Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-11-23 · Civilinė byla Nr. e2-1431-178/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-05Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-11-23Lietuvos apeliacinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2018-11-19Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-23
Bylos Nr.
e2-1431-178/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01849-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Ieškovas
K. V.
Atsakovas
D. M.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Geogręžiniai“, uždaroji akcinė bendrovė „Interneto vizija“, Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų departamento Interneto paslaugų centras
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1431-178/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01849-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7., 3.3.1.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, civilinėje byloje pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovui D. M. dėl domeno neatlygintino perdavimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Geogręžiniai“, uždaroji akcinė bendrovė „Interneto vizija“ ir Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų departamento Interneto paslaugų centras.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl apeliacinio skundo atsisakymo priimti pagrįstumo.Ieškovas K. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. M., prašydamas įpareigoti atsakovą neatlygintinai perleisti ieškovui teises į domeno vardą www.greziniaivandeniui.lt. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinio netenkino.Atsakovas padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad skundžiamas sprendimas priimtas 2017 m. gegužės 5 d., todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2017 m. birželio 5 d. Tuo tarpu ieškovo apeliacinis skundas pateiktas 2017 m. birželio 7 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neprašė atnaujinti praleisto termino, o teismas pagrindo jį atnaujinti nenustatė, apeliacinį skundą teismas atsisakė priimti kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą (CPK 315 str. 2 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovas (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – apeliacinį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas turėjo atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva, nes iš teismo turimos medžiagos ir sprendimo priėmimo aplinkybių akivaizdu, kad apeliantas terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kurios nepriklausė nei nuo apelianto, nei nuo jo atstovo.Nors teismo sprendime nurodoma, kad jis priimtas 2017 m. gegužės 5 d., tačiau ši data sprendimo tekste nurodyta klaidingai, nes sprendimas buvo surašytas ir priimtas 2017 m. gegužės 7 d. (sekmadienį). Tai matyti iš teismo sprendimo word bylos pavadinimo „[2017-05-07][sprendimas byloje][e2-358-881-2017]“ ir metaduomenų, iš kurių matyti, kad sprendimo tekstas paskutinį kartą buvo teismo redaguotas 2017 m. gegužės 7 d. 16:23 val. (sekmadienį). Todėl faktinė teismo sprendimo priėmimo data buvo 2017 m. gegužės 8 d., nes 2017 m. gegužės 7 d. buvo nedarbo diena. Sprendimas į EPP sistemą buvo įkeltas ir apelianto per EPP sistemą gautas tik 2017 m. gegužės 8 d. (pirmadienį). Per EPP sistemą apelianto atstovas teismo sprendimą gavo 2017 m. gegužės 8 d. Tokiu atveju, apeliantas nepraleido termino apeliaciniam skundui paduoti.Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pavėluotai teikdamas apeliacinį skundą, apeliantas neprašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik dėl svarbių priežasčių, tačiau apelianto nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis. Nei iš apeliacinio skundo turinio, nei iš turimos medžiagos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą.Apeliantas neteisingai interpretuoja teismo sprendimo metaduomenis, nes juose aiškiai nurodyta, kad failas sukurtas 2017 m. gegužės 2 d., todėl sprendimas buvo pradėtas rašyti dar iki paskelbimo dienos, o 2017 m. gegužės 7 d. yra natūrali, užfiksavusi paskutinį failo atidarymo laiką prieš jį įkeliant į EPP sistemą. Sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2017 m. gegužės 5 d. (penktadienį), todėl natūralu, kad EPP sistemoje jis atsirado kitą darbo dieną – 2017 m. gegužės 8 d. (pirmadienį). Vėlesnis sprendimo failo įkėlimas į EPP sistemą negali būti sutapatinamas su teismo sprendimo priėmimo diena. Atsakovas apie priimtą sprendimą sužinojo 2017 m. gegužės 5 d., todėl nėra teisinio pagrindo terminą apeliaciniam skundui pateikti skaičiuoti nuo teismo sprendimo įkėlimo per EPP sistemą dienos. Be to, terminas apeliaciniam skundui pateikti skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos. Todėl paskutinė termino diena buvo 2017 m. birželio 5 d. Aplinkybė, kad terminas praleistas dvi dienas, nekeičia fakto, kad terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Apeliantą atstovauja advokatas, kuriam yra keliami didesni atidumo reikalavimai, todėl jis turėjo pasirūpinti, kad apeliacinis skindas būtų paduotas laiku. Terminas apeliaciniam skundui pateikti praleistas tik dėl apelianto neapdairumo ar aplaidumo, o ne dėl svarbių priežasčių. Be to, apelianto veiksmuose įžvelgtini ir piktnaudžiavimo procesu požymiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Byloje keliamas klausimas dėl asmens teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, tinkamo įgyvendinimo, todėl būtina nustatyti, ar, siekiant įgyvendinti šią teisę, buvo laikomasi CPK reglamentuotos proceso tvarkos, ar teismo taikyti ribojimai nepagrįstai nesuvaržė apelianto teisės pateikti apeliacinį skundą.Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str. 1 d.). CPK 307 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 str. 2 d.). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 30 6 d. žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto pareikštus reikalavimus atsakovui ir nutarė atidėti sprendimo byloje priėmimą ir paskelbimą 2017 m. balandžio 19 d., vėliau sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2017 m. gegužės 3 d. bei 2017 m. gegužės 5 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas, šalims nedalyvaujant, 2017 m. gegužės 5 d. paskelbė sprendimą, kuriuo ieškinio netenkino. Taigi, sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismu, tiek su atsakovu, kad terminas apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti pasibaigė 2017 m. birželio 5 d., t. y. iki šios dienos dalyvaujantys byloje asmenys turėjo įgyventi apeliacijos teisę. Apeliantas apeliacinį skundą padavė 2017 m. birželio 7 d., t. y. 2 dienomis praleidęs skundo padavimo terminą. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas neprašė atnaujinti termino skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pagrindų praleisto termino atnaujinimui, apeliacinį skundą atsisakė priimti (CPK 312 str. 2 d. 1 p.). Taigi, byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs iš esmės, sprendimą priėmė 2017 m. gegužės 5 d. Šiame kontekste, atmestini apelianto argumentai, kuriais jis nesutinka su sprendimo priėmimo data. Kaip minėta, apeliacinio skundo pateikimo terminas pagal įstatymą skaičiuojamas būtent nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (žr. nutarties 14 punktas), todėl bet kokios kitos aplinkybės (pavyzdžiui, sprendimo įteikimas) nėra teisiškai reikšmingos termino apeliacinio skundo padavimui pabaigos nustatymui. Kita vertus, šalių nurodomos aplinkybės, dėl kurių galimai galėjo būti praleistas terminas apeliacijos teisei įgyvendinti, gali būti pagrindu praleisto termino atnaujinimui (CPK 78 str. 1 d., 307 str. 2 d.). Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis įstatymo leidėjo nustatytų terminų praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, yra suformuoti teisminėje praktikoje. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).Minėta, kad apeliantas apeliacinį skundą padavė dviem dienom praleidęs jo padavimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirajame skunde išdėstytus argumentus bei prie skundo pridėtus juos pagrindžiančius įrodymus, neturi neabejotino pagrindo teigti priešingai nei nurodo apeliantas, t.y. neabejotinai konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas negalėjo būti koreguojamas 2017 m. gegužės 7 d., sprendimas LITEKO duomenimis apeliantui išsiųstas 2017 m. gegužės 8 d. Tačiau bet kuriuo atveju terminas apeliaciniam skundui paduoti yra praleistas nežymiai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra duomenų, kad apeliantas būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis ar elgęsis nerūpestingai/nesąžiningai bylos eigoje, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo atimti apeliantui galimybę pasinaudoti teise paduoti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo. Esant šioms aplinkybėms, praleistas įstatymo nustatytas terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas (CPK 78 str.). Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo priėmimo klausimui spręsti (CPK 307 str. 2 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atnaujinti ieškovui K. V. terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui ieškovo K. V. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo priėmimo klausimui spręsti.

Teisėjas Alvydas Poškus