- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-23
- Bylos Nr.
- 2-62/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00471-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ūkininko R. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-907-425/2013 pagal ieškovės ūkininkės V. R. ieškinį atsakovui ūkininkui R. N. dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ūkininkė V. R. pateikė ieškinį atsakovui ūkininkui R. N., kuriuo prašė atsakovo R. N. veiksmus pripažinti neteisėtais ir nuostolių atlyginimui priteisti 327 121,74 Lt sumą bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pareikšto ieškinio ribose (327 121,74 Lt sumai) atsakovui ūkininkui R. N. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei lėšas, įskaitant atsakovo turtą ir lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant turtu disponuoti, išskyrus būtinus mokėjimus VSDF biudžetui, VMI ir darbuotojams. Prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindu ieškovė nurodė nesąžiningą atsakovo elgesį, dėl ko ieškovei kyla pagrįstų abejonių, kad atsakovas gali turtą slėpti ar jį perleisti tretiesiems asmenims, kad išvengti teismo sprendimo vykdymo nukreipimo į atsakovo turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi pareikšto ieškinio užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui ūkininkui R. N. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir/ar turtines teises 327 121,74 Lt sumai, o tokio turto neturint ar turint nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose banke ar pas kitus asmenis.
Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti 327 121,74 Lt suma laikytina didele ieškinio suma atsakovo ūkininko R. N. atžvilgiu. Esant didelei ieškinio reikalavimų sumai ir neturint pakankamai patikimų duomenų apie atsakovo labai gerą finansinę padėtį, yra tam tikra grėsmė, kad tenkinus ieškinį, teismo sprendimo vykdymas gali būti sunkesnis ar net tapti neįmanomas, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. N. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ūkininkės V. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo turto atžvilgiu taikymo.
Panevėžio apygardos teismas priėmė nagrinėti ieškovės ieškinį atsakovui, kurį pasirašė neįgaliotas atstovas.Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą, ieškovės nurodoma patirtų nuostolių suma beveik tris kartus didesnė nei 2013 m. rugsėjo 24 d. pasirašytos Paslaugų teikimo sutarties kaina. Taigi turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl ieškinio sumos pagrįstumo. Ieškovė įrodymais nepagrindė ieškinio sumos dydžio, paskaičiavimus atliko remiantis jokiais dokumentais nepagrįstais dydžiais.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į didelę pareikšto ieškinio sumą nevertindamas atsakovo turtinės padėties kontekste. Juo labiau, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių kad atsakovas vengs teismo sprendimo įvykdymo.Ieškiniu reikalaujama priteisti suma (327 121,74 Lt) nėra per didelė ir atsakovo finansinė padėtis šią sumą bet kuriuo metu, esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, leistų padengti. Pagal atsakovo 2012 m. gruodžio 31 d. balansą atsakovui iš viso priklauso turto 951 240 Lt sumai, iš kurio ilgalaikis materialus turtas sudaro 617 717 Lt. Be to, 2013 m. spalio 9 d. atsakovas ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pasirašė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas asmeninės nuosavybės teise nusipirko 229,3200 ha žemės sklypų, kurių bendra kaina yra 492 500 Lt. Atsakovas turi įsipareigojimų (bankams, valstybei) už 800 000 Lt ir jie sudaro mažiau nei pusę atsakovo turimo turto. Atsakovo turimo turto šiai dienai pakanka padengti ne tik turimus skolinius įsipareigojimus, bet ir bet kuriuo metu atsakovas savo turtu galėtų padengti reikalaujamą priteisti sumą.Suvaržymai atsakovo turtui dėl nepagrįstai priskaičiuotų galimai padarytų nuostolių daro didelę žalą ne tik tiesioginei atsakovo vykdomai veiklai, bet ir reputacijai, santykiams su tiekėjais, rangovais, kreditoriais, pardavėjais ir pan.Skundžiama nutartimi teismas leido atsakovui kas mėnesį panaudoti po 1 500,00 Lt pragyvenimo reikmėms įsigyti, tačiau pagal Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. įsiteisėjusį sprendimą atsakovas vien dukters išlaikymui kas mėnesį privalo mokėti po 1 500 Lt iki jos pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą ieškovė prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį.
Nuostolių dydžio ir jų tinkamumo bei pagrįstumo klausimas nagrinės teismas sprendžiant bylą iš esmės. Visi 8 žemės sklypai, kuriuos atsakovas įsigijo iš valstybės, po skundo pateikimo buvo įkeisti hipotekiniam kreditoriui. Be to, ieškovo pateikiamuose išrašuose iš Nekilnojamojo turto registro nurodyta, kad yra įregistruotas pirkėjo įsiskolinimas, taigi už šį turtą atsakovas taip pat nėra atsiskaitęs su pardavėju. Kai buvo gautas teismo pranešimas apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, laisvo ir neapriboto hipoteka turto atsakovas turėjo tik už 92 000 Lt. Transporto priemonių įkainojimas nėra pagrįstas realiomis vertėmis ir ieškovė nesutikimą su transporto priemonių vertėmis argumentuoja savo 2013 m. lapkričio 25 d. skunde dėl antstolės veiksmų. Antstolė iki šiol nesiėmė veiksmų turto kainai nustatyti. Todėl, ieškovės nuomone, aktualūs duomenys iš Centrinės hipotekos įstaigos ir Nekilnojamojo turto registro rodo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kaip teigiama atskirajame skunde.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė atsakovui ūkininkui R. N. laikinąsias apsaugos priemones, laikytina teisėta ir pagrįsta. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.). Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Pirmiausia, apeliantas skundą argumentuoja tuo, kad Panevėžio apygardos teismas priėmė nagrinėti ieškovės ieškinį atsakovui, kurį pasirašė neįgaliotas asmuo. Pažymėtina, kad ieškovė į bylą yra pateikusi dvi teisės paslaugų sutarties Nr. 1039-2/VR/2013, pasirašytos 2013 m. spalio 7 d., kopijas, patvirtinančias, jog advokatė R. R. tinkamai pasirašė ieškovės ieškinį (b.l. 105). Todėl nurodytas apelianto argumentas dėl atstovavimo sutarties teisiškai nebeaktualus.
Nagrinėjamu atveju ieškovė ūkininkė V. R. pareiškė ieškinį atsakovui ūkininkui R. N. dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Ieškinio suma – 327 121,74 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši suma yra didelė atsakovo ūkininko R. N. atžvilgiu.
Apeliantas ūkininkas R. N. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, visų pirma teigdamas, kad kelia abejonių pareikšto ieškinio sumos pagrįstumas. Apeliantas kelia klausimus, susijusius su kuro ir lėšų pasisavinimu, ieškovo įvardinamų netiesioginių ir tiesioginių nuostolių (negautų pajamų iš būsimo derliaus) dydžio pagrįstumo ir pan.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011).
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareikšto ieškinio ir šalių pateiktais argumentais, neturi pagrindo konstatuoti, jog ieškinys prima facie yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovė pateikė esminius su ginču susijusius argumentus ir duomenis – pateikė tiek tiesioginių, tiek netiesioginių nuostolių paskaičiavimus, nurodė šių nuostolių atsiradimo pagrindus ir pan. Vadinasi, klausimas dėl ieškinio pagrįstumo, taigi ir faktinės aplinkybės, ar ieškovo pateikti paskaičiavimai realūs, bus išspręstas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus teisme priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nevertina apelianto argumentų, susijusių su pareikšto ieškinio pagrįstumo vertinimu.
Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad neturint pakankamų duomenų apie atsakovo finansinę padėtį yra tam tikra grėsmė, kad tenkinus ieškinį, teismo sprendimo vykdymas gali būti sunkesnis ar netgi tapti neįmanomas. Apeliantas su šia išvada nesutinka, teigdamas, kad neva atsakovo turimo turto šiai dienai pakanka padengti ne tik turimus skolinius įsipareigojimus. Su šia išvada apeliacinės instancijos teismui nėra teisinio ir faktinio pagrindo sutikti.
Pagal į bylą pateiktą ūkininko R. N. ūkio 2012 metų balansą (t. 1, b. l. 16-17) ūkininko turimo turto vertė iš viso sudaro 951 240 Lt (ilgalaikis turtas – 617 717 Lt, biologinis turtas – 255 450 Lt, trumpalaikis turtas – 78 073 Lt). Tačiau po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 641 569 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 411 401 Lt (tarp jų ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų ir pan.). Taigi įvertinus atsakovo turimo turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį, šie duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad pagal atsakovo finansinę padėtį šioje byloje jam pareikšto ieškinio suma (327 121,74 Lt) yra nedidelė ir kad nėra pagrindo taikyti atsakovo turto arešto ieškovės paduotam ieškiniui užtikrinti. Dar daugiau, nors atsakovas argumentuoja, kad pagal 2013 m. spalio 9 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas asmeninės nuosavybės teise nusipirko 229,3200 ha žemės sklypų, kurių bendra kaina yra 492 500 Lt, tačiau iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šiam turtui nustatyta hipoteka. Be to, išrašuose yra nurodytas pirkėjo įsiskolinimas už įsigytą turtą (b. l. 106-113).
Skunde taip pat argumentuojama, kad atsakovo turimo turto vertė išaugo 418 873 Lt suma. Tačiau ši faktinė aplinkybė nėra pati savaime gerą atsakovo turtinę padėtį patvirtinanti aplinkybė, kadangi atsakovas turi nemažai finansinių įsipareigojimų palyginus su balanse apskaitytu turtu. Taigi pagal į bylą pateiktus įrodymus spręsti apie labai gerą atsakovo finansinę padėtį nėra pagrindo.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas formaliai atsižvelgė tik į ieškinyje nurodytą ieškinio sumą, neįvertindamas, kad R. N. pagal Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimą vien dukters išlaikymui kas mėnesį privalo mokėti po 1 500 Lt iki jos pilnametystės, tačiau skundžiama nutartimi leido atsakovui R. N. kas mėnesį panaudoti po 1 500 Lt pragyvenimo reikmėms įsigyti. Kaip teisingai nurodė ieškovė, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jo piniginės lėšos apskritai yra areštuotos. Iš teismui pateiktų antstolės D. K. 2013 m. lapkričio 8 d. ir 2013 m. lapkričio 19 d. turto aprašų matyti, kad atsakovo piniginės lėšos nėra areštuotos.
Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį.