- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 2-1580/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00471-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- R. N.
- Ieškovas
- V. R.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo R. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-306-425/2014 pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui R. N. dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais ir nuostolių atlyginimo priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismas, užtikrindamas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, 2014 m. kovo 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir / ar turtines teises 38 461,04 Lt sumai, o šio turto nesant pakankamai trūkstamai sumai teismas nutarė areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas.
Atsakovas pateikė teismui prašymą panaikinti 2014 m. kovo 27 d. antstolės patvarkymais uždėtą jo piniginių lėšų areštą 38 461,04 Lt sumai ir areštuoti jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą – savaeigį augalų apsaugos produktų purkštuvą. Prašymas motyvuotas tuo, kad antstolė, vykdydama Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį, pažeidė joje nustatytą turto aprašymo ir arešto eiliškumą. Kadangi atsakovas turi kilnojamojo turto, kuris turi būti areštuojamas pirmiau nei piniginės lėšos, teismas turėtų pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo prašymą. Teismas nurodė, kad atsakovo prašymas iš tikro yra skundas dėl antstolio veiksmų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 510 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Jis teigia, kad jo prašymas turėjo būti nagrinėjamas CPK 148 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo jo netenkinti. Ji nurodo, kad apeliantas pateiktu prašymu skundė antstolės veiksmus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįsti atsisakė jį priimti kaip paduotą nesilaikant CPK 510 straipsnyje nustatytos procedūros.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus apeliacijos dalyką nagrinėjimu atveju apibrėžia patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo apelianto pateiktą prašymą kaip skundą dėl antstolio veiksmų, bet ne kaip prašymą pakeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 320, 338 straipsnis). Byloje dalyvaujančio asmens ar kito suinteresuoto asmens teismui teikiamą procesinį dokumentą sudaro jo dalykas (prašymas / reikalavimas) bei pagrindas (faktinis ir teisinis). Šių visuma leidžia teismui teisiškai kvalifikuoti patį dokumentą (pvz., kaip prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ar kaip atskirąjį skundą), kartu ir jį pateikusio asmens tikslą, bei nustatyti, ar jį pateikęs asmuo savo teisę įgyvendina pagal proceso įstatymuose nustatytą tvarką.
Nagrinėjamu atveju apelianto 2014 birželio 13 d. prašyme, įvardintame „Dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-306-425/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo“, suformuluotas prašymas teismui panaikinti antstolės patvarkymais uždėtą apelianto piniginių lėšų, esančių atitinkamose bankų sąskaitose, areštą 38 461,04 Lt sumai ir areštuoti apeliantui nuosavybės teise priklausantį konkretų kilnojamąjį turtą. Taigi prašymo dalyką sudaro reikalavimai, susiję su antstolio, vykdžiusio Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį, atliktų veiksmų teisėtumu. Prašymo faktiniu pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės, jog antstolis, areštuodamas apeliantui priklausančias pinigines lėšas, bet ne savaeigį augalų apsaugos produktų purkštuvą, pažeidė Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartyje nustatytą turto arešto eiliškumą, t. y. teismas pinigines lėšas leido areštuoti tik nesant pakankamai atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto. Iš to, kas nurodyta, aišku, kad apeliantas ginčo prašymu de jure įrodinėja ne poreikio pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita buvimą, bet antstolio atliktų procesinių veiksmų ir jų sukeltų pasekmių neteisėtumą. Taigi pirmosios instancijos teismo apelianto pateiktą procesinį dokumentą, įvardintą kaip prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai laikė skundu dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis), bet ne kvalifikavo kaip prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
Skundo dėl antstolio veiksmų padavimo tvarka reglamentuota CPK 510 straipsnyje. Pagal ją skundas pateikiamas tiesiogiai antstoliui, kurio atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti yra skundžiami (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Taigi, apeliantui pateikus skundą dėl antstolio veiksmų nesilaikant aptartos proceso įstatyme nustatytos tvarkos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jį priimti. Siekdamas realizuoti pagal CPK 148 straipsnį jam suteiktą teisę prašyti teismo pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę kita, apeliantas turėtų tinkamai suformuluoti tokį reikalavimą, t. y. tiek jo dalyką, tiek pagrindą. Dėl šių aplinkybių taip pat išskirtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartyje, kuria atmestas pirminis apelianto prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, konstatuotas ne tik apelianto prašymo nepagrįstumas, bet ir, be kita ko, išaiškinta, kad jis turi teisę skųsti antstolės veiksmus CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadinasi, nurodyta nutartis negalėjo sukurti apeliantui teisėto lūkesčio, kad jis teikdamas procesinį prašymą, įvardintą kaip prašymą pakeisti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę, tačiau savo esme esantį skundu dėl antstolio veiksmų, įgyvendina savo teisę proceso įstatymuose nustatyta tvarka.
Nurodytais argumentais konstatuotina, kad pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį nenustatyta.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.