- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-02
- Bylos Nr.
- 3K-3-137/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Pranas Žeimys (pirm.), Dangutė Ambrasienė (pran.), Aloyzas Marčiulionis
- Pareiškėjas
- AB DnB NORD banko
- Skolininkas
- A. P.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Aloyzo Marčiulionio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos iš skolininko A. P. išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pareiškimo esmė
Pareiškėjas AB DnB NORD bankas (toliau – Bankas) 2006 m. birželio 19 d. kreipėsi su pareiškimu į Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių ir pareiškime nurodė, kad pagal 1995 m. rugsėjo 1 d. kredito sutartį Bankas suteikė A. P. 73 000 Lt kreditą, ir A. P., užtikrindamas tinkamą savo prievolių Bankui įvykdymą, 1995 m. rugsėjo 6 d. įkeitimo sutartimi įkeitė Bankui kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus: traktorių DT-750, 0,68 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą (1A2/p) su rūsiu (1a1/p), ūkio pastatus (2I1/p, 3I1/p), šiltnamį (4Š1/b) Panevėžio rajone, Aukštadvario kaime. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kreditą skolininkas turėjo grąžinti iki 2002 m. rugpjūčio 31 d., tačiau jis skolos negrąžina, ir 2006 m. birželio 9 d. jo skola Bankui yra: 18 718,56 Lt negrąžinto kredito, 394,70 Lt palūkanų, 17,51 Lt delspinigių, iš viso – 19 130,77 Lt. Pareiškėjas, remdamasis CK 4.217 straipsniu, CPK 558 straipsniu, prašė išieškoti iš skolininko A. P. 19 130,77 Lt, nukreipiant išieškojimą į Bankui 1995 m. rugsėjo 6 d. sutartimi įkeistą nekilnojamąjį turtą Panevėžio rajone, Aukštadvario kaime: 0,68 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą (1A2/p) su rūsiu (1a1/p), ūkio pastatus (2I1/p, 3I1/p), šiltnamį (4Š1/b).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2006 m. birželio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, nurodydama pateikti pareiškimą, atitinkantį CPK 558 straipsnio, 559 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl priverstinio skolos išieškojimo iš viso įkeitimo sutartimi įkeisto turto.
Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2006 m. liepos 11 d. nutartimi, konstatavusi, kad pareiškėjas nepašalino pareiškimo trūkumų, laikė šį pareiškimą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Teisėja nutartyje nurodė, kad pagal CK 4.201 straipsnį įkeitimo objektas yra kilnojamieji daiktai ir turtinės teisės, tuo tarpu žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais yra nekilnojamieji daiktai, taigi CK 4.217 straipsnis, reglamentuojantis turto įkaito turėtojo teisę pasirinkti, į kurį iš įkeitimo objektą sudarančių kelių daiktų nukreipti išieškojimą, kuriuo pareiškėjas grindžia reikalavimą nukreipti išieškojimą tik į skolininko nekilnojamąjį turtą, netaikytinas. Teisėja konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo trūkumų ir grąžino šį pareiškimą pareiškėjui.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2006 m. liepos 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad byloje nustatyta, jog 1995 m. rugsėjo 1 d. įkeitimo sutartimi buvo įkeistas skolininkui priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, ir, skolininkui nevykdant įsipareigojimų pagal kredito sutartį, kreditorius kreipėsi su pareiškimu į apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas išieškoti skolą tik iš nekilnojamojo turto. Kolegijos nuomone, nustatydama terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėja pagrįstai nurodė, kad pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo neatitinka CPK 558, 559 straipsnių reikalavimų, nes kreditorius neprašo išieškoti skolą iš viso viena įkeitimo sutartimi įkeisto turto. Kolegija nurodė sutinkanti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad CPK 4.217 straipsnyje reglamentuojama įkaito turėtojo teisė pasirinkti dėl išieškojimo nukreipimo tik į įkeitimo objektus (t. y. kilnojamuosius daiktus ir turtines teises), ir apelianto teiginys, jog šios normos taikymo negalima aiškinti siaurinamai, t. y. taikant tik įkeistam kilnojamajam turtui, nepagrįstas. CK 4.192, 4.216 straipsniuose ir CPK 558, 559 straipsniuose nustatyta skirtinga skolos, užtikrintos hipoteka ir įkeitimu, išieškojimo tvarka. CK 4.217 straipsnis suteikia kreditoriui teisę pasirinkti, į kiek iš įkeistų kelių kilnojamųjų daiktų (turtinių teisių) nukreipti išieškojimą, kad būtų visiškai patenkintas reikalavimas, užtikrintas įkeitimu, bet ne hipoteka. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, kai skolos grąžinimas užtikrintas viena įkeitimo sutartimi įkeitus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus (pagal sutarties sudarymo metu 1995 m. rugsėjo 6 d. galiojusius įstatymus), kreditorius turi teisę pateikti pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš viso turto įkeitimo sutartimi įkeisto turto, t. y. ir kilnojamojo, ir nekilnojamojo turto.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas AB DnB NORD bankas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2006 m. liepos 11 d. nutartį, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai pažeidė CK 4.192, 4.217 straipsnius, Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 straipsnį. Teismai nepagrįstai siaurinamai aiškino CK 4.217 straipsnį, nurodydami, kad šios normos nuostatos netaikytinos, nes dalis įkeisto turto yra nekilnojamasis, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad, kai skolos grąžinimas užtikrintas viena įkeitimo sutartimi įkeitus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, kreditorius turi teisę pateikti pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš viso įkeitimo sutartimi įkeisto turto, t. y. ir kilnojamojo, ir nekilnojamojo turto. Tokiu atveju kreditorius turi teisę pasirinkti, į kokius įkeitimo sutartimi įkeistus turto objektus (kilnojamuosius ar nekilnojamuosius) nukreipti išieškojimą. Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad reikalavimus dėl išieškojimo nukreipimo į turtą, įkeistą iki 1998 m. balandžio 1 d., kai duomenys apie šį įkeitimą įrašyti į Hipotekos registro centrinę duomenų bazę, kreditoriai gali pareikšti, paduodami Hipotekos skyriui pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Įkeitimo teisė įkaito turėtojui Bankui atsirado 1995 m. rugsėjo 6 d. įkeitimo sutartį įregistravus nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys buvo perduoti Hipotekos registro steigimo įstatyme nustatyta tvarka hipotekos registro tvarkymo įstaigoms. Taigi Bankas yra hipotekos kreditorius, kurio suteikta paskola apsaugota hipoteka. Kadangi įkeitimo objektai yra skirtingi (kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas), išieškojimas į juos gali būti nukreipiamas atskirai, ir tai nepažeistų nei skolininko, nei kreditoriaus interesų. Šiuo metu galiojantys įstatymai nustato skirtingą išieškojimo iš įkeisto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto tvarką, taigi ir dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju neturi būti ribojama kreditoriaus teisė nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į įkeitimo sutartimi įkeistus kelis objektus atskirai. Be to, Bankas kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš tų objektų, kuriuos pardavus, būtų patenkinti kreditoriniai reikalavimai, nes įkeistas kilnojamasis turtas yra nelikvidus. Įstatyme nenustatyta draudimo nukreipti išieškojimą į įkeitimo sutartimi iki 1998 m. balandžio 1 d. įkeistus kelis objektus atskirai, todėl neturi būti ribojama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti skolą tik iš įkeisto nekilnojamojo turto.
2. Teismai, grąžindami pareiškėjui pareiškimą, ne tik atėmė galimybę kreditoriui ginti teisėtus jo interesus, bet ir pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, pagal kuriuos pasirinkimo teisė turi būti suteikta įkaito turėtojui iki visiško jo reikalavimų patenkinimo. Teismų nutartys neužtikrina efektyvios ir operatyvios hipotekos kreditoriaus teisių apsaugos. Hipotekos kreditoriaus teisės nukreipti išieškojimą į įkeistą objektą ribojimas neatitiktų hipotekos, kaip prievolės užtikrinimo, paskirties, paneigtų greito ir ekonomiško reikalavimo patenkinimo principus. Hipotekos kreditorius, kaip įkaito turėtojas, turi teisę reikalauti patenkinti kreditorinį reikalavimą tiek iš visų įkeistų objektų, tiek iš kiekvieno jų atskirai, ir teismas turėtų ne tik nevaržyti šios teisės, bet ir padėti ją įgyvendinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo A. P. prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstas nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. CK 4.217 straipsnis yra specialioji teisės norma, taikoma tik įkeitimo, o ne hipotekos objektams, taigi šioje normoje įvardyta galimybe kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai įkeitimo objektą sudaro keli kilnojamieji daiktai. Nagrinėjamu atveju įkeisti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, tačiau kreditorius prašė vykdyti priverstinį išieškojimą tik iš skolininko nekilnojamojo turto. Dėl to teismai pagrįstai konstatavo, kad kreditorius negali remtis CK 4.217 straipsniu ir prašyti nukreipti išieškojimą tik į nekilnojamąjį turtą, ir pagrįstai grąžino kreditoriui pareiškimą kaip neatitinkantį CPK 558 straipsnio, 559 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
2. Pagal CK 4.194 straipsnio 1 dalį jungtine hipoteka įkeistų nekilnojamųjų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Taigi, jeigu prievolė yra užtikrinta hipoteka, įstatymas teikia prioritetą skolininko, kaip nekilnojamojo daikto savininko, teisių apsaugai.
3. Tiek CK, tiek CPK normos, reglamentuojančios išieškojimą iš įkeisto turto, tiek išieškojimą apskritai, teikia prioritetą išieškojimui iš kilnojamojo turto (pvz., CPK 664 straipsnis), o turto, iš kurio turi būti išieškoma, eiliškumo pasirinkimo teisė suteikiama skolininkui (pvz., CK 4.194 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju kreditorius siekia nukreipti išieškojimą tik į skolininko gyvenamąjį būstą, nors šiuo atveju skolininkui turi būti suteikta teisė patenkinti kreditoriaus reikalavimą iš kilnojamojo turto, nukreipiant pirmiausia išieškojimą būtent į kilnojamąjį turtą (CPK 664 straipsnis). Išieškojimas iš skolininko nekilnojamojo turto – gyvenamojo būsto – gali sukelti jam neadekvačių neigiamų pasekmių. Jeigu skolai padengti neužtektų kilnojamojo turto, išieškojimas galėtų būti nukreiptas į nekilnojamąjį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Pagal 1995 m. rugsėjo 1 d. kredito sutartį Bankas suteikė A. P. 73 000 Lt kreditą, ir šis, užtikrindamas tinkamą savo prievolių Bankui įvykdymą, 1995 m. rugsėjo 6 d. įkeitimo sutartimi įkeitė Bankui kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus: traktorių DT-750, 0,68 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą su rūsiu, ūkio pastatus, šiltnamį. Iš 73 000 Lt paskolos sumos skolininkas negrąžino 18 718,56 Lt kredito, nesumokėjo 394,70 Lt palūkanų, 17,51 Lt delspinigių, iš viso – 19 130,77 Lt. Bankas kreipėsi su pareiškimu į Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio 19 130,77 Lt skolos išieškojimo iš nurodyta įkeitimo sutartimi įkeisto skolininko nekilnojamojo turto.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniu skundu skundžiama nutartis, kuria pareiškėjui grąžintas pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeitimo sutartimi, sudaryta 1995 m. rugsėjo 6 d., įkeisto turto, konstatavus, kad pareiškėjas nepašalino nurodytų šio pareiškimo trūkumų (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, tikrina, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka įstatymo nustatytus formos ir turinio reikalavimus (CPK 115 straipsnis). Vienas iš pareiškimo turinio elementų yra pareiškimo dalykas, t. y. suformuluotas reikalavimas. Taigi pareiškimo priėmimo stadijoje formaliai patikrinama, ar teismui pateiktame procesiniame dokumente tinkamai nurodytas šio dokumento dalykas, t. y. suformuluotas reikalavimas. Tinkamas pareiškimo reikalavimo suformulavimas yra labai svarbi pareiškimo turinio dalis, nes ji turi neabejotiną įtaką vėlesniam šio pareiškimo nagrinėjimui iš esmės.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl to, ar pagrįstai teismas konstatavo kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto trūkumus, būtina atsižvelgti į tai, kad kreditoriui (kasatoriui) pagal 1995 m. rugsėjo 6 d. įkeitimo sutarties sudarymo metu galiojusius įstatymus skolininkas viena įkeitimo sutartimi įkeitė ir kilnojamojo, ir nekilnojamojo turto. Kreditorius kreipėsi su pareiškimu į apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, prašydamas nukreipti išieškojimą tik į įkeistą nekilnojamąjį turtą.
Kasatorius teigia, kad teismas, nurodydamas, jog kreditorius turi pateikti pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš viso įkeitimo sutartimi įkeisto turto, t. y. ir kilnojamojo, ir nekilnojamojo, pažeidė CK 4.192, 4.217 straipsnius, Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 straipsnį, nes kreditorius turi teisę pasirinkti, į kokius įkeistus turto objektus (kilnojamuosius ar nekilnojamuosius) nukreipti išieškojimą.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiais kasatoriaus argumentais.
Kreditorius, kreipdamasis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, turi pareiškime suformuluoti pareiškimo dalyką, t. y. reiškiamą reikalavimą, atitinkantį faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas nurodytas reikalavimas. Nagrinėjamu atveju kreditorius pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos, kurios grąžinimą skolininkas užtikrino viena įkeitimo sutartimi įkeisdamas ir kilnojamąjį, ir nekilnojamuosius daiktus, išieškojimo. Taigi kreditorius pareiškime turėjo suformuluoti šias aplinkybes atitinkantį reikalavimą.
Kasatoriaus įvardytame Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta kreditorių reikalavimų, atsiradusių iš turto įkeitimo sutarčių, sudarytų iki 1998 m. balandžio 1 d., t. y. iki Hipotekos registro įsteigimo, kai šių sutarčių duomenys buvo įrašyti į Hipotekos registro duomenų bazę neatlikus teisinio tyrimo (Hipotekos registro steigimo įstatymo 2, 4 straipsniai), tenkinimo tvarka. Pagal nurodytos teisės normos nustatytą tvarką toks hipotekos kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl išieškojimo nukreipimo į turtą, įkeistą iki 1998 m. balandžio 1 d., kai duomenys apie šį įkeitimą įrašyti į Hipotekos registro centrinę duomenų bazę, paduodamas pareiškimą Hipotekos skyriui arba ieškinio pareiškimą teismui; kai kreditorius su pareiškimu kreipiasi į Hipotekos skyrių, suinteresuoti asmenys gali pareikšti prieštaravimą dėl kreditoriaus reikalavimų tenkinimo ne ginčo tvarka; tuo atveju, jeigu suinteresuoti asmenys pareiškia prieštaravimą, taip pat tais atvejais, kai nepakanka įrodymų dėl kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo, hipotekos teisėjas priima nutartį sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą ne ginčo tvarka ir pasiūlo suinteresuotiems asmenims spręsti ginčą ieškinio teisenos tvarka (Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama tik dėl kreditoriaus pareiškimo priėmimo, o ne dėl kreditoriaus reikalavimo tenkinimo. Be to, Hipotekos registro steigimo įstatymo 5 straipsnyje nėra nurodyta apie kreditoriaus teisę pasirinkti, į ką prašyti nukreipti išieškojimą, kai kreditoriaus reikalavimui užtikrinti yra įkeisti keli daiktai. Minėta, kad nagrinėjamu atveju kreditoriaus reikalavimui užtikrinti viena sutartimi pagal jos sudarymo metu galiojusius įstatymus buvo įkeisti ne tik nekilnojamieji, bet ir kilnojamasis daiktai. Kai vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti yra įkeisti keli objektai, kuriuos iš įkeistų objektų ir kokia eile parduoti, sprendžiama jau vykdant išieškojimą. Taigi kreditorius turi pateikti pareiškimą dėl išieškojimo nukreipimo į visą įkeistą turtą.
Teisėjų kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismo argumentais, kad kasatorius nepagrįstai remiasi CK 4.217 straipsniu, nes ši teisės norma reglamentuoja išieškojimo nukreipimą į įkeitimo objektą, susidedantį iš dviejų ar daugiau kilnojamųjų daiktų ar turtinių teisių, tuo tarpu nagrinėjamu atveju kreditoriui įkeistas tik vienas kilnojamasis daiktas, t. y. traktorius, ir keli nekilnojamieji daiktai: 0,68 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas su rūsiu, ūkio pastatai. Pažymėtina, kad kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą, yra jungtinė hipoteka (CK 4.180 straipsnis). Pagal CK 4.194 straipsnį, reglamentuojantį jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimą, įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą, turi būti saugomi ne tik kreditoriaus interesai, bet ir nepažeidžiamos įkaito davėjo teisės, taigi turi būti siekiama kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju kreditorius, kuriam įkeista ir kilnojamojo, ir nekilnojamojo skolininko turto, siekia nukreipti išieškojimą tik į skolininko nekilnojamąjį turtą, t. y. 0,68 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą bei ūkio pastatus, nors šiam kreditoriui dar yra įkeistas traktorius DT-750, iš kurio būtų galima pirmiausia išieškoti. Pažymėtina ir tai, kad prašoma išieškoti suma yra 19 130,77 Lt, be to, skolininkas yra grąžinęs Bankui didžiąją dalį paskolos: iš 73 000 Lt liko negrąžinta 18 718,56 Lt.
Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo kreditorius gali įgyvendinti įstatymų nustatyta tvarka, taigi teismo nurodymas pareiškėjui ištaisyti pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto trūkumus nereiškia CK 4.192 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, nuostatų pažeidimo. Be to, teismo nurodymas pareiškėjui pateikti pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš viso įkeisto turto jokiu būdu nevaržo jo teisės išsiieškoti skolą, nes išieškojimas galės būti nukreiptas į visą įkeistą skolininko turtą, parduodant jo tiek, kad būtų visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog 1995 m. rugsėjo 6 d. įkeitimo sutartimi vienos konkrečios prievolės įvykdymui užtikrinti kreditoriui buvo įkeisti ir kilnojamasis, ir nekilnojamieji daiktai, hipotekos teisėja, spręsdama kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto priėmimo klausimą, pagrįstai nurodė ištaisyti šio pareiškimo trūkumus, prašant nukreipti išieškojimą į visą viena įkeitimo sutartimi įkeistą turtą. Tik priėmus kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš nurodyta sutartimi įkeisto turto, galėtų būti sprendžiama, iš kurių įkeistų daiktų ir kokia eile juos parduodant patenkinti kreditoriaus reikalavimą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti apskųstą teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais motyvais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.