Šiaulių apygardos teismo nutartis

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų atmetė.

4. Teismas pareiškėjo argumentus dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos CK 1.125 straipsnio normos pripažino nepagrįstais. Nurodė, kad CK 1.125 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį teisme. Ši norma netaikytina nustatant senaties terminus vykdymo procese. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalis ir joje numatytas dokumento pateikimo vykdymui terminas (CPK 606 straipsnis).

5. Teismas nurodė, kad pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo vykdymo senaties terminų, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reguliavimas, numatytas kituose įstatymuose, kuriuose reguliuojami administracinių baudų išieškojimo bei išieškojimo vykdymo klausimai. Šios nutarties priėmimo metu galioja Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK). Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį P. P. administracinio teisės pažeidimo nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas 2003 m. rugpjūčio 31 d. ir administracinio teisės pažeidimo nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas 2005 m. gruodžio 13 d., todėl skundas nagrinėjamas taikant ATPK nuostatas. Nuo 2015 m. liepos 7 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo ATPK nenumatė vykdymo išieškojimo terminų, todėl išieškojimo vykdymo senaties klausimai sprendžiami pagal teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus.

6. Teismas iš skolininko atžvilgiu užvestų vykdomųjų bylų nustatė, jog vykdymo veiksmai buvo atliekami viso vykdymo proceso metu: periodiškai buvo užklausiami bankai apie skolininko vardu atidarytas sąskaitas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba apie skolininko gaunamas draudžiamąsias pajamas, Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą, įregistruotus santuokos sudarymo faktus, užklausti VĮ „Regitra“ apie skolininko vardu registruotas transporto priemones, VĮ „Registrų centras“ apie skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, VĮ „Ginklų registras“ apie skolininko vardu įregistruotus ginklus, domėtasi Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis apie skolininkui paskirtas ir išmokamas pinigines lėšas, į kurias įstatymas draudžia nukreipti išieškojimą. Taip pat buvo atliekami priverstinio vykdymo veiksmai: rengiami procesiniai dokumentai, siunčiami pranešimai/siūlymai skolininkui, areštuojamos skolininko sąskaitos, siunčiami šaukimai skolininkui, siunčiami reikalavimai pateikti informaciją apie turimą turtą, patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymai dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Antstolė, užvedusi skolininko atžvilgiu dvi vykdomąsias bylas, užklausas atliko pasirinktinai vienoje vykdomojoje byloje. Teismas pritarė antstolės patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą nurodytiems argumentams, jog atlikti analogiškus veiksmus kiekvienoje vykdomojoje byloje atskirai būtų neekonomiška ir neracionalu, nes taip būtų tik didinamos vykdymo išlaidos skolininkui.

7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju vykdomosiose bylose nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas. Taip pat nėra dvejų metų nepertraukiamo laikotarpio, per kurį antstolė nebūtų atlikusi aktyvių vykdymo veiksmų išieškant baudas iš skolininko. Todėl teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo išvadai, kad vykdymo procesas užsitęsė dėl antstolės netinkamų ir aplaidžių veiksmų. Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas siekė išvengti baudų mokėjimo: pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą geranoriškai jų nesumokėjo, dėl ko baudų išieškojimas perduotas vykdyti antstoliui priverstinai; pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų baudai sumokėti ir priverstinio vykdymo metu; pareiškėjui buvo žinoma apie administracinių teisės pažeidimų bylas, tai matyti iš nutarimų. Skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Iš kitos pusės, skolininkui kyla ši pareiga ir tenka prisiimti jos nevykdymo pasekmes tik tada, kai jis yra informuotas, kad prieš jį yra pradėti ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas apie vykdomąsias bylas žinojo, to pareiškėjas ir neneigia skunde. Teismo vertinimu, pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas bei faktą, kad nėra jų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu išieškojimo procesu, bendradarbiauti su išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu, siekti dengti skolas, ieškoti skolų padengimo sprendimo būdų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad baudos iš pareiškėjo nebuvo išieškotos ne dėl antstolio neveikimo, o dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas baudas. Teismas atkreipė dėmesį, kad vengimas sumokėti baudas gali būti atliekamas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir pasyvumu, t.y. nevykdant CPK 644 straipsnio 4 punkte numatytos pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga.

8. Teismas nurodė, kad vykdymo išlaidų išieškojimo vykdymo senatis, numatyta CPK 611 straipsnio 4 dalyje, taikoma tik tuo atveju, jei vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ar jį išdavusiai institucijai, tačiau vykdomoji byla neužbaigiama ir joje yra išieškomos vykdymo išlaidos. Įstatyme nėra numatyta galimybė kitais atvejais taikyti senaties terminą vykdymo išlaidų išieškojimui, todėl vykdymo išlaidos išieškomos bendra CPK 609-611 straipsnyje, Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtinta tvarka (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. e2S-384-210/2019). Iš vykdomųjų bylų nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu užvestose vykdomosiose bylose vykdomieji dokumentai nėra grąžinti nei išieškotojui, nei juos išdavusiai institucijai, todėl vykdymo išlaidoms išieškoti senaties terminas nėra taikomas ir vykdymo išlaidos išieškomos bendra CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta tvarka.

Atskirasis skundas netenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

12. Byloje nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje skolininko S. K. atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato 2003 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14,48 Eur baudos išieškojimo išieškotojos valstybės naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato 2005 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 303,29 Eur baudos išieškojimo išieškotojos valstybės naudai. Nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti antstoliui pateiktas 2003 m. spalio 9 d., nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti antstoliui pateiktas 2006 m. kovo 6 d. Abu nutarimai pateikti antstoliui vykdyti nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių dokumento pateikimo vykdymui termino (tuo metu galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. CPK administracinės nuobaudos – baudos, išieškojimo vykdymo senaties terminas nenustatytas, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas kituose įstatymuose, kuriuose reguliuojami administracinių nuobaudų išieškojimo klausimai.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atsižvelgiant į tai, jog nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos - baudos - vykdymo senaties terminai nenustatyti, turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar nepraleistas vykdymo senaties terminas, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, jog baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

15. Dėl senaties taikymo vykdymo išlaidų išieškojimui pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog vykdymo išlaidų išieškojimo vykdymo senatis, numatyta CPK 611 straipsnio 4 dalyje, taikoma tik tuo atveju, jei vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui ar jį išdavusiai institucijai, tačiau vykdomoji byla neužbaigiama ir joje yra išieškomos vykdymo išlaidos. Įstatyme nėra numatyta galimybė kitais atvejais taikyti senaties terminą vykdymo išlaidų išieškojimui, todėl vykdymo išlaidos išieškomos bendra CPK 609-611 straipsnyje, Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtinta tvarka.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai rėmėsi šiais argumentais: 1) pareiškėjo nurodyta CK 1.125 norma netaikytina nustatant senaties terminus vykdymo procese; 2) CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo vykdymo senaties terminų, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reguliavimas, numatytas kituose įstatymuose, kuriose reguliuojami administracinių baudų išieškojimo bei išieškojimo vykdymo klausimai; 3) nuo 2015 m. liepos 7 d. galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka, o iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo ATPK nenumatė vykdymo išieškojimo terminų, todėl išieškojimo vykdymo senaties klausimai sprendžiami pagal teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus; 4) nutarimai dėl baudos pateikti antstoliui vykdyti nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių dokumento pateikimo vykdymui termino (ATPK 308 straipsnio 1 dalis); 5) vykdymo veiksmai buvo atliekami viso vykdymo proceso metu, todėl nėra dvejų metų nepertraukiamo laikotarpio, per kurį antstolė nebūtų atlikusi aktyvių vykdymo veiksmų išieškant baudas iš skolininko; 6) baudos iš pareiškėjo buvo išieškotos ne dėl antstolio neveikimo, o dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas baudas; 7) pareiškėjo atžvilgiu užvestose vykdomosiose bylose vykdomieji dokumentai nėra grąžinti nei išieškotojui, nei juos išdavusiai institucijai, todėl vykdymo išlaidoms išieškoti senaties terminas nėra taikomas ir vykdymo išlaidos išieškomos bendra CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyta tvarka.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininko neveikimas, kai jis, žinodamas apie jam paskirtas administracines nuobaudas (baudas), per daugiau nei 15 metų laikotarpį nesugebėjo gera valia sumokėti baudų, viena iš kurių, be kita ko, tik 14,48 Eur, neabejotinai vertinamas vengimu vykdyti nutarimus dėl baudų paskyrimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo (skolininko) vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas.