- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-1738-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33349-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- UAB „Vitvela“
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Vitvela“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-14 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vitvela“ ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, pareikštą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Auto Bodyshop“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vitvela“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, prašydama priteisti 2 512,69 Eur draudimo išmoką; 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad šalys sudarė automobilių (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo (Kasko) sutartis, kuriose buvo numatyta, jog draudiminio įvykio atveju automobilių remonto servisą renkasi ieškovė. Abu automobiliai 2021 metais patyrė žalą, įvykiai buvo pripažinti draudiminiais. Lietuvoje yra tik du oficialūs Land Rover automobilių gamintojo JAGUAR LAND ROVER LTD. serviso punktai, kurių vienas priklauso trečiajam asmeniui UAB „Auto Bodyshop“, o kitas – UAB „Inchcape Motors“. Ieškovės teigimu, vienintelis oficialus Land Rover gamintojo servisas, kuris įgaliotas atlikti automobilių kėbulų remontą, yra UAB „Auto Bodyshop“, nes UAB „Inchcape Motors“ teikia kitas automobilių remonto paslaugas ir neatlieka kėbulo remonto darbų. Ieškovės automobiliai buvo remontuojami UAB „Auto Bodyshop“: automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suremontuotas už 2209,87 Eur (be PVM), automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suremontuotas už 3591,91 Eur (be PVM). Ieškovės nuomone, pritaikius 160 Eur išskaitą pirmajam automobiliui, išmoka turėjo sudaryti 2049,87 Eur; pritaikius 100 Eur išskaitą antrajam automobiliui, išmoka turėjo sudaryti 3491,91 Eur, bendra išmokos suma - 5541,78 Eur (be PVM), tačiau tokio dydžio išmokos atsakovė ir trečiasis asmuo nesuderino. Atlikus automobilių remontus atsakovė padengė ieškovei 3029,09 Eur, iš kurių 913,51 Eur už automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2115,58 Eur už automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovės išmokėta suma yra mažesnė nei draudimo išmoka, kurios tikėjosi ieškovė. Atkreipė dėmesį į tai, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontas truko 2,5 valandas ir buvo pritaikytas 58 Eur (be PVM) įkainis, todėl paslauga kainavo 145 Eur (be PVM). Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontas truko 17:10 valandų ir buvo pritaikytas 49,30 EUR (be PVM) įkainis, todėl paslauga kainavo 843,03 Eur (be PVM). Pritaikyti valandiniai įkainiai patvirtinti trečiojo asmens 2018-11-20 vadovo įsakymu ir yra mažesni nei tie, kurie būtų taikyti automobilius remontuojant UAB „Inchcape Motors“, kurios valandinis įkainis, pagal gautą pažymą, 75,01 Eur (su PVM). Atkreipė dėmesį, kad atsakovė sprendimą išmokėti mažesnę draudimo išmoką, nei ieškovei kainavo remonto darbai motyvavo Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. (duomenys neskelbtini) (2020-09-01 redakcija, galioja nuo 2020-09-25) 74 punktu, 79.2.1. punktu ir tuo, kad atsakovė yra sudariusi sutartį su gamintojo atstovu UAB „Inchcape motors“, kurio valandinis įkainis - 50 Eur bei taikoma papildoma 15 proc. nuolaida keičiamoms dalims, nors ieškovei nurodyta aplinkybė apie įkainius atskleista nebuvo. Ieškovė nesutinka, kad remontas UAB „Inchcape Motors“ būtų pigesnis, nei tai atliko trečiasis asmuo, nes trečiasis asmuo sąmatas sudarė remdamasis AUDATEX sistemos duomenimis. Aiškino, kad atsakovė pažeidžia konkurencijos teisės reikalavimus, nes siekia riboti kito serviso paslaugų valandinius įkainius ir atitinkamai mažinti draudimo išmoką, kai klientas yra pasirinkęs remontuoti savo automobilius ne atsakovės siūlomame servise. Atkreipė dėmesį, kad iškėlus bylą, ieškovės automobilis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patyrė dar vieną draudiminį įvykį, buvo remontuojamas UAB „Inchcape Motors“, remonto darbams buvo pritaikytas 50 Eur (be PVM) valandinis įkainis. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės su atsiliepimu pateiktose remonto sąmatose, parengtose naudojantis ta pačia Audatex sistema, tos pačios automobilių detalės įvertintos ženkliai mažesne suma, lyginant su trečiojo asmens parengtomis sąmatomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.
4. Nurodo, kad šalys buvo sudariusios savanoriškąsias transporto priemonių draudimo sutartis (Kasko). Draudimo sutartys sudarytos pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. (duomenys neskelbtini) (2020-09-01 redakcija, galiojanti nuo 2020-09-25), kurios yra sudėtinė ir neatsiejama draudimo sutarčių dalis. Atsakovei 2021-04-29 buvo pranešta apie 2021-04-27 įvykį, kai stovėjimo aikštelėje buvo rastas apgadintas ieškovo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė užregistravo žalą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo žalos administravimo veiksmus. Atsakovei 2021-05-13 pranešta apie 2021-05-11 įvykį, dėl kurio buvo apgadintas automobilio stiklas. Šiuo atveju užregistruota žala Nr. (duomenys neskelbtini). Abiejų žalų atveju ieškovė nusprendė automobilį remontuoti UAB „Auto Bodyshop“ ir paprašė draudimo išmoką pervesti šiam asmeniui. Atsižvelgus į sutarties sąlygas bei taisyklių 108.2 punktą, atsakovė su trečiuoju asmeniu pradėjo derinti remonto darbų apimtis bei kainą. Pagal taisyklių, 108.5.4 ir 108.5.6 punktus, įvykus įvykiui, draudėjas privalo suteikti galimybę apžiūrėti apgadintą transporto priemonę, iki apžiūros negali būti pradėti transporto priemonės ardymo ir remonto darbai. Atsakovė 2021-05-04 gavo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų sąmatą 3591,91 Eur sumai (be PVM) ir nuotraukas, iš kurių matyti, kad teikiant sąmatą derinimui automobilio remonto darbai pradėti. Tai patvirtina ir remonto detalių sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurią 2021-04-30 išrašė pardavėjas UAB „Maksauto“. Atsakovei pateikta sąmata liko nesuderinta, nesutinkant su remonto kaina. Trečiajam asmeniui buvo siūloma mažinti darbų įkainį, sąskaitos derinimo metu atsakovė sutiko atlyginti 3268,96 Eur sumą, jei automobilis būtų remontuojamos nurodytomis sąlygomis, t. y. perkant naujas originalias dalis iš automobilio gamintojo. Atsakovė dėl tų pačių priežasčių nesutiko ir su 2021-05-17 gauta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmata 2209,87 Eur sumai (be PVM), derybų metu sutiko atlyginti 2189,87 Eur, jei automobilis būtų remontuojamos nurodytomis sąmatoje sąlygomis. Nurodė, kad nuo 2021-05-04 iki 2021-06-04 vyko atsakovės ir trečiojo asmens elektroninis susirašinėjimas, kurio metu buvo paprašyta pateikti detalių įsigijimo dokumentus (sąskaitas-faktūras), keičiamų dalių pakuočių nuotraukas, pateikti automobilį apžiūrai, tačiau tai nebuvo padaryta, trečiasis asmuo nesutiko mažinti sąmatose paskaičiuoto valandinio darbų įkainio iki atsakovės nurodyto įkainio. Žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gautoje UAB „Maksauto“ sąskaitoje-faktūroje yra uždengtos kainos, o Žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepateiki stiklo įsigijimo dokumentai. Į ieškovės 2021-06-21 pretenziją atsakovė 2021-06-26 pateikė argumentuotą atsakymą, nesutikdama mokėti išmokos pagal trečiojo asmens pateiktą sąskaitą. Į ieškovės 2021-07-13 pakartotinę pretenziją, kurioje taip pat buvo prašoma išmokėti išmoką, dėl kurios ginčo nėra, atsakymas pateiktas 2021-07-23, kuriuo sutikta atlyginti atsakovės apskaičiuotą draudimo išmoką. Atkreipė dėmesį, kad derinant sąmatą AUDATEX platformoje, trečiasis asmuo nurodė, kad bus perkamos naujos dalys iš dilerio (automobilio gamintojo), tačiau gavus UAB „Maksauto“ sąskaitą paaiškėjo, kad dalys įsigytos iš alternatyvaus tiekėjo, kuris dalis parduoda pigiau. Kadangi stiklo įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti, neaišku, koks stiklas (naujas originalus, naudotas originalus, naujas neoriginalus, naudotas neoriginalus ar pan.) buvo nupirktas. Išdėstė poziciją, kad ieškovė netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą, tačiau atsakovė dėl to ieškovei sankcijų netaikė, o pasirinko kitą nuostolio įvertinimo būdą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad jei žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) stiklo keitimas būtų atliekamas specializuotoje stiklų keitimo įmonėje, nebūtų taikoma besąlyginė išskaita, bet ieškovė šia galimybe stiklo darbams nepasinaudojo, parinkdama trečiąjį asmenį. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai vadovaudamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komerciniu sandorius vėlavimo prevencijos įstatymu prašo priteisti palūkanas, nes šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė ir trečiasis asmuo yra susiję asmenys, nes ieškovė yra 100 procentų trečiojo asmens akcijų savininkė. Remdamasi šia aplinkybe mano, kad ieškovė ir trečiasis asmuo siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita, dirbtinai didinant remonto kainą ir valandinius įkainius, nepateikiant duomenų apie detalių kainas. Atkreipė dėmesį, kad atliko tiekėjo UAB „Maksauto“ skelbiamų dalių kainų patikrinimą ir paaiškėjo, kad kainos yra mažesnės nei tos, kurias sąmatos derinimo metu nurodė trečiasis asmuo. Paaiškino, kad atsakovė, sudarydama sąmatą neturėjo duomenų apie trečiojo asmens panaudotų detalių kainas, todėl sąmatą sudarė pasinaudodama pasinaudojo analogiškų dalių tiekėjo UAB „SmartLine“ nurodomomis kainomis, kurios iš esmės atitinka UAB „Maksauto“ kainas. Atsakovės prašymu UAB „Inchcape motors“ parengė remonto darbų sąmatas ginčo žaloms ir paaiškėjo, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų suremontuotas už 3201,24 Eur, o automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - už 1931,58 Eur, taikant 50 Eur valandinį įkainį ir naudojant dalis, perkamas iš automobilio gamintojo. Paaiškino, kad naudojant AUDATEX platformą sudarytoje sąmatoje skaičiavimuose naudojo UAB „SmartLine“ tiekėjo kainas, o tai ir reiškia raidė „I“ nurodyta dalių, kurios yra naujos, originalios, alternatyvaus (ne gamintojo) tiekėjo.
5. Trečiasis asmuo UAB „Auto Bodyshop“ pateikė atsiliepimą, kuriuo ieškinį prašo tenkinti. Patvirtino, kad ieškovė automobilius remontavosi trečiojo asmens servise. Automobilių remontui buvo panaudotos naujos, originalios detalės, pritaikius mažmeninius remonto įkainius, kurie vienodai taikomi ir kitiems klientams. Trečiajam asmeniui nepavyko suderinti remonto sąmatos su atsakove, nors nekilo ginčo dėl remonto apimties. Ginčas kilo dėl remonto įkainių, kuriuos atsakovė siūlė mažinti iki tokių, kuriuos atsakovės klientams taiko UAB „Inchcape Motors“ pagal šio asmens ir atsakovės sudarytą bendradarbiavimo sutartį. Nurodė, kad yra suinteresuotas sudaryti sutartį su atsakove, tačiau atsakovė atsisako sudarytį bendradarbiavimo sutartį. Vertina, kad atsakovė nepagrįstai teigia turinti teisę reikalauti, kad trečiasis asmuo atskleistų remontui panaudotų detalių įsigijimo įkainius. Paaiškino, kad trečiasis asmuo yra oficialus Jaguar Land Rover automobilių gamintojo servisas Lietuvoje, todėl jo paslaugoms keliami aukšti gamintojo standartai, investuojama į darbuotojų mokymus, serviso įrangos įsigijimui, be to suteiktoms remonto paslaugoms, įskaitant remonto metu panaudotoms detalėms, taikomas dviejų metų garantinis terminas, o tai lemia įkainius. Naudojant tą pačią Audatex sistemą, atsakovės parengtoje sąmatoje kainos yra mažesnės, nes tai padaryta pakeičiant Audatex sistemos funkcionalumus, - vietoje naujų originalių detalių kainininko panaudojant alternatyvių tiekėjų kainininką, ką ir simbolizuoja prie detalių kainos atsiradusi raidė „I“. Atsakovė neteisi teigdama, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos apžiūrėti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nes atsakovei buvo pateiktos šio automobilio nuotraukos, darytos prieš remontą ir atliekant remontą, kuriame fiksuoti visi defektai, esminiai remonto momentai. Patvirtino, kad remontas buvo pradėtas nesuderinus remonto sąmatų, nes to nepanoro daryti atsakovė.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-04-14 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
6.1 pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad įvyko draudžiamieji įvykiai ir yra pagrindas mokėti draudimo išmoką, nėra ginčo dėl įvykių metu automobiliams padarytų sugadinimų, remonto darbų apimties, tačiau byloje yra kilęs ginčas dėl to, kokioje apimtyje atsakovė turi atlyginti transporto priemonių remonto išlaidas ieškovei, šiai pasinaudojus teise, numatyta draudimo sutartyse, pasirinkti autoservisą, kuriame buvo remontuojami automobiliai. Byloje esantys Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašai patvirtina, kad ieškovė pasinaudojusi teise pasirinkti autoservisą automobilių remontui, tai pavedė atlikti trečiajam asmeniui UAB „Auto Bodyshop“, kurio akcininke yra ieškovė;
6.2 trečiojo asmens 2021-05-04 sudaryta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmata ir UAB „Maksauto“ 2021-04-30 PVM sąskaita – faktūra serija PR Nr. (duomenys neskelbtini) (prekių kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei 2021-05-17 automobilio (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmata ir UAB „Maksauto“ 2021-04-28 PVM sąskaita – faktūra serija PR Nr. (duomenys neskelbtini) (prekė CLIP, kodas (duomenys neskelbtini)), nuotraukos, šalių paaiškinimai patvirtina, kad šie dokumentai atsakovei buvo pateikti jau atliekant (atlikus) remonto darbus bei tai, kad kartu su nurodytomis sąmatomis pateiktose sąskaitose – faktūrose nebuvo duomenų apie detalių kainas. Kitokio turinio aukščiau nurodytų ar kitų sąskaitų atsakovei iki bylos iškėlimo trečiasis asmuo ir ieškovė nepateikė. UAB „Maksauto“ PVM sąskaitos faktūros su duomenimis apie detalių kainas, teismui buvo pateiktos trečiojo asmens jau esant iškeltai bylai teisme;
6.3 ieškovė ir ieškovės įgaliotas derinti sąmatą su atsakove asmuo - trečiasis asmuo UAB „Auto Bodyshop“ nepateikęs atsakovės prašomų sąskaitų, su pilna jose esančia informaciją pirmuoju atveju ir nepateikęs stiklo įsigijimo dokumentų antruoju atveju, remonto darbus atlikęs iki sąmatos derinimo, pažeidė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudėjo, naudos gavėjo pareigą pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį, o taip pat draudimo taisyklių 108.2 papunkčio, 108.5.4 -108.5.6 papunkčių reikalavimus;
6.4 byloje nėra ginčo, kad ieškovė pagal sudarytas draudimo sutartis turėjo teisę automobilius remontuoti pasirinktame servise, tačiau tai neeliminavo ieškovės pareigos pateikti atsakovei dokumentus ir informaciją reikalingus žalos dydžiui nustatyti, todėl ieškovei pažeidus savo pareigas atsakovė vadovaudamasi DĮ 82 straipsnio 7 dalimi, draudimo taisyklių įgijo teisę atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką, rinktis kitą draudimo išmokos nustatymo būdą;
6.5 byloje nėra ginčo, kad ieškovės įgaliotas suderinti sąmatas su atsakove trečiasis asmuo abiejų automobilių remonto sąmatų nesuderino, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovei nebuvo pateikti detalių (dalių) įsigijimo dokumentai, kurie sudarytų sąlygas įvertinti nuostolio dydį, todėl atsakovė įgijo teisę nustatyti draudimo išmokos dydį vadovaudamasi ne tik draudimo taisyklių 79.2.1 papunkčiu, bet ir 79.1.1 papunkčiu;
6.6 teismas nustatė, jog atėmus išskaitas, atsakovė ieškovei išmokėjo 2115,58 Eur išmoką žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 913,51 Eur išmoką žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 2021-07-21 sąmatomis, kuriose pritaikytas valandos įkainis – 50 Eur, t. y. tokio dydžio, kokį taiko draudiko rekomenduojamas autoservisas ir tai patvirtina atsakovės pateiktos UAB „Inchcape motors“ 2021-12-28 sudarytos sąmatos bei ieškovės pateikta UAB „Inchcape motors“ 2022-01-24 sąmata, sudaryta žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl draudiminio įvykio, kuris įvyko po nagrinėjamos bylos iškėlimo. Nurodytos sąmatos sudaro pagrindą kritiškai vertinti ieškovės pateiktą atsakymą į prašymą, kuriame nurodoma, kad UAB „Inchcape motors“ 2021-06-01 taikė valandinį įkainį su PVM 75,01 Eur dėl to, kad šį įkainį paneigia aukščiau nurodytos sąmatos ir dėl to, kad atsakyme į prašymą nurodytas įkainis taikytas konkrečią dieną 2021-06-01, kas, ieškovei ir trečiajam asmeniui nepateikus prašymo, į kurį buvo atsakyta, leidžia manyti, kad šiame atsakyme kalbama apie vieną konkretų su byla nesusijusį faktą;
Atsiliepimas
6.7 trečiojo asmens žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytoje 2021-05-04 sąmatoje trečiasis asmuo nurodo 49,30 Eur valandinį įkainį. Atsakovės pritaikytas valandinis įkainis yra didesnis, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė, nustatydama draudimo išmokos dydį, pritaikė netinkamo dydžio įkainį;
6.8 trečiojo asmens žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytoje 2021-05-17 sąmatoje trečiasis asmuo nurodo 58 Eur valandinį įkainį, kurį grindžia 2018-11-20 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris yra didesnis už valandinį įkainį, kurį taiko transporto priemonės gamintojo atstovas Lietuvoje UAB „Inchcape motors“. Nustačius, jog ieškovei ir trečiajam asmeniui nepateikus dokumentų, reikalingų nuostolių dydžio įvertinimui, atsakovė įgijo teisę nustatyti draudimo išmokos dydį vadovaudamasi ne tik draudimo taisyklių 79.2.1 papunkčiu, bet ir 79.1.1 papunkčiu, todėl turėdama informaciją, kad trečiasis asmuo, galiojant 2018-11-20 įsakymui Nr. (duomenys neskelbtini), taiko mažesnius valandinius įkainius automibilių Land Rover remontui, atsakovė pagrįstai pritaikė 50 Eur valandinį įkainį;
6.9 byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo remontui skirtas detales pirko ne iš gamintojo tiesiogiai ar gamintojo Jaguar Land Rover įgalioto automobilių pardavėjo UAB „Inchcape Motors“, o iš UAB „Maksauto“. Teismas vertino, jog trečiais asmuo 2021-05-04 ir 2021-05-17 sudarytose sąmatose nepagrįstai nurodė UAB „Inchcape Motors“ tiekiamų detalių kainas;
6.10 nustatė, jog atsakovės 2021-07-21 sudarytoje sąmatoje žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) detalių, kurių kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kainos nurodytos 951,66 Eur ir 68,88 Eur. Šios kainos yra alternatyvaus tiekėjo kainos, t. y. tokio tiekėjo, iš kokio detales automobilio remontui pirko ieškovė. Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė UAB „Maksauto“ 2021-04-30 PVM sąskaitą – faktūrą serija PR Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra nurodytos automobilio (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontui parduotų detalių, kurių kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kainos,- atitinkamai 880,71 Eur ir 62,42 Eur. Iš atsakovės sudarytos sąmatos matyti, kad atsakovės pritaikytos detalių, kurių numeriai tokie, kaip nurodo trečiasis asmuo, kainos yra didesnės nei kainos, už kurias trečiasis asmuo įsigijo detales. Teismas sprendė, jog ieškovės argumentai, kad atsakovė nepagrįstai sumažino nuostolių dydį, pritaikiusi alternatyvaus tiekėjo kainas keičiamoms automobilio (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalims, yra nepagrįsti;
6.11 atsakovės 2021-07-21 sudarytoje sąmatoje žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) detalių - stiklo, kurio kodas LR098153 ir kuris atitinka trečiojo asmens sąmatoje nurodytą kodą, kaina – 893,18 Eur. Ši kaina taip pat yra alternatyvaus tiekėjo, nes, kaip minėta, trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad keičiamas stiklas yra įsigytas iš gamintojo tiesiogiai ar gamintojo Jaguar Land Rover įgalioto automobilių pardavėjo UAB „Inchcape Motors“;
6.12 pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, kad atsakovė pagrįstai sudarydama sąmatą detalėms taikė alternatyvaus tiekėjo kainas, kurios nėra mažesnės nei tos kainos, kurias už įgytas detales trečiasis asmuo sumokėjo UAB „Maksauto“. Teismas pažymėjo, jog nei ieškovė, nei trečiasis asmuo į bylą nėra pateikęs sąskaitos faktūros, kurį pagrįstų trečiojo asmens 2021-05-17 sudarytoje sąmatoje nurodyto stiklo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo dokumentus. Tai leidžia daryti išvadą, kad trečiojo asmens 2021-05-17 sudaryta sąmata nėra teisinga, kadangi sąmatoje nurodytas prekės kodas neatitinka pirkimo dokumente, kurį pateikė trečiasis asmuo kaip stiklo įgijimo dokumentą, nurodytos prekės kodo;
6.13 sprendė, kad ieškovė, savo nuožiūra pasirinkusi autoservisą, netinkamai vykdė draudimo sutarties sąlygas bei pareigą bendradarbiauti su atsakove tam, kad būtų nustatytas draudimo išmokos dydis. Paaiškėjus, kad ieškovės automobilių remontui panaudotos dalys yra įgytos iš alternatyvus tiekėjo, o pritaikytas valandinis įkainis viršija atsakovės rekomenduojamo autoserviso valandinį įkainį, atsakovė pagrįstai ir teisingai nustatė sugadintų transporto priemonių atkūrimui būtinas remonto išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Ieškovė UAB „Vitvela“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-14 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
7.1 nurodė, jog nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės nulemtas nesutarimo, ar draudimo išmoka pagrįstai sumažinta vertinant ginčo remontams panaudotų detalių kainą;
7.2 draudimo taisyklių taikymo aspektu pirmosios instancijos teismas stokoja aiškumo ir nuoseklumo, kai teigiama, jog ginčo draudimo išmokai apskaičiuoti atsakovė galėjo remtis ir draudimo taisyklių 79.1.1 punktu, ir 79.2.1 punktu, taigi teismas nenustatė, kuris iš nurodytų draudimo taisyklių punktų turėtų būti nagrinėjamu atveju taikomas draudimo išmokai apskaičiuoti. Apeliantės įsitikinimu, tokiu būdu nebuvo atskleista bylos esmė;
7.3 apeliantės vertinimu, atsakovės draudimo taisyklių 79.1.1 punktas neturėtų būti taikomas byloje, kadangi jis visų pirma reglamentuoja situaciją, kuomet automobilio remonto išlaidas patvirtinantys dokumentai apskritai nepateikiami (79.1 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė suremontavo savo automobilius oficialiame Jaguar Land Rover gamintojo autorizuotame servise pagal šio serviso taikomus įkainius, ir pateikė atsakovei tai patvirtinančius dokumentus;
7.4 derindama remonto sąmatas ir susirašinėdamas dėl to su trečiuoju asmeniu, atsakovė nesirėmė draudimo taisyklių 79.1.1 punktu;
7.5 derindama remonto sąmatas, atsakovė reikalavo jai pateikti remonto metu įsigytų detalių įsigijimo dokumentus, atskleidžiant detalių įsigijimo kainą. Apeliantė kaip vienintelė turto draudimo sutarties šalis tokių detalių įsigijimo dokumentų neturėjo ir atsakovei pateikti negalėjo. Tokius dokumentus turėjo trečiasis asmuo, kuris atsisakė atsakovei atskleisti detalių įsigijimo kainas. Atsakovė teisės normomis nepagrindė savo teisės, kurią atitiktų trečiojo asmens pareiga, reikalauti ir gauti automobilių serviso dokumentus apie įsigyjamų detalių savikainą, neįrodė tokios savikainos teisėtos įtakos ir reikšmės draudimo išmokos apskaičiavimui;
7.6 atsakovė savarankiškai atliko rinkos tyrimą ir nustatė, kad Lietuvos autodetalių parduotuvėse tas pačias detales galima įsigyti pigiau, tuo būdu nusprendė ženkliai sumažinti draudimo išmoką apeliantei. Galiausiai trečiasis asmuo pateikė ginčo automobilių remontui panaudotų detalių įsigijimo dokumentus teismui, iš kurių matyti, kad detalės iš tiesų buvo įsigytos pigiau, nei trečiasis asmuo jas pardavė galutiniam klientui – apeliantui kaip ginčo automobilių remonto rezultato dalį. Trečiojo asmens vadovas paaiškino, kad detalių antkainį lemia trečiojo asmens patvirtinta kainodara bei trečiojo asmens kaip oficialaus Jaguar Land Rover automobilių gamintojo atstovo Lietuvoje statusas;
7.7 pirmosios instancijos be pagrindo sureikšmino aplinkybę (kaip pateisinančią atsakovės veiksmus), kad ginčo automobilių remontui detales trečiasis asmuo pirko ne iš gamintojo atstovo, o iš tarpininko UAB „Maksauto“, kuris jas įsigijo iš gamintojo atstovo Vokietijoje. Trečiasis asmuo santykiuose su apeliantu veikė kaip gamintojo oficialus atstovas, taigi apeliantė savo automobilių remontą atliko ir reikiamas detales įsigijo iš oficialaus gamintojo atstovo;
7.8 ginčui tinkamai įspręsti turėjo būti nagrinėjama ne trečiojo asmens įsigytų detalių savikaina, o tai, ar trečiojo asmens pritaikytos ginčo automobilių remonto kainos atitiko rinkos kainas;
7.9 trečiojo asmens apeliantei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už ginčo automobilių remontą sumos (kainos) iš esmės sutampa su kito Jaguar Land Rover oficialaus serviso UAB „Inchcape Motors“ tų pačių paslaugų kainoms. Pagal UAB „Inchape Motors“ pateiktą trečiajam asmeniui pažymą, taip pat pagal atsakovės byloje pateiktas UAB „Inchcape Motors“ sąmatas matyti, kad analogiškas remontas būtų atliktas iš esmės tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus nebent tai, kad pagal specialų susitarimą atsakovės klientui būtų buvusi pritaikyta 15 proc. nuolaida detalėms, kas savaime neturėtų lemti draudimo išmokos mažinimo apeliantui;
7.10 pirmosios instancijos teismas pernelyg daug dėmesio skyrė aplinkybėms, koks ginčo automobilių remontui panaudotų detalių įsigijimo šaltinis ir savikaina, tačiau be pakankamo pagrindo ignoravo bylos įrodymus apie ginčo paslaugų rinkos kainą, tokiu būdu buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles;
7.11 nebuvo įrodyta, kad UAB „Inchcape Motors“ detales įsigyja brangiau, todėl jo klientai gali pretenduoti į didesnes draudimo išmokas, kad UAB „Inchcape Motors“ paslaugų kainodara yra kitokia, nei UAB „Auto Bodyshop“, kad UAB „Inchcape Motors“ remonto detalių antkainiai yra mažesni ir pan.
Atsiliepimas
8. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-14 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
8.1 atsakovė nurodo, jog draudimo išmoka nebuvo mažinama. Draudikas net ir turėdamas tokią teisę (pagal sutarties sąlygas), netaikė draudimo išmokos mažinimo, apskaičiavo pilną žalos atlyginimą;
8.2 dėl ieškovės ir jos „pasirinkto“ autoserviso nebendradarbiavimo žalos administravimo metu, Draudikas išmoką apskaičiavo pagal Taisyklių 79.1.1 punktą. Priešingai, nei nurodo ieškovė, šis punktas gali būti taikomas;
8.3 žalos administravimo pradžioje Draudikas derino remonto darbų apimtis ir kainą su UAB „Auto Bodyshop“ pagal Taisyklių 79.2 p., kuris numato remonto išlaidų vertinimo taisykles, kai faktiškai atliekami remonto darbai ir pateikiami apmokėjimo dokumentai. Pažymi, kad net ir šiais atvejais draudimo išmoka nėra išmokama pagal pateiktus remonto darbų išlaidas patvirtinančius dokumentus, netikrinant remonto darbų apimčių ar kainų, t. y. draudimo sutarties sąlygos nenumato Draudiko pareigos mokėti išmoką pagal pateiktas sąskaitas faktūras;
8.4 draudimo sutartyje šalys susitarė, kaip bus apskaičiuojama draudimo išmoka tais atvejais, kai draudiko ekspertai ir kliento pasirinkta remonto įmonė nesuderina darbų apimčių ir (ar) kainos. Draudikas taip pat prašė taikyti mažesnį valandinį įkainį remonto darbams, taip pat prašė pateikti detalių įsigijimo dokumentus, siekiant nustatyti tikrąjį žalos dydį. Tačiau Draudikui nebuvo pateikta jokia prašoma informacija;
8.5 Draudikas dar žalos administravimo metu nustatė, kad ieškovės automobiliai remontuojami dideliu įkainiu. Nustatyta, jog 2019 m. laidos automobiliui taikė 58 Eur/h įkainį, 2014 laidos - 49,3 Eur/h įkainį. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Lietuvoje veikiančių autoservisų įkainio vidurkis siekia 30 Eur/h. Taip pat į bylą pateikti duomenys, kad pats ieškovės servisas kitose žalose taiko nuo 27 Eur/h iki 35,70 Eur dydžio įkainį. Kitas oficialus šios markės automobilių atstovas UAB „Inchcape motors“ tokius automobilius remontuoja už 50 Eur/h įkainį;
8.6 nors UAB „Auto Bodyshop“ nurodė, kad pirks gamintojo dalis, Draudikui paprašius pateikti tai patvirtinančius įrodymus, paaiškėjo, kad UAB „Auto Bodyshop“ įsigijo ne gamintojo dalis, o kito tiekėjo, per tarpininką UAB „Maksauto“, dalis. Nustačius, kad nebuvo pirktos gamintojo dalių, taip pat negavęs prašytos tikrosios dalių kainos, atsakovas draudimo išmoką apskaičiavo pagal analogiško dalių tiekėjo kainas;
8.7 didysis remonto darbų sąmatų skirtumas susidaro būtent dėl keičiamų dalių vertės. Draudiko vertinimu, ieškovė, kartu su jos valdomu UAB „Auto Bodyshop“ sąmoningai vengė atskleisti įsigyjamų dalių šaltinį, o paskui ir kainas, siekdami gauti kuo didesnę draudimo išmoką, tačiau nepatyrė žalos tokia apimtimi;
8.8 serviso įsigytos dalys nėra parduotos už dalių savikainą, tai dalys, parduodamos komercinio subjekto jau su dalių antkainiu. Ieškovė siekia, kad būtų lyginamos prastesnės kokybės prekės su aukščiausio lygio dalimis, kas yra visiškai neteisinga. Pažymi, jog Draudikas tokios dalių kainos su 130 proc. antkainiu nebūtų suderinęs, nes jis nėra adekvatus rinkoje.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-14 sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes ir jas išdėstė skundžiamame sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo principu, šioje nutartyje jų nekartoja.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
12. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176 – 185 straipsnių nuostatose bei nuosekliai išplėtotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Pažymėtina, kad, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).
13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
14. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą byloje esantį įrodymą, taip pat negali nurodyti, kuriuo iš byloje esančių įrodymų remtis, o kuriuo – ne.
15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šią bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde pabrėžiamos tam tikros detalės nerodo, kad teismas būtų pažeidęs paminėtus įrodymų vertinimo principus. Teismo išvados dėl reikšmingų faktų yra tinkamai motyvuotos, logiškai pagrįstos ir atitinka tikimybių pusiausvyros principą. Kaip minėta, civiliniame procese teismas gali ir privalo konstatuoti faktus remdamasis didesnio tikėtinumo principu, nepaisant esamų prieštaravimų tarp atskirų įrodymų.
16. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).
17. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog Draudimo taisyklių taikymo aspektu pirmosios instancijos teismas stokoja aiškumo ir nuoseklumo, kai teigiama, jog ginčo draudimo išmokai apskaičiuoti atsakovė galėjo remtis ir draudimo taisyklių 79.1.1 punktu, ir 79.2.1 punktu, taigi teismas nenustatė, kuris iš nurodytų draudimo taisyklių punktų turėtų būti nagrinėjamu atveju taikomas draudimo išmokai apskaičiuoti. Apeliantės įsitikinimu, tokiu būdu nebuvo atskleista bylos esmė. Apeliantės vertinimu, atsakovės draudimo taisyklių 79.1.1 punktas neturėtų būti taikomas byloje, kadangi jis visų pirma reglamentuoja situaciją, kuomet automobilio remonto išlaidas patvirtinantys dokumentai apskritai nepateikiami. Pažymi, jog ieškovė suremontavo savo automobilius oficialiame Jaguar Land Rover gamintojo autorizuotame servise pagal šio serviso taikomus įkainius, ir pateikė atsakovei tai patvirtinančius dokumentus – PVM sąskaitas faktūras už remontą ir jų apmokėjimo dokumentus. Taip pat nurodo, jog derindama remonto sąmatas ir susirašinėdamas dėl to su trečiuoju asmeniu, atsakovė nesirėmė draudimo taisyklių 79.1.1 punktu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti.
18. Draudimo taisyklių 79.1.1 papunktyje nustatyta, kad tuo atvejui, kai nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai, būtinosios remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, bet ne didesnius nei draudiko rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiai, ir draudiko nurodytus keičiamų detalių ir (ar) dalių, atitinkančių sugadintos transporto priemonės technologinį lygį, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales ir (ar) dalis sumokėtų draudikas. Draudimo taisyklių 79.2.1. papunktyje nustatyta, kad tuo atvejui, kai pateikiami transporto priemones remonto išlaidas ir apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai ir transporto priemonė apdrausta su sąlyga „Autoservisas Draudėjo pasirinkimu“, atkūrimo išlaidos apskaičiuojamos pagal draudėjo pateiktus remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus, bet neviršijant tos transporto priemonės gamintojo atstovo Lietuvoje (ar Draudiko nurodyto atstovo) nustatytų įkainių. Taisyklių 108.2 punkte numatyta, kad Draudėjas privalo prieš pradedant remonto darbus autoservise suderinti remonto darbų apimtį ir kainą su Draudiku. Jei pažeidžiamos šio punkto sąlygos, Draudikas turi teisę draudimo išmoką apskaičiuoti pagal 79.1 punktą.
19. Nustatyta, jog byloje nėra ginčo, kad ieškovės įgaliotas suderinti sąmatas su atsakove trečiasis asmuo abiejų automobilių remonto sąmatų nesuderino, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovei nebuvo pateikti detalių (dalių) įsigijimo dokumentai, kurie sudarytų sąlygas įvertinti nuostolio dydį. Kaip teisingai nurodo apeliantė, žalos administravimo pradžioje Draudikas derino remonto darbų apimtis ir kainą su UAB „Auto Bodyshop“ pagal Taisyklių 79.2 punktą, kuris numato remonto išlaidų vertinimo taisykles, kai faktiškai atliekami remonto darbai ir pateikiami apmokėjimo dokumentai. Nustatyta, kad UAB „Auto Bodyshop“ ir atsakovei sąmatos suderinti nepavyko.
20. Taisyklių 108.5.4 punkte numatyta, jog Draudikui pareikalavus, per 3 darbo dienas reikia pateikti Draudikui sugadintą ar sunaikintą transporto priemonę apžiūrai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog žalos administravimo metu Draudikas prašė pateikti automobilį apžiūrai, kad galėtų įsitikinti sugadinimų apimtimis ir sąsaja su konkrečiu įvykiu. Nustatyta, kad automobilis jau buvo suremontuotas, kai Draudikui buvo pateikta pirminė remonto darbų sąmata derinimui. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2021-05-04 sąmata pateikta jau suremontavus automobilį, sąmata nebuvo pateikta derinti iki remonto pradžios. Taisyklių 108.5.6 punkte numatyta, kad kol Draudikas neapžiūrės apgadintos transporto priemonės, draudžiama pradėti ardymo/remonto darbus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė 2021-05-04 gavo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų sąmatą 3591,91 Eur sumai (be PVM) ir nuotraukas, iš kurių matyti, kad teikiant sąmatą derinimui automobilio remonto darbai buvo pradėti.
21. Draudikas prašė pateikti detalių įsigijimo dokumentus, siekiant nustatyti tikrąjį žalos dydį. Tačiau Draudikui nebuvo pateikta jokia prašoma informacija. Atsižvelgus į tai, Draudikas nusprendė laikyti, kad remonto darbai ir jų kaina nėra suderinta, būtent dėl šios priežasties, remiantis Taisyklių 108.2 punktu, draudimo išmokos apskaičiavimui taikytos Taisyklių 79.1 punkte numatytos taisyklės.
22. Apeliantė nurodo, jog ji kaip vienintelė turto draudimo sutarties šalis tokių detalių įsigijimo dokumentų neturėjo ir atsakovei pateikti negalėjo. Nurodo, jog tokius dokumentus turėjo trečiasis asmuo, kuris atsisakė atsakovei atskleisti detalių įsigijimo kainas. Teismas pažymi, jog pagal sutartį ieškovė turėjo pareigą pateikti atsakovei dokumentus ir informaciją, reikalingą žalos dydžiui nustatyti. Ieškovei pažeidus savo pareigas bei dėl ieškovės pasirinkto autoserviso nebendradarbiavimo žalos administravimo metu, Draudikas išmoką apskaičiavo pagal Taisyklių 79.1.1 punktą. Įvertinus byloje esančius duomenis spręstina, jog atsakovė įgijo teisę nustatyti draudimo išmokos dydį vadovaudamasi ne tik draudimo taisyklių 79.2.1 papunkčiu, bet ir 79.1.1 papunkčiu. Nors apeliantė teigia, jog derindama remonto sąmatas ir susirašinėdama dėl to su trečiuoju asmeniu, atsakovė nesirėmė draudimo taisyklių 79.1.1 punktu, tačiau kaip jau buvo minėta, derinant remonto sąmatas atsakovė pagrįstai rėmėsi draudimo sutarties 79.2.1. papunkčiu, o nepavykus suderinti sąmatų, pagrįstai rėmėsi taisyklių 79.1.1 papunkčiu.
23. Apeliantė deklaratyviai teigia, jog atsakovės ir trečiojo asmens ginčo esmę nesuderinant ginčo remonto sąmatų sudarė atsakovės siekis priversti trečiąjį asmenį sumažinti savo remonto kainą iki tos, kuri būtų taikoma UAB „Inchcape Motors“ pagal specialų susitarimą su atsakove.
24. Apeliantė teigia, jog atsakovė savarankiškai atliko rinkos tyrimą ir nustatė, kad Lietuvos autodetalių parduotuvėse tas pačias detales galima įsigyti pigiau, tuo būdu nusprendė ženkliai sumažinti draudimo išmoką apeliantei. Nurodo, jog galiausiai trečiasis asmuo pateikė ginčo automobilių remontui panaudotų detalių įsigijimo dokumentus teismui, iš kurių matyti, kad detalės iš tiesų buvo įsigytos pigiau, nei trečiasis asmuo jas pardavė galutiniam klientui – apeliantui kaip ginčo automobilių remonto rezultato dalį. Trečiojo asmens vadovas, dalyvavęs teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad detalių antkainį lemia trečiojo asmens patvirtinta kainodara bei trečiojo asmens kaip oficialaus Jaguar Land Rover automobilių gamintojo atstovo Lietuvoje statusas. Nurodė, kad būdamas gamintojo oficialiu servisu, trečiasis asmuo taiko atliktiems remonto darbams dviejų metų garantinį terminą. Paaiškėjus darbų garantiniam defektui, trečiajam asmeniui tektų pareiga savo sąskaita tokį defektą šalinti, savo sąskaita remontuoti ar keisti remonto metu panaudotas detales. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
25. Atsakovė paaiškino, jog dar žalos administravimo metu nustatė, kad ieškovės automobiliai remontuojami dideliu įkainiu. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. laidos automobiliui taikė 58 Eur/h įkainį, 2014 laidos - 49,3 Eur/h įkainį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Lietuvoje veikiančių autoservisų įkainio vidurkis siekia 30 Eur/h. Į bylą pateikti duomenys, kad pats UAB „Auto Bodyshop“ kitose žalose taiko nuo 27 Eur/h iki 35,70 Eur dydžio įkainį. Atsakovė akcentuoja, jog tokiu įkainiu remontuojami ir tos pačios Land Rover markės automobiliai.
26. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apskaičiuodamas galutinę draudimo išmoką, Draudikas taikė 50 Eur/h įkainį. Kitas oficialus šios markės automobilių atstovas UAB „Inchcape motors“ tokius automobilius remontuoja už 50 Eur/h įkainį. Sutiktina su atsakovės argumentais, jog draudimo sutarties sąlygos nenumato Draudiko pareigos mokėti išmoką pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė ir ieškovės įgaliotas derinti sąmatą su atsakove asmuo UAB „Auto Bodyshop“, nepateikęs atsakovės prašomų sąskaitų, su pilna jose esančia informacija, remonto darbus atlikęs iki sąmatos derinimo, pažeidė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudėjo, naudos gavėjo pareigą pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atėmus išskaitas, atsakovė ieškovei išmokėjo 2115,58 Eur išmoką žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 913,51 Eur išmoką žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 2021-07-21 sąmatomis, kuriose pritaikytas valandos įkainis – 50 Eur, t. y. tokio dydžio, kokį taiko draudiko rekomenduojamas autoservisas ir tai patvirtina atsakovės pateiktos UAB „Inchcape motors“ 2021-12-28 sudarytos sąmatos bei ieškovės pateikta UAB „Inchcape motors“ 2022-01-24 sąmata, sudaryta žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl draudiminio įvykio, kuris įvyko po nagrinėjamos bylos iškėlimo.
27. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos be pagrindo sureikšmino aplinkybę (kaip pateisinančią atsakovės veiksmus), kad ginčo automobilių remontui detales trečiasis asmuo pirko ne iš gamintojo atstovo, o iš tarpininko UAB „Maksauto“, kuris jas įsigijo iš gamintojo atstovo Vokietijoje. Pažymi, jog trečiasis asmuo santykiuose su apeliante veikė kaip gamintojo oficialus atstovas, taigi apeliantas savo automobilių remontą atliko ir reikiamas detales įsigijo iš oficialaus gamintojo atstovo. Apeliantės vertinimu, ginčui tinkamai įspręsti turėjo būti nagrinėjama ne trečiojo asmens įsigytų detalių savikaina, o tai, ar trečiojo asmens pritaikytos ginčo automobilių remonto kainos atitiko rinkos kainas. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
28. Byloje nustatyta, jog nors UAB „Auto Bodyshop“ nurodė, kad pirks gamintojo dalis, tačiau įsigijo ne gamintojo dalis, o kito tiekėjo, per tarpininką UAB „Maksauto“, dalis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo UAB „Auto Bodyshop“, ginčo automobilių remontui skirtas detales pirko ne iš gamintojo tiesiogiai ar gamintojo Jaguar Land Rover įgalioto automobilių pardavėjo UAB „Inchcape Motors“, o iš UAB „Maksauto“. Ieškovė ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, jog UAB „Maksauto“ yra gamintojo Jaguar Land Rover įgaliotas asmuo. Vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog trečiasis asmuo UAB „Auto Bodyshop“ keičiamas dalis įsigijo iš alternatyvaus dalių tiekėjo. Draudikas paprašė pateikti duomenis apie kainas, kuriomis dalys yra įsigytos, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsižvelgus į tai, Draudikas remonto darbų sąmatą pagrįstai sudarė vertindamas UAB „Smartline“. Dalių vežimai vykdomi iš tų pačių Vokietijos sandėlių, kaip nurodė ir UAB „Maksauto“. UAB „Smartline“, kaip ir UAB „Maksauto“, prekiauja naujomis originaliomis dalimis, tačiau nėra duomenų, jog jos būtų oficialios gamintojo dalys. Nustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu, UAB „Auto Bodyshop“ vadovas patvirtino, kad oficialios gamintojo dalys skiriasi nuo kitų tiekėjų ne tik savo kaina, bet ir kokybe. Sąmatos derinimo metu Draudikui buvo nurodyta, kad bus perkamos gamintojo dalys (AUDATEX kaina), tačiau buvo nupirktos pigesnės. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog UAB „Auto Bodyshop“ turi prisiimti didesnę riziką, dėl to dalims pridėtas antkainis. Draudikas, nustatęs, kad UAB „Auto Bodyshop“ nepirko gamintojo dalių, taip pat negavęs prašytos tikrosios dalių kainos, kad patikrintų ir nustatytų ieškovės tikrąjį nuostolių dydį, pagrįstai draudimo išmoką apskaičiavo pagal analogiško dalių tiekėjo kainas.
29. Apeliantė neapgrįstai nurodo, kad jos bendra darbų vertė yra artima kito atstovo, UAB „Inchape motors“ darbų vertei, kuria rėmėsi ir Draudikas. Pažymėtina, jog UAB „Inchape motors“ remonto darbų sąmata sudaryta originaliomis gamintojo dalimis, kurios remonto metu ir būtų įdėtos (pakeistos). Nustačius, jog ieškovė nurodė, jog bus dedamos būtent tokios dalys (dėl to ir remonto vertė panaši), tačiau to nepadarė ir pakeitė ženkliai pigesnėmis dalimis (nurodydama, kad dėl to prisiima papildomą riziką), vertintina, jog nurodytų remonto darbų sąmatų ir verčių lyginti nėra galima.
30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
Dėl procesinės bylos baigties
22. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-04-14 sprendimą palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.