- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 2-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00471-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo ūkininko R. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-306-425/2014 pagal ieškovės ūkininkės V. R. ieškinį atsakovui ūkininkui R. N. dėl nuostolių atlyginimo bei atsakovo ūkininko R. N. priešieškinį ūkininkei V. R. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ūkininkė V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui ūkininkui R. N. ir prašė pripažinti neteisėtu 2013 m. rugsėjo 24 d. paslaugų teikimo sutarties nutraukimą; panaikinti iš dalies, dėl 15 463 Lt sėjos darbų, 2013 m. rugsėjo 30 d. darbų priėmimo - perdavimo aktą, dėl 7 086,86 Lt sėjos ir 7 ha arimo darbų 2013 m. spalio 2 d. darbų priėmimo - perdavimo aktą, dėl 2 273,60 Lt sėjos darbų 2013 m. spalio 3 d. darbų priėmimo - perdavimo aktą ir dėl 8 306,20 Lt sėjos darbų 2013 m. spalio 5 d. darbų priėmimo - perdavimo aktą bei priteisti iš atsakovo 327 121,74 Lt nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas ūkininkas R. N. pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovės ūkininkės V. R. 90 411,66 Lt skolos, 0,5 proc. delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 113 918,78 Lt ieškovės lėšų, o jų nesant – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi areštavo ieškovei ūkininkei V. R. priklausantį nekilnojamąjį, o jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamąjį turtą ir/ar turtines teises už 113 918,78 Lt; tokio turto jai neturint ar turint jo nepakankamai – pingines lėšas, esančias V. R. atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas kitus asmenis. Teismas leido ieškovei atsiskaityti su valstybės, socialinio draudimo fondo biudžetais, ūkio darbuotojais ir atsakovu bei kiekvieną mėnesį naudoti 1 500 Lt pragyvenimo reikmėms.
Šalies argumentai
Ieškovė ūkininkė V. R. pateikė teismui prašymą pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį, panaikinant nutarties dalį dėl lėšų arešto, areštuojant ieškovei priklausančią 11 720 kg sėklą, esančią (duomenys neskelbtini) ir žiemkenčių pasėlius, esančius 254 ha ploto žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolis V. D., vykdantis nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neareštavo ieškovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, nors tokio turto ji (ieškovė) turi pakankamai. Antstolis areštavo tik automobilį (25 000 Lt) ir pinigines lėšas. Antstoliui 2013 m. gruodžio 20 d. buvo pateikusi prašymą taikyti areštą kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui vietoj piniginių lėšų, tačiau antstolis į prašymą nereagavo. Ieškovė nurodė, kad turi neišsėtos sėklos (11 720 kg), kurios rinkos vertė 11 954 Lt bei pasėlių, kurie pasėti žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pinginių lėšų areštas suvaržo jos (ieškovės) turtinę padėtį, nes galimybė naudoti tik 1 500 Lt yra nepakankama minimaliems poreikiams patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovės ūkininkės V. R. prašymą tenkino ir pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikino piniginių lėšų areštą ir areštavo ieškovės ūkininkės V. R. pasėlius, esančius žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) bei 11 720 kg žiemkenčių sėklos, esančios ūkininkės V. R. ūkio teritorijoje (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, kad piniginių lėšų areštas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sukels ieškovei didelių nepatogumų ir nuostolių. Įvertinęs tai, kad ieškovė kiekvienais metais gauna SAPARD tikslines išmokas už deklaruotus dirbamos žemės plotus, o atsakovas nepateikė įrodymų apie ieškovės prisiimtus įsipareigojimus kitiems ūkio subjektams ar kredito įstaigoms, teismas priėjo prie išvados, jog nepakanka duomenų, kad atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas turto trūkumu.
Nustatė, kad antstolis, vykdydamas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi priešieškinio užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, aprašė ieškovės automobilį Vovlo S80 ir pinigines lėšas ieškovei nedalyvaujant, todėl V. R. neturėjo galimybės nurodyti antstoliui aprašyti kitą jai priklausantį turtą, taip pat ir pasėlius bei sėklą. Teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir lygiateisiškumo principais, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas ūkininkas R. N. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas areštavo ieškovės pasėlius, esančius žemės sklypuose, vadovaudamasis VĮ Registrų centro pažyma apie V. R. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų plotą. Tokia pažyma nepatvirtina, kad arešto taikymo momentu (2014-01-24) areštuoti pasėliai yra būtent šiuose sklypuose. Areštas taikytas 284,91 ha ploto pasėliams, nors ieškovė prašė areštuoti 254 ha ploto pasėlius.Nėra įrodymų, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso ir šiuo metu ūkyje yra 11 720 kg žiemkenčių sėklos. Kaip sėklos įsigijimą ir jų kainą bei kokybę patvirtinančius įrodymus ieškovė pateikė 2013 m. rugsėjo - spalio mėnesių. važtaraščius, tačiau šie dokumentai yra krovinio vežimo sutartį, o ne jo įsigijimą patvirtinantis dokumentas. Teismas vadovavosi ieškovės teiginiais, kad sėklos turėjimo faktą ir kainą patvirtina antstolio V. D. 2013 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tačiau antstolis užfiksavo tik 11 000 kg grūdų (sėklos) buvimą ūkyje, bet ne kainą ar nuosavybės teisę.Teismas, areštuodamas 11 720 kg ieškovės turimų grūdų (sėklos) nesilaikė ekonomiškumo principo, nes areštas uždėtas tokiam turtui (sėklai), kuris negalės būti realizuotas. Grūdus gali parduoti tik tam tikri subjektai teisės aktų nustatyta tvarka. Yra nustatytos tam tikros sėklos laikymo ir sandėliavimo sąlygos, kurių nesilaikant grūdai tampa visiškai beverčiais ir netinkamais kitų metų sėjai.
Atsiliepimas
Ieškovė ūkininkė V. R. pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš apelianto 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad antstolio V. D. 2013 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, važtaraščiai ir PVM sąskaita faktūra rodo, kad sėklos kaina yra 1 000 Lt už vieną toną. Neišsėtos sėklos vertė – 11 000 Lt. Važtaraščiai patvirtina nuosavybės perėjimą. Nesutinka su apelianto motyvais, kad teismas neturėjo pagrindo areštuoti žemės sklypuose pasėtų pasėlių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apygardos teismo nutarties, kuria pakeistos ieškovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1284/2013).
Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 str. 1 d.), įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str. 1 d.). Galimybė kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja viso proceso metu, jos neriboja antstolio atliekami veiksmai, todėl atsakovas (šiuo atveju ieškovė) turi keletą alternatyvių galimybių: kreiptis į teismą iki turto apyrašo sudarymo ir vietoje abstraktaus turto arešto prašyti taikyti konkretaus turto areštą; turto apyrašo sudarymo metu kreiptis į antstolį ir prašyti areštuoti konkretų turtą; arba po apyrašo sudarymo ir konkretaus turto arešto kreiptis į teismą, prašydama pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti kitą konkretų turtą.
Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Dėl to teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas būtinybę keisti piniginių lėšų areštą į pasėlių ir 11 720 kg sėklos (grūdų) areštą iš esmės grindė tuo, kad lėšų areštas sukels ieškovei didelių nepatogumų. Su tokia teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais suvaržymais, tačiau, siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir šalių interesų pusiausvyros, minėti suvaržymai yra būtini. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas laikinąsias apsaugos priemones, nesiaiškino, kokia yra areštuojamos sėklos ir pasėlių vertė skundžiamos nutarties priėmimo dieną ir ar toks laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas užtikrins atsakovo priešinių reikalavimų įvykdymą.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pasėlių, esančių žemės sklypuose Milvydiškių km., Telšių raj., arešto rėmėsi ieškovės pateikta VĮ Registrų centro Telšių filialo 2012 m. liepos 18 d. pažyma (35 b. l.). Minėta pažyma įrodo, kad ieškovė ūkininkė V. R. nuosavybės teise valdo 370,5808 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus, tačiau neįrodo, kad ieškovei priklausantys pasėliai yra šiuose sklypuose, taip pat neįrodo jų (pasėlių) vertės skundžiamos nutarties priėmimo dieną. Ieškovės teigimu, tai, kad jai priklauso 11 720 kg neišsėtos sėklos (grūdų), įrodo 2013 m. rugsėjo - spalio mėnesio važtaraščiai, antstolio V. D. 2013 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad ūkyje buvo 11 maišų su 1 000 kg svorio grūdais. Pažymėtina, kad šie 2013 m. spalio mėnesio duomenys taip pat neįrodo prašomų areštuoti 11 720 kg grūdų (sėklos) vertės bei ieškovės nuosavybės skundžiamos nutarties priėmimo dieną.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ieškovė prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tinkamai nepagrindė, o pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ar ieškovei priklausančių pasėlių ir 11 720 kg žiemkenčių sėklos areštu bus realiai ir veiksmingai užtikrintas atsakovo reikalavimų įvykdymas.
Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas ginčo laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, privalėjo atsižvelgti į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių rūšys taikomos CPK nustatyta tvarka. Tai buvo nustatęs ir teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi, todėl ir antstolis, vykdydamas teismo nutartį, privalėjo šios tvarkos laikytis: areštuoti nekilnojamąjį turtą, jo nesant kilnojamąjį turtą, turtines teises, o šio turto nesant – pinigus. Teismas nesiaiškino. Iš byloje esančių stuomenų manyti, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto (žemės sklypu), kuris ir privalėjo būti pirmiausia areštuojamas. Teismas į tai neatkreipė dėmesio ir dėl to nepasisakė. Be to iš ginčo nutarties nėra aišku ar keičiamos visos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ar tik dalis - lėšų areštas, pakeičiant jį kitu turtu (pasėliais ir sėklomis). Jei laikinoji pasaugos priemonė - nekilnojamojo /kilnojamojo turto ir turtinių teisų areštas liko, tokiu atveju, areštuojant ieškovės pinigus, nesilaikyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarkos - pinigai ir automobilis areštuoti nepagrįstai eliminavus nekilnojamąjį turtą ir kitą kilnojamąjį turtą. Teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių buvo pažeista turto arešto tvarka, ar ieškovė turi kito, pirmiau nei pinigai, areštuotino turto. Paaiškėjus, kad ieškovė turi nekilnojamojo ir kito (išskyrus automobilį) turto, teismas turėtų spręsti tik dėl pinigų arešto panaikinimo, ir svarstyti dėl konkretaus nekilnojamojo ar kilnojamojo turto arešto, o ne keisti pinigų areštą pasėlių ir sėklų areštu. Neišsiaiškinus visų reikšmingų faktinių aplinkybių, ginčijama teismo nutartis negali būti pripažįstama nei nepagrįsta, nei teisėta dėl procesinių teisės normų pažeidimo (CPK 144-145, 148 str.).
Pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.