Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-524-569/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-13
Bylos Nr.: e2A-524-569/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-42-3-00084-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Muchtarovienė
Atsakovas: D. M.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“

Kategorijos

2.6.1.3.5Terminuotos prievolės
2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-524-569/2023 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00084-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.5; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.3; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GS Core“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės D. M.: 1 072,85 Eur skolos, 160,63 Eur palūkanų, penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, 28 Eur žyminio mokesčio, 0,23 Eur kitų išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2023 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės D. M. ieškovei UAB „GS Core“ 1 072,85 Eur skolą, 160,63 Eur palūkanas, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 13 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28 Eur žyminio mokesčio, 0,23 Eur kitas išlaidas.

3. Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų, iš kurių matytųsi, jog ji sumokėjo ieškovės prašomas priteisti sumas, įgytas reikalavimo perleidimo pagrindu ir jai nėra skolinga, todėl atsakovės teiginiai, kad ji yra neskolinga, atmestini kaip nepagrįsti, nes atsakovė neįrodė, jog ieškovės reikalavimas yra neteisingas bei pažeidžia jos kaip skolininkės interesus.

4. Teismas pažymėjo, jog, tai, kad ieškovės reikalavimas susijęs pradiniu sandoriu, atsakovė nenuginčijo, neįrodė teismui, jog nėra skolinga ir yra sumokėjusi sumas pradiniam kreditoriui, su kuriuo buvo sudariusi sutartis dėl paslaugų teikimo ir daiktų įsigijimo.

5. Teismas sprendė, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai įgijo reikalavimo teisę ne tik į atsakovės skolą, kurią ginčija, bet ir į palūkanas, kurios susidarė atsakovei nevykdžius sutartyse numatytų pareigų mokėti mėnesines įmokas.

6. Teismas pažymėjo, kad su atsakove sudarytose paslaugų teikimo sutartyse numatyta, jog ji įsipareigojo naudotis Telia teikiamomis ryšio paslaugomis ne mažiau kaip 24 mėnesius nuo nuolaidos suteikimo dienos (2019 m. sausio 16 d. paslaugų užsakymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje numatyta, jog įrangos mokestis per mėnesį 16 Eur su PVM, mokestis 24 mėnesius bus įtrauktas į abonento sąskaitas už paslaugas. Iš aptarto matyti, kad atsakovė įranga ir paslaugomis naudojosi trumpiau, nei numatyta sutartyse, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. vasario 25 d. (17 mėnesių), 24 mėnesių terminas dar nebuvo suėjęs, kai atsakovė nemokėjo už suteiktas paslaugas, todėl laikoma, kad atsakovė yra pažeidusi prievolę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

7. Apeliaciniu skundu atsakovė D. M. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės UAB „GS Core“ ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas neįsigilino į esminius dalykus šioje byloje ir grindė sprendimą apeliantės prievolėmis ir pareigomis, kurių realiai ir būti negali. Pradinė kreditorė UAB „Telia Lietuva“ niekaip negalėjo perduoti tretiesiems asmenims jokių apeliantės tariamų pradelstų skolų, nes vyko ginčai, į apeliantės pretenzijas nebuvo reaguojama ir atsakoma, ir tokiu būdu pradinė kreditorė UAB „Telia Lietuva“ bandė spręsti susidariusią situaciją, atsikratant sprendimo su klientu. Kreditorė gali perleisti tik turimą ir galiojantį reikalavimą.

7.2. Ginčas kilęs iš vartojimo santykių, prekės ir paslaugos buvo įsigytos privatiems apeliantės poreikiams ir paslaugoms tenkinti.

8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

10. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė ieškovei skolą iš atsakovės už suteiktas interneto ryšio ir išmaniosios televizijos paslaugas bei įsigytas prekes.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. atsakovė D. M. su pradine kreditore AB „Telia Lietuva“ sudarė įrangos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 17 d. prekės (televizoriaus HISENSE H32A5600 HISENSE) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 16 d. paslaugų užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurių pagrindu atsakovei buvo suteiktos interneto ryšio ir išmaniosios televizijos paslaugos bei įsigytas nešiojamas kompiuteris bei televizorius. Pagal 2018 m. rugsėjo 19 d. sutartį atsakovė įsigijo nešiojamąjį kompiuterį Lenovo Legion Y530 81FV00CRLT Lenovo, 1 032 Eur vertės (įrangos kaina su akcija 957,60 Eur) ir įsipareigojo visą sutarties laikotarpį (24 mėnesius) mokėti 39,90 Eur mėnesinės įmokos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais (Sutarties 4 punktas). Laiku nesumokėjusi eilinės įmokos (vėluojant sumokėti dalinę įmoką ar vykdyti kitus sutartyje numatytus mokėjimus daugiau nei 7 kalendorines dienas), atsakovė įsipareigojo pagal sutartį mokėti 1,71 Eur su PVM skolos administravimo mokestį (Sutarties 7 punktas). Taip pat nuo laiku nesumokėtos mėnesinės įmokos ar jos atitinkamos dalies už kiekvieną uždelstą dieną atsakovė įsipareigojo mokėti 0,04 procentų delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 6 punktas). Pagal 2018 m. gruodžio 17 d. sutartį atsakovė įsigijo televizorių HISENSE H32A5600 HISENSE 237,60 Eur vertės ir įsipareigojo visą sutarties laikotarpį (24 mėnesius) mokėti 9,90 Eur mėnesinės įmokos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais (Sutarties 4 punktas). Laiku nesumokėjusi eilinės įmokos (vėluojant sumokėti dalinę įmoką ar vykdyti kitus sutartyje numatytus mokėjimus daugiau nei 7 kalendorines dienas), atsakovė įsipareigojo pagal sutartį mokėti 1,71 Eur su PVM skolos administravimo mokestį (Sutarties 7 punktas). Taip pat nuo laiku nesumokėtos mėnesinės įmokos ar jos atitinkamos dalies už kiekvieną uždelstą dieną atsakovė įsipareigojo mokėti 0,04 procentų delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 6 punktas). Pagal 2019 m. sausio 16 d. paslaugų užsakymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė užsisakė išmaniosios televizijos ir interneto ryšių paslaugas 24 mėnesių terminui, įsipareigodama mokėti kiekvieną mėnesį po 16 Eur mėnesinį mokestį, sutarties sudarymo metu sumokėti 1 Eur mokestį už TV priedelį ir nevykdydama sutarties, nemokėdama už paslaugas ar anksčiau nutraukdama sutartį nei pasibaigia jos naudojimosi paslauga laikotarpis, sumokėti nesumokėtus mokesčius, tuo laikotarpiu suteiktas nuolaidas, grąžinti įrangą bei atlyginti kitas išlaidas, patirtas iki atsisakymo dienos. Sutartyse nurodyta, kad AB „Telia Lietuva“ prekes perdavė, o atsakovė D. M. jas priėmė, patvirtino parašu sutartyse, jog prekes gavo kokybiškas.

12. Laiku atsakovė nemokėjo įmokų laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. vasario 29 d. pagal siųstas PVM sąskaitas – faktūras: 2019 m. liepos 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. rugsėjo 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. lapkričio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. sausio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. vasario 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), suma, neįspėjo ir neinformavo kreditorės apie vienašalį sutarties nutraukimą ir negrąžino nei daiktų nei sumų už įsigytus daiktus ir naudotas paslaugas, todėl susidarė 1 072,85 Eur nesumokėtų įmokų už įsigytus daiktus ir suteiktas paslaugas skola, 160,63 Eur palūkanų suma pagal sutartis, iš viso 1 233,48 Eur skola. Todėl pradinė kreditorė 2020 m. vasario 25 d. su atsakove sutartį nutraukė.

13. 2021 m. balandžio 28 d. Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovės skolą ieškovei. Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą informuota 2021 m. gegužės 14 d. pranešimu. Ieškovė atsakovei pranešė apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tačiau ji skolos nesumokėjo. Ieškovė ne kartą bandė susisiekti su atsakove dėl skolos apmokėjimo ikiteismine tvarka siųsdama pranešimus, tačiau atsakovė susidariusio įsiskolinimo neapmokėjo

Dėl perleistos skolos už suteiktas interneto ryšio ir išmaniosios televizijos paslaugas bei įsigytas prekes

14. Sutiktina su apeliante, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo pirkimo–pardavimo sutartinių teisinių santykių – atsakovė (fizinis asmuo) sudarė sutartį su ieškove (verslininke) ir įsigijo prekes ir paslaugas savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kvalifikavus sutartį vartojimo sutartimi, teisiniams santykiams greta bendrųjų sutarčių teisės normų būtina taikyti specialiąsias teisės normas, užtikrinančias vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą.

15. Analizuodamas vartotojo interesų apsaugos teisines priemones, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų (CK 6.334 straipsnio 1 dalis, 6.363 straipsnio 4–8 dalys, kt.), kurių pritaikymo pasirinkimo teisę turi vartotojas, įvairovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Kartu pažymėtina, kad vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, bei į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė savo apeliaciniame skunde tik nurodo, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo pirkimo–pardavimo sutartinių teisinių santykių, tačiau nepateikia jokių argumentų, kad buvo pažeistos, jos kaip vartotojos teisės, kad pirmosios instancijos teismas jas gynė netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas jokių pažeidimų dėl apeliantės kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugos taip pat nenustatė.

17. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į esminius dalykus šioje byloje ir grindė sprendimą apeliantės prievolėmis ir pareigomis, kurių realiai ir būti negali. Pradinė kreditorė UAB „Telia Lietuva“ niekaip negalėjo perduoti tretiesiems asmenims jokių apeliantės tariamų pradelstų skolų, nes vyko ginčai, į apeliantės pretenzijas nebuvo reaguojama.

18. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri teisės doktrinoje vadinama cesijos sutartimi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2014).

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimo perleidimas (cesija) nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t. y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Kilus šalių ginčui, visų pirma reikia nustatyti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu. Vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2023 ).

20. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi. Tai, kad pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas. Tokia reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022).

21. Nors apeliantė pagrįstai nurodo, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, spręsdamas dėl reikalavimo perleidimo teisėtumo teismas, be kita ko, turi įvertinti, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir ar ši jo teisė buvo galiojanti cesijos sutarties sudarymo metu, vis dėlto tokia teismo pareiga atsiranda tik dėl to kilus šalių ginčui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama sandorio teisėtumo prezumpcija, pagal kurią sandoris laikomas galiojančiu, nesant įstatymų nustatyta tvarka pareikšto reikalavimo pripažinti jį negaliojančiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003).

22. Apeliantė reikalavimo panaikinti reikalavimo perleidimo sutarties nereiškė. Pirmosios instancijos teismas įvertino, ar pradinis kreditorius turėjo teisę, dėl kurios sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas teisingai byloje nustatė, kad apeliantė laiku nemokėjo įmokų laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. vasario 29 d. pagal siųstas PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. liepos 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. rugpjūčio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. rugsėjo 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. lapkričio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. sausio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. vasario 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir negrąžino nei daiktų nei sumų už įsigytus daiktus ir naudotas paslaugas, todėl susidarė 1 072,85 Eur nesumokėtų įmokų už įsigytus daiktus ir suteiktas paslaugas skola, 160,63 Eur palūkanų suma pagal sutartis, iš viso 1 233,48 Eur skola. Apeliantės pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybių, jog ji laiku mokėjo už įsigytas prekes ir suteiktas paslaugas, ir, kad yra visiškai atsiskaičiusi su pradine kreditore ar ieškove.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė, jog nėra skolinga ir yra sumokėjusi visas sutartas sumas pradiniam kreditoriui, su kuriuo buvo sudariusi sutartis dėl paslaugų teikimo ir daiktų įsigijimo. Todėl vertintina, kad pradinis kreditorius turėjo galiojančią reikalavimo teisę į apeliantę ir ieškovė teisėtai bei pagrįstai įgijo reikalavimo teisę ne tik į apeliantės skolą, bet ir į palūkanas, kurios susidarė atsakovei nevykdžius sutartyse numatytų pareigų mokėti mėnesines įmokas.

24. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai ieškinį tenkino. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas netenkintinas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė