Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Gintarei Demir,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo – S. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė tripliko nepateikė.

2023-05-11 teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktą poziciją. Ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl neteisėtų veiksmų – nėra dokumentų, patvirtinančių kaltę. Yra tik eismo dalyvio paaiškinimai. Nėra deklaracijos, policijos prašymo. Dėl žalos pateiktos tik 5 nuotraukos, neaišku, kokie sugadinimai. Iš nuotraukų matosi, kad Lietuvos vilkiko nuotrauka. Iš kitos nuotraukos nesimato, koks vilkikas. Biuro išvadoje nedetalizuojama, kas sudaro žalą, nes neaišku, kokie sugadinimai padaryti, ar tikrai būtini tokie darbai. Nėra priežastinio ryšio, nes neaišku, kokie sugadinimai. Nėra abiejų eismo dalyvių deklaracijos, paaiškinimų. Nurodė, kad atsakovė Biuro apie įvykį tikriausiai neinformavo, tyrime (duomenys neskelbtini) nedalyvavo, nežino, kodėl nedalyvavo. Įvykio metu trečiasis asmuo buvo atsakovės darbuotojas. Atsakovei apie įvykį buvo žinoma. Jei būtų rašytiniai paaiškinimai, būtų atsakovė pridėjusi prie bylos. Nežino, ką trečiasis asmuo nurodė darbdaviui. Nežino, kada darbo sutartis su trečiuoju asmeniu nutraukta. Nėra ginčo, kad įvykio metu vilkikas nebuvo draustas.

Trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai (ieškinys, atsiliepimas, šaukimas) buvo siųsti į (duomenys neskelbtini) pagal Hagos konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje. Prašymas įteikti dokumentus buvo išsiųstas 2022-12-13, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje (2023-05-11), duomenų apie įteikimą/ neįteikimą negauta. Įvertinus tai, kad trečiojo asmens gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), apie vykstantį procesą buvo pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 7 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dėl S. B., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Byloje taip pat nustatyta ir ginčo dėl to tarp šalių nėra, jog eismo įvykio metu transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė) savininku buvo atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ją vairavęs S. B. tuo metu buvo atsakovės darbuotojas ir vykdė savo darbines funkcijas. Taip pat nustatyta, jog eismo įvykio metu Transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu.

Vokietijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vilkikui padarytą žalą bei pateikė reikalavimą sumokėti 4414,54 Eur išlaidas, patirtas dėl eismo įvykyje padarytos žalos nustatymo, administravimo ir atlyginimo. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į biurų tarybos vidaus nuostatų 5 straipsnio ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui (toliau – Vokietijos Biuras) reikalaujamus 4414,54 Eur, kuriuos sudaro 3801,48 Eur išmoka už sugadintą nukentėjusiojo vilkiką (žalos vertinimą atliko „(duomenys neskelbtini)“, byloje pateiktos remonto sąskaitos faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išlaidų sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini)), 42,84 Eur Vokietijos Biuro patirtos išlaidos dėl advokato suteiktų paslaugų, gaunant policijos pažymą, 570,22 Eur žalos administravimo mokestis.

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės prievolės atlyginti dėl eismo įvykio patirtą žalą bei dėl žalos dydžio.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog, sistemiškai vertinant TPVCAPDĮ nuostatas, Lietuvos draudikų biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, kt.). Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieškinio pagrindą. Tai, kad išmoka buvo išmokėta, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas.

Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, pagal nurodyto straipsnio nuostatas, už žalą atsakingu laikomas asmuo, veikimu ar neveikimu kitam asmeniui sukėlęs žalą.

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinei deliktinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Bent vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018).

Byloje nėra ginčo, atsakovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad eismo įvykio metu atsakovės darbuotojo vairuojama Transporto priemonė buvo nedrausta. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (TPVCADĮ 4 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis). Žalioji kortelė – žaliosios kortelės sistemai priklausančio nacionalinio draudikų biuro vardu išduotas tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 24 dalis).

Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 5 dalį ieškovas taip pat moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju.

Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

Atsakovės teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog į eismo įvykį buvo iškviesta policija. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kelių policijos inspekcijos rašte Informavimas vykdant sutrumpintą fiksavimo procedūrą eismo įvykio atveju nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykis buvo užfiksuotas atliekant sutrumpintą procedūrą, įvykio dalyviai – S. B. (atsakovės darbuotojas eismo įvykio metu) ir T. S., įvykio aplinkybės: manevruojant stovėjimo aikštelėje, puspriekabės kliudė viena kitą. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, šalys jau buvo apsikeitusios asmens duomenimis (el. b. l. 29). BECS Europos žalų administravimo biuro (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad Transporto priemonė (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadino stovinčią transporto priemonę, eismo įvykis buvo užregistruotas policijos. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro Žalų departamento (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atsakovės vairuotojo vairuojamas vilkikas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelėje manevruodamas su priekaba kliudė stovintį (duomenys neskelbtini) vilkiką (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojo paaiškinimuose nurodyta, kad liudytojas T. S. (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) buvo išlipęs iš vilkiko (duomenys neskelbtini) ir matė, kaip vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), manevravo judėdamas atgal ir greičiausiai norėjo vėl išvažiuoti į greitkelį; pastebėjo, kad puspriekabė (duomenys neskelbtini) vis labiau artėjo prie jo vairuotojo kabinos (duomenys neskelbtini), ir ji atsitrenkė į liudytojo vairuotojo kabiną (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog eismo įvykio vietos valstybės draudikų biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu, o Lietuvos draudikų biuras, vadovaujantis Vidaus nuostatais, yra įpareigotas atlyginti eismo įvykio vietos valstybės biuro nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovo ieškinys buvo pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto - Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais. Ieškovas, be kita ko, pateikė šiai bylai aktualų Vokietijos teisinį turinį, t. y. Vokietijos motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas; informaciją apie atsakovo valdoma transporto priemone pažeistas kelių eismo taisykles - Kelių eismo įstatymo 1, 9 straipsnius, Vokietijos Civilinio kodekso 249 straipsnio nuostatas; pateikė Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento išvadas.

Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žalos bylą Vokietijos Biuro vardu administravo jo paskirtas agentas BECS GmbH, kuris, remiantis Biurų Tarybos patvirtintų nacionalinių draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimo nuostatų 3.4 straipsniu, yra savarankiškas ir kompetentingas spręsti kaltės bei žalos atlyginimo klausimus savo šalies jurisdikcijoje. Atsakomybės klausimas dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini) sprendžiamas vadovaujantis visais turimais įrodymais, kurie pripažįstami civilinio proceso teisėje: tai yra policijos pažyma, liudijimai, nuotraukos, eksperto išvados, šalių apklausos. Atsakovės vairuotojo atsakomybė dėl vilkiko žalos pripažintina, vadovaujantis Teisėsaugos institucijos pažymos pagrindu ir liudytojo T. S. parodymais. Vadovaujantis Vokietijos Kelių eismo taisyklių 1 straipsniu, kelių eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, netrukdyti, nedaryti kliūčių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.

Nagrinėjamu atveju Vokietijos Biuro pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovės Transporto priemonės valdytojo neteisėtų veiksmų (kaltės), t. y. manevruodamas atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė tai nepaneigiančių leistinų rašytinių įrodymų byloje nepateikė.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovei apie įvykusį eismo įvykį buvo žinoma, tačiau atsakovė per įstatymų nustatytą terminą neinformavo ieškovo apie eismo įvykį, duomenų apie įvykio aplinkybes Biurui neteikė. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįvykdė pareigos per tris darbo dienas nuo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui apie eismo įvykį (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta ir ginčo iš esmės nėra, jog atsakovė šiuo atveju buvo tinkamai informuota apie (duomenys neskelbtini) vykstantį minėto eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procesą, buvo sudarytos visos galimybės tiek dalyvauti minėtame procese bei juo domėtis, tiek teikti savo paaiškinimus. Atsakovė be kita ko informuota, jog nepateikus paaiškinimų apie eismo įvykį, žalos administravimo procesas vyks atsakovui nedalyvaujant. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų aktyviai naudojusis teise dalyvauti žalos administravimo procese, teikti paaiškinimus, prieštaravimus, kuriuos kelia šioje byloje.

Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą konstatuotina, jog nėra jokio pagrindo abejoti ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jog eismo įvykis įvyko dėl Transporto priemonės vairuotojo kaltės.

Atsakovės teigimu, ieškovas nepagrindė žalos dydžio. Nustatyta, kad ieškovas sumokėjo Vokietijos biuro reikalaujamą išmoką. Išmokėjimo faktą patvirtina pavedimo kopijos.

Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, jog atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 41 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Todėl su reikalavimu nesutinkančiai atsakovei nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejones, kad nepagrįstai buvo paskaičiuotas žalos dydis.

Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis parodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas pažymi, kad dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės 4414,54 Eur nuostolių atlyginimą regreso teise, nurodė pagrindžiančias aplinkybes, pateikė nuostolių dydį pagrindžiančius rašytinius įrodymus bei ieškovo Žalų administravimo departamento išvadą su paaiškinimais dėl žalos dydžio, taip pat iš Vokietijos Biuro pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad eismo įvykio kaltininkas yra atsakovės darbuotojas (Transporto priemonės valdytojas). Minėti rašytiniai įrodymai ir juose nurodytos aplinkybės nepaneigtos atsakovės leistinais įrodymais. Atsakovės nesutikimas su žalos dydžiu grįstas deklaratyviais teiginiais. Byloje nustatyta, kad atsakovės Transporto priemonė įvykio dieną nebuvo drausta, atsakovė TPVCAPDĮ numatytos pareigos jos apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neįvykdė, o įvykus draudiminiam įvykiui (duomenys neskelbtini) (dėl atsakovės Transporto priemonės valdytojo kaltės), atsakovė per tris darbo dienas nuo įvykio dienos apie žalos neapdrausta Transporto priemone padarymą raštu nepranešė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui apie eismo įvykį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistina 4414,54 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais, ir kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palūkanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad būtų galima išskirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagal įstatymą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-537/2011). Teismų praktikos įtrauktas ir vartojamas „procesinių palūkanų“ terminas nereiškia naujos CK nenustatytos palūkanų rūšies. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio sąveika yra tokia, jog iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 4414,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. lapkričio 4 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

Ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinas 99 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 1159,15 Eur už vertimo paslaugas (2021 m. spalio 18 d. sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 194,80 Eur sumai; 2022 m. sausio 11 d. sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 15,28 Eur sumai; 2022 m. lapkričio 7 d. sąskaita-faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 949,07 Eur sumai; mokėjimo pavedimai byloje pateikti), iš viso 1258,15 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šios bylos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 51,20 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, j. a. k. 125709291, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 4414,54 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus keturiolika eurų, 54 ct) nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4414,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1258,15 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus, 15 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 51,20 Eur (penkiasdešimt vieną eurą, 20 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.