- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-2501-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27894-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. M., Danske Bank A/S Lietuvos filialas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė panaikinti 2014-07-28 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, bei 2014-07-28 raginimą įvykdyti sprendimą. Nurodė, kad negali įvykdyti raginimo, kadangi neaišku, kokį dokumentą antstolis ragina įvykdyti, nenurodytas vykdomojo dokumento numeris, raginimo turinys neatitinka CPK 656 str. 2 p. reikalavimų. Antstolis netinkamai atliko CPK 651 str. 1 d. nurodytus reikalavimus, dėl ko neteisėtai priėmė išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo pateiktą vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą Nr. 2-15685-933/2013 vykdyti. Teisme dar vyko ginčas, kur nėra įsiteisėjusio sprendimo, kuris galėtų turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Išieškotojas pateikdamas vykdomąjį raštą antstoliui buvo nesąžiningas ir netinkamai vykdė išieškotojo pareigas, nustatytas CPK 640 str. Antstoliui vykdant vykdomąją bylą ar ją įvykdžius gali susiklostyti situacija, kai buvo sukurtas teisinis neapibrėžtumas, kai pagal išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-15685-933/2013 bankas turi teisę gauti iš bendrovės draudimo išmoką, nes teismas pripažino, kad įvyko draudiminis įvykis, kita vertus, jei teismai pripažintų, kad kredito sutartis būtų pripažinta laikoma galiojančia, pagrindo mokėti draudimo išmokos nebūtų. Antstolio reikalaujamos beveik 104 000 Lt sumos sumokėjimas į depozitą esant nurodytai situacijai ir kylančiam teisiniam neapibrėžtumui bei ribotoms bendrovės finansinėms galimybėms neatitiktų bendrovės teisėtų interesų, galimybių, taip pat sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų bei viešojo intereso.
Antstolis V. M. 2014-08-14 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir vykdomąją bylą Nr. 0240/14/03109 su pareiškėjo skundu persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme antstolis nurodė, kad jis užvedė vykdomąją bylą ir vykdomojoje byloje priėmė procesinius dokumentus: patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, raginimą vykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir įteikė skolininkui. 2014-07-25 antstoliui pateiktas vykdomasis raštas pagal CPK 578 str. - vykdomasis dokumentas. Antstolio manymu, nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, yra įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra įsiteisėjęs, todėl jis pagrįstai kreipėsi į antstolį dėl vykdomojo dokumento vykdymo. Antstoliui nenustačius jokių kliūčių vykdyti vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis jį priėmė vykdymui. Vykdomasis dokumentas yra galiojantis, jokių laikinųjų apsaugos priemonių, stabdančių išieškojimą vykdomojoje byloje, nėra. Todėl antstolis pagrįstai išsiuntė skolininkui raginimą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ skundą atmetė. Susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga bei dėstomais pareiškėjo argumentais, teismas nustatė, jog antstolis priėmęs skundžiamą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nepažeidė CPK 651 str. 2 d. reikalavimų. Pažymėjo, jog tai, kad nėra nurodytas vykdomojo dokumento numeris raginime, nesudaro teisinio pagrindo laikyti raginimą neteisėtu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas skunde aiškiai nurodė, koks vykdomasis dokumentas yra vykdomas antstolio V. M. kontoroje, teismas sprendė, jog skolininkui yra žinoma, kokį vykdomąjį dokumentą jis turi įvykdyti. Teismas, pareiškėjo nurodomus argumentus, kad vykdymo veiksmai atliekami vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03109 yra susiję su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2A-2406-653/2014, t.y. kad byloje priimtas teismo sprendimas turės įtakos vykdomajai bylai, kadangi teismui pripažinus kredito sutartį galiojančia, UAB „Būsto paskolų draudimas“ neliktų pareigos mokėti teismo priteistą draudimo išmokos įsiskolinimą, atmetė, kaip nepagrįstus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti 2014 m. liepos 28 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; panaikinti 2014 m. liepos 28 d. raginimą įvykdyti sprendimą. Nurodo, kad bendrovė objektyviai negali įvykdyti tokio antstolio pateikto raginimo, nes neaišku kokį dokumentą antstolis ragina bendrovę įvykdyti. Tai reiškia, kad antstolio sudaryto raginimo turinys neatitinka LR CPK 656 str. 2 p. reikalavimų, nes jame nėra nurodytas vykdomojo dokumento numeris. Apelianto manymu, antstolis netinkamai atliko LR CPK 651 str. 1 d. nurodytus veiksmus dėl ko neteisėtai 2014 m. liepos 28 d. patvarkymu, priėmė išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti. Iš viso to seka, kad antstoliui vykdant vykdomąją bylą ar ją įvykdžius gali susiklostyti situacija, kai bus sukurtas teisinis neapibrėžtumas, kai pagal išduotą vykdomąjį raštą bankas turi teisę gauti draudimo išmoką iš bendrovės, nes teismas pripažino, kad įvyko draudimo sutartyje nurodytas draudžiamasis įvykis, kita vertus Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2A-2406-653/2014 palikus galioti 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą, kredito sutartis sudaryta tarp ieškovo ir banko (atsakovo), būtų laikoma galiojančiu, kas savo esme reikštų, jog nėra pagrindo draudimo sutartyje nurodytais pagrindais įvykį pripažinti draudžiamuoju, nes nėra kreditavimo sutarties nutraukimo fakto.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai antstoliui nesuteikia teisės vertinti vykdomųjų dokumentų išdavimo pagrįstumo, kreditoriaus ar skolininko sutartinių santykių ar atsisakyti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nesant tam teisinio pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis, o jokių laikinųjų apsaugos priemonių, stabdančių išieškojimą vykdomojoje byloje nėra priimta- priešingai teismai tokio yra netenkinę. Esant tokiai situacijai, antstolis pagrįstai ir teisėtai, išsiuntė pareiškėjui raginimą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Civilinės bei vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio V. M. kontoroje yra pateiktas vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-08 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-15685-933/2013 dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Būsto paskolų draudimas“ išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai. Teismo sprendimas, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas, yra įsiteisėjęs 2014-06-26.
Skundas dėl antstolio V. M. veiksmų iš esmės grindžiamas pagrindiniu argumentu, jog antstolis privalėjo konstatuoti akivaizdžias kliūtis priimti sprendimą vykdyti ir turėjo grąžinti jį išieškotojui, kadangi vykdomojo dokumento priėmimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1057-101/2014 pripažino atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialą, veiksmus vienašališkai nutraukiant su ieškovu R. P. 2007-10-03 sudarytą kredito sutartį Nr. BPVK400702132 neteisėtais, atnaujino minėtą kredito sutartį ir sutarties šalis grąžino į iki 2012-05-26 kredito sutarties nutraukimo buvusią padėtį. Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes jis atsakovo vardu buvo apskųstas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui (c.b. Nr. 2A-2406-653/2014), todėl tuo atveju, jeigu Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Danske Bank A/S Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1057-101/2014 paliktų nepakeistą tarp bendrovės ir banko nebeliktų ginčo dėl draudimo išmokos išmokėjimo dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-15685-933/2013 negalėtų būti vykdomas, nes kredito sutarties Nr. BPVK400702132 pagrindu su draudėju R. P. sudaryta draudimo sutartis Nr. BPD 038276 (naudos gavėjas- AB SAMPO bankas (dabartinis pavadinimas- Danske Bank A/S Lietuvos filialas)), galiotų ir toliau joje nustatytomis sąlygomis, o mokėti draudimo išmokos pagal ją nebūtų pagrindo.
Pažymėtina, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
Lietuvos Respublikos CPK 651 str. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 str. 2 d., vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650str.); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 str.); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 str. reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 str. 5 d.); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 str.); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, - ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, - ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nors, kaip matyti, šis sąrašas nėra baigtinis tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendimas dėl kitų, CPK 651 str. 2 d. nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo konkrečių ir aiškių aplinkybių nustatymo, tačiau ne nuo antstoliui pateikto vykdomojo dokumento teisėtumo ar neteisėtumo vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstyta pozicija ir pažymi, kad įstatymas neįpareigoja antstolio tikrinti vykdomųjų dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo, tai yra teismo prerogatyva. Todėl tokių veiksmų atlikimas būtų vertinamas kaip antstolio kompetencijos viršijimas.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu, ieškovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo ieškinį atsakovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo (trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje R. P.) tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui 27 970,65 EUR draudimo išmoką, 145,60 EUR palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-03-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 207,12 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo UAB „Būsto paskolų draudimas”. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2A-696-258/2014). Tuo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 8 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-15685-933/2013, kuris išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo buvo pateiktas vykdyti antstoliui V. M.. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog teismo sprendimas, kuriuo pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas yra įsiteisėjęs, todėl išieškotojas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog antstolis būtų pažeidęs LR CPK 651 str. 2 d. reikalavimus vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, todėl pagrindo panaikinti skundžiamą 2014 m. liepos 28 d. patvarkymą ir raginimą, nėra.
Nagrinėjamu atveju apeliantas taipogi teigia, kad jis negali įvykdyti iš antstolio V. M. 2014 m. liepos 28 d. gautą raginimą, kadangi nėra aišku kokį dokumentą antstolis ragina bendrovę įvykdyti, nes minėtame raginime nėra nurodytas vykdomojo dokumento numeris. Be to tai reiškia, kad antstolio sudaryto raginimo turinys neatitinka LR CPK 656 str. 2 p. reikalavimų. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog šis trūkumas, kurį nurodo apeliantas yra tik netikslumas, nesudarantis esminių kliūčių tolesnei proceso eigai (LR CPK 115 str. 4 d.). Be to, kartu su 2014-07-28 raginimu, apeliantui taip pat buvo siunčiamas ir 2014-07-28 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą, kuriame vykdomojo dokumento numeris yra nurodytas. Apeliacinės instancijos teismas taipogi visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsižvelgiant į tai, kad pats skolininkas skunde aiškiai nurodo, koks vykdomasis dokumentas yra vykdomas antstolio V. M. kontoroje, leidžia daryti išvadą, jog skolininkui yra žinoma, kokį vykdomąjį dokumentą jis turi įvykdyti.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas pagrindžiančiais nutarties motyvais.
Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu buvo iš dalies patenkintas ieškovo R. P. ieškinys ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo veiksmai vienašališkai 2012-05-26 nutraukiant su ieškovu R. P. 2007-10-03 sudarytą kredito sutartį Nr. BPVK400702132 pripažinti neteisėtais, atnaujinus Kredito sutartį Nr. BPVK400702132 ir sutarties šalis sugrąžinus į iki 2012-05-26 kredito sutarties nutraukimo buvusią padėtį (c.b. Nr. 2-1057-101/2014). Šis teismo sprendimas vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui dienai buvo neįsiteisėjęs, todėl net ir žinodamas antstolis apie tokio sprendimo buvimą neturėjo pagrindo nepriimti vykdomojo dokumento vykdymui. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, UAB „Būsto paskolų draudimas“ apeliacinėje byloje 2A-2406-653/2014 buvo pateikęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašė sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdymo procese pagal išieškotojui Danske Bank A/S Lietuvos filialui išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1568-933/2013 iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr. 2A-2406-653/2014. Šis prašymas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi buvo atmestas. Net jeigu toks prašymas ir būtų patenkintas, skundžiamus antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais nebūtų pagrindo, nes toks sustabdymas turėtų tik įtaką vykdymo tolesnių veiksmų sustabdymui, o ne vykdomojo dokumento priėmimo teisėtumui.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju susidarė gana komplikuota situacija, kuomet vienoje civilinėje byloje kredito sutarties vienašališkas nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu ir kredito šalys sugrąžintos į iki kredito sutarties nutraukimo buvusią padėtį ir šiam sprendimui esant neįsiteisėjusiam, o kitoje civilinėje byloje remiantis ta pačia kredito sutartimi buvo priteista draudimo išmoka ir šiuo metu yra net pradėtas išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju, neatsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi netenkino UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nesustabdė pradėto išieškojimo iki kol bus išnagrinėtas apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr. 2A-2406-653/2014, apeliantas turi teisę tokį prašymą teikti tiesiogiai antstoliui dėl vykdymo veiksmų sustabdymo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir išanalizavęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.