Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Šios nutarties priėmimo metu galioja Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo nutarimas Nr. 347 priimtas 2003 m. rugpjūčio 31 d. ir administracinio teisės pažeidimo nutarimas Nr. E312206 priimtas 2005 m. gruodžio 13 d., todėl skundas nagrinėjamas taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) nuostatas.

Nuo 2015 m. liepos 7 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo ATPK nenumatė vykdymo išieškojimo terminų, todėl išieškojimo vykdymo senaties klausimai sprendžiami pagal teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus.

Kasacinis teismas išaiškinęs, kad nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti ir tai, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties taikymo administracinės teisės pažeidimo atveju taip pat reikia nustatyti, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 308 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams.

Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių duomenų nustatyta, kad nutarimas Nr. E312206, kurio pagrindu vykdomas 1 303,29 Eur baudos išieškojimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje 2005 m. gruodžio 13 d. ir pateiktas antstoliui vykdyti 2006 m. kovo 6 d. (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1), t. y. nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių dokumento pateikimo vykdymui termino (ATPK 308 straipsnio 1 dalis).

Iš skolininko atžvilgiu užvestų vykdomųjų bylų matyti, kad vykdymo veiksmai buvo atliekami viso vykdymo proceso metu: periodiškai buvo užklausiami bankai apie skolininko vardu atidarytas sąskaitas, Valstybinio socialinio draudimo, fondo valdyba apie skolininko gaunamas draudžiamąsias pajamas, Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą, įregistruotus santuokos sudarymo faktus, užklausti VĮ „Regitra“ apie skolininko vardu registruotas transporto priemones, VĮ „Registrų centras“ apie skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, VĮ „Ginklų registras“ apie skolininko vardu įregistruotus ginklus, domėtasi Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis apie skolininkui paskirtas ir išmokamas pinigines lėšas, į kurias įstatymas draudžia nukreipti išieškojimą (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 6–7, 8, 9, 10–11, 12–18, 19, 20, 21, 22, 23–24, 25, 26, 27, 30, 31, 32, 33, 34, 35–40; vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 6, 8, 10, 11, 17, 18–19, 20, 21, 22-28). Taip pat buvo atliekami priverstinio vykdymo veiksmai: rengiami procesiniai dokumentai, siunčiami pranešimai/siūlymai skolininkui, areštuojamos skolininko sąskaitos, siunčiami šaukimai skolininkui, siunčiami reikalavimai pateikti informaciją apie turimą turtą, patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 3, 5, 28, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 3, 5, 9, 14). Antstolė užvedusi skolininko atžvilgiu dvi vykdomąsias bylas, užklausas atliko pasirinktinai vienoje vykdomojoje byloje. Teismas pritaria antstolės patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą nurodytiems argumentams, jog atlikti analogiškus veiksmus kiekvienoje vykdomojoje byloje atskirai būtų neekonomiška ir neracionalu, nes taip būtų didinamos tik vykdymo išlaidos skolininkui.

Nagrinėjamu atveju vykdomosiose bylose nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas. Taip pat nėra dvejų metų nepertraukiamo laikotarpio, per kurį antstolė nebūtų atlikusi aktyvių vykdymo veiksmų išieškant baudas iš skolininko. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad vykdymo procesas užsitęsė dėl antstolės netinkamų ir aplaidžių veiksmų.

Iš vykdomosiose bylose, esančių duomenų, akivaizdu, kad pareiškėjas siekė išvengti baudų mokėjimo: pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą geranoriškai jų nesumokėjo, dėl ko baudų išieškojimas perduotas vykdyti antstoliui priverstinai; pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų baudai sumokėti ir priverstinio vykdymo metu; pareiškėjui buvo žinoma apie administracinių teisės pažeidimų bylas, tai matyti iš nutarimų.

Skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Iš kitos pusės, skolininkui kyla ši pareiga ir tenka prisiimti jos nevykdymo pasekmes tik tada, kai jis yra informuotas, kad prieš jį yra pradėti ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas apie vykdomąsias bylas žinojo, to pareiškėjas ir neneigia ir skunde. Teismo

vertinimu, pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas bei faktą, kad nėra jų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu išieškojimo procesu, bendradarbiauti su išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu, siekti dengti skolas, ieškoti skolų padengimo sprendimo būdų.

Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad baudos iš pareiškėjo buvo išieškotos ne dėl antstolio neveikimo, o dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas baudas. Atkreiptinas dėmesys, kad vengimas sumokėti baudas gali būti ne tik aktyviais veiksmais, bet ir pasyvumu, t. y. nevykdant CPK 644 straipsnio 4 punkte numatytos pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga.

Taip pat skolininkas skunde prašo taikyti senatį jo skunde nurodytais pagrindais ir vykdymo išlaidų išieškojimui.

Antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas ir reglamentuoja antstolio teisę gauti atlyginimą už jam pavestų vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijų atlikimą. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl ne tik antstolis, bet ir visi kiti šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, ir skolininkas neatleidžiamas nuo CPK 609 straipsnyje nustatytų vykdymo išlaidų atlyginimo, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išimtis. CPK 610, 611 straipsniuose numatyta, jog antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, taip pat atlyginti antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą.

Remiantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. 2011 m. birželio 21 d. įstatymas Nr. XI-1480 nenustatė CPK 611 straipsnio naujos redakcijos taikymo išimčių vykdymo procesams, pradėtiems iki šio įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Taigi, sprendžiant dėl vykdymo išlaidų išieškojimo senaties termino, taikoma šiuo metu galiojanti CPK 611 straipsnio redakcija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216-1075/2018).

CPK 611 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas, jeigu iš dalies įvykdytas ar visiškai neįvykdytas vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ir vykdymo išlaidos nebuvo išieškotos šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antstolis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais ir tvarka vykdomosios bylos neužbaigia ir joje išieško iki vykdomojo dokumento grąžinimo priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Jeigu tokioje vykdomojoje byloje išieškotojas nebuvo apmokėjęs vykdymo išlaidų ar jo apmokėtos vykdymo išlaidos buvo išieškotos ir išieškotojui grąžintos, antstolis turi teisę atsisakyti išieškoti likusias vykdymo išlaidas ir vykdomąją bylą užbaigti. Vykdomoji byla, kurioje išieškomos tik vykdymo išlaidos, negali būti vykdoma ilgiau kaip dešimt metų nuo vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui.

Vykdymo išlaidų išieškojimo vykdymo senatis numatyta CPK 611 straipsnio 4 dalyje taikoma tik tuo atveju, jei vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ar jį išdavusiai institucijai, tačiau vykdomoji byla neužbaigiama ir joje yra išieškomos vykdymo išlaidos. Įstatyme nėra numatyta galimybė kitais atvejais taikyti senaties terminą vykdymo išlaidų išieškojimui, todėl vykdymo išlaidos išieškomos bendra CPK 609-611 straipsnyje, Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtinta tvarka (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. e2S-384-210/2019).

Iš vykdomųjų bylų nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu užvestose vykdomosiose bylose vykdomieji dokumentai nėra grąžinti nei išieškotojui, nei juos išdavusiai institucijai, todėl vykdymo išlaidoms išieškoti senaties terminas nėra taikomas ir vykdymo išlaidos išieškomos bendra CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, dėl kurių vykdymo procesas turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjo teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo taikyti vykdomosiose bylose vykdymo senaties terminą, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 510–513, straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr (duomenys neskelbtini), grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.