Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) UAB „Visagino transporto centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Visagino transporto centras“ skundą dėl notarės veiksmų, suinteresuoti asmenys: Vilniaus miesto 20-ojo notaro biuro notarė J. Š., kooperatinė bendrovė Kredito unija „Amber“, M. G., UAB „Vilnega“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

1. Notarė nepatikrino, ar yra pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas.

2. Teismas nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotos taisyklės, jog nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą turi būti saugomi ne tik kreditoriaus interesai, bet ir įkaito davėjo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2007). Pažeidimas pasireiškė tuo, kad notarė išduodama ginčijamą vykdomąjį įrašą peržengė įkeitimu užtikrintas prievolės ribas bei hipotekos davėjo atsakomybės ribas, o teismas to tinkamai neįvertino, t.y. nors šalių susitarimu hipotekos davėjo atsakomybė buvo apribota tik 270 000 Lt (78197,41 EUR) suma ir įkeistu turtu.

3. Teismas netinkamai taikė CK 4.195 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2013 suformuoto teisės aiškinimo, jog tuo atveju, kai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas įkeičiamas, norint apsaugoti kito asmens - skolininko - skolinio įsipareigojimo įvykdymų (CK 4.181 straipsnis). Šios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad hipotekos davėjas nėra kredito santykių šalis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimų įvykdyti kito asmens - skolininko - įsipareigojimo įvykdymų tuo atveju, jei šis per hipotekos lakšte nustatytų terminų įsipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotų reikalavimų prieš terminą. Kitas sutartinės svetimo daikto hipotekos ypatumas yra tas, kad skolos išieškojimo atveju įkeisto daikto savininkas kreditoriui už skolininko įsipareigojimo neįvykdymą atsako tik įkeistu savo daiktu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis).

4. Teismas neįvertino aplinkybės, jog šalys hipotekos sandoriu susitarė dėl maksimaliosios hipotekos (maksimali suma 270 000,00 Lt) bei netinkamai aiškino ir taikė Aprašo 14 p. nuostatas.

5. Nepagrįstas skundžiamos nutarties motyvas, kad vykdomajame įraše nurodytos CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos, o ne CK 6.37 straipsnyje numatytos procesinės palūkanos.

6. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, kas sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą: pirma, - M. G. ir kreditorius kredito unija Amber paskolos sutartį Nr. P12-033 sudarė 2012-06-26. 2012-12-12 tarp M. G. ir kredito unijos Amber buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. P12-033, kuria šalys susitarė, kad kredito unijos Amber ir M. G. 2012-06-26 sudaryta paskolos sutartis Nr.PI2-033 netenka galios nuo 2012-12-12. Taigi paskolos sutartis Nr. P12-033 sudaryta 2012-06-26 yra negaliojanti, kas reiškia vykdomasis įrašas dėl šios sutarties prievolių negalėjo būti išduotas. Antra, - šiuo metu Lietuvos apeliaciniam teismui yra apskųsti 2014-06-17 Vilniaus apygardos teismo galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2805-232/2014, ir 2013-11-29 Vilniaus apygardos teismo preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6227-232/2013. Tokiu būdu šiai dienai vyksta ginčai ir nėra išspręstas nei skolos dydžio, nei pagrįstumo klausimas, todėl negali būti sprendžiamas ir skolos išieškojimo iš įkeisto turto klausimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo argumentų.

Įvertinus bylos duomenis bei atskirojo skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, reglamentuojančias notaro veiksmus, atliekant vykdomąjį įrašą.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui.

Byloje nustatyta, kad hipotekos kreditorius kooperatinė bendrovė Kredito unija „Amber“ kreipėsi į notarę J. Š. su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą. Notarė 2015-02-20 atliko vykdomąjį įrašą, notarinio registro numeris 553, dėl 153422,66 EUR su 5 procentų metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo įsiskolinimo sumos, išieškojimo iš M. G. ir subsidiariai iš UAB „Vinelda“ bei UAB „Visagino transporto centras“. Nagrinėjamu atveju kreditoriui savo pažeistas teises pradėjus ginti 2015 metais, šiam ginčui spręsti taikytinos nuo 2012-10-01 įsigaliojusios pakeistos Civilinio kodekso IV knygos Hipotekos skyriaus nuostatos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014 aiškindamas vykdomojo įrašo turinio bei atlikimo tvarką yra nurodęs, kad remiantis nauju teisiniu reglamentavimu notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Notariato įstatymo 491 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir forma. Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, notaras perėmė hipotekos teisėjo, kaip teisinį tyrimą atliekančio subjekto, funkcijas. Notaras nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisena (kaip to nedarė ir hipotekos teisėjas), tačiau pažymėtina, kad notaro funkcijos yra siauresnės apimties nei hipotekos teisėjo, nes notaras privalo atlikti tik ribotą teisinį tyrimą ir neturi tikrinti kitų, nei teisės aktuose nurodytų duomenų, jų atitikties (išskyrus atitiktį Hipotekos registro duomenims) ir už juos neatsako. Teisės aktuose gana detaliai reglamentuoti tiek kreditoriaus, tiek notaro veiksmai notarinio įrašo išdavimo procedūroje. Hipotekos kreditorius privalo pateikti prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 3 dalis, Aprašo 5–6 punktai) šiuos duomenis: kreditorių, skolininką ir įkaito davėją; hipotekos (įkeitimo) kodą Hipotekos registre; negrąžintos skolos dydį (kai išieškoma pagal maksimaliąją hipoteką (įkeitimą), gali būti ir nenurodytas, tačiau privalo būti nurodyta maksimali įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma) ir palūkanų dydį, sandorio šalims susitarus, kad maksimaliąją hipoteka užtikrinamos netesybos ir (arba) bauda kreditoriaus nuostoliai, – netesybų ir (arba) nuostolių dydį; tais atvejais, kai reikalaujama prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, nurodyti tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Taip pat kartu su prašymu turi būti pateikiamas hipotekos (įkeitimo) sandoris, jame nurodomi tikslūs ir teisingi duomenys, nes būtent hipotekos kreditorius atsako už savo prašyme nurodytų duomenų teisingumą (CK 4.193 straipsnio 3 dalis). Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti šiuos duomenis (CK 4.192 straipsnio 4 dalis, Notariato įstatymo 491 straipsnis, Aprašo 7 punktas): ar prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos kreditorius; ar šiame prašyme nurodyti duomenys atitinka nurodytus Hipotekos registre; ar pasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą, kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar hipotekos sandoryje. Notaras tik nustatęs, kad prašyme yra visi Aprašo 6 punkte išvardyti duomenys, pateikti visi nurodyti dokumentai, duomenys atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus, bei prieš tai išsiuntęs skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nurodyto turinio pranešimą, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (CK 4.192 straipsnio 4 dalis). Skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo, pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas, taip pat ieškinio padavimas nestabdo išieškojimo (notaro vykdomojo įrašo išdavimo) veiksmų (Aprašo 12 punktas; CK 4.1941 straipsnio 6 dalis). Atlikdami vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus rašytinį prašymą, notarai privalo vadovautis Aprašo 4 punktu, kuriame nustatyta, kad vykdomuosius įrašus notaras atlieka naudodamas vykdomojo įrašo formą (Aprašo priedas). Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko per hipotekos (įkeitimo) sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, taip pat netesybas ir (ar) nuostolius, jeigu hipoteka (įkeitimas) juos apima (Aprašo 15 punktas).

Nors apeliantas tvirtina, kad notarė nepatikrino, ar yra pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, tačiau šis argumentas laikytinas nepagrįstu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paskolos sutartis sudaryta tarp M. G. ir Kredito unijos „Amber“ buvo nutraukta 2014-03-27 ir Vilniaus apylinkės teismo 2014-07-24 sprendimu paskolos sutarties nutraukimas pripažintas teisėtu. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad notarė atliko įstatymo ir aprašo jai nustatytą pareigą ir įsitikino, kad kreditoriaus reikalavimas prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą yra pagrįstas.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad notarė išduodama ginčijamą vykdomąjį įrašą peržengė įkeitimu užtikrintas prievolės ribas bei hipotekos davėjo atsakomybės ribas, nes atsakomybė buvo apribota maksimalia 270.000 Lt suma ir įkeistu turtu, tuo tarpu vykdomajame įraše notarė nenurodė konkretaus įkeisto turto, į kurį gali būti nukreiptas priverstinis išieškojimas, o nurodyta suma yra didesnė nei 270.000 Lt. Taigi iš esmės apeliantas remdamasis CK 4.192 straipsnio 4 dalimi, teigia, kad įpareigojančiame vykdomajame įraše turėjo būti nurodytas konkretus hipoteka įkeistas turtas ir maksimali 270.000 Lt suma. Apeliacinis teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytiems argumentams. Aprašo priede, kaip norminio teisės akto sudedamojoje dalyje, nurodytoje vykdomojo įrašo formoje toks reikalavimas nenustatytas (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis šia forma, vykdomajame įraše aprašomas tik hipotekos sandoris, kurio pagrindu išduodamas vykdomasis įrašas, nenurodant konkretaus hipotekos sandorio pagrindu įkeisto turto. Pažymėtina, kad Aprašo 15 punkto turinys suponuoja, kad vykdomajame įraše, be kita ko, turi būti nurodoma visa susidariusi skolos suma (tiek pagrindinė suma: skola, palūkanos, tiek papildomos sumos: netesybos, nuostoliai, kurių neapima netesybos) ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-328/2014).

Taip pat atmestini apelianto argumentai, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog šalys hipotekos sandoriu susitarė dėl maksimaliosios hipotekos (maksimali suma 270 000,00 Lt) bei netinkamai aiškino ir taikė Aprašo 14 p. nuostatas. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad įkeitimo sandoryje, pagal kurį atliktas ginčijamas vykdomasis įrašas, sandorio šalys buvo susitarę dėl užtikrintos prievolės dydžio, bet ne maksimaliojo įkeitimo dydžio. Todėl įkeitimo lakštas laikytinas paprastojo įkeitimo sandoriu ir aprašo 14 punktas netaikytinas. Šiuo atveju kreditorius turi teisę reikalauti iš įkaito davėjo atlyginti netesybas bei nuostolius.

Nors apeliantas tvirtina, kad notarė nepagrįstai vykdomajame įraše nurodė procesines palūkanas, tačiau šis argumentas atmestinas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdomajame įraše yra nurodytos CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos, o ne procesinės palūkanos, reglamentuotos CK 6.37 straipsnyje.

Apeliantas nurodė, kad šiai dienai vyksta ginčai ir nėra išspręstas nei skolos dydžio, nei pagrįstumo klausimas, todėl negali būti sprendžiamas ir skolos išieškojimo iš įkeisto turto klausimas. Šis argumentas atmestinas. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo, taip pat ieškinio padavimas nestabdo išieškojimo (notaro vykdomojo įrašo išdavimo) veiksmų (Aprašo 12 punktas; CK 4.1941 straipsnio 6 dalis).

Apelianto tvirtinimu, 2012-12-12 tarp M. G. ir kredito unijos Amber buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. P12-033, kuria šalys susitarė, kad kredito unijos Amber ir M. G. 2012-06-26 sudaryta paskolos sutartis Nr.PI2-033 netenka galios nuo 2012-12-12. Tokiu būdu paskolos sutartis Nr. P12-033 sudaryta 2012-06-26 yra negaliojanti, kas reiškia vykdomasis įrašas dėl šios sutarties prievolių negalėjo būti išduotas. Šis argumentas laikytinas nepagrįstu. Kaip jau buvo minėta, būtent hipotekos kreditorius atsako už savo prašyme nurodytų duomenų teisingumą (CK 4.193 straipsnio 3 dalis). Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti ar prašyme nurodyti duomenys atitinka nurodytus Hipotekos registre. Šiuo atveju notarė tą ir atliko.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Suinteresuotas asmuo kooperatinė bendrovė Kredito unija „Amber“ prašo skirti pareiškėjui 5792 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju apeliantas pasinaudojo teise pateikti atskirąjį skundą. Toks apelianto elgesys nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Todėl prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Suinteresuotas asmuo kooperatinė bendrovė Kredito unija „Amber“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.