laikė, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 str. paskirta minimali nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, ir M. D. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dešimčiai mėnesių.
Byloje Nr. 2AT-66-2014 nustatyta, kad V. K. 2013-11-06 vairuodamas automobilį „Volkswagen LT 46“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto, todėl susidūrė su priešpriešais atvažiavusiu automobiliu ir jį apgadino. Nesutaręs su kitu eismo įvykio dalyviu dėl eismo įvykio aplinkybių ir neiškvietęs policijos, V. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos. LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismai, skirdami V. K. nuobaudą, nurodė, kad atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, asmenybę, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą), be to, nors teismai nurodė ir reikšminga laikė tai, kad V. K. per metus padarė pakartotinai tos pačios rūšies pažeidimą, tačiau iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad veikos padarymo metu baustumas galiojo už pažeidimus dėl greičio viršijimo, ne už eismo įvykio sukėlimą, taigi šis teismų teiginys nėra tikslus ir teisingas motyvams dėl nuobaudos skyrimo pagrįsti. Nors V. K. neigė savo kaltę dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustatyti V. K. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis didelės žalos nukentėjusiojo turtui (automobiliui) nepadarė, nustatytas automobilio įbrėžimas ir veidrodėlio apgadinimas. V. K., padarydamas eismo įvykį, vairavo ne savo, bet darbdavio automobilį, jis dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, jo pareigos krovinių pervežimas, darbdavio pažymoje nurodyta, kad, netekus vairuotojo pažymėjimo, įmonė jam negalėtų pasiūlyti kito darbo, netekus darbo tikėtina, kad sumokėti paskirtą baudą jam būtų sudėtinga, taigi iš esmės būtų užkirstas kelias pasiekti nuobaudos tikslus, ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad V. K. pagal ATPK 130 str. 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su 3300 Lt dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda ir teisės vairuoti atėmimo neskyrė.
Byloje Nr. 2AT-78-697/2015 nustatyta, kad V. R. 2014-11-30 apie 12.58 val. Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW X5, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, pavažiavo atgal, užkabino atitvaro virvę ir ją nutraukė; nutrūkusi virvė su stovu apgadino šalia stovėjusį automobilį „Mercedes Benz“, o V. R. iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus, pasišalino. LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad V. R. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas nukentėjusiojo D. S. automobilis: iš eismo įvykio schemos ir Transporto priemonės techninės apžiūros akto Nr. AV2-4586-1303 matyti, kad automobiliui „Mercedes Benz“ nežymiai apgadintos radiatoriaus grotelės ir nuo variklio dangčio nulaužtas „Mercedes Benz“ ženkliukas. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nustatyta viena V. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. LAT konstatavo, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. V. R. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 868 Eur bauda (nors ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje nurodyta tokio dydžio bauda yra minimali) yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, šias nuobaudas sumažinti, ir pagal ATPK 130 str. 1 d. V. R. paskirtą nuobaudą – baudą – sumažino iki 300 Eur, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažino iki šešių mėnesių.
Byloje Nr. 2AT-20-942/2016 nustatyta, kad G. R. 2014-12-22 apie 9.30 val. Vilniuje vairuodama automobilį buvo neatidi, ir važiuodama atbula pro stovintį automobilį „Toyota Avensis“ nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius, sukėlusi eismo įvykį iš jo pasišalino. Nors pažeidėja ginčijo savo kaltę dėl pabėgimo iš eismo įvykio vietos, LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad G. R. paskirta nuobauda (868 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas 3 metams) neatitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo laipsnio, kaltininkės asmenybės, neleidžia pasiekti ATPK 20 str. įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl yra pagrindas ją švelninti. G. R. pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai atskleisti padarytus administracinius teisės pažeidimus, svetimas automobilis buvo apgadintas važiuojant atbulai nedideliu greičiu, apgadinimai nežymūs ir pasireiškę dažų nubrozdinimu, G. R. nebausta, nenustatyta nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pagal ATPK 130 str. 1 dalį G. R. buvo paskirta minimali ATPK 130 str. 1 dalyje numatyta nuobauda, todėl teisėjų kolegija, vadovaujantis ATPK 30¹ str., ją švelnino, paskyrė 450 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviem mėnesiams.
Byloje Nr. e2AT-85-697/2016 nustatyta, kad A. Š 2015-12-14 vairuodama automobilį „Toyota“, pravažiuodama stovintį automobilį „Mercedes Benz“ nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir abu automobilius sugadino, taip pažeisdama KET 101, 222 p. reikalavimus ir padarydama pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškime nurodytos aplinkybės, jog A. Š turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji priversta laikytis griežtos dienotvarkės, tuo pačiu laiku leistis vaistus, laikytis mitybos režimo, ji yra senatvės pensininkė, vieniša, dirba, kad galėtų pragyventi ir sumokėti mokesčius, atstumas nuo namų iki darbovietės yra itin didelis, susisiekimas viešuoju transportu nepatogus, leidžia daryti išvadą, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jai iš tiesų galėtų sukelti neigiamas pasekmes, todėl sprendė, jog paskirta 900 Eur dydžio bauda ir teisių atėmimas 18 mėn. yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, ir vadovaujantis ATPK 30¹ str., ją švelnino, paskyrė 900 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams.
Byloje Nr. 2AT-87-693/2016 nustatyta, kad L. B. 2016 m. vasario 23 d. apie 12.34 val. Klaipėdoje, vairuodama automobilį ,,BMW 525D“ nepasirinko saugaus šoninio tarpo, atsitrenkė į stovintį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad L. B. paskirta minimali ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje nustatyta nuobauda pagal nustatytas bylos aplinkybes ji neatitinka padaryto pažeidimo ir pažeidėjos asmenybės pavojingumo. L. B. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis (byloje nėra duomenų dėl padarytos materialinės žalos dydžio), pasitraukdama iš eismo įvykio vietos ji nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes, pareiškėjos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino dėl pažeidimo, nėra bausta administracine tvarka, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, geranoriškai bendradarbiavo su policija, atlygino žalą, atsiprašė nukentėjusiosios. Atsižvelgtina ir į tai, kad vyras tarnauja kariuomenėje, ji pati augina mažametį vaiką, dirba. Pagal ATPK 130 str. 1 dalį G. R. buvo paskirta minimali ATPK 130 str. 1 dalyje numatyta nuobauda, todėl teisėjų kolegija, vadovaujantis ATPK 30¹ str., ją švelnino, paskyrė 868 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams.
Byloje Nr. 2AT-88-697/2016 nustatyta, kad G. K. 2015-11-26 apie 7.15 val. Vilniuje, vairuodama automobilį „Toyota Yaris“ nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Peugeot“ ir abu automobilius apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino. LAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismai, skirdami G. K. nuobaudą, nurodė, kad atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, asmenybę, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tačiau plačiau dėl šių aplinkybių vertinimo nepasisakė. Tačiau įvertinusi visas pareiškėjo nurodomas aplinkybes, šios bylos aplinkybių kontekste kolegija nustatė, kad buvo galimybė taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas G. K. Nustatyti G. K. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis didelės žalos nukentėjusiosios turtui (automobiliui) nepadarė. Nustatytas tik automobilio kėbulo įbrėžimas. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad žala mažareikšmė, kad galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus G. K. neturėjo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad G. K. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su 868 Eur dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, ir paskyrė jai 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Aptartos teismų praktikos kontekste nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. S. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis nepadarė didelės žalos, padarytas šonu prabrėžiant ir įlenkiant stovintį automobilį ir nesukėlė sunkesnių padarinių, nebuvo sužaloti žmonės, taigi nereikėjo suteikti ir pagalbos žmonėms, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti padarytus KET pažeidimus, pažeidėja nurodo, kad po pažeidimo padarymo ji susisiekė su nukentėjusiąja, atlygino jai žalą, nukentėjusioji teismo posėdžio metu atleido pažeidėjai, S. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo ji pripažino, per pastaruosius 10 metų nebuvo nė karto bausta už KET taisyklių pažeidimus, praeityje tik vieną kartą bausta už nešiurkštų KET pažeidimą, darbdavio (b. l. 64) ir seniūnijos seniūnės (b. l. 65) yra charakterizuojama išimtinai teigiamai, iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga kaimo vietovėje norint nuvykti į nutolusią darbo vietą ūkyje, taip pat atliekant darbo funkcijas (vykti į laukus apžiūrėti gyvulių), be to, kaip matyti iš pateiktos gimnazijos pažymos (b. l. 61), jos vaikai mokosi gimnazijoje 20 kilometrų atstumu nuo namų, ir jai kartais tenka pavėžėti vaikus. Taip pat pažymėtina, jog kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktos S. S. charakteristikos (b. l. 65), pažeidėja rūpinasi judėjimo negalią turinčia ir lėtinėmis ligomis sergančia anyta, be to, rūpinasi kitame rajone gyvenančia senyvo amžiaus vieniša mama, o šeimoje daugiau niekas neturi vairuotojo pažymėjimo.
Apygardos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjos asmenybę, taip pat į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. S. S. paskirtas ilgalaikis 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (nors ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje nurodyta tokio dydžio papildoma nuobauda yra minimali) yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, šią nuobaudą sumažinti. ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, pritaikius ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, ir pažeidėjai už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskyrus švelnesnę papildomą nuobaudą nei numatytą straipsnio sankcijoje, t. y. palikus apylinkės teismo paskirtos baudos dydį, bet sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tuo pačiu pažymėtina, jog nors apeliaciniu skundu prašoma apskritai neskirti papildomos administracinės nuobaudos, tačiau apygardos teismo manymu, šiuo atveju, norint pasiekti nuobaudos tikslus, pažeidėja dėl skiriamos nuobaudos turi patirti tam tikrus suvaržymus, taip sukeliant jai nors ir trumpalaikes, bet pažeidimo padarymo pavojingumą atitinkančias neigiamas pasekmes. Todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažinant iki trijų mėnesių. Toks sprendimas neprieštarauja ir šios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai (LAT nutartys Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-73-2014, 2AT-34-507/2015, 2AT-78-697/2015, 2AT-20-942/2016, 2AT-21-648/2016, 2AT-85-697/2016, 2AT-87-693/2016, 2AT-88-697/2016).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimą pakeisti.
Pripažinti S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji nuoširdžiai gailisi nusižengusi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusį asmenį (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaujantis ATPK 30¹ str., S. S. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtos papildomos administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams terminą sutrumpinti iki trijų mėnesių. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., S. S. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę nuobaudą – 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.