Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krolienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esantis (duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. P.. 2024 m. gruodžio 20 d. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodoma, kad R. P. mirė ištuokoje ir turėjo vieną sūnų S. P. (pareiškėją). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis R. P. neturėjo nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto. Testamentų registro išraše esantys duomenys patvirtina, jog nėra įregistruotų palikėjo R. P. palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jam buvo žinomi įstatymo numatyti terminai palikimui priimti, tačiau jo tėvui neturėjus jokio registruotino turto, jis į notarus per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, atsiradusio po tėvo mirties, nesikreipė. Tik vėliau, po pokalbio su draugu, pareiškėjui tapo žinoma, jog gali būti paveldimas ne tik registruotinas turtas, bet ir turėtos piniginės lėšos, buvusios palikėjo sąskaitose.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Kadangi R. P. mirė (duomenys neskelbtini), terminas jo palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą jo nepriėmė, bet siekia, jog terminas šiam veiksmui atlikti būtų atnaujintas.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Byloje suinteresuotas asmuo prieštaravimų nėra pareiškęs. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas yra vienintelis pirmosios eilės įpėdinis (palikėjo R. P. sūnus). Suinteresuotas asmuo nurodė, kad valstybė nėra pradėjusi paveldėjimo procedūrų į mirusiojo R. P. turtą, dėl pareiškėjo prašymo prieštaravimų nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą. Terminas palikimui priimti po R. P. baigėsi (duomenys neskelbtini) Teismas pripažįsta, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: viena vertus, įstatymų nežinojimas, negalėtų būti pripažinta svarbi priežastis atnaujinti terminą, kita vertus, pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo priėmimo. Juo labiau, kad bylos duomenimis nustatyta, kad miręs pareiškėjo tėvas jokio vertingo turto nevaldė, o apie galimybę paveldėti banke tėvo vardu esančias sukauptas pinigines lėšas sužinojo tik po pokalbio su draugu. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas sužinojęs apie termino palikimui priimti praleidimą, nedelsiant kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas, sužinoję apie būtinybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl sąžiningo suklydimo.

Teismas daro išvadą, kad aukščiau nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, o pareiškėjo elgesys aktyviu, siekiant priimti palikimą. Tai sudaro pagrindą pareiškimą tenkinti, terminą palikimui priimti atnaujinti.

Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę teismui, sprendžiant įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens interesus. Termino palikimui priimti atnaujinimas šiuo atveju nevertintinas kaip nepagrįstai ir neteisėtai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuoto asmens teises, juo labiau, kad pareiškimo tenkinimui neprieštaravo byloje dalyvaujantis suinteresuotas asmuo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi teisę per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.